Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2015-08-14 · Civilinė byla Nr. 2A-1076-112/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-08-14
Bylos Nr.
2A-1076-112/2015
Teisminio proceso Nr.
2-24-00485-2013-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rimvida Zubernienė, Marius Dobrovolskis, Jolanta Gailevičienė
Ieškovas
A. A.
Atsakovas
S. P., G. P., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
Trečiasis asmuo
A. P., V. P., M. G.
Pranešėjas R. Zubernienė Civilinė byla Nr. 2A-1076-112/2015Teisėja L. Jociuvienė (Proceso Nr. 2-24-00485-2013-4)
Procesinio sprendimo kategorija (S) 121.14;
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2015 m. rugpjūčio 14 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimvidos Zubernienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Mariaus Dobrovolskio, Jolantos Gailevičienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi A. A. ir A. A. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. A. ir A. A. patikslintą ieškinį atsakovams S. P. ir G. P., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl nuosavybės teisių į žemės sklypą gynimo, tretieji asmenys A. P., V. P., M. G.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovai Klaipėdos rajono apylinkės teismui pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašo atkurti iki teisės pažeidimo buvusią padėtį – panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko 2008-06-06 įsakymą Nr. 4-3922-(1.3) „Dėl V. S. sodo žemės sklypo sodininkų bendrijoje „Dituva“ kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), duomenų pakeitimo“, Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus 2008-05-20 suderintus žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) planą ir žemės ribų paženklinimo – parodymo aktą, kurios parengė UAB „Vakarų matininkas“ ir priteisti iš atsakovų visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad jiems nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), plotas pakito, nes jų sąskaita buvo padidintas 0,0048 ha gretimo žemės sklypo, plotas. Pasak ieškovų, kadastriniai matavimai nebuvo derinti su jais, žemės sklypo konfigūracija ir ribos pakito – tai prieštarauja Sodininkų bendrijos „Dituva“ generaliniam planui ir pirminei žemės sklypo schemai.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2015 m. kovo 24 d. sprendimu ieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad įrašai nekilnojamojo turto registre gali būti panaikinti ar pakeisti tik nuginčijus jų įrašymo juridinį pagrindą, tačiau ieškovai tokio reikalavimo neišreiškė. Kaip konstatavo pirmosios instancijos teismas, ieškovai, teigdami, kad jų žemės sklypo plotas sumažėjo, šiai aplinkybei pagrįsti nepateikė jokių įrodymų. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovų ginčijamu įsakymu, buvo patikslintas žemės sklypo plotas. Šis patikslinimas atitinka Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 1 priede nustatytą maksimalią leistiną (ribinė) paklaidą tarp nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto ir apskaičiuoto žemės sklypo ploto, atlikus kadastrinius matavimus. Klaipėdos rajono apylinkės teismas konstatavo, kad atliekant tikslius kadastrinius matavimus, įregistruotas sklypo plotas gali kisti, numatyta leistina paklaida, tačiau tai nereiškia, kad faktiškai yra didinamas matuojamo sklypo plotas. Esant nurodytų aplinkybių visetui pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovė S. P. įgijo teisės aktais leistino dydžio žemės sklypą ir neteisėtai gretimų sklypų neužvaldė.

Šalies argumentai

Ieškovai su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutiko, prašė jį panaikinti ir priimti priešingą – ieškinį tenkinti visiškai. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai netyrė aplinkybių, susijusių su jų teisių pažeidimu. Apeliantų vertinimu, teismas iš esmės neteisingai nustatė, jog ginčas kilo dėl žemės sklypų naujų ribų nustatymo, o ne dėl žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimo, kuriais padidintas atsakovo ginčo žemės sklypo plotas ieškovų sklypo sąskaita, perkeliant žemės sklypo ribą į ieškovų sklypo pusę. Apeliantai nurodo, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog siekiant nuginčyti Nekilnojamojo turto registre įregistruotus duomenis, yra būtina nuginčyti visas ginčo žemės sklypo nuosavybės teisių perleidimo sutartis. Pasak apeliantų, kadastrinių duomenų pakeitimo pagrindą sudaro ginčijami aktai, kuriais ir buvo pažeistos jų teisės, todėl, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, jie tinkamai suformulavo ieškinio dalyką. Ieškovų vertinimu, byloje oficialiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad neteisėtais kadastriniais matavimais buvo padidintas atsakovų sklypas ieškovu sklypo sąskaita, taip pakeičiant sklypų konfigūraciją nesilaikant teritorijų planavimo dokumentų bei sklypų suformavimo schemų. Apeliantai taip pat nesutiko su pirmosios instancijos teismo priteistu bylinėjimosi išlaidų dydžiu. Kaip nurodo apeliantai, pirmosios instancijos teismas priteisdamas ieškovams išlaidas už advokato teisinę pagalbą priteisė ir pastarojo nurodytas 170 Eur mokesčius valstybei. Apeliantai teigia, kad teismas nemotyvavo, kaip šie mokesčiai susiję su bylos nagrinėjimu ir kokiu pagrindu iš jų priteisti.

Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su ieškovų apeliaciniu skundu nesutiko, prašė atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad ieškovai neįrodė aplinkybės, jog pakeitus atsakovų žemės sklypų ribas sumažėjo jų žemės sklypo plotas. Taip pat nurodė, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovai suformulavo netinkamą ieškinio pagrindą, kadangi neginčijo pirkimo pardavimo sutarčių, kurių pagrindu nuosavybės teisę į ginčo sklypą įgijo atsakovai. Atsakovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialines ir proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti nėra teisinio pagrindo.

Atsakovai S. P. ir G. P. su ieškovų apeliaciniu skundu taip pat nesutiko, prašė jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad jie žemės sklypą įsigijo iš buvusių savininkų tik 2010-06-28, tuo tarpu ginčijamu įsakymu ribos buvo nustatytos 2008-06-06. Atsakovų vertinimu, nepaaiškinama aplinkybė, kodėl ieškovai nuo įsakymo priėmimo iki sodo sklypo įsigijimo jų vardu neginčijo žemės sklypo ribų. Atsakovai nurodo, kad jiems įsigyjant žemės sklypą ribos buvo aiškios, ginčo nekilo. Atsakovai teigia, kad ieškovai, nenuginčiję pirkimo – pardavimo sutarties, neturi teisės į ieškinio patenkinimą. Atsakovai taip pat nesutiko su apeliantų argumentais dėl bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad į paslaugų kainą buvo įskaičiuoti advokato mokami mokesčiai valstybei. Šios išlaidos priskirtinos prie bylinėjimosi išlaidų, kurias privalo atlyginti ieškovai.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Kaip matyti iš ieškovų apeliacinio skundo, jie nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kuriomis buvo nustatyta, jog ieškovai netinkamai suformulavo ieškinio dalyką, neginčydami atsakovų sutarčių, kurių pagrindu pastarieji įgijo nuosavybės teisę į atitinkamo dydžio žemės sklypą. Teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nemato teisinio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, o apeliantų argumentus susijusius su šia teismo sprendimo dalimi atmeta kaip nepagrįstus. Kaip matyti iš ieškovų procesinių dokumentų, jie pažeistas teises gynė reikšdami negatorinį ieškinį bei reikalaudami atstatyti iki teisės pažeidimo buvusią padėtį. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pripažinus ieškovų reikalavimus pagrįstais ir panaikinus skundžiamus patvarkymus bei sugrąžinus iki ginčijamo įsakymo priėmimo žemės sklypo ribas, atsakovų žemės sklypas sumažėtų ieškovų ginčijama dalimi – 0,0048 ha. Toks teisių gynimo būdas iš esmės pažeistų naujųjų savininkų (atsakovų šioje byloje) interesus, kadangi jie pirkimo – pardavimo sutartimi iš buvusių savininkų įsigijo žemės sklypą, kurio dydis 0,0648 ha. Tik ieškovams nuginčijus atitinkamos dalies žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį ir pripažinus, kad ieškovų ginčijamas teisės aktas, kuriuo buvo nustatytos dabartinės gretimų žemės sklypų ribos, yra neteisėtas, būtų pagrindas ieškinį tenkinti. Nagrinėjamu atveju ieškovai nekvestionavo atsakovų pirkimo – pardavimo sutartimi įgytų žemės sklypo ribų, o tik išimtinai prašė panaikinti įsakymą bei kadastrinių matavimų duomenis, kuriais nustatytos žemės sklypo ribos. Esant nurodytų aplinkybių visetui pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovų ieškinį vienu iš pagrindų, kad netinkamai suformuotas ieškinio dalykas.

Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apeliantų apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo ginčo esmės, nes netinkamai nustatė ginčo pobūdį pripažindamas, kad ginčas kilo dėl žemės sklypo ribų. Nuosekliai plėtojamoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ginčuose dėl žemės sklypo ribų ne kartą buvo konstatuota, kad paprastai ginčą dėl žemės sklypo ribų patvirtina vienos iš šalių kreipimosi į teismą faktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-488/2014). Jeigu tarp šalių nebūtų ginčo dėl žemės sklypo ribų, jos būtų aiškios, tokiu atveju nesuprantamas ieškovų kreipimasis į teismą su reikalavimu nustatyti žemės sklypo ribas buvusias iki ginčijamo įsakymo. Įvertinus aplinkybę, kad tarp šalių buvo kilęs ginčas dėl žemės sklypo ribų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė teisės normas reglamentuojančias žemės sklypo ribų nustatymą. Taip pat teisėjų kolegija nesutina su apeliantų vertinimu, kad pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo ginčo iš esmės. Kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo, pirmosios instancijos teismas analizuodamas ginčijamo įsakymo pagrįstumą analizavo ir vertino visas su tuo susijusias aplinkybes ir pagrįstai konstatavo, kad ginčijamu įsakymu, ieškovų teisės pažeistos nebuvo, juo buvo tik patikslintos žemės sklypų ribos. Šių pirmosios instancijos teismo išvadų apeliantai nepaneigė. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad apeliantai neįrodė, jog įsakymu padidinus atsakovų žemės sklypo ribas, apeliantų žemės sklypų ribos sumažėjo. Kaip matyti iš apeliantų procesinių dokumentų, jie savo teisių pažeidimą iš esmės grindė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2012-01-16 raštu Nr. 1SS-(10.5)-95. Kaip matyti iš šio rašto, ieškovų teisių pažeidimas buvo formalus, susijęs su procedūriniais pažeidimais – atliktų matavimų datos neatitikimu ir savininko parašo nebuvimu. Vis dėlto šie formalaus pobūdžio pažeidimai ieškovams neįrodžius, kad dėl naujai atliktų matavimų jų žemės plotas sumažėjo, nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo. Tuo labiau, jog iki ginčijamo akto priėmimo buvo atlikti tik preliminarūs kadastriniai matavimai, kurie ginčijamu aktu buvo patikslinti. Pažymėtina, jog rašte, kuriuo ieškovai grindžia savo teisių pažeidimą, nurodyta, kad pagal šalims priklausančias žemės sklypo ploto ribas galima paklaida 0,0049 ha. Tuo tarpu ieškovų ginčijama plotas neviršija leistino paklaidos dydžio. Be to, vien tik gretimo sklypo ribų perkėlimas nereiškia šalia esančio žemės sklypo ploto sumažėjimo. Vis dėlto net ir nustačius, jog ieškovų žemės sklypo plotas ir sumažėjo 0,0048 ha., tai nebūtų pagrindas pripažinti ieškovų teisių pažeidimo, kadangi šis dydis patenka į leistinas paklaidos ribas pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 1 punktą.

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš jų 170 Eur išlaidas, kurias priešingos šalies advokatas išskyrė, kaip sumokamus mokesčius valstybei. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovų argumentais, kad šioje sąskaitoje išskiriami advokato mokami mokesčiai, kuriuos pastarasis turi sumokėti valstybei nuo suteiktų teisinių paslaugų apimties. Šias išlaidas apmoka klientas ir jos priskiriamos prie bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Jeigu advokatas neturėtų teisinės pareigos mokėti mokesčių, teisinių paslaugų išlaidos galimai būtų mažesnės. Nagrinėjamu atveju kvestionuotinas tokių išlaidų nurodymo tikslingumas sąskaitoje, tačiau tai nepaneigia jų teisėtumo ir pagrįstumo.

Esant nurodytų aplinkybių visetui apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir teisingai pritaikė materialinius teisinius santykius reglamentuojančias normas. Dėl to keisti arba naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Įvertinus aplinkybę, kad ieškovų apeliacinis skundas atmestas, o atsakovai S. P. ir G. P. turėjo 228,50 Eur išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą iš kiekvieno ieškovo priteistina po 114,25 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovų S. P. ir G. P. naudai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovų A. A. ir A. A. po 114,25 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovų S. P. ir G. P. naudai.

Kolegijos pirmininkė Rimvida ZubernienėKolegijos teisėjai Marius DobrovolskisJolanta Gailevičienė