Kauno apygardos teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Dzūkijos verslo grupė“ ieškinį atsakovei E. Š. dėl žalos atlyginimo priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos teismas 2024 m. rugpjūčio 12 d. priėmė ieškinį, nustatė atsakovei 20 dienų terminą atsiliepimui į ieškinį pateikti. Atsakovei teismo pranešimas ir ieškinys su priedais 2024 m. rugpjūčio 13 d. buvo išsiųsti jos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), tačiau 2024 m. rugpjūčio 27 d. grįžo neįteikti. 2024 m. rugpjūčio 27 d. atsakovei skirti teismo dokumentai išsiųsti pagal Sodros informacinėje sistemoje pateikiamus duomenis deklaruojamu atsakovo darbovietės (duomenys neskelbtini) adresu, 2024 m. rugpjūčio 30 d. įteikti bendrasavininkui. 2024 m. rugsėjo 10 d. atsakovei skirti dokumentai išsiųsti jos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu pakartotinai, 2024 m. rugsėjo 13 d. paliktas pranešimas, todėl teismo siųsti dokumentai laikytini įteiktais 2024 m. spalio 14 d., tad 20 dienų terminas atsiliepimui pateikti baigėsi 2024 m. lapkričio 4 d. (CPK 123 straipsnio 33 dalis). Per teismo nustatytą 20 dienų nuo procesinių dokumentų įteikimo dienos terminą atsakovė nepateikė atsiliepimo į ieškinį, neprašė pratęsti nustatyto termino atsiliepimui į ieškinį pateikti, todėl, esant ieškovės prašymui, priimamas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

CPK 285 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad sprendimo dėl atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento nepateikimo per nustatytą terminą priėmimo už akių klausimas išsprendžiamas ne vėliau kaip per septynias dienas nuo termino pateikti atsiliepimą į ieškinį, paruošiamąjį dokumentą pabaigos dienos (šiuo atveju 2024 m. lapkričio 7 d. įskaitytinai) rašytinio proceso tvarka šalims nepranešus. Esant šioms aplinkybėms, priimamas sprendimas už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 6 dalis).

CPK 285 straipsnio 2 dalis numato, kad priimdamas sprendimą už akių teismas atlieka formalų byloje pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, jog pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą. Atsižvelgdamas į CPK 285 straipsnio 2 dalį, teismas vertina, kad ieškovės pateikti įrodymai patvirtina, jog jos reikalavimas yra pagrįstas.

Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-3165-1187/2023 UAB „Dzūkijos verslo grupė“ buvo iškelta bankroto byla, administratore paskirta UAB „Nemokumo administratorius“. Teismas įpareigojo UAB „Dzūkijos verslo grupė“ vadovą per penkiolikos dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos terminą perduoti paskirtai bankroto administratorei juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis, visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla. Nutartis įsiteisėjo 2024 m. sausio 27 d. 2024 m. sausio 30 d. nemokumo administratorė pateikė buvusiai bendrovės vadovei reikalavimą dėl turto, dokumentų ir informacijos perdavimo iki 2024 m. vasario 12 d., ir, kaip nurodo nemokumo administratorė, bei pateikia tai patvirtinančius įrodymus, kad mažiausiai 6 kartus buvusią vadovę įspėjo raštu ir telefonu, bet nepaisant to buvusi bendrovės vadovė teismo nustatytų reikalavimų nėra įvykdžiusi – bendrovės dokumentai ir turtas nemokumo administratorei nėra perduoti. Iš Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija matyti, kad ieškovės vadovo pareigas laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 14 d. yra E. Š. (atsakovė). Iš Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-3165-1187/2023, kuria buvo iškelta ieškovei nemokumo (bankroto) byla, matyti, kad UAB „Dzūkijos verslo grupė“ vadovė pati į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nesikreipė, o kreditoriui (Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos) inicijavus bankroto bylos iškėlimą – informacijos apie įmonės finansinę padėtį neteikė, tikrųjų įmonės bankroto priežasčių neatskleidė, nemokumo administratorei jokių dokumentų ir turto neperdavė net ir teismui paskyrus baudą. Juridinių asmenų registrui UAB „Dzūkijos verslo grupė“ nebuvo pateikusi savo finansinės atskaitomybės dokumentų už 2022 metus, iš kurių būtų galima spręsti apie atsakovės realią turtinę padėtį – turimą turtą, įsipareigojimų dydį ir palyginti jų tarpusavio santykį, tuo tarpu teismas, nagrinėjantis ieškovės nemokumo bylą, nustatė, kad nors pagal 2021 metų finansinės atskaitomybės dokumentus ieškovės turtas viršijo jos įsipareigojimus, nemokumo bylos iškėlimo dienai bendrovė nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturėjo, o skoliniai įsipareigojimai tikėtinai sudarė 154 202,70 Eur. Be to, nemokumo administratorė iš buvusios bendrovės buhalterės nustatė, kad 2022 metais bendrovei priklausė šis 10 362,23 Eur vertės ilgalaikis turtas: motorinis pjūklas; skarifikatorius benzininis Agrinova JO60; Samsung Galaxy S10+128GB; Samsung G988 S20 Ultra+128GB; Samsung G988 S20 Ultra+128GB; Samsung G988 S20 Ultra+128GB; Huawei MateBook XPro13,9 i7-1050U 16GB; Huawei P40 Pro 256GB; (iv) ASUS ZenBook UX425JA-HM26T 14,0FHD,i5; DO/BOD matuoklis; Samsung G988 S21 Ultra 5G+256GB; Šildymo sistema 2 127,72; Segmentiniai garažo vartai; Robotas dulkių siurblys Ecovacs OZMO T8 Aivi; Apple MacBook Pro13, Apple M1 8C CPU 256GB 2020; Casio PXS3000 BK Privia, Digital piano; skalbimo mašina Electroliux; Apple iPhone 13PRO 512GB; Apple iPhone 13PRO 512GB. 2023 m. sausio 1 d. bendrovės prekių likutį sudarė 82 752,57 Eur vertės turtas: 10 440,1 litro dyzelino; 2 302,57 litro benzino; nuotekų valymo įrenginys M6M ir 2561,11 litro dujų SND. Nurodytu laikotarpiu bendrovės kasoje buvo 73 285,55 Eur dydžio piniginės lėšos. Kaip jau nurodyta, nemokumo administratorei nėra perduotas joks bendrovės turtas ir jokie apskaitos dokumentai, tarp jų ir dokumentai, kurie pagrįstų turto vertę ir jo buvimo vietą, taip pat turėtų lėšų panaudojimą bendrovės reikmėms.

Pažymėtina, kad juridinį asmenį su jo vadovu sieja fiduciariniai santykiai, todėl įmonės direktorius turi veikti išimtinai įmonės interesais, laikytis įstatymuose nustatytų pareigų. Bendrovės vadovas, atlikdamas įstatymuose ir kituose teisės aktuose bei bendrovės dokumentuose jam nustatytas (tiek konkrečiai įvardytas, tiek fiduciarinės) pareigas, turi atsižvelgti ne tik į akcininkų, bet ir į bendrovės kreditorių interesus, ypač tada, kai prastėja įmonės finansinė padėtis ir ji turi daug skolinių įsipareigojimų. Bendrovės vadovo kompetencijai priskirtų pareigų nevykdymas ar netinkamas vykdymas gali lemti jo civilinės atsakomybės atsiradimą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad, juridinio asmens valdymo organai, nevykdantys ar netinkamai vykdantys šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, privalo atlyginti padarytą žalą. Tokiu teisiniu reglamentavimu iš esmės siekiama apriboti bendrovės vadovų galimybes, pasinaudojant savarankiška ir ribota juridinio asmens atsakomybe, elgtis nesąžiningai kreditorių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-331-695/2015).

Pagal kasacinio teismo praktiką, bendrovės vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Tokio pobūdžio bylose ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011).

Nagrinėjamoje byloje ieškovė pateikė įrodymus, kad 2022 m. sausio pradžioje UAB „Dzūkijos verslo grupė“ turėjo turto už 10 362,23 Eur, prekių likučių už 82 752,57 Eur ir 73 285,55 Eur dydžio pinigines lėšas kasoje, tačiau iškėlus UAB „Dzūkijos verslo grupė“ nemokumo (bankroto) bylą, nemokumo administratoriui šis turtas nebuvo perduotas. Nemokumo administratorei taip pat nebuvo pateikti jokie dokumentai ar paaiškinimai apie turto panaudojimą bendrovės veikloje, sunaudojimą ir likusio turto buvimo vietą bei vertę, atitinkamai ir atsakovės laikymąsi lojalumo ieškovei pareigos bei įstatymų reikalavimų. Tokie įrodymai ir paaiškinimai nepateikti ir bylos nagrinėjimo eigoje. Tuo tarpu atsakovė, kaip tuometinė ieškovės vadovė, buvo atsakinga už tinkamą bendrovės veiklos organizavimą, taip pat ir bendrovės turto naudojimą ir išsaugojimą, o iškėlus nemokumo bylą – apie dokumentų ir likusio turto perdavimą nemokumo administratorei. Aptarti atsakovės veiksmai, susiję su įstatyme numatytų pareigų veikti bendrovės ir jos kreditorių interesais, saugoti turtą ir naudoti jį bendrovės reikmėms, o iškėlus nemokumo bylą perduoti nemokumo administratorei visą turtą ir dokumentus, nevykdymu, laikytini neteisėtais.

Žala šiuo konkrečiu atveju, ieškinį grindžiant neteisėtai neperduoto apskaityto bendrovės turto verte, skaičiuojama pagal paskutinius bendrovės finansinius dokumentus buvusio ir nemokumo administratorei neperduoto turto vertę, kuri sudaro 166 400,35 Eur (10 362,23 Eur + 82 752,57 Eur + 73 285,55 Eur). Nagrinėjamu atveju egzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos – jeigu atsakovė būtų veikusi pagal įstatymus ir kitus teisės norminius aktus, bendrovės turtas būtų išsaugotas ir perduotas nemokumo administratorei, atitinkamai nebūtų padaryta žala bendrovei ir jos kreditoriams. Nustačius, kad atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, jos kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Nagrinėjamu atveju tenkinus ieškovės pagrindinį reikalavimą, laikytina, kad atsakovė yra ieškovės skolininkė, todėl jai atsiranda pareiga mokėti ieškovei minėtas procesines palūkanas (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 2 dalis). Ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (166 400,35 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. rugpjūčio 12 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas), todėl, ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovės valstybei priteisiamas 2 223,00 Eur žyminis mokestis ir 23,79 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285–286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Dzūkijos verslo grupė“, juridinio asmens kodas 301730717, iš atsakovės E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 166 400,35 Eur (vieno šimto šešiasdešimt šešių tūkstančių keturių šimtų eurų ir trisdešimt penkių centų) žalos atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (166 400,35 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. rugpjūčio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti valstybei iš atsakovės E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 223,00 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų dvidešimt trijų eurų) žyminį mokestį ir 23,79 Eur (dvidešimt trijų eurų ir septyniasdešimt devynių centų) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Atsakovė, dėl kurios buvo priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau gali Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnyje nustatyta tvarka per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė, kurios prašymu teismas priėmė sprendimą už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo paduoti apeliacinį skundą.

Sprendimo už akių patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.