Telšių apylinkės teismo sprendimas

2017-09-13 · Civilinė byla Nr. e2-1519-1007/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-09-13
Bylos Nr.
e2-1519-1007/2017
Teisminio proceso Nr.
2-12-3-01075-2017-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Daiva Domeikienė
Atsakovas
V. S.
Kategorijos

Teisėjo padėjėjas SAULIUS JURKŠA ?Civilinė byla Nr. e2-1519-1007/2017 Teisminio proceso Nr. 2-12-3-01075-2017-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2; 2.6.10.5.2.1; 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2

(S)AKMENĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. rugsėjo 13 d.

Naujoji AkmenėAkmenės rajono apylinkės teismo teisėja Daiva Domeikienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą, iškeltą pagal biudžetinės įstaigos Šiaulių teritorinės ligonių kasos ieškinį dėl žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovo V. S..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo V. S. 440,54 Eur žalos atlyginimą į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą. Ieškinyje nurodoma, kad žala atsirado iš šio fondo lėšų apmokėjus 2015 m. rugpjūčio 11-13 ir 17-19 dienomis suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (duomenys neskelbtini) atsakovui, kuris, Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro duomenimis, sveikatos priežiūros paslaugų gavimo metu nebuvo draustas privalomuoju sveikatos draudimu. Ieškovas prašo, kad atsakovui nepateikus atsiliepimo į pareikštą ieškinį būtų priimtas sprendimas už akių.

Nustačius, kad atsakovo gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos, o gyvenamoji vieta nedeklaruota, procesiniai dokumentai atsakovui įteikti viešai paskelbiant specialioje interneto tinklapio www.teismai.lt skiltyje „Teismų pranešimai apie nagrinėjamas bylas“ Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka, bet atsakovo atsiliepimas per vadovaujantis CPK 142 straipsnio 1 dalimi teismo nustatytą trisdešimties dienų terminą teisme negautas.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad yra CPK 142 straipsnio 4 dalyje numatytas pagrindas priimti sprendimą už akių. Vadovaudamasis CPK 285 straipsnio 2 dalimi, priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka tik formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Formaliai ištyrus byloje esančius įrodymus nustatyta, kad pagal Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro duomenis, V. S. iki 2015 m. liepos 31 d. buvo draustas privalomuoju sveikatos draudimu, nes iki nurodytos datos buvo registruotas teritorinėje darbo biržoje. Todėl atsakovas iki 2015 m. rugpjūčio 31 d. galėjo gauti sveikatos priežiūros paslaugas, apmokamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, tačiau iki nurodytos datos privalėjo sumokėti privalomojo sveikatos draudimo įmoką. Byloje nėra duomenų, kad V. S. sumokėjo privalomojo sveikatos draudimo įmoką už 2015 m. rugpjūčio mėnesį iki 2015 m. rugpjūčio 31 d., todėl sveikatos priežiūros paslaugų gavimo metu jis nebuvo draustas privalomuoju sveikatos draudimu. Iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto už V. S. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ligoninei ir (duomenys neskelbtini) ligoninei Šiaulių teritorinė ligonių kasa sumokėjo iš viso 440,54 Eur. Į Šiaulių teritorinės ligonių kasos 2017 m. gegužės 24 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo raginamas geranoriškai atlyginti žalą, atsakovas nereagavo. Ieškovas nurodo, kad atsakovas žalos iki šiol neatlygino, ir byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų vykdęs savo piniginę prievolę ieškovui.

Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo (toliau – SDĮ) 8 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones, už kuriuos mokama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, asmenys gali gauti dar vieną mėnesį po to, kai už juos nustota mokėti arba kai jie patys nustoja mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas. SDĮ nustatyta, jog ši garantija neatleidžia nuo prievolės laiku sumokėti SDĮ 17 straipsnyje nustatyto dydžio įmokas. Asmuo, kuriam, remiantis SDĮ 8 straipsnio 4 dalimi, buvo suteiktos ir iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų apmokėtos gydymo paslaugos ir vaistai, nesumokėjęs draudimo įmokos SDĮ nustatyta tvarka ir laiku, neįgyja apdraustojo privalomuoju sveikatos draudimu asmens statuso. SDĮ 8 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad už asmeniui, nelaikomam apdraustuoju, suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (išskyrus būtinosios medicinos pagalbos paslaugas), kurių išlaidos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, SDĮ 17 straipsnio 1–9 dalyse nustatytų įmokų mokėtojai moka Valstybinei ligonių kasai. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2012 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. VA-103 „Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos administruojamų privalomojo sveikatos draudimo įmokų administravimo taisyklių patvirtinimo“ nustatyta, kad privalomojo sveikatos draudimo įmoka už atitinkamą mėnesį sumokama iki to mėnesio paskutinės dienos. Todėl jei asmuo, kuriam per vieną mėnesį po to, kai už jį nustota mokėti arba kai jis pats nustojo mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas, buvo suteiktos ir iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų apmokėtos sveikatos priežiūros paslaugos, iki šio mėnesio pabaigos nesumoka draudimo įmokos, jis neįgyja apdraustojo privalomuoju sveikatos draudimu teisinio statuso ir turi pareigą sumokėti už jam per šį laikotarpį suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnis). Prievolė atlyginti turtinę ir (ar) neturtinę žalą atsakovui kyla konstatavus, kad yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos, būtinos tokiai prievolei atsirasti, t. y.: 1) jis neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai, 2) yra padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos; 4) žalą padaręs asmuo yra kaltas (išskyrus įstatymuose nustatytas išimtis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2011).

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad atsakovas neįvykdė SDĮ 8 straipsnio 4 dalyje nustatytos pareigos laiku sumokėti sveikatos draudimo įmoką ir vėliau neatlygino Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidų, t. y. neatliko SDĮ 8 straipsnio 5 dalyje numatytos pareigos. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui buvo padaryta žala, nes atsakovui, neturinčiam apdrausto privalomuoju sveikatos draudimu asmens statuso, buvo suteiktos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto kompensuojamos sveikatos priežiūros paslaugos (atsakovo gauta nauda). Atsakovui suteiktų ir iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų apmokėtų gydymo paslaugų kaina (440,54 Eur) sudaro žalą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui. Atsakovo naudos (asmens sveikatos priežiūros paslaugų) gavimas yra tiesiogiai susijęs su jo įstatyminių pareigų neįvykdymu – neteisėtu neveikimu. Taigi byloje nustatytos visos atsakovo deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėtas neveikimas, žala, kaltė, priežastinis ryšys tarp neteisėto neveikimo ir padarytos žalos (CK 6.246 – 6.249 straipsniai). Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad atsakovui atsirado prievolė atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas būtų atlyginęs Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą (CPK 178 straipsnis). CK 6.38 straipsnyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovui iš atsakovo priteistina 440,54 Eur padarytai žalai atlyginti (CK 6.263 straipsnio 1 dalis, 6.283 straipsnio 1 dalis).

Ieškovas pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktą atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, todėl remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 7 dalimi, 85 straipsnio 1 dalies 1 punktu bei 96 straipsnio 1 dalimi iš atsakovo priteistinas 15,00 Eur žyminis mokestis, valstybei.

Teismo patirtos pašto išlaidos nesiekia 3,00 Eur, todėl pagal CPK 96 straipsnio 6 dalį ir Lietuvos Respublikos teisingumo ir finansų ministrų 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (TAR, 2014, Nr. 2014-12793) valstybei nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 26 ir 29 straipsniais, 142 straipsnio 4 dalimi, 285 straipsnio 1, 2, 5 ir 6 dalimis bei 286 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 440,54 Eur (keturių šimtų keturiasdešimties eurų 54 ct) žalos atlyginimą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą administruojančiai Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos, juridinio asmens kodas 191351679, Europos a. 1, LT-03505 Vilnius, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, banko kodas 73000.

Priteisti iš atsakovo V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 15,00 Eur (penkiolikos eurų 00 ct) žyminį mokestį valstybei.

Pranešti atsakovui viešo paskelbimo būdu apie priimtą sprendimą už akių, specialiame interneto tinklalapyje paskelbiant pranešimą: „Akmenės rajono apylinkės teisme 2017 m. rugsėjo 13 d. civilinėje byloje Nr. e2-1519-1007/2017 priimtas sprendimas už akių, kuriuo iš atsakovo V. S., gim. 1992 m., priteistas žalos atlyginimas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą administruojančiai Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos. Atsakovo gyvenamoji vieta nežinoma, todėl sprendimas už akių jam įteikiamas viešo paskelbimo būdu. Su minėtu dokumentu galima susipažinti Akmenės rajono apylinkės teisme, adresu Naujoji Akmenė, Vytauto g. 1B. Atsakovas informuojamas, kad procesiniai dokumentai laikomi įteiktais pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklapyje dieną. Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti Akmenės rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.“

Išaiškinti atsakovui, dėl kurio yra priimtas sprendimas už akių, kad atsakovas negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Akmenės rajono apylinkės teismui kartu su šiuo sprendimu siunčiamame pranešime nurodyto turinio prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Išaiškinti ieškovui, kad jis turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo apskųsti jį Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Akmenės rajono apylinkės teismą.

Teisėja Daiva Domeikienė