Kauno apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovės akcinės bendrovės ,,Lietuvos draudimas“ atstovei advokatei Ingridai Varanavičei,

nedalyvaujant atsakovėms U. M., T. V., S. K., trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Komunalinių paslaugų centras“ atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės ,,Lietuvos draudimas“ patikslintą ieškinį atsakovėms U. M., T. V., S. K., dėl turtinės žalos priteisimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Komunalinių paslaugų centras“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ieškovės reikalavimai ir argumentai

1. Ieškovė akcinė bendrovė ,,Lietuvos draudimas“ (toliau – ieškovė) patikslintu ieškiniu prašo priteisti solidariai iš atsakovių U. M., T. V., S. K. (toliau – atsakovės) 5008,64 Eur turtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (el. b. 1 failas, 115 l.).

2. Ieškinyje ir teismo posėdyje ieškovės atstovė palaikydama reikalavimus nurodė, kad 2021 m. spalio 1 d. dėl bendro naudojimo vamzdyno avarijos buvo sulietos patalpos, esančios (duomenys neskelbtini). Įvykio metu šios patalpos buvo apdraustos, įvykis pripažintas draudžiamuoju. Apskaičiuojant nuostolį ir mokant draudimo išmoką ieškovė vadovavosi Būsto draudimo taisyklėmis Nr. 067 (2016 m. gegužės 17 d. redakcija, toliau – Taisyklės). Ieškovė pagal lokalinę sąmatą apskaičiavo, kad padaryta žala yra 5008,64 Eur ir kompensavo atsiradusią žalą išmokėdama tokio dydžio draudimo išmoką. Ieškovės apdraustas turtas buvo sulietas iš atsakovėms priklausančio buto. Atsakovės solidariai privalo atlyginti atsiradusią žalą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio pagrindu, nes: 1) nesugebėdamos naudotis turtu taip, kad nebūtų daroma žalos ieškovės draudėjos turtui, atsakovės elgėsi nerūpestingai (neteisėtai); 2) dėl vandens pratekėjimo iš atsakovėms priklausančio buto atsirado turtinė žala; 3) atsiradusi turtinė žala yra tiesioginis atsakovių pareigos elgtis rūpestingai ir atsargiai, kad nebūtų daroma žala trečiųjų asmenų turtui, nevykdymo rezultatas.

II. Atsakovių atsikirtimų argumentai

3. A. U. M., T. V., S. K. su patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė atmesti. Atsiliepimuose (el. b. 1 failas, 155-169 l.) nurodė analogiškas aplinkybes: žalos šaltinis yra bendrojo naudojimo vamzdynas, kuris yra atsakovių bute, tačiau nepriklauso atsakovėms asmeninės nuosavybės teise. Viso pastato bendrojo naudojimo objektų bendraturčiai yra visi daugiabučio namo butų ar kitų patalpų savininkai, o šie objektai jiems priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise. Atsakovės nėra sudariusios kliūčių įsileisti bendrijos ar namo administratoriaus specialistus į butą, apžiūrėti ir/ar sutvarkyti joms priklausančiose patalpose esančius bendrojo naudojimo vamzdynus. Atsakovės neturi objektyvių galimybių savarankiškai vertinti bendrojo naudojimo vamzdynų techninę būklę, taip pat teisės aktais nėra įpareigotos savarankiškai rūpintis jų technine priežiūra ir profilaktika. Jokių pretenzijų dėl galimų trukdžių vykdyti bendrojo naudojimo vamzdynų profilaktinę priežiūrą, apžiūrą ar remontą atsakovės niekada nėra sulaukusios iš daugiabučio namo savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“, naudojimo objektų administratoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“. Atsakovėms negali kilti atsakomybė dėl bendrojo naudojimo objekto trūkumų padarytos žalos trečiajam asmeniui, nes jų su žalos šaltiniu nesieja valdymo faktas, nėra nustatyta jokių atsakovių neteisėtų veiksmų ar neveikimo, kuris turėtų priežastinį ryšį su žalos atsiradimu.

4. Ieškovė neįrodė draudimo išmokos fakto sumokėjimo draudėjai A. R.. Tam tikra pinigų suma buvo išmokėta R. R., tačiau kokie draudimo santykiai ieškovę siejo su šiuo asmeniu, ieškovė nenurodė.

5. Ieškovė neįrodė realaus patirtos žalos dydžio. Draudikas žalą vertino tik iš nuotraukų, įvykus įvykiui nepakvietė apžiūrėti padarytos žalos, nesupažindino su sudarytu defektiniu aktu atsakovių, todėl negalima vienareikšmiškai patvirtinti žalos apimties ir dydžio. Ieškovės turtinis reikalavimas nesutampa su į bylą pateiktomis sumomis nurodytomis „Lokalinės sąmatos“ ir „Nuostolio ir draudimo išmokos apskaičiavimo“ dokumentuose.

III. Trečiojo asmens pozicija ir argumentai

6. Trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Komunalinių paslaugų centras“ (toliau – UAB „Komunalinių paslaugų centras“, trečiasis asmuo) atsiliepime (el. b. 2 failas, 8 l.) nurodė, kad Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtas namo (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo objektų administratoriumi. Administratorius apie 2021 m. spalio 1 d. vamzdyno avarijos sulietas patalpas informuotas nebuvo, jam nėra žinoma apie vamzdyno avarijos priežastis ir pasekmes. Dėl ieškinio ir pagrįstumo prašė spręsti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Teismo nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Patikslintas ieškinys tenkinamas.

7. CK 6.105 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens.

8. Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės, t. y. kad žala atsirado dėl force majeure (nenugalimos jėgos) arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. Kitais atvejais, kai užliejimas įvyksta dėl priežasties, nesusijusios su statinio ar įrenginio konstrukciniais trūkumais, savininkas (valdytojas) atsako bendraisiais civilinės atsakomybės pagrindais, t. y. esant visoms žalą padariusio asmens civilinės atsakomybės sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, žalai, neteisėtų veiksmų ir žalos priežastiniam ryšiui, kaltei (CK 6.246–6.249 straipsniai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014).

9. Asmens neteisėti veiksmai užliejimo atveju turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai. Užpylimas gali įvykti dėl viršuje esančio savininko netinkamo turto valdymo arba naudojimo. Netinkamas valdymas yra daikto ar turto techninės būklės nepalaikymas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, t. y. netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas. Netinkamas naudojimas yra ir tinkamos, ir netinkamos būklės turto ar daikto naudojimas tokiu būdu, kad daroma žala, pvz., dėl vienkartinio vandens išpylimo ant grindų, užliejant žemiau esančias patalpas. Ieškovas neprivalo įrodyti, ar buvo netinkamai valdomas ar naudojamas daiktas, bet turi įrodyti, kad žalą darantis vanduo ištekėjo iš viršuje esančių atsakovo patalpų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014).

10. CK 6.1015 straipsnio 2 dalis numato, jog reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, o žalą padaręs asmuo privalo ją visiškai atlyginti. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

11. Bylos duomenimis, ieškovės draudimo bendrovėje būsto draudimu (duomenys neskelbtini) buvo draustas nekilnojamasis turtas (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas1) (el. b. 1 failas, 8-11 l.). Žalos bylų (duomenys neskelbtini) duomenimis, 2021 m. spalio 1 d., butas (duomenys neskelbtini), buvo užlietas iš viršuje esančio buto (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas2) (el. b. 1 failas, 6-7, 14 l.). Valstybės įmonės Registrų centras išrašas patvirtina, kad nekilnojamasis turtas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovėms (el. b. 1 failas, 18-19 l.).

12. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad Butas1 buvo aplietas iš atsakovėms priklausančio Buto2. Byloje nėra duomenų ir nepateikta įrodymų, kad vandens išsiliejimą iš atsakovių buto nulėmė nenugalima jėga arba nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas (CK 6.270 straipsnio 1 dalis).

13. Atsakovės nesutikimą su ieškiniu motyvavo aplinkybe, jog žalos šaltinis yra bendrojo naudojimo vamzdynas, kuris nors yra atsakovių bute, tačiau nepriklauso atsakovėms asmeninės nuosavybės teise. Įrodinėjimo priemonės civiliniame procese yra šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai, rašytiniai įrodymai, daiktiniai įrodymai ir ekspertų išvados (CPK 177 straipsnis). Atsakovės jokių įrodymų, patvirtinančių, jog po jų butu2 esantis butas1 užlietas dėl bendrojo naudojimo vamzdyno avarijos, nepateikė. Ginčo namo administratorius patvirtino, jog apie 2021 m. spalio 1 d. įvykusią vamzdyno avariją nebuvo informuotas, niekas dėl jos padarinių šalinimo nesikreipė. Teismas, ištyręs ir įvertinęs ieškovės pateiktus duomenis, teismo posėdyje atstovės pateiktus paaiškinimus apie įvykio aplinkybes, trečiojo asmens pateiktus duomenis, laiko byloje įrodytu, jog ieškovės apdraustas butas1 buvo užlietas vandeniu iš atsakovėms priklausančio buto2. Todėl yra pagrindas konstatuoti neteisėtus atsakovių veiksmus – atsakovės nepalaikydamos buto (duomenys neskelbtini), techninės būklės tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, atliko neteisėtus veiksmus, sukėlusius žalą. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas nustatyti atsakovių kaltę (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).

14. Atsakovių argumentas, jog draudikė žalą nustatė tik iš nuotraukų, neįrodė realaus patirtos žalos dydžio, atmestini. Teismo vertinimu, draudikės pareiga atsakingai tirti su įvykiu susijusias aplinkybes nenustato jai prievolės, atliekant žalos administravimą, grįsti savo sprendimą išimtinai tik faktine vietos, iš kurios kildinamas žalos atsiradimas, apžiūra. Viena vertus, tai ne visada yra objektyviai įmanoma, kita vertus, žalos atsiradimas nustatomas įvertinus visetą turimų duomenų. Į bylą pateiktose fotonuotraukose, Turto sugadinimo, sunaikinimo akte, priede fiksuoti buto (duomenys neskelbtini); nuostoliai: užlieta 2 kambariai, vonia, tualetas, koridorius; vizualiai matomos aplietos ir dar varvančios lubos; šlapios sienos, pradedantis atsilupinėti tapetai ir dažai; grindys apsemtos ir pradėjusios pūstis, vietomis 2-3 cm balos; durys šlapios iš staktų varva vanduo; baldai aplieti (el. b. 1 failas, 6-7 l., 14 l., 20-108 l.). Lokalinės sąmatos duomenimis žala 4155,44 Eur (el. b. 1 failas, 15-17 l.). Nuostolio ir draudimo išmokos apskaičiavimo duomenimis mokėtina draudimo išmokos suma 853,20 Eur (el. b. 1 failas, 12 l.). Minėti įrodymai pagrindžia žalos atsiradimo faktą bei dydį. Todėl teismui nekyla abejonių, kad sąmatoje nurodytų darbų poreikis/medžiagos yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su Buto1 užliejimu. Kaip matyti iš lokalinės sąmatos ieškovė nereikalauja atlyginti bendros atliktų darbų vertės, neįtraukia į turėtas išlaidas netiesioginių išlaidų, draudimo išmoka paskaičiuota tik atsižvelgiant į apskaičiuotą darbų bei medžiagų vertę. Byloje nėra pateikta įrodymų, kurie paneigtų lokalinėje sąmatoje nurodytų darbų būtinumą (CPK 12, 178 straipsniai).

15. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad byloje nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, taip pat nustatytas draudimo išmokos išmokėjimo faktas draudėjos įgaliotam asmeniui. Swedbank, AB banko mokėjimo nurodymai patvirtina, kad žalos byloje Nr. (duomenys neskelbtini) išmokėta 853,20 Eur draudimo išmoka (2021 m. lapkričio 24 d. mokėjimo pavedimas R. R.); žalos byloje Nr. (duomenys neskelbtini)– 4155,44 Eur (2021 m. lapkričio 24 d. mokėjimo pavedimas R. R.) (el. b. 1 failas, 118-119 l., 186 l.). Patikslintas ieškinys pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkinamas, ieškovei iš atsakovių solidariai priteisiamas 5008,64 Eur žalos atlyginimas (CPK 183, 185 straipsniai, CK 6.6 straipsnio 3 dalis).

16. CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, iš atsakovių ieškovės naudai priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

17. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalys nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro 113,00 Eur žyminis mokestis ir 455,58 Eur teisinių paslaugų išlaidos, viso 568,58 Eur (el. b. 1 failas, 4 l., 187,189 l.). Patikslintą ieškinį tenkinus visiškai, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš atsakovių lygiomis dalimis (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

18. Valstybė šioje byloje patyrė 43,71 Eur išlaidų, susijusių su teismo procesinių dokumentų siuntimu, kurios, patikslintą ieškinį tenkinus, valstybei priteisiamos iš atsakovių lygiomis dalimis (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 270 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

patikslintą ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei ,,Lietuvos draudimas“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) solidariai iš atsakovių U. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) T. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) S. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5008,64 Eur (penkių tūkstančių aštuonių eurų 64 ct) turtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (5008,64 Eur ) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. spalio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei ,,Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovių U. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir T. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 189,53 Eur (po vieną šimtą aštuoniasdešimt devynis eurus 53 ct iš kiekvienos) bylinėjimosi išlaidų, iš S. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 189,52 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt devynis eurus 52 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovių U. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) T. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) S. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 14,57 Eur (po keturiolika eurų 57 ct iš kiekvienos) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.