Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Dūdys, sekretoriaujant Ainai Pacevičienei ir Saulutei Jurkėnaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam R. L., išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, kurioje

R. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, traukiamas administracinėn atsakomybėn už Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 423 str. 3 d., 417 str. 8 d. ir 426 str. 1 d., numatytų nusižengimų padarymą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. L. 2017-04-24, nuo 9.30 iki 11 val., Vilniuje, L. Asanavičiūtės g. 17, vairuodamas automobilį „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir važiuodamas atbuline eiga atsitrenkė į sustojusį ir stovintį automobilį „Citroen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino.

Tokiais veiksmais R. L. padarė ANK 417 str. 8 d. numatytą administracinį nusižengimą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas R. L. teismo posėdžio metu paaiškino, kad savo kaltės dėl padarytų administracinių nusižengimų nepripažįsta. Parodė, kad tą dieną, apie 9.30 val., privažiavo prie „Martono“ automobilių serviso, nes norėjo užsiregistruoti dėl techninės apžiūros. Jam liepė palaukti ir pastatyti automobilį aikštelėje. Supratęs, kad reikės laukti visą dieną, sugalvojo nuvažiuoti į kitą automobilių servisą. Kadangi tarpas tarp transporto priemonių buvo labai mažas, jis važiavo labai lėtai atbuline eiga, jokio kontakto tarp automobilių jis nejuto. Tuomet jis nuvažiavo. Kad tuo metu kliudė kitą automobilį suprato tik tada, kai policijos pareigūnai jį atvežė į įvykio vietą. Jo paties automobilis nebuvo apgadintas, tuo tarpu kito automobilio variklio dangtis ar sparnas buvo šiek tiek įlenktas, tačiau šio automobilio savininkas jam pasakė, kad jis jam neskolingas.

Apklaustas teismo posėdyje liudytojas S. G. parodė, kad R. L. pas juos į servisą buvo atvykęs apie 10.30 val. Jis norėjo, kad automobilis būtų paruoštas techninei apžiūrai. Laiko atlikti techninę apžiūrą nebuvo, tačiau buvo patikrinti automobilio skysčiai. Jis pats bendravo su R. L., nuo jo alkoholio kvapas nesklido.

Apklaustas teismo posėdyje liudytojas O. L. parodė, kad tą dieną jis „Martono“ servise tvarkė kitą automobilį. Matė, kaip R. L. pastatė savo automobilį priešais, šalia prekybos centro „Iki“. Pamatė, kaip išvažiuodamas R. L. savo automobilio galinio bamperio dešine puse atsitrenkė į nukentėjusiojo automobilio „Citroen C5“ dešinės pusės galinį sparną. Neišgirdęs ar nepajutęs jis nuvažiavo, sustojęs ar išlipęs nebuvo. Tuo metu nuo įvykio vietos jis (O. L.) buvo 15–20 metrų atstumu. Kontaktas buvo minimalus, garsas girdėjosi ir mašinos suvibravo į šonus. Jis (O. L.) buvo priėjęs prie „Citroen“ automobilio, matė, kad jis buvo apgadintas, buvo įlenktas galinis sparnas. Mano, kad R. L. galėjo ir nepastebėti, jog kliudė automobilį. R. L. neperbraukė automobilio, bet įvažiavo į rato arką, tuomet sustojo, susuko vairą į dešinę ir išvažiavo. Šis manevras buvo būtinas, kad išvažiuotų iš parkavimo vietos, o ne dėl to, kad atsitrenkė. Jis bandė R. L. sustabdyti, bet ji (R. L.) jo nematė, todėl nesustojo. R. L. greitis buvo įprastas aikštelės greičiui. Nematė, kaip R. L. įlipo į automobilį, taip pat nepamena, ar jo automobilio langai buvo nuleisti, ar ne.

R. L. 2017-04-24 surašytame administracinio nusižengimo protokole nurodoma, kad jis 2017-04-24 apie 14.45 val., Vilniuje, L. Asanavičiūtės g. 17, apie 14.45 val., vairuodamas automobilį „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir važiuodamas atbuline eiga atsitrenkė į sustojusį ir stovintį automobilį „Citroen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvykio vietoje kaip reikalauja Kelių eismo taisyklės nepasiliko, iš eismo įvykio vietos pasišalino; po eismo įvykio vartojo alkoholinius gėrimus iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo, jam vėliau buvo nustatytas 0,82 prom. girtumo laipsnis; įvykio metu sugadino abu automobilius. Nurodyta, kad tokiu būdu R. L. padarė ANK 423 str. 3 d., 417 str. 8 d., 426 str. 1 d. numatytus pažeidimus.

ANK 417 str. 8 d. nustatyta, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimai, išskyrus šiame kodekse numatytuosius, užtraukia įspėjimą arba baudą vairuotojams nuo 10 iki 12 Eur.

ANK 423 str. 3 d. nustatyta atsakomybė už alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimą po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, kai asmenų padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas sukėlė kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ar lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą.

ANK 426 str. 1 d., nustatyta atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

Pagal ANK 569 str. 1 d. įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais.

Administracinio nusižengimo sudėties požymių asmens veiksmuose buvimas nustatomas remiantis byloje esančiais įrodymais, kuriuos teismas vertina pagal ANK 569 str. 4 d. nustatytas taisykles, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu.

Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu R. L. iš esmės prisipažinęs kaltas padaręs ANK 417 str. 8 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą iš esmės pripažino faktą, kad jo sukelto eismo įvykio metu buvo apgadintas svetimas automobilis, tačiau nuosekliai tvirtino, kad svetimam automobiliui padarytų apgadinimų nematė, neturėjo tikslo iš eismo įvykio vietos pasišalinti tyčia, vengdamas atsakomybės.

Teisminėje praktikoje ne kartą akcentuota, kad administracinė atsakomybė pagal iki 2017-01-01 galiojusio ATPK 130 str. 1 d. kyla nustačius ne tik objektyvias pasišalinimo iš eismo įvykio vietos aplinkybes, bet ir tiesioginę asmens tyčią padaryti šį pažeidimą, t. y. tai, kad pažeidėjas suvokė, jog yra susijęs su eismo įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), suprato pasišalinimo neteisėtumą ir norėjo taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi pasunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, jog asmuo suvokė, kad pasišalindamas iš eismo įvykio vietos elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio, ieško nukentėjusiojo, palieka savo koordinates arba bendrauja su nukentėjusiuoju ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne siekdamas išvengti atsakomybės, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys adm. b. Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-7-4-2013, 2AT-11-2012, 2AT-8-2013 ir kt.).

Atsižvelgus į tai, kad R. L. kaltinamas ANK 426 str. 1 d. numatyto nusižengimo, kurio subjektyviosios pusės požymis (tyčia) yra tapatus ATPK 130 str. 1 d. numatytam pažeidimui, padarymu, aptarta teismų praktika aktuali ir nagrinėjamu atveju.

Vertinant byloje esančius įrodymus, pripažintina, kad nagrinėjamo eismo įvykio metu E. B. automobilis Citroen, buvo apgadintas labai nežymiai, o patys apgadinimas pasireiškė tuo, kad kontakto metu buvo neženkliai įlenktas automobilio užpakalinės dešinės pusės sparnas ir galinės durelės, ties šių dalių sudūrimu. Tai patvirtina ir byloje esančios nuotraukos (b. l. 16).

Teismo posėdžio metu liudytoju apklautas O. L., betarpiškai matęs eismo įvykio kilimo aplinkybes, paaiškino, kad R. L. po eismo įvykio iš savo vairuojamo automobilio išlipęs nebuvo, iš įvykio vietos išvažiavo neskubėdamas. Taip pat paaiškino, kad automobilių Volvo galiniai bamperiai yra labai spūdus, todėl R. L. galėjo kontakto tarp automobilių ir nepajausti.

Kaip nurodė teismo posėdžio metu R. L., jo automobilis nebuvo apgadintas visiškai, todėl atvykę pareigūnai negalėjo nustatyti, kokia automobilio Volvo vieta buvo atsitrenkta. Iš byloje esančių nuotraukų negalima spręsti ar šis automobilis apgadintas (b. l. 15).

Įvertinus minėtus įrodymus, darytina išvada, kad kontaktas tarp automobilių Volvo ir Citoen nebuvo smūginis, ar tokio pobūdžio, jog automobilis Volvo, kurį vairavo pažeidėjas, turėtų staigiai stabtelti. Taigi, R. L., kuris yra garbaus mažiaus, galėjo ir nepajusti, jog buvo atsiremta į svetimą automobilį. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog eismo įvykis įvyko šviesiu paros metu, prie Asanavičiūtės g. 17 namo, šalia automobilių remonto dirbtuvių ir parduotuvės, t. y. viešoje vietoje, R. L. vairuotas automobilis buvo draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu.

Aptartų įrodymų visuma, eismo įvykyje dalyvavusių automobilių apgadinimo pobūdis bei mastas, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad R. L. iš eismo įvykio vietos pasišalino sąžiningai klysdamas, t. y. nesuvokęs, kad vairuodamas automobilį Volvo ir pradėdamas judėti kliudė greta stovėjusį automobilį Citroen. Be to, liudytoju apklaustas S. G. teismo posėdžio metu paaiškino, kad atvykęs į autoservisą R. L. buvo blaivus, jo automobilis buvo apžiūrėtas, patikrintas, dėl laiko stokos techninei apžiūrai pilnai nebuvo paruoštas. Jokių aplinkybių, kurias vertinant galima būtų teigti, kad R. L. iš eismo įvykio vietos pasišalino sąmoningai, vengdamas atsakomybės ar kitų neigiamų pasekmių, byloje esančiais įrodymais nenustatyta.

Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad R. L. atžvilgiu pagal ATPK 426 str. 1 d. administracinio nusižengimo byla buvo pradėta be pagrindo, nes jo veiksmuose nebuvo minėtame straipsnyje nurodyto pažeidimo objektyviosios pusės požymio – tyčinio, sąmoningo pasitraukimo iš eismo įvykio vietos.

ANK 423 str. 3 d. numatytas pažeidimas gali būti konstatuotas, tik nustačius, kad asmuo alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojo po eismo įvykio, aiškiai suvokdamas, jog toks įvykis buvo sukeltas.

Teismui konstatavus, kad R. L. iš eismo įvykio vietos pasišalino netyčia, t. y. nesuvokęs, jog apgadino svetimą automobilį, jo veiksmuose nėra ir ANK 423 str. 3 d. numatyto nusižengimo subjektyviosios pusės požymio – tyčinio alkoholio vartojimo po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo.

Pažymėtina ir tai, kad O. L., betarpiškai matęs eismo įvykį, savo paaiškinimuose (b. l.8) nurodė, kad šis eismo įvykis kilo 2017-04-24 apie 11 valandą. R. L. teismo posėdžio metu aiškino, kad į „Martono“ autoservisą, esantį prie Asanavičiūtės g. 17 namo, atvažiavo 2017-04-24 9.30 val. ir nesulaikęs pagalbos išvažiavo. Liudytojas S. G. nurodė, kad R. L. pas jį į autoservisą, esantį netoliese nuo „Martono“ autoserviso, atvyko apie 10.30 val. Įvertinus nurodytas aplinkybes, administracinio nusižengimo protokole nurodytas eismo įvykio laikas tikslintinas, nurodant, kad eismo įvykis įvyko 2017-04-24 nuo 9.30 iki 11 valandos. Apie eismo įvykį policijos pareigūnai buvo informuoti tik apie 15 valandą (b. l. 4). R. L. blaivumas buvo patikrintas 15.59 val., t. y. praėjus apie 6 val. po eismo įvykio (b. l. 12). Byloje esančiais įrodymais R. L. teismo posėdžio metu teikti paaiškinimai, kad jis alkoholį vartojo jau grįžęs namo, nepaneigti.

Išnagrinėjęs ir įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, teismas daro išvada, kad nagrinėjamu atveju R. L. veiksmuose nenustatyti ANK 423 str. 1 d. ir 426 str. 1 d. numatytų pažeidimų subjektyviosios pusės požymiai – tyčia pasišalinti iš eismo įvykio vietos, tai pat tyčia vartoti alkoholį po eismo įvykio. Kaip minėta, nenustačius vieno iš administracinio nusižengimo sudėties požymio, administracinė atsakomybė nekyla, todėl R. L. atžvilgiu pagal ATPK 423 str. 1 d., 426 str. 1 d. pradėta administracinio nusižengimo teisena nutrauktina (ANK 591 str. 1 p.).

Byloje esantys įrodymai – eismo įvykio vietos schema, liudytojo O. L. teikti paaiškinimai – patvirtina, kad R. L. 2017-04-24, nuo 9.30 iki 11 val., vairuodamas automobilį Volvo ir važiuodamas atbuline eiga atsitrenkė į sustojusį ir stovintį automobilį Citroen ir sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas Citroen automobilis.

Tokiu būdu, R. L. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 p. reikalavimus, įpareigojančius eismo dalyvius laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat padarė ANK 417 str. 8 d. numatytą administracinį nusižengimą.

Pažeidimą R. L. padarė būdamas garbaus amžiaus, iš esmės pripažino savo kaltę, kad buvo nepakankamai atidus ir apgadino svetimą automobilį, ir šios aplinkybės laikytinos jo atsakomybę lengvinančiomis (ANK 35 str. 1 d.1, 9 p.).

Kitų atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad R. L. administracinėn atsakomybėn traukiamas nebuvo.

Įvertinęs visas aptartas ir administracinės atsakomybės taikymui reikšmingas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad už padarytą ANK 417 str. 8 d. numatytą nusižengimą R. L. skirtina minimalaus dydžio, t. y. 10 Eur, bauda.

Vadovaudamasis ANK 35 str. 1 d. 9 p., 417 str. 8 d., 635 str. 1 d. 1 ir 2 p., 646 str. 2 d., 675 str. 3 d., 591 str. 1 p., teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pripažinti R. L., a. k. (duomenys neskelbtini) kaltu padarius ANK 417 str. 8 d. numatytą administracinį teisės nusižengimą ir paskirti jam už tai administracinę nuobaudą – 10 (dešimties) Eur baudą.

R. L. atžvilgiu pagal Administracinių nusižengimo 423 str. 3 d., 426 str. 1 d. pradėtą administracinio nusižengimo bylos teiseną nutraukti, nes jo padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.

Išaiškinti, kad bauda turi būti mokama į „Swedbank“ banko Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, banko kodas 73000 arba Nordea Bank Finland Plc banko Lietuvos skyriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT 122140030002680220, banko kodas 21400, arba į Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą bet kuriame kitame banke, nurodant įmokos kodą 1001. Mokant baudą būtina mokėjimo paskirtyje nurodyti ROIK 17067577621.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos (jos dalies) nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka.

Nutarimas per 20 dienų nuo šio nutarimo nuorašo išsiuntimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.