Utenos apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. U. skundą dėl antstolės Aistės Mikulėnienės veiksmų, suinteresuoti asmenys R. P., antstolė Aistė Mikulėnienė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Skunde nurodoma, kad antstolė Aistė Mikulėnienė Sprendimų neįvykdymo aktu nepagrįstai konstatavo, kad vykdomasis raštas Nr. (duomenys neskelbtini) neįvykdytas. Pareiškėjos teigimu, ji Panevėžio apygardos teismo 2021 m. gruodžio 14 d. sprendimą įvykdė tinkamai iki 2022 m. gegužės 10 d.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Byloje esančiais ir antstolės Aistės Mikulėnienės pateiktos vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis nustatyta, kad Panevėžio apygardos teismas 2021 m. gruodžio 14 d. civilinėje byloje Nr. e2A-522-755/2021 priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2021 m. gegužės 24 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - pakeisti 2002 m. gegužės 20 d. Utenos apskrities viršininko administracijos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui J. P.“ D. U. ir A. P. priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), nustatytą 0,08 ha dydžio kelio servitutą „Leisti kitiems asmenims eiti, važiuoti arba ginti gyvulius 4 m pločio esamu keliu, plane pažymėtu indeksu S“, ir D. U. priklausančiame žemės sklype Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos 2010-12-30 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui J. P.“ D. U. priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), nustatytą 0,01 ha dydžio kelio servitutą–teisės važiuoti transporto priemonėmis (tarnaujantį), nustatant servitutą naujai - kitoje vietoje 0,1003 ha dydžio kelio servitutą su teise važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus (tarnaujantis daiktas) pagal 2020 m. rugsėjo 24 d. mažosios bendrijos „GeoMatininkas“ paruoštą servituto nustatymui planą, 4 metrų pločio, įpareigojant D. U. per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo savo lėšomis įrengti šį servitutinį kelią taip, kad juo būtų galima naudotis pagal servituto paskirtį. Jo neįrengimo atveju nustatė, jog D. U. skiriama bauda - po 10 Eur už kiekvieną kelio neįrengimo dieną. Pagal minėtą teismo sprendimą 2022 m. lapkričio 14 d. buvo išduotas vykdomasis raštas (toliau – vykdomasis raštas), kurį suinteresuotas asmuo (išieškotojas) R. P. pateikė vykdyti antstolei Aistei Mikulėnienei.

Antstolė Aistė Mikulėnienė 2023 m. gegužės 24 d. surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) (Sprendimų neįvykdymo aktas), teigdama, kad vykdomasis raštas neįvykdytas.

Pareiškėja D. U. pateikė antstolei skundą, kuriuo prašė panaikinti Sprendimų neįvykdymo aktą, nes, pareiškėjos teigimu ir pateiktais įrodymais, vykdomasis raštas yra įvykdytas, servitutinis kelias įrengtas taip, kad juo galima naudotis pagal servituto paskirtį.

Antstolė 2023 m. birželio 20 d. patvarkymu Nr. ((duomenys neskelbtini) netenkino pareiškėjos skundo ir skundą persiuntė nagrinėti teismui.

Nagrinėjamu atveju byloje kyla ginčas dėl Sprendimų neįvykdymo akto pagrįstumo ir teisėtumo, kuris, naudojantis skundo dėl antstolio veiksmų institutu, perduotas nagrinėti teismui.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 771 straipsnyje nustatyta, jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą (1 dalis). Jeigu sprendime yra nurodytos sprendimo neįvykdymo pasekmės, numatytos CPK 273 straipsnyje, arba jeigu privalomajame nurodyme yra nurodytos jo neįvykdymo pasekmės, surašytas aktas perduodamas antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui, o šis priima nutartį taikyti sprendime nurodytas pasekmes, kadangi skolininkas neatliko tam tikrų veiksmų (2 dalis). Jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Sprendimo neįvykdymo klausimas išsprendžiamas teismo posėdyje.

Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 „Dėl Sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“, 47 punkte nustatyta, kad vykdant nepiniginio pobūdžio teismo sprendimus, susijusius su įpareigojimu atlikti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, kai skolininkas per teismo sprendime arba antstolio raginime nustatytą terminą sprendimo neįvykdo, antstolis surašo sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą ir kreipiasi į teismą CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka.

Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, Sprendimų neįvykdymo akto pagrįstumas ir teisėtumas turi būti vertinamas ne nagrinėjant bylą dėl antstolio veiksmų pagal CPK 510 straipsnį, tačiau nagrinėjant bylą, iškeltą teisme gavus antstolio surašytą aktą CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka. Teismas pažymi, kad priimant nutartį pagal CPK 771 straipsnį (taikyti sprendime dėl ginčo esmės nustatytas sprendimo nevykdymo pasekmes, pvz., paskirti baudą) turi būti išnagrinėtos aplinkybės, ar sprendimas (ne)įvykdytas, taip pat turi būti patikrinta, ar nėra aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atleisti skolininką nuo paskirtos baudos ar kitokių neįvykdymo pasekmių taikymo. CPK 771 straipsnio 2 dalyje nustatytas reguliavimas iš esmės reiškia, kad turi būti atliekama teisminė sprendimo neįvykdymo aplinkybių (priežasčių) patikra. Taigi, kai yra sprendžiamas klausimas dėl CPK 771 straipsnyje nustatytų sprendimo neįvykdymo padarinių taikymo, visų pirma turi būti nustatytas tokio sprendimo neįvykdymo faktas bei neįvykdymo priežastys. Toks faktas visų pirma yra įrodinėjamas Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktu, kurį surašo antstolis, t. y. būtent tokia tvarka nagrinėjamas sprendimo neįvykdymo akto pagrįstumas. Tuo tarpu šioje byloje skundžiami antstolio veiksmai, tačiau teismas pažymi, jog vien Sprendimų neįvykdymo akto surašymas (antstoliui manant, kad teismo sprendimas neįvykdytas) ir perdavimas teismui, savaime negali būti laikomas antstolio neteisėtu veiksmu. Skunde nenurodoma, kad antstolė, surašydama ir perduodama teismui Sprendimų neįvykdymo aktą, būtų pažeidusi dėl to nustatytas tokio akto surašymo procedūras. Procedūrinių pažeidimų nenustatė ir teismas.

Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, antstolė Aistė Mikulėnienė Utenos apylinkės teismo Utenos rūmams yra perdavusi Sprendimų neįvykdymo aktą, pagal kurį yra užvesta civilinė byla Nr. e2VP-4749-1166/2023.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas šioje byloje nesprendžia Sprendimų neįvykdymo akto pagrįstumo. Įvertinęs byloje susidariusią situaciją, teismas konstatuoja, jog antstolės veiksmas – Sprendimų neįvykdymo akto surašymas ir perdavimas teismui, pats savaime (nenustačius procedūrinių tokio akto surašymo pažeidimų) negali būti laikomas neteisėtu antstolio veiksmu, todėl pareiškėjos skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 510 straipsniu, 513 straipsniu,

nutaria:

Atmesti pareiškėjos D. U. skundą dėl antstolės Aistės Mikulėnienės veiksmų.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.