Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Darius Kantaravičius, susipažinęs su baudžiamąja byla Nr. 1S-219-813/2023,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos teisme Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 364 straipsnio tvarka gautas nuteistojo J. Š. skundas dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. kovo 30 d. nutarties, kuriuo jis prašo panaikinti šią nutartį ir patvirtinti (duomenys neskelbtini) kalėjimo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2023 m. vasario 10 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Kauno apygardos teisme gautas teismo raštinės specialistės E. B. 2023 m. balandžio 14 d. pranešimas, kad nuteistasis J. Š. yra minėtos specialistės E. B. brolis. Susipažinus su pateiktu skundu ir visa baudžiamosios bylos medžiaga, manytina, kad objektyviam ir pašaliniam stebėtojui ši giminystės aplinkybė gali sukelti šališko teismo manymą ir sukelti neobjektyvaus J. Š. skundo išnagrinėjimo grėsmę. Taigi, šioje byloje atsiradus būtinybei spręsti bylos perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui klausimą, baudžiamoji byla Lietuvos teismų informacinės sistemos – LITEKO bylų skirstymo Modulyje naudojantis požymiu ,,Privalo nagrinėti“ buvo paskirta Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkui Dariui Kantaravičiui.

Byla perduotina Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkui ar šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkui spręsti klausimą dėl baudžiamosios bylos perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – BPK) be 58 straipsnyje nurodytų konkrečių aplinkybių, kurioms egzistuojant teisėjas negali nagrinėti bylos, BPK 58 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad teisėjas negali dalyvauti procese ir tais atvejais, kai proceso dalyviai motyvuotai nurodo kitokias aplinkybes, keliančias pagrįstų abejonių teisėjo nešališkumu. Minėta baudžiamojo proceso kodekso nuostata taikoma ne tik tais atvejais, kai aplinkybės, keliančios abejonių dėl teisėjo nešališkumo, yra ar tampa žinomos proceso dalyviams, tačiau taip pat taikoma ir tais atvejais, kai aplinkybės, kurios gali kelti pagrįstų abejonių bylą nagrinėjančio teisėjo ar visų atitinkamo teismo teisėjų nešališkumu, yra žinomos ar tampa žinomos bylą nagrinėjančiam teisėjui ar jų kolegijai. Tais atvejais, kai paaiškėja aplinkybės, galinčios kelti pagrįstų abejonių dėl visų atitinkamo teismo teisėjų nešališkumo, siekiant užtikrinti teisingumo interesus, byla perduotina nagrinėti iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui. Svarbiu teisingumo interesu laikytinas ne tik operatyvus, visapusiškas ir išsamus bylos aplinkybių ištyrimas ir išnagrinėjimas bei teismo procesinio sprendimo priėmimas ar šios jurisdikcinės teismo veiklos įgyvendinimas įmanomai mažesnėmis finansinėmis sąnaudomis (teismo proceso ekonomiškumas), tačiau ir teisės į nepriklausomą ir nešališką teismą užtikrinimas.

Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pabrėžiama, kad teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nei vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas. Objektyvus nešališkumas apima garantijų, pašalinančių bet kokias protingas abejones teisėjo nešališkumu, buvimą. Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą pabrėžė, jog turi būti nustatyti faktai, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika šiuo klausimu suponuoja išvadą, kad, sprendžiant teisės į nešališką teismą pažeidimo klausimą, svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui.

Esant neginčijamai aplinkybei, kad nuteistojo J. Š. sesuo E. B. yra ilgametė Kauno apygardos teismo raštinės darbuotoja, dėl ko vykdant šiai pareigybei priskirtas funkcijas jai nuolat tenka bendrauti su visais Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjais, kurie ir turėtų nagrinėti byloje pateiktą apeliacinį skundą dėl apylinkės teismo nutarties panaikinimo, todėl tai tiek proceso dalyviams, tiek ir objektyviam stebėtojui gali kelti abejonių Kauno apygardos teismo ir jame dirbančių teisėjų nešališkumu (objektyvumu). Nors nurodyta aplinkybė pati savaime ir nereiškia subjektyvaus Kauno apygardos teisme dirbančių teisėjų šališkumo, suinteresuotumo bylos nagrinėjimo baigtimi (rezultatais), tačiau objektyviam, pašaliniam, niekaip nei su proceso dalyviais, nei su jame sprendžiamais klausimais nesusijusiam stebėtojui tai gali kelti abejonių, ar Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjai nėra susiformavę išankstinės ir galimai nuteistajam palankios nuomonės dėl galimo jo skundo nagrinėjimo rezultato. Be to, minėtas giminystės ryšys gali būti BPK 58 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytu pagrindu pareikšti nušalinimą nuo šio skundo baudžiamojoje byloje nagrinėjimo bet kuriam Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjui. Nors teismas, vykdydamas teisingumą, yra visiškai nepriklausomas, tačiau egzistuojant pirmiau nurodytoms aplinkybėms ir siekiant pašalinti bet kokias galimas abejones bylą nagrinėjančio teisėjo nešališkumu, kad nei byloje dalyvaujantiems asmenims, nei visuomenėje nekiltų nepagrįstų teisėjų darbo vertinimų, o tuo pačiu siekiant užtikrinti teisingumo interesus, yra tikslinga bylą perduoti nagrinėti kitam apygardos teismui.

Motyvuojamoji dalis

BPK 229 straipsnyje įtvirtinta galimybė ekstraordinariniais atvejais, kuomet tokia būtinybė yra nulemta svarbių valstybės saugumo, viešosios tvarkos ir teisingumo interesų, perduoti bylą iš teismo, kuriam byla teisminga pagal teritorinio ir dalykinio teismingumo taisykles, nagrinėti kitam teismui. Svarbiu teisingumo interesu laikytina asmens teisės, kad jo bylą nagrinėtų objektyvus ir nešališkas teismas užtikrinimas. Klausimo dėl bylos perdavimo iš vieno apygardos teismo kitam apygardos teismui sprendimas priklauso Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko ar šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko kompetencijai, todėl baudžiamoji byla Nr. 1S-219-813/2023 perduotina Lietuvos apeliaciniam teismui procesiniam sprendimui dėl bylos perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui priimti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 229 straipsnio 2 dalies 2 punktu, Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas,

nutaria:

kreiptis į Lietuvos apeliacinį teismą ir šiam teismui perduoti baudžiamąją bylą Nr. 1S-219-813/2023 spręsti klausimą dėl baudžiamosios bylos perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui.

Nutartis neskundžiama.