Šiaulių apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Bronius Zalaga Baudžiamoji byla Nr. 1A-39-135/2015

Teisėjas Bronius Vinciūnas Teisminio proceso Nr. 1-96-1-00354-2014-6

2015 m. sausio 22 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Broniaus Zalagos,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo I. G. apeliacinį skundą dėl 2014 m. spalio 10 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo I. G. pripažintas kaltu:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir jam skirtas laisvės apribojimas 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant I. G. per bausmės atlikimo laiką būti namuose nuo 23 val. vakaro iki 6 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu.pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prieš tai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 str. 1 d. 1 p. b) p.p., laisvės apribojimo bausmę pakeitus laisvės atėmimo bausme, ir galutinė subendrinta bausmė I. G. paskirta laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas I. G. atidėtas 1 (vieneriems) metams, per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį paskirtas įpareigojimas neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaitytas I. G. laikinajame sulaikyme nuo 2014-05-05, 09.00 val. iki 2014-05-06, 13.50 val. išbūtas laikas.

N. R. G. įstatyminės atstovės A. G. pareikštas civilinis ieškinys dalyje dėl 1 500 Lt neturtinės žalos atlyginimo dukrai R. G. tenkintas visiškai ir iš I. G. priteista 1 500 Lt (vieno tūkstančio penkių šimtų litų) suma neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiosios R. G. naudai.

Nukentėjusiosios A. G. įstatyminės atstovės A. G. pareikštas civilinis ieškinys dalyje dėl 1 500 Lt neturtinės žalos atlyginimo dukrai A. G. tenkintas iš dalies ir iš I. G. priteista 1 000 Lt (vieno tūkstančio litų) suma neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiosios A. G. naudai.

Nukentėjusiosios A. G. pareikštas civilinis ieškinys dalyje dėl 1 500 Lt neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies ir priteista iš I. G. 1 000 Lt (vieno tūkstančio litų) suma neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiosios A. G. naudai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. G. nuteistas už tai, kad 2014 m. vasario 14 d., tikslus laikas nenustatytas, gyvenamojo namo viduje, esančiame (duomenys neskelbtini), smurtaudamas artimoje aplinkoje prieš savo šeimos narį - mažametę dukrą R. G., gim. (duomenys neskelbtini), o būtent suduodamas jai pagalve ne daugiau kaip 4 kartus ir delnu ne daugiau kaip 2 kartus į įvairias kūno vietas, tokiu būdu sukeldamas mažametei R. G. fizinį skausmą.

Be to, I. G. nuteistas už tai, kad 2014 m. gegužės 5 d. apie 7 val. 30 min. gyvenamojo namo viduje, esančiame (duomenys neskelbtini), smurtaudamas artimoje aplinkoje, šeimyninio konflikto su savo šeimos nariais - žmona A. G. ir dukra A. G. metu, tyčia suduodamas nukentėjusiajai A. G. vieną kartą delnu į kairį skruostą, po ko smogė nukentėjusiajai A. G. rankos delne laikytu obuoliu į veido sritį ir prievarta kišo obuolį jai į burną, - tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiosioms A. G. ir A. G. fizinį skausmą.

Dėl 2014-05-05 įvykio nuteistasis taip pat nurodo, kad teismas rėmėsi tik nukentėjusiųjų parodymais, kurių santykiai su nuteistuoju yra konfliktiški, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, kurie nebuvo tiesioginiai įvykio liudytojai, o tik fiksavo informaciją, išgirstą iš nukentėjusiųjų. Nuteistasis nesutinka, jog jo kaltę įrodo ir įvykio vietos apžiūros protokolas, kadangi jame neįvardijamas nusikalstamos veikos įrankis - obuolio graužtukas, jis nėra užfiksuotas. Taip pat nurodo, kad nėra užfiksuotas joks turto sužalojimas, nors A. G. skleidė melagingą informaciją, jog buvo išdaužyti stiklai ir kitaip gadinamas turtas. Nuteistojo nuomone, tai turėjo būti įvertinta visos bylos kontekste, tačiau teismas to nepadarė. Pažymi, kad nors teismas nurodė, jog nukentėjusiųjų parodymai buvo nuoseklūs, tačiau A. G. 2014-05-05 pareiškime policijai nesugebėjo nurodyti suduotų smūgių kiekį mažametei R., paaiškinti įvykio aplinkybių, painiojosi duodama parodymus, vieną kartą teigė, jog suduodamą smūgį matė, kitą kartą – tik, kad girdėjo. Pažymi, kad nors nurodoma, jog smūgis galimai buvo, tačiau po jo dukra A. jo nebijojo, grėsmės iš nuteistojo pusės nebuvo, o ginčas ir toliau buvo sėkmingai provokuojamas sekant iš paskos, policija iškviečiama tik po to, kai jis (nuteistasis) išvyksta į darbą. Dėl to, kad A. G. 2014-05-05 pareiškime policijai nurodyta, jog jai ir dukrai A. buvo sukeltas tik fizinis skausmas, apeliantui kyla abejonės dėl specialisto išvados ir joje nustatyto A. G. padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo, kadangi ji po įvykio praėjus dviems valandoms jokių sužalojimų nejuto, o po dviejų dienų juos pajuto. Atkreipia dėmesį, kad ikiteisminio tyrimo metu dukrų A. ir R. parodymai skyrėsi, byloje yra įrodymų, kad dukra A. yra linkusi tėvą vadinti negražiais žodžiais, mergaitėms nebuvo atlikta ekspertizė, siekiant nustatyti, ar jos neapkalba tėvo. Mano, kad teismas neteisingai įvertino ir jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo bei teisminio tyrimo metu ir nepagrįstai padarė išvadas, jog jie skyrėsi.

Tvirtina, kad apkaltinamasis nuosprendis buvo priimtas vertinant tik jį kaltinančius įrodymus, nesiekiant ištirti bylos teisingai. Mano, kad byloje yra daug prieštaravimų, kuriems esant teismas negalėjo priimti apkaltinamojo nuosprendžio, nes nuosprendis negali kelti abejonių. Tvirtina, kad Šiaulių apylinkės teismas neišsamiai ištyrė bylos aplinkybes, netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir todėl priėmė neteisingą ir neteisėtą teismo nuosprendį, kuris turi būti panaikintas ir priimtas naujas išteisinamasis nuosprendis.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja apeliacinį skundą palaikė ir prašė tenkinti. Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo I. G. apeliacinis skundas atmestinas.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste - BPK) 320 str. 3 d. nuostatas, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, nuteistasis nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, ginčija savo kaltę bei stengiasi sumenkinti nukentėjusiųjų parodymus.

Lietuvos Respublikos BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, pirmosios instancijos teismo teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Byloje įrodymai turi būti vertinamai išsamiai, nešališkai, vertinama jų visuma, o ne atskiri duomenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 24 d. nutartis Nr. 2K-43/2006).

Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą. Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog šių reikalavimų teismas, pripažindamas I. G. kaltu dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 str. 2 d., 3 d., nepažeidė. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir išnagrinėjo visus byloje surinktus įrodymus ir teisingai juo įvertino.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, sutinka su teismo išvada, jog I. G. kaltė dėl jam inkriminuojamų nusikaltimų yra įrodyta. Ši išvada pagrįsta nukentėjusiųjų A. G., R. G. ir A. G. parodymais, rašytine bylos medžiaga.

Nors nuteistasis tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu savo kaltę neigė, tačiau faktiniais bylos duomenimis nustatyta, jog I. G. 2014 m. vasario 14 d., tikslus laikas nenustatytas, gyvenamojo namo viduje, esančiame (duomenys neskelbtini), smurtaudamas artimoje aplinkoje prieš savo šeimos narį - mažametę dukrą R. G., gim. (duomenys neskelbtini), o būtent suduodamas jai pagalve ne daugiau kaip 4 kartus ir delnu ne daugiau kaip 2 kartus į įvairias kūno vietas, tokiu būdu sukėlė mažametei R. G. fizinį skausmą bei 2014 m. gegužės 5 d. apie 7 val. 30 min. toje pačioje vietoje smurtaudamas artimoje aplinkoje, šeimyninio konflikto su savo šeimos nariais - žmona A. G. ir dukra A. G. metu, tyčia suduodamas nukentėjusiajai A. G. vieną kartą delnu į kairį skruostą, po ko smogė nukentėjusiajai A. G. rankos delne laikytu obuoliu į veido sritį ir prievarta kišo obuolį jai į burną, - tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiosioms A. G. ir A. G. fizinį skausmą.

Apeliaciniame skunde nuteistasis teigia, kad nukentėjusiųjų parodymai yra prieštaringi, nenuoseklūs ir teismas nepagrįstai jais vadovavosi, taip pat nurodo ir tai, kad teismas neatsižvelgė, jog šiuo metu tarp I. G. ir A. G. vyksta skyrybų procesas, todėl dukros, įkalbėtos jo žmonos ir mergaičių mamos, jį apkalba. Apeliacinės instancijos teismas su šiais skundo argumentais nesutinka, kadangi, kaip matyti iš byloje surinktų įrodymų, teismas, priimdamas I. G. atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, rėmėsi ne tik nukentėjusiųjų A. ir R. G. bei A. G. parodymais, bet ir byloje surinktų įrodymų visetu.

Iš A. G. protokolo – pareiškimo matyti, kokius neteisėtus veiksmus I. G. 2014-05-05 atliko jos ir dukters A. G. atžvilgiu ir kokius neteisėtus veiksmus 2014-02-14 atliko dukters R. G. atžvilgiu, jame taip pat nurodyta, kad nukentėjusiosioms buvo sukeltas fizinis skausmas. Iš duomenų, esančių pranešime policijai kviečiant pareigūnus į įvykio vietą matyti, kad, A. G. nurodė, jog jos vyras I. G. jai su obuoliu trenkė per veidą, o kiek anksčiau trenkė ranka vaikui, kad vyko konfliktas, kad namuose yra du nepilnamečiai vaikai (1 t., 8 b. l.). Policijos pareigūno Andrejaus Jakovlevo tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto pažymėta, kad A. G. nurodė, jog I. G. smurtavo tiek jos, tiek dukters A. G. atžvilgiu, trenkė kumščiu laikydamas obuolį per žandą jai, o per kairį žandą sutrenkė delnu ir nepilnametei dukrai, tarnybiniame pranešime užfiksuotas padarytas paraudimas kairiame žande (1 t., 15-17 b. l.). Specialisto išvadoje Nr. G (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog A. G. padarytas sužalojimas: muštinė žaizda kairio lūpų kampo vidiniame paviršiuje; sužalojimas galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio pasekoje kietu buku daiktu tiesiogiai paveikus kairę veido pusę, A. G. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., 31 b. l.).

Apie tai, kad nukentėjusios patyrė fizinį smurtą, dėl ko turėjo atitinkamų psichologinių problemų, galima spręsti ir iš Šiaulių r. pedagoginės psichologinės tarnybos 2014-09-09 rašto Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad A. G., A. G. ir R. G. kreipėsi į tarnybos psichologą dėl patiriamo smurto namų aplinkoje ir psichologo konsultacijas lankė nuo 2014-06-13 iki 2014-07-04 (2 t., 126 b. l.).

Iš nepilnametės A. G. ir mažametės R. G. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo teisėjui, matyti, kad jų parodymai buvo nuoseklūs ir neprieštaraujantys esminėse įvykių aplinkybėse. Nepilnametė A. G. teismui parodė, kad gegužės mėnesio pradžioje ryte vyko konfliktas su tėčiu ir tėtis I. G. stipriai jai trenkė į kairį žandą, buvo žymė, kuri išnyko per pusvalandį, bet tą dieną žandas dilgčiojo, po to mama pykosi su tėčiu, I. G. laikė graužtuką ir su kumščiu trenkė mamai A. G. į žandą, po to bandė graužtuką sukišti į burną, A. G. pasakė, jog kviečia policiją ir I. G. pabėgo, mama iškvietė policiją, po dviejų dienų nuėjo abi į ekspertizę, bet jai nieko nerado, o A. G. žandas buvo iš vidaus sužeistas. Taip pat nurodė, kad per Valentino dieną ji girdėjo kaip sesė R. G. klykė, I. G. ją mušė ir taip auklėjo, mušė delnu ir pagalve, to nematė, bet girdėjo, kaip klykė sesuo ir daužėsi pagalvė, ji buvo apačioje, o sesuo R. G. kambaryje, I. G. neleido R. G. išeiti, atėmė telefoną, kad nepaskambintų mamai, o po to I. G. parėjo su rože pas mamą, o ji mamai pasakė eiti į viršų, kur mama rado sesę, girdėjo kaip sesuo verkė, prašė, jog nebemuštų. Kai tėvas jai sudavė per veidą, sesuo R. buvo tėvui už nugaros, o mama (A. G.) buvo vonioje, durys buvo atidarytos, nežino, ar mama matė (1 t., 51-52 b. l.).

Mažametė R. G., apklausiama ikiteisminio tyrimo teisėjo, parodė, kad viskas vyko vasario 14 dieną, Valentino dieną, tėtis neleido jai žiūrėti televizoriaus, nes ji nesusitvarkė kambario, tėtis I. G. atėjo ir pradėjo ją mušti su delnu per rankas ir kojas, po to jis ją mušė pagalve, sudavė su pagalve 3-4 smūgius, nelabai skaudėjo, prieš tai ranka sudavė 3-4 smūgius, kai sudavė pirmą kartą ji sėdėjo ant lovos, po to jau sėdėjo ant žemės susirietusi, kad nemuštų, po to davė per kojas, ji atsistojo, tada mušė pagalve, grįžusi mama atėjo į kambarį ir ją pamatė, ji mamai viską papasakojo, kai tėtis mušė ranką skaudėjo. Taip pat nurodė, kad dar buvo įvykis ryte, galėjo būti gegužės 5 diena, mama su tėčiu susipyko, o sesuo įsikišo, ji buvo tėčiui už nugaros, kai jis trenkė delnu A. G. per žandą, po to tėtis buvo nuėjęs kažkur, o mama ėjo aiškintis dėl mašinos, tėtis trenkė mamai graužtuku ir norėjo jį sugrūsti į burną, tai buvo pusiau obuolys, po to tėtis išvažiavo, o mama iškvietė policiją, tėtis sesei A. sudavė stipriai, liko žymės, neatsiprašė, kaip sesei A. G. sudavė kambaryje, nematė, tik girdėjo, nes buvo tėčiui už nugaros (1 t., 59-61 b. l.).

Iš nukentėjusiosios A. G. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo bei teisminio nagrinėjimo metu, matyti, kad ji parodė, jog konfliktas gegužės 5 d. įvyko dėl automobilio, vaikai ruošėsi į mokyklą, vyras - į darbą, jis buvo pagiringas, nes dvi dienas gėrė, I. G. pamatė, kad nėra raktelio, labai supyko, išvadino ją ,,durne“, sukonfliktavus atbėgo didžioji dukra, I. G. iš pradžių trenkė dukrai, o išėjus lauke ant laiptų trenkė jai (A. G.) su obuoliu ir bandė jį sukišti į burną, pajuto skausmą, tirpimą, po to jis neblaivus išvažiavo į darbą su tarnybiniu automobiliu, dukrai A. sudavė vieną kartą į skruostą stiprų antausį, visos trys buvo namie, šaukė ant A., ji puolė, klausė „ką darai“, matė rankos atitraukimą nuo skruosto, skruostas buvo raudonas, ji iš vonios iš karto pribėgo, I. G. buvo piktas, ji ant laiptų išėjusi klausė, „kodėl taip elgiesi, kodėl atimi automobilį“, pajuto smūgį į veidą su obuoliu, sukando dantis, kad obuolio nesugrūstų, vaikai stovėjo šalia, viską matė abi dukros, nes dukros visuomet atbėga jos gelbėti, obuolį grūdo, netikėtai pajuto skausmą, tirpimą, paskui burnoje buvo guzas, galvojo, kad į medikus kreiptis nereikia, nes atvyko policijos pareigūnai, tik vėliau suprato, kad reikia kreiptis į ekspertus, ekspertas rado jau užsitraukusią žaizdelę burnoje, joms buvo suteikta psichologinė pagalba, buvo visos trys, dukros prašė kviesti policiją, verkė, atvykę pareigūnai viską matė. Dėl vasario 14 d. įvykio nukentėjusioji parodė, kad grįžo iš darbo po 18.00 val., namie buvo neįprastai tylu, didžioji (A. G.) nusiverkusi stovėjo, paklausė „kas yra“, ji parodė padėtą rožę su Valentino diena ir liepė eiti į viršų, viršuje rado nusiverkusią dukrą, paklausė, kas nutiko, pasakė, kad tėtis mušė, apžiūrėjo dukrą, jos rankos ir kojos buvo raudonos, didžioji dukra girdėjo, kad R. G. šaukė „nemušk, man skauda“, tai vyko vasario 14 dieną, apie šį įvykį policija buvo informuota gegužės 5 dieną, nes pati mažoji pradėjo pasakoti, tą dieną iš baimės neišdrįso kreiptis į policijos pareigūnus, vyras pasakė, kad taip auklėja dukrą, dukra sakė, kad trenkė ranka, po to trankė su pagalve, smūgių skaičiaus tiksliai negalėjo pasakyti, apklausos metu ji prisiminė tiksliau (1 t., 23-24, 25 b. l., 2 t., 114-116 b. l.).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ir pats nuteistasis neginčija, jog 2014-02-14 ir 2014-05-05 buvo konfliktai su šeimos nariais, tačiau tvirtina, kad jis jokio smurto artimųjų atžvilgiu nenaudojo, o dukros ir žmona jį apkalba. Nuteistasis nurodo, kad nepilnametė A. G., mažametė R. G. bei A. G. siekia jį apkalbėti, nurodo melagingas aplinkybes tik dėl to, jog vyksta skyrybų procesas, tačiau, kaip minėta anksčiau, pirmosios instancijos teismas, priimdamas nuosprendį, rėmėsi ne vien tik šių nukentėjusiųjų parodymais, tačiau ir kita bylos medžiaga, kuri patvirtino šių nukentėjusiųjų parodymus, todėl jais netikėti teismas neturi jokio pagrindo.

Apeliantas skunde taip pat nurodo, kad nėra įrodyta, jog tarp jo veikos ir kilusių padarinių – A. G. sužalojimo - yra priežastinis ryšys, nes ji į medicinos ekspertą kreipėsi tik praėjus dviem dienom po įvykio, tačiau apeliacinės instancijos teismui nekyla jokių pagrįstų abejonių dėl priežastinio ryšio buvimo. Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) yra nurodyta, kad nukentėjusiajai padaryta muštinė žaizda kairio lūpų kampo vidiniame paviršiuje, sužalojimas galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio pasekoje kietu buku daiktu tiesiogiai paveikus kairę veido pusę ir galėjo būti padarytas nurodomu laiku bei aplinkybėmis. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad nukentėjusioji galėjo būti sužalota kitaip, nei nuteistajam suduodant nukentėjusiajai smūgį bei prievarta kišant obuolį į burną, kitos versijos nepateikė ir pats nuteistasis.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad baudžiamojoje byloje surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visetas patvirtina, jog kaltinamojo I. G. nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., 3 d., nes kaltinamasis, veikdamas tiesiogine tyčia, suduodamas mažametei dukrai pagalve ne daugiau kaip 4 kartus ir delnu ne daugiau kaip 2 kartus į įvairias kūno vietas bei nepilnametei dukrai suduodamas vieną kartą delnu į kairį skruostą, o po to sutuoktinei smogdamas rankoje laikytu obuoliu į veido sritį, o vėliau prievarta kišdamas jai obuolį į burną, sukėlė dukroms fizinį skausmą, o sutuoktinei padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį panaikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo I. G. apeliacinį skundą atmesti.