Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės Turto bankas, dėl palikimo parėjimo valstybei liudijimo pripažinimo negaliojančiu ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, tretieji asmenys R. B., A. J. ir A. V..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas.

Dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo

Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis).

Byloje esančiais duomenimis, ieškovo ir jo atstovės paaiškinimais nustatyta, kad ieškovo A. B. mama yra A. B., o A. B. mama J. B..

A. B. nuosavybės teise valdė gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniais, esančius (duomenys neskelbtini), kuriuos jai 1997 m. vasario 27 d. dovanojimo sutartimi padovanojo mama J. B.. (duomenys neskelbtini) J. B. mirus, ieškovo mama A. B. toliau gyveno jai dovanotame name ir naudojosi mamai J. B. priklausančiu žemės sklypu ant kurio buvo pastatytas jai dovanotas namas su priklausiniais. Testamentų registre nėra įregistruota velionės J. B. palikimo priėmimo faktų bei testatoriaus sudarytų testamentų.

Bylos medžiaga nustatyta, kad 1998 m. balandžio 7 d. A. B. surašė testamentą, kuriuo visą turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, paliko savo sūnui ieškovui A. B.. (duomenys neskelbtini) mirus A. B., ieškovas į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, tačiau paveldėtą namą tvarkė, remontavo, mokėjo mokesčius. Vėliau į namą įleido gyventi S. J., kuriai pavedė prižiūrėti namus ir žemės sklypą. Į bylą pateiktos gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), komunalinių mokesčių sutartys, iš kurių matyti, kad S. J. sudarė Elektros energijos tiekimo-vartojimo sutartį Nr. 4774195 ir Pakuočių atliekų ir stiklo konteinerių panaudos sutartį Nr. P-1. Iš sąskaitų ir „Perlo“ terminalo kvitų matyti, kad už sunaudotą elektrą nuo 2016 metų iki 2020 metų mokėjo S. J.. 2020 m. lapkričio 24 d. Plungės rajono savivaldybės administracijos Paukštakių seniūnijos raštas Nr. AS-5650 patvirtina, kad S. J., gimusi (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvena (duomenys neskelbtini), namų valda ir žemės sklypas yra tvarkomas ir prižiūrimas. Testamentų registre 2020 m. balandžio 24 d. įregistruotas velionės A. B. palikimo priėmimo faktas. Palikimą priėmęs asmuo – Lietuvos Respublika, o dėl palikimo perėjimo valstybei paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo kreipėsi valstybės įmonė Turto bankas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnį Civilinis kodeksas įsigaliojo nuo 2001 m. liepos 1 d., išskyrus tas Kodekso normas, kurioms šis įstatymas nustato kitus įsigaliojimo terminus. Pagal minėto įstatymo 38 straipsnio 1 dalį Civilinio kodekso penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. J. B. mirė (duomenys neskelbtini), o A. B. mirė (duomenys neskelbtini), todėl paveldėjimo teisiniams santykiams atsiradusiems po J. B. taikomas 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – 1964 m. CK), o paveldėjimo teisiniams santykiams atsiradusiems po A. B. taikomas 2001 m. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK).

Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. CK 5.50 straipsnio 2 dalis, reglamentuojanti palikimo atsiradimą, numato būdus, kai įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą: kai jis faktiškai pradėjo turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Analogiškas palikimo priėmimo galimybes numatė ir 1997 metais galiojusio 1964 m. CK 587 straipsnis, kuriame nurodyta – laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą.

Kai įpėdinis nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, įpėdinis turi įrodyti, kad jis per įstatymo nustatytą terminą pradėjo faktiškai valdyti paveldimą turtą, taip priimdamas palikimą.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės, t. y. faktiniu turto valdymu paprastai laikoma tai, kad įpėdinis aktyviais veiksmais parodo, jog išreiškė savo valią, siekdamas įgyti teises į atsiradusį palikimą ir faktiškai pradėjo jį valdyti bei naudotis.

Tais atvejais, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas (butas), faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name (bute) po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name (bute), jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo (buto) priežiūrą, prievolių, susijusių su namu (butu), vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, ieškovo ir jo atstovės paaiškinimų nustatyta, kad ieškovas ir jo mama A. B. kaip įpėdiniai atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jų valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, t. y. ieškovo mama A. B. po savo mamos J. B., o ieškovas po mamos A. B. rūpinosi ir prižiūrėjo žemės sklypą bei jame esantį gyvenamąjį namą, tvarkė ir mokėjo mokesčius. Ieškovo brolis ir seserys atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė, todėl darytina išvada, jog tretieji asmenys neprieštarauja, kad teismas nustatytų juridinius faktus, kad po J. B. mirties palikimą priėmė pradėdama turtą faktiškai valdyti A. B., o po pastarosios mirties palikimą priėmė pradėdamas turtą faktiškai valdyti ieškovas A. B.. Tokie ieškovo ir jo mamos veiksmai įrodo, kad tiek mama, tiek ieškovas nuosekliai siekė įgyti turtines teises į paliktą nekilnojamąjį turtą, su šiuo turtu elgėsi kaip turto savininkai, turtą saugojo ir juo rūpinosi bei mokėjo mokesčius, tokie jų veiksmai prilygintini faktiškam paveldėto turto valdymui ir palikimo priėmimui pagal 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalį ir CK 5.50 straipsnio 2 dalį. Visi šie duomenys patvirtina, kad A. B. po mamos J. B. mirties, o ieškovas po mamos A. B. mirties, priėmė palikimą pradėdami turtą faktiškai valdyti.

Ieškovas ir jo mama su prašymu įstatymo nustatytu terminu nesikreipė į notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo, tačiau palikimą priėmė kitais įstatyme numatytais būdais, t. y. pradėdami turtą faktiškai valdyti. Pateiktų įrodymų pagrindu nustatytinas faktas, kad po J. B. mirties palikimą priėmė A. B., o po A. B. palikimą priėmė ieškovas. Kadangi ieškovas negali kitokia tvarka gauti šį faktą patvirtinančių reikiamų dokumentų, ieškovo reikalavimai dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo tenkinami. Šių faktų nustatymas reikalingas, kad ieškovas galėtų susitvarkyti paveldėjimo dokumentus.

Dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo pripažinimo negaliojančiu

Valstybei paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina tik tokiais atvejais, kai yra paliktas valstybei testamentu, palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo arba iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė (CK 5.62 straipsnio 1 dalis). Ši įstatymo norma yra imperatyvaus pobūdžio, nes joje nustatytas baigtinis sąrašas atvejų, kai paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei.

Ieškovas A. B., priimdamas palikimą faktinio valdymo būdu, savo valią išreiškė konkliudentiniais veiksmais, įpėdinis palikimą priėmė ir išreiškė savo valią tapti palikėjos turto savininku dar (duomenys neskelbtini) metais, kai mirė ieškovo motina ((duomenys neskelbtini)) (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis), todėl laikoma, kad A. B. turtas negalėjo pereiti valstybei paveldėjimo teise CK 5.62 straipsnio 1 dalies pagrindu. Nustačius faktą, kad paveldimą turtą nuo (duomenys neskelbtini) faktiškai valdė ieškovas A. B. kaip testamentinis įpėdinis, daroma išvada, jog palikėjos turtas valstybei perėjo nepagrįstai, tai pažeidžia ieškovo teises, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas pripažinti negaliojančiu 2020 m. rugpjūčio 5 d. Plungės rajono 2-ojo notaro biuro notarės Ginos Drackienės išduotą Palikimo perėjimo valstybei liudijimą, notarinio registro Nr. 4086, kurio pagrindu valstybei nuosavybės teise perėjo palikėjos A. B. turtas (CK 1.80 straipsnis, 5.2 straipsnio 3 dalis, 5.8 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šalys patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisti byloje neprašė, todėl jų paskirstymo klausimas nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą pradėdama turtą faktiškai valdyti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), ieškovas A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą pradėdamas turtą faktiškai valdyti.

Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Pripažinti negaliojančiu Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės Turto bankas, Plungės rajono 2-ojo notaro biuro notarės Ginos Drackienės 2020 m. rugpjūčio 5 d. išduotą Palikimo perėjimo valstybei liudijimą, notarinio registro Nr. 4086.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo kopijos paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.