Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio, pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, faktiškai gyvenanti deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), dirbanti (duomenys neskelbtini), netekėjusi, vaikų neturi, neteista, bausta administracine tvarka (baudas sumokėjusi), kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. Ž. 2023 m. gruodžio 10 d., apie 4.10 val., Vilniuje, Šventaragio ir L. Stuokos – Gucevičiaus gatvių sankryžoje, pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Citroen C5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai alkotesteriu „Drager Alcotest 7510“ 2023 m. gruodžio 10 d., 4.25 val. nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 2,43 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Apklausta teisiamajame posėdyje kaltinamoji E. Ž. savo kaltę pripažino visiškai, gailėjosi dėl padarytos nusikalstamos veikos ir nurodė, kad naktį iš 2023 m. gruodžio 9 d. į 10 d., apie 3.30 – 4.00 val., paryčiais, ji baiginėjo darbą. Buvo po ligos, dar turėjo temperatūros, dirbo ilgai ir įtemptai, buvo labai daug žmonių, išgėrė maždaug 5 stikliukus virš 30 laipsnių stiprumo likerio, po ko išėjo važiuoti namo, bet dar stabtelėjo prie darbo parūkyti, šalia rūkė kavinės klientai, kuriuos kaltinamoji sutiko pavežti. Vairavo jai nuosavybės teise priklausantį automobilį „Citroen C5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su nurodyta jo verte sutinka. Pravažiavusi Mindaugo tiltą, suprato, kad suvaldyti automobilį sunku tiek dėl slidžios kelio dangos, tiek ir dėl išgerto alkoholio ir ties „Kempinski“ viešbučiu įvyko eismo įvykis. Su nustatytu neblaivumu sutinka. Jau kreipėsi į savivaldybę dėl žalos atlyginimo už stulpą, bendravo su viešbučio administracija, susitarė dėl žalos likvidavimo. Jai buvo labai didelis šokas, visi pasmerkė dėl šio įvykio, yra nusiteikusi visiškai nebevartoti alkoholio. Iš pykčio iš karto po įvykio, kai paleido policija ir atvyko sugyventinis pasiimti kaltinamosios, savo vairuotojo pažymėjimą kažkur gatvėje išmetė. Uždirba apie (duomenys neskelbtini) Eur per mėnesį, būstas priklauso sugyventiniui, jis išlaiko būstą, dukros tėvas padeda periodiškai, būtiniausius daiktus dukrai perka kaltinamoji, moka (duomenys neskelbtini) Eur/mėnesį lizingą už televizorių; sugyventinio pajamų nežino. Teisė vairuoti transporto priemones labai reikalinga, gyvena rajone, o dukters mokykla ir darbas mieste. Su šeimos nariais (sese, broliu, mama, tėčiu) santykiai labai artimi. Brolį M. Ž. labai gerbia, juo pasitiki, kartu leidžia laisvalaikį, jis neturi jokių žalingų įpročių, daug dirba, nuolat kviečia kaltinamąją ir jos dukrą pasivaikščioti, kartu leisti laisvalaikį.

Apklaustas teisiamajame posėdyje galimas laiduotojas M. Ž. paaiškino, kad prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės E. Ž. pagal laidavimą, perduodant jo atsakomybėn. Nurodė, kad buvo šokiruotas įvykusio įvykio, iš pradžių labai supyko, vėliau pasiūlė visokeriopą pagalbą savo sesei (kaltinamajai). Jis pats nevartoja alkoholio, laisvalaikį leidžia sportuodamas, lankydamasis renginiuose, pirtyse, baseinuose, t. y. vietose, kur alkoholis nevartojamas. Neretai ten kviesdavo ir sesę su jos dukra. Dabar planuoja jas dažniau kviesti pasivaikščioti, į renginius, kitas laisvalaikio praleidimo vietas, kad sesė būtų užsiėmusi ir kuo toliau nuo alkoholio vartojimo. Iki šio įvykio problemų dėl to, kad sesė nesaikingai vartotų alkoholį, nebuvo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Be visiško kaltinamosios prisipažinimo, jos padarytą nusikalstamą veiką įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais (BPK 20 straipsnis).

2023 m. gruodžio 10 d. Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad E. Ž. 2023 m. gruodžio 10 d. pirmu pūtimu 4.25 val. nustatytas neblaivumas – 2,43 promilės etilo alkoholio; antru pūtimu – 4.44 val. – 2,64 promilių neblaivumas. Nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba. Pridėti alkotesterio kvitai, patikros sertifikatas (b. l. 14-17).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato VTV SPS specialisto J. S. 2023 m. gruodžio 10 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad buvo gautas pranešimas, jog automobilis „Citroen C5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į stulpą, vairuotojas galimai neblaivus. Žmonės išlipo. Vienam 40 metų vyrui silpna. Atvykus nustatė, kad vairavo E. Ž., ji prisipažino, jog vairavo išgėrusi alkoholio. Pirmu pūtimu 4.25 val. nustatytos 2,43 promilės etilo alkoholio; 4.43 val. – 2,64 promilių girtumas. Taip pat nustatyta, kad automobiliu važiavo D. M. ir A. G., pastarasis skundėsi stipriu krūtinės ir juosmens skausmu. Atvykus GMP, apžiūrėjo A. ir nustatė daugybinius sumušimus, jis išvežtas į ligoninę apžiūrai. Įvykio metu apgadinti viešbučio „Kempinski“ laiptai, turėklas, pastatomas stendas. Pabendravus su minėto viešbučio apsaugos darbuotoju, jis buvo informuotas apie tolimesnius veiksmus. Eismo įvykio metu apgadintas gatvės apšvietimo stulpas (b. l. 12). Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 4-ojo skyriaus tyrėjo E. Š. 2023 m. gruodžio 10 d. tarnybiniame pranešime nurodytos iš esmės analogiškos aplinkybės (b. l. 13).

Vyresniosios tyrėjos E. M. 2023 m. gruodžio 13 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad telefonu buvo susisiekta su A. G., kuris po 2023 m. gruodžio 10 d. įvykusio eismo įvykio buvo pristatytas apžiūrai į RVUL, ir kuris patvirtino, kad jokių rimtų sužalojimų šio eismo įvykio metu jis nepatyrė, rentgenogramos jokių lūžių neparodė. Taip pat jis informavo, kad 2023 m. spalio 29 d. buvo susižalojęs kito eismo įvykio metu, tad po 2023 m. gruodžio 10 d. eismo įvykio patirti skausmai yra po praeito eismo įvykio atsinaujinę skausmai (b. l. 70-71).

2023 m. gruodžio 10 d. apžiūros protokole su pridėta fotolentele užfiksuota automobilio „Citroen C5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūra (b. l. 30-38).

2023 m. gruodžio 10 Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos apžiūra, pridėta eismo įvykio schema (b. l. 39-44).

VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilio „Citroen C5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), savininkas ir valdytojas yra E. Ž. (b. l. 28).

VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad automobilio „Citroen C5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos kaina Lietuvoje su PVM yra 2 320 Eur (b. l. 29).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

BK 281¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. KET 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Byloje ištirtais įrodymais (tarp jų kaltinamosios paaiškinimais teisme, kurie iš esmės sutampa su jos parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, taip pat alkotesterio kvitų, Neblaivumo nustatymo akto duomenimis, tarnybiniais pranešimais, kitais aukščiau nurodytais duomenimis) nustatyta, kad kaltinamoji E. Ž. 2023 m. gruodžio 10 d., apie 4.10 val., Vilniuje, Šventaragio ir L. Stuokos – Gucevičiaus gatvių sankryžoje, vairavo automobilį „Citroen C5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai alkotesteriu jai nustatė, kad E. Ž. iškvėptame ore yra 2,43 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais E. Ž. pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Dėl minėtų faktinių bylos aplinkybių ginčo nėra, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji E. Ž. paaiškino, jog ji, baiginėdama darbą, tvarkydamasi (duomenys neskelbtini), išgėrė maždaug 5 stikliukus stipraus (apie 30 laipsnių) likerio, po ko nuosavu automobiliu važiavo namo (pakeliui paveždama dar du (duomenys neskelbtini) klientus) ir jau važiuojant nuo Lvovo gatvės, pervažiavus Mindaugo tiltą, buvo aišku, kad suvaldyti automobilį yra sunku (dėl slidžios kelio dangos bei pavartoto alkoholio), o po to posūkyje ties „Kempinski“ viešbučiu jo ir nesuvaldė. Tiek iš faktinių nagrinėjamo įvykio aplinkybių, tiek ir iš kaltinamosios paaiškinimų matyti, jog ji suvokė, kad yra neblaivi ir negali vairuoti automobilio. Juolab kad alkoholio koncentracija kaltinamosios organizme tik didėjo – iš pradžių nustatytas 2,43 promilių neblaivumas, o po 18 minučių – jau 2,64 promilių neblaivumas. Įvertinus tai, kad KET reikalavimai, keliami vairuotojams, yra visiems žinomi, tarp jų ir tai, jog KET draudžia vairuoti transporto priemonę esant neblaiviam, tačiau kaltinamoji vis tiek vairavo transporto priemonę, būdama neblaivi ir tai suprasdama, konstatuotina, kad jos veiksmai buvo tyčiniai.

Dėl nurodytų aplinkybių pripažintina, kad E. Ž. veikoje nustatyti ir objektyvieji, ir subjektyvieji BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai. Kaltinamosios veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtį, jos kaltė byloje įrodyta visiškai.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Teisiamojo posėdžio metu buvo pateiktas prašymas atleisti kaltinamąją E. Ž. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant ją brolio M. Ž. atsakomybėn.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamoji E. Ž. yra neteista. Taigi ji pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, už kurią numatytas laisvės atėmimas iki vienerių metų, t. y. nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje (BK 40 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Be to, kaltinamoji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų (BK 40 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nustatyta, kad tiesioginė žala vien dėl to, jog kaltinamoji vairavo automobilį, kai jai nustatytas daugiau nei 1,5 promilės neblaivumas, nepadaryta (BK 40 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Sprendžiant dėl kaltinamosios asmenybės, ji yra pakankamai jauno amžiaus, nuolat dirbanti – dirba (duomenys neskelbtini), darbe charakterizuojama teigiamai, turi šeimą (sugyventinį, mažametę dukrą), turi teisę vairuoti transporto priemones, per pastaruosius penkerius metus tik du kartus bausta administracine tvarka už nešiurkščius KET pažeidimus (paskirtas baudas sumokėjusi), nurodytu laikotarpiu kitų ikiteisminių tyrimų jos atžvilgiu nebuvo pradėta. Šios aplinkybės kaltinamąją charakterizuoja teigiamai ir rodo, kad padarytas nusikaltimas buvo atsitiktinis. Atsižvelgtina ir į kaltinamosios požiūrį į jos padarytą nusikalstamą veiką – iškart pripažino savo kaltę, pati ėmėsi iniciatyvos dėl eismo įvykio metu padarytos žalos atlyginimo ir pašalinimo (kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę dėl įvykio metu apgadinto stulpo, taip pat viešbučio „Kempinski“ administraciją dėl viešbučio pastato apgadinimo), bendradarbiavo su atvykusiais policijos pareigūnais, labai gailisi dėl šio įvykio ir kritiškai vertina savo elgesį, dėl nagrinėjamo įvykio nutarė visiškai atsisakyti alkoholio vartojimo. Įvertinęs visas šias aplinkybes, teismas sprendžia, jog yra pagrindo manyti, kad E. Ž. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Taigi nagrinėjamu atveju nustatytos visos BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos.

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus bei į tai, kad pats baudžiamasis procesas kaltinamajai turėjo pakankamą auklėjamąjį poveikį, leido jai kritiškai įvertinti savo veiksmus ir paskatino ateityje atsakingiau rinktis elgesio modelį, kontroliuoti savo būklę, laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikalstamų veikų, teismas sprendžia, jog kaltinamoji E. Ž. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu 1 metams 6 mėnesiams be užstato, perduodant ją pagal laidavimą M. Ž., o baudžiamoji byla kaltinamosios atžvilgiu nutrauktina (BK 40 straipsnio 1-4 dalys, BPK 303 straipsnio 4 dalis).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

BK 68 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų (BK 68 straipsnio 2 dalis).

Kadangi kaltinamoji E. Ž., vairuodama automobilį, kai jai nustatytas vidutinis – 2,43 promilių neblaivumas, grubiai pažeidė KET, elgėsi pavojingai, kartu su bausme jai taikytina BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Nustatydamas terminą, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą bei jos įvykdymo aplinkybes (kaltinamoji vairavo transporto priemonę, būdama vidutinio neblaivumo būsenos, kuris yra labai artimas sunkiam neblaivumui (nustatytos net 2,43 promilės), naktį, t. y. tamsiu paros metu, Vilniaus miesto centre, žiemos laikotarpiu, t. y. kuomet kelio danga buvo slidi, net ir nakties metu šioje vietovėje gali būti tiek pėsčiųjų, tiek ir kitų transporto priemonių, kartu su ja važiavo dar du keleiviai, važiuodama nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į stulpą bei viešbučio pastatą, savo veiksmais sukeldama realų pavojų sau ir kitiems automobilyje sėdėjusiems asmenims, taip pat kitų eismo dalyvių sveikatai bei turtui). Kita vertus, įvertintina tai, kad kaltinamoji yra neteista, administracine tvarka bausta už nešiurkščius KET pažeidimus, nėra duomenų, kad būtų anksčiau bausta ar turėtų galiojančių nuobaudų už KET pažeidimus dėl automobilio vairavimo esant neblaiviai, savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų, ėmėsi aktyvių veiksmų dėl eismo įvykio metu sukeltų padarinių pašalinimo, yra charakterizuojama teigiamai, siejama tvirtų socialinių ryšių, o nagrinėjamas įvykis, kaip nustatyta, buvo atsitiktinis. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas nustato, kad baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, taikytina trumpesniam terminui nei numatytas šios baudžiamojo poveikio priemonės trukmės vidurkis, t. y. 2 metams, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, t. y. nuo 2023 m. gruodžio 12 d.

Nors kaltinamosios gynėjas prašė šią baudžiamojo poveikio priemonę skirti kuo trumpesniam laikui, įvertinus minėtas aplinkybes dėl nustatyto kaltinamosios neblaivumo laipsnio bei įvykdytos veikos pavojingumo, pagrindo trumpinti teismo nustatytą terminą nėra. Kaltinamajai nagrinėjamo įvykio metu buvo žinoma apie tai, kad teisė vairuoti transporto priemones jai reikalinga savo ir šeimos poreikiams patenkinti, tačiau tai nesulaikė jos nuo nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo. Teismo vertinimu, nustatytas terminas yra proporcingas įvykdytai nusikalstamai veikai bei kaltinamosios asmenybei. Toks sprendimas atitinka ir susiformavusią teismų praktiką. Kadangi kaltinamoji nurodė, kad iš pykčio iš karto po įvykio savo vairuotojo pažymėjimą išmetė, nėra galimybės paimti vairuotojo pažymėjimą iš kaltinamosios ir perduoti jį VĮ „Regitra“.

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 2-3 dalys).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamoji E. Ž. nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, įvykdė vairuodama jai nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę – automobilį „Citroen C5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Šis automobilis pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone (BK 72 straipsnio 2 dalis) ir privalo būti konfiskuotas (BK 72 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju, įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, veikos padarymo aplinkybes, automobilio vertę (reali rinkos vertė įvykio metu sudarė 2 320 Eur, tačiau įvykio metu automobilis buvo ženkliai apgadintas), konstatuojama, jog baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo taikymas laikomas proporcingu padarytam nusikaltimui.

Dėl kitų klausimų

Kaltinamajai E. Ž. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialios teisės sustabdymas (b. l. 55-56), paliktinos galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus, panaikintinos. Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, VĮ „Regitra“ praneština apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones kaltinamajai E. Ž. atėmimą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų. Pažymoje nurodyta, kad iš kaltinamosios E. Ž. valstybės naudai priteistinos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos – 90 Eur, t. y. advokato Aloyzo Kruopio užmokestis už antrinės teisinės pagalbos teikimą.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, kai byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neatlygintinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje teismas gynėjo dalyvavimą pripažino būtinu BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, t. y. kad gynėjas šioje byloje kaltinamajai buvo paskirta nepriklausomai nuo kaltinamosios valios, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas netenkintinas (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus prokurorės 2023 m. gruodžio 12 d. nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas kaltinamosios E. Ž. turtui – transporto priemonei – automobiliui „Citroen C5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), paliktinas galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo dienos (b. l. 20-21; BPK 151 straipsnio 8 dalis).

Kaltinamoji laikinai sulaikyta ar suimta nebuvo. Civilinis ieškinys nepareikštas. Proceso išlaidų byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, 432 straipsniu,

nusprendžia:

E. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti pagal laidavimą M. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nustatant 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą be užstato.

Baudžiamąją bylą E. Ž. atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsnio 2-3 dalimis, paskirti E. Ž. baudžiamojo poveikio priemones:

1) uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. gruodžio 12 d.;

2) turto konfiskavimą, konfiskuojant E. Ž. nuosavybės teise priklausantį automobilį „Citroen C5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę.

E. Ž. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialios teisės sustabdymą, palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus – panaikinti.

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, VĮ „Regitra“ pranešti apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones E. Ž. atėmimą 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. gruodžio 12 d.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus prokurorės 2023 m. gruodžio 12 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą E. Ž. turtui – transporto priemonei – automobiliui „Citroen C5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo dienos.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl 90 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš E. Ž. Valstybės naudai.

Išaiškinti E. Ž., kad tuo atveju, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 7 dalis); jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 8 dalis).

Išaiškinti laiduotojui M. Ž., kad jis turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 6 dalis).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.