Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Punio,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. 1989-05-16 Utenos m., Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), Ukmergė, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, nesimokantis, neteistas, kaltinamas pagal LR BK 253 str. 1 d., 129 str. 2 d. 7 p.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. K. 2007 m. rugsėjo 29 d., apie 01 val. 00 min., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Ukmergėje, neturėdamas leidimo disponuoti šaunamuoju ginklu ir šaudmenimis, iš savo sesers E. S. įgijo šaunamąjį ginklą, pagamintą savadarbiu būdu perdirbant pramoninės gamybos 16-o kalibro lygiavamzdį dvivamzdį medžioklinį šautuvą IŽ-49 Nr. C30972, ir šaudmenis - du medžioklinius šovinius, o po to automobilyje „Audi A4", valst. nr. (duomenys neskelbtini) atgabeno neteisėtai įgytuosius šautuvą ir du šovinius iki sporto aikštelės, esančios prie namo, adresu Vilniaus g. 96 A, Ukmergė, ir čia neteisėtai nešiojosi įgytąjį šautuvą, kuris buvo užtaisytas minėtais dviem šoviniais, tokiu būdu neteisėtai disponavo šaunamuoju ginklu ir dviem šaudmenimis.

Be to, E. K. 2007 m. rugsėjo 29 d., apie 01 val. 30 min.- 02 val. 00 min., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje - aikštelėje, esančioje tarp namų adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Ukmergėje, šaudamas iš nelegaliai disponuojamo šaunamojo ginklo, pagaminto savadarbiu būdu perdirbant pramoninės gamybos 16-o kalibro lygiavamzdį dvivamzdį medžioklinį šautuvą IŽ-49 Nr. C30972, kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu, tyčia šovė į A. A., padarydamas pastarajam šautinį galvos sužalojimo, pasireiškusį penkiomis šautinėmis įėjimo žaizdomis galvoje, daugiaskeveldriniu kaukolės skliauto ir pamato kaulų lūžimu su skliauto kaulų trūkumu, grubiu galvos smegenų sužalojimu su daliniu jų iškritimu, dviem pilko metalo svetimkūniais pakaušio srities poodyje su trimis šautinėmis išėjimo žaizdomis galvoje, ko pasėkoje A. A. mirė, tokiu būdu nužudė A. A..

Apklaustas kaltinamuoju E. K. kaltu, padarius jam inkriminuotą nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 253 str. l d. prisipažino visiškai, o dėl jam inkriminuoto A. A. nužudymo kaltu prisipažino dalinai. Kaltinamasis E. K. parodė, kad 2007-09-28 apie 19.30 val. nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) kaime esančią vilą švęsti pažįstamo gimtadienio. Kartu šventė A. V., A. P., P. Č., kiti asmenys. Ten jie gėrė alkoholinius gėrimus. Jis gėrė alų ir degtinę. Alaus išgėrė kokias 5 stiklines ir apie butelį 0,5 litro degtinės. Buvo stipriai girtas. 2007-09-29 apie l val. nakties, A. V. paskambino draugas Š. B., kuris pasakė, kad yra sumuštas prie naktinio klubo TOPAS ir prašo, kad jie atvažiuotų jam padėti. Š. B. yra ir jo draugas, jis žinojo, kad šis serga kažkokia liga, nes pastarajam nekreša kraujas jei atsiranda žaizda, dėl ko gali nukraujuoti. Tada jis, A. V., A. P. ir P. Č. sėdo į A. V. automobilį ir nuvažiavo prie naktinio klubo TOPAS Vilniaus g., Ukmergės m. . Automobilį vairavo A. V.. Ten jų laukė vienas Šarūnas. Kad Šarūnas būtų sumuštas nematė, nes ant jo nesimatė jokių mušimo žymių, gal dėl to, kad buvo lauke tamsu. Š.B. papasakojo, kad vaikinas iš "Galvos" chebros jį primušė, sakė, kad jis gulėjo ant žemės, negalėjo atsikelti. Po to. Š. B., pakalbėjęs telefonu, pasakė, kad vaikinas kuris primušė, kviečia pasikalbėti prie namo, adresu (duomenys neskelbtini), Ukmergėje. Jie visi buvo girdėję apie "Galvos" chebrą, kad jie tokie žmonės kurie terorizuoja kitus, daro žmonėms spaudinius. Tada jis 2007-09-29 apie 1.00 val. iš savo sesers E. S. paėmė šaunamąjį ginklą. Jis žinojo, kad ši jį laiko namuose, nes buvo matęs šaunamąjį ginklą prieš keletą savaičių. Kai jis atvažiavo pas ją 2007-09-29 apie l val. jai pasakė, kad ji jam duotų šautuvą. Šautuvas buvo maišelyje. Tada maišelį su šautuvu nusinešė į A. V. automobilį. Tai buvo pirmas kartas, kai jis šautuvą paėmė į savo rankas. Šautuvą surinko ir į šautuvą įdėjo du šovinius A. P.. Jis paėmė šautuvą tam, kad kitiems su kuriais jie važiavo susitikti, šautuvas sukeltų baimę. Tada jie nuvažiavo prie namo, adresu (duomenys neskelbtini) ir sustojo. Ten paliko mašiną. Tada visi išlipo, su savimi jis pasiėmė šautuvą ir laikė jį rankoje. Tada nuo važiuojamosios kelio dalies takeliu į aukštelę paėjo dešiniau kokius 40 metrų ir išgirdo burzgimą panašų į motorolerio, sustoję sukluso. Tada ten iš kur atėjo prie važiuojamosios kelio dalies pamatė trijų žmonių siluetus, jie stovėjo ir dar pamatė vieną žmogaus siluetą einantį iš už krūmelio link jų per aikštelę, kurioje augo žolė, ir rankoje laikantį įjungtą didelį benzopjūklą. Lauke buvo labai tamsu, ta aikštelė buvo nepašviesta, todėl nematė žmonių nei veidų, nei kaip jie buvo apsirengę. Tas vyriškis su benzopjūklu rėkavo "ateikit nupjausiu jums rankas, kojas". Tuo metu kai jis išėjo iš už krūmų, prie tų krūmų netoliese buvo V., ir tas žmogus su benzopjūklu puolė A.V., bet tas pasitraukė ir nubėgo kažkur į dešinį šoną. Tada kai pirmą kartą pamatė tų vyriškių siluetus, tarp jų ir jo buvo apie 40 metrų. Jis šautuvą jau laikė rankose priešais save, pasiruošęs šauti jei reikės. Arčiausiai to vyriškio su benzopjūklu buvo V.. Vienu momentu V. buvo labai arti jo, gal per kokius 2-3 metrus. Tas su benzopjūklu pradžioje faktiškai vaikėsi Andrių, nes jis ir kiti jo draugai buvo toliau. Po to, tas su benzopjūklu pradėjo eiti į jo pusę. Girdėjo kaip arba A. P. arba Š. B., šaudė iš dujinio pistoleto. Tas dujinis šautuvas buvo A.V., tačiau kada jis jį perdavė P. ar B., jis nematė. Tada, kai tarp jo ir to su benzopjūklu buvo atstumas apie kokių 16 metrų, jis iššovė iš savo šautuvo vieną kartą į orą. Matė, kad tas su benzopjūklu pritūpė, vėl atsistojo ir rėkdamas žodžius "papjausiu, užmušiu, paskersiu" judėjo arčiau jo. Kai pastarasis ėjo jis traukėsi į dešinį šoną. Tas su benzopjūklu taip pat judėjo arčiau jo. Jis labai išsigando to vaikino su pjūklu, tiesiog jo paties, jo judesių, jo rėkimų ir tada iššovė vieną kartą į tą vaikiną su pjūklu. Jis iššovė instinktyviai, iš išgąsčio, net pats nepajuto kaip iššovė. Matė kad žmogus po jo šūvio nugriuvo, sukniubo ant žolės. Jis pagalvojo, kad jis jį tik sužeidė. Kai iššovė tą antrą kartą tarp jo ir to vaikino buvo maždaug 12 metrų atstumas. Iššovęs jis su draugais nubėgo. Po to, su taksi nuvažiavęs atgal į (duomenys neskelbtini), jis krūmuose paslėpė ginklą.

Be kaltinamojo E. K. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotų parodymų, jo kaltę dėl neteisėto disponavo šaunamuoju ginklu ir dviem šaudmenimis ir A. A. nužudymo įrodo ir kiti byloje surinkti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais: parodymų patikrinimo vietoje ir įvykio vietos apžiūros protokolai (3 t., b.l. – 10-19,23-27; 4 t., b.l. 11-15; 4 t., b.l. 27-32; 2 t. b.l. 33-37; 4 t., 16-20; 4 t., b.l. 22-26), specialistų išvados (1 t,.b.l.–22-26,82-87,91-94,101-104,107-112, 120-124,139,141,143,145,147), ekspertizės aktas (3 t. b.l 124-129), nukentėjusiojo D. A., liudytojų D. A., N. G., A. S., M. B., E. S., N. G., R. B., N. V., V. J., Z. G., S. Š., V. P., L. L., Š. B., A. V., A. P., P. Č. parodymai.

Nukentėjusysis D. A., nukentėjusiojo A. A. brolis, parodė, kad apie tai, kad buvo nušautas jo brolis A. A. sužinojo tą naktį iš sesers. Apie 3-5 val. jis nuvažiavo į įvykio vietą, pamatė ten jau atvykusius policijos pareigūnus ir verkiančią D. A., su kuria brolis kartu gyveno jo motinai priklausančiame bute. Įvykio vietoje jokio benzininio pjūklo nematė, nužudytojo brolio rankose matė tik metalinį strypą, o pareigūnai brolio kišenėje rado dar peilį. Apie įvykio aplinkybes sužinojo iš kitų asmenų pasakojimų.

Liudytoja D. A. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltinamąjį E. K. pažįsta iš matymo. Ji gyveno su A. A. bute, adresu (duomenys neskelbtini), Ukmergėje. Kadangi 2007-10-04 ji turėjo išskristi į Kiprą dirbti, tai 2007-09-28 maždaug nuo 19.20 val. minėtame bute ji padarė savo išleistuves. Vakare ji buvo nuėjusi į naktinį klubą TOPAS, vėliau ten atėjo A. A.. Ji tiek naktiniame klube, tiek išėjusi iš klubo konfliktavo ir mušėsi su kažkokia mergina. Kai ji mušėsi lauke, prie mašinų stovėjo "Šaras" – didžėjus, kuris kažką garsiai pasakė, ir tarp jo ir Audriau kilo konfliktas. Ji matė, kad jie mosikavosi vienas priešais kitą rankomis, tačiau lygtai nepataikė nei vienas nei kitas. Gal jie ir mušėsi, bet ji to nematė. Kai grįžo į namus, namuose rado Dalią Lino paną ir D. M., kuris miegojo. Dalia išėjo namo, ar dar kas buvo, neatsimena. Ji nuėjo į vonią maudytis, nes buvo visa kruvina, A. A. taip pat atėjo maudytis pas ją. Būdama vonioje suskambėjo jos mobilaus ryšio telefonas, telefono numeris nežinomas, ir nepažįstamas vyriškas balsas, pradėjo grasinti. Tada A. A. stvėrė iš jos telefoną, pakalbėjo ir pasiūlė tam paskambinusiam susitikti ir atvažiuoti prie Vilniaus 98. Išeidamas jis apsirengė tuos pačius drabužius, kurie buvo ištepti krauju nuo jos ir išėjo. Ji liko vonioje. Su kuo jis išėjo, ji nematė. Maždaug po pusvalandžio, paskambino jos pažįstama panelė ir pasakė, kad Audrius nušautas į galvą. Ji nuėjo į įvykio vietą, bet artyn neėjo. Audriaus automobilyje yra mačiusi metalinį strypą, kuris buvo surastas įvykio vietoje, ar tą strypą vežiojosi, ji nežino. Benzininis pjūklas gulėjo juodame maiše balkone, ji pati pjūklą įdėjo į maišą, kokios spalvos buvo benzininis pjūklas neatsimena. Jis kelias savaites buvo balkone, niekas jo nenaudojo. Ji nežino ar bute dar buvo daugiau pjūklų, nes nematė. Kai vaikinai išėjo iš buto, ji buvo vonioje ir nematė, ar jie nešėsi kokius daiktus, įrankius. Audrius kokių nors ginklų namuose neturėjo Nubėgus į įvykio vietą, jokių pjūklų nepastebėjo, neatkreipė dėmesio. Vėliau taip pat nei bute, nei kur kitur nežiūrėjo, ar buvo pjūklas ar ne.

Liudytojas N. G. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje parodė, kad A. A. yra jo draugas. 2007-09-28 vakare apie 19.00-20.00 val. A. A. ir jo draugės Deimantės namuose šventė Deimantės išleistuves į Kiprą, išgėrinėjo. Vėliau jis buvo išėjęs į „Topą", tačiau jo neįleido ir jis grįžo pas Audrių ir Deimantę, kurie tuo metu buvo vonioje. Audriui kažkas paskambino, jis pasiėmė vamzdį ir išėjo. Jis dar išgėrė degtinės ir taip pat išėjo į lauką. Kai išėjo į lauką, A. jau buvo prie krūmų ir greitai ėjo. Jis matė, kad už krūmų krepšinio aukštelėje yra du-trys vaikinai, gal netgi ir keturi. Jis ėjo paskui A.A. ir būdamas netoli krūmų jis išgirdo du šūvius, po to dar trečią. Šūvis buvo iš tos pusės kur buvo tie vaikinai. Nors ir buvo šūvis, A. ėjo į tų vaikinų pusę. Jis matė, kad tie vaikinai traukiasi nuo A.A., eidami atbulomis. Tarp tų vaikinų ir A.A. buvo apie 5-10 metrų atstumas, jis buvo už kokių 15 metrų. Šie du šūviai buvo greiti vienas po kito, jie buvo garsiniai, dujiniai. Jis po šio šūvių stabtelėjo, o A. ėjo link tų vaikinų. Tada maždaug po 15-20 sekundžių, jis vėl išgirdo trečią labai stiprų šūvį, kuris nebuvo panašus į tuos du šūvius ir pamatė nuo tų vaikinų pusės mėlyną liepsną, iš karto po šūvio A. griuvo. Kai jis buvo prie jau gulinčio A. A., dar buvo du vaikinai Aidas ir Linas. Jokių pjūklų neturėjo. Kad Audrius turėjo pasiėmęs vamzdį matė, tačiau pjūklo jis neturėjo, jis pats irgi neturėjo. Dar įvykio metu išėjęs į lauką, jis girdėjo tik šūvių garsus, tačiau jokio veikiančio benzopjūklo ar motorolerio garso negirdėjo.

Liudytojas N. G. parodė, kad kaltinamojo nepažįsta. Dirba taksi vairuotoju, Š. B. yra jo draugas. 2007-09-29 po vidurnakčio apie 00.30 val., jam paskambino Š. B. ir paprašė parvežti namo. Jis nuvažiavo prie naktinio klubo „Topas", matė, kad Šarūnas išsipurvinęs, matėsi ant veido, rankų grumtynių pėdsakų. Šarūnas jam pasakojo, kad jis stovėjo prie TOPO ir visai dėl nieko jis buvo sumuštas. Važiuojant link pastarojo namų Šarūnas nervinosi, kad jis buvo sumuštas už nieką, pastarasis lyg nesakė jam kas jį sumušė. Š. B. kažkam telefonu paskambinęs pasakė, kad yra sumuštas, kad reikia važiuoti „razborintis". Bevažiuojant Š. B. kažkas paskambino ir įkalbėjo grįžti prie klubo. Jis Šarūną nuvežė atgal prie „Topo". Jam nuvažiuojant nuo klubo, matė kaip prie Šarūno privažiavo automobilis Audi A4, sidabrinės spalvos. Automobilyje buvo prisėdę žmonių, tačiau kas sėdėjo ir kiek tame automobilyje jis nematė. Maždaug už pusvalandžio jam vėl paskambino Š. B. ir išsigandusiu balsu, kaip jam pasirodė, paprašė, kad jis atvažiuotų ties Jaunimo gatve, Ukmergėje. Nuvažiavus prie Jaunimo gatvės į jo taksi automobilį įsėdo trys jaunuoliai- Š. B. ir du jam nematyti jaunuoliai, kurių vardų ir pavardžių jis nežino. Vienas gale sėdėjusių vaikinų išsitraukė šautuvą, medžioklinį, lyg dviejų vamzdžių, apie 0,5 m ilgio, jis negalėjo tamsoje gerai apžiūrėti. Jis išsigandęs, pradėjo sakyti, „ką jūs čia išdarinėjat". Šarūnas jį ramino, kad tai savas žmogus. Vienas iš vaikinų, pasakė „prisidirbom". Jis juos nuvežė į (duomenys neskelbtini), kur minėti gale sėdėję du vaikinai išlipo, o Šarūną parvežė atgal į Ukmergę namo. V. Š. jam papasakojo, kad nuvažiavo su chebra aiškintis, dėl ko buvo sumuštas, tačiau niekas su jais nesikalbėjo, o vienas iš jų iššovė. Šarūnas sakė, kad viskas vyko labai greitai. Jis nesakė, kas su juo buvo. Šarūną parvežus namo, po kiek laiko jam vėl paskambino Šarūnas ir paprašė, kad jis į (duomenys neskelbtini) kaimą pavežtų dar du draugus. Jis nuvažiavo prie buvusios Vilniaus prekybos ir nuo ten paėmė „Fricą", kurio nepažįsta ir iš matymo žinomą Antaną, kuriuos nuvežė į Tatkūnus. Važiuojant „Fricas" ar Antanas abu drebėdami, perbalę, labai išsigandę, pasakė „prisidirbom".

Liudytojas L. L. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta tik iš matymo. 2007 m. rugsėjo mėn. pabaigoje, buvo naktiniame klube „ Topas", kur gėrė alkoholinius gėrimus, dar norėdamas išgerti nuėjo pas pažįstamą A. A., pas kurį dar buvo N. G., A. S., I. M., Deimantė ir dar kelios merginos, kurių nei vardų nei pavardžių jis neatsimena. Tą vakarą jis buvo labai stipriai girtas, tačiau atsimena, kad A. ginčijosi buto prieškambaryje ar tai virtuvėje su savo drauge. Dėl ko jie ginčijosi, jis neatsimena. Dėl kažkokios priežasties, A. A. išėjo iš buto į lauką. K. A. išeidinėjo į lauką, jis nematė, kad su savimi, pastarasis būtų pasiėmęs benzopjūklą. Gali būti, kad dar su juo išėjo ir A. S., bet to tiksliai negali pasakyti. Po kelių minučių į lauką išėjo ir N. G.. Praėjus maždaug 10 minučių, po A.A. išėjimo, jis išgirdo 2 stiprius garsus, panašius į šūvių. Jis tada išėjo į lauką pasižiūrėti. Išėjęs, prie laiptinės, išgirdo įvairius šūkavimus toliau, už krūmų krepšinio aikštelėje. Ten nubėgęs, aikštelėje pamatė A.A. kruviną gulintį ant žemės, N. G. buvo prie jo, bandė jį gaivinti. A. S. stovėjo šalia. Jis suprato, kad A. A. nušautas. Išėjęs į lauką, nei prie A.A., nei pas N.G., nei pas A.S. jokio benzopjūklo, jis nematė.

Liudytojas Š. B. parodė, jog A. A. jis nepažinojo, kaltinamasis yra jo draugas. 2007-09-28 apie 23.30 val., jis stovėjo prie naktinio klubo „Topas" ir laukė taksi, jis buvo blaivus, buvo išgėręs tik butelį alaus. Lauke dvi jam iš matymo žinomos panelės konfliktavo. Vienos panelės vardas Deimantė. Jis garsiai išsireiškė labai necenzūriškai, tačiau niekam tų žodžių neadresavo, ir tada vienas vaikinas, kurį matė pirmą kartą, šoko ant jo muštis. Jis, pastarąjį kelis kartus atstūmė. Bet šis vis tiek jį puolė, apglėbė kaklą, permetė per save, po ko jis kūlversčiais nukrito ant asfalto. Juos išskyrė apsauga. Jam iš nosies bėgo kraujas, matyt, krisdamas kur užsigavo. Jis nuėjo apsiprausti į klubą, jam sužalojimai nepadaryti ir į medikus jis nesikreipė, niekam jokių pretenzijų neturi. Važiuojant link namų, jis paskambino A. V. ir jam pasakė, kad yra sumuštas, pastarasis pasakė, kad tuoj su draugais atvažiuos. Jis norėjo važiuoti namo, atkalbinėjo, kad nevažiuotų. Jam atvažiavus prie savo namų, Andrius paskambino ir pasakė, kad jie jau yra prie „Topo", tada jis grįžo atgal ir įsėdo į Andriaus automobilį, kuriame E. K., A. P., ir dar vienas vaikinas pravarde „Alioša", vardo, pavardės nežino. E. K. dešinėje rankoje laikė šautuvą, lygiagrečiai su ranka, panašų į medžioklinį, daugiau apibūdinti jo negali, nežino iš kur Edvinas jį gavo. Jis pasiūlė vaikinams nuvažiuoti rytoj ir išsiaiškinti, bet vaikinai buvo „užsidegę", norėjo būtinai tuoj pat išsiaiškinti. A. V. iš savo telefono paskambino Deimantei, dėl kurios įvyko konfliktas, ir paskyrė susitikimą prie Vilniaus 98 (ar 96)". Jie privažiavo prie vieno namo, visi išlipo ir ėjo link krepšinio aikštelės, tada išgirdo, lyg kas atvažiuotų motoroleriais. Eidami link aikštelės išgirdo užkuriamų pjūklų garsus ir A. V. nuėjo link krūmų pažiūrėti, kas ten vyksta. Tada už krūmų buvę vaikinai pamatė Andrių ir pradėjo rėkti ir išlindo 3 ar 4 vaikinai, tiksliai nežino, nes buvo tamsu, gerai nesimatė, du iš jų turėjo užvestus benzino pjūklus ir jie ėjo pirmi link jų, kiti du ar vienas ėjo jiems iš paskos ir pradėjo supti juos iš kairės pusės. Kai tie vaikinai užvedė pjūklus, juos skyrė gyvatvorė. Kaip tie vaikinai užvedė pjūklus nematė. Pjūklus pamatė tik tada, kai tie vaikinai priartėjo. Jie išsigando ir atsitraukinėjo, jis stovėjo gale. Du su benzopjūklais buvo žemo ūgio, tiksliau nurodyti jis negali, o vienas, kuris ėjo iš kairės pusės buvo aukštesnis. Edvinas iššovė vieną kartą į orą, tačiau vaikinai nesureagavo ir toliau ėjo su pjūklais link jų. Atstumas tarp šių vaikinų ir Andriaus, E. K. buvo maždaug 10-13 metrų. Antanas turėjo dujinį pistoletą, iš kurio iššovė gal kokius 3 kartus. Iš viso buvo gal 5 šūviai, du buvo E. K. ir apie 3 iš dujinio pistoleto. E. K. šovė, nes A. V. grėsė pavojus, nes jis buvo arčiausiai prie vaikino su pjūklu, t.y. prie vaikino su kuriuo mušėsi prie klubo. Vaikinai nebuvo užsimoję pjūklais, jie tik artėdami link jų juos gazavo, gal taip norėdami pagąsdinti. Be to šie vaikinai prie jų nebuvo labai priartėję, mažiausias atstumas buvo apie 10 metrų, ne mažiau. Tada lyg išgirdo dar vieną šūvį, tik nesuprato iš kur. O Edvinas tuomet dar iššovė į vaikinų pusę ir vienas iš jų, kurį jis atpažino, kaip vaikiną su kuriuo mušėsi prie „Topo", krito su pjūklu. Jis pagalvojo, kad tas vaikinas neišlaikė lygsvaros ir nugriuvo. Jie net nesuprato, kad vaikinas nušautas. Edvinas pradėjo šaukti, kad nebėra šovinių ir jie pabėgo, visi taksi grįžo atgal į vilą.

Liudytojas A. V. parodė, kad kaltinamasis E. K. yra jo draugas. 2007-09-28 sodyboje šventė su draugais gimtadienį, apie l val. jam paskambino draugas Š. B., ir pasakė, kad jį sumušė prie naktinio klubo TOPAS ir jam bėga kraujas. Jis išsigando, nes žinojo, kad Š. B. serga liga - jam nekreša kraujas, todėl jis su Antanu, pavardės nežino, E. K. ir P. Č. nuvažiavo prie klubo. Važiuojant E. K. pasakė, kad reikia pasiimti ginklą ir liepė prie tilto sustoti. Grįžęs E. K. į automobilį atsinešė šautuvą, bet jis pats to šautuvo nematė, nes vairavo. Tada nuvažiavo prie klubo. Matėsi kad Š. B. buvo sumuštas kažkokios merginos vaikino. Tada jie paskambino tai merginai išsiaiškinti, po ko pastarosios draugas paėmęs telefoną pasiūlė jiems susitikti prie namo Vilniaus g. 96. Nuvažiavo, bet krepšinio aikštelėje nieko nebuvo, tačiau praėję krepšinio aikštelę išgirdo benzininių pjūklų garsus. Priėję prie krūmų iš jų šoko keturi nepažįstami vaikinai, iš kurių du rankose laikė benzopjūklus. Jis stovėjo prie pat krūmų ir matė kaip jie kūrė tuos pjūklus. Jis išsigando ir pradėjo trauktis atgal, kai tuo momentu pasigirdo du šūviai. Vienas vaikinas užsimojo prieš jį pjūklu, tai buvo tas vaikinas, kurį nušovė K.. Tada jis atsitraukė nuo A.A. ir E. K. vieną kartą iššovė į orą. A. nuo jo buvo už kokių 2 metrų, o E. K. nuo A.A. buvo už kokių 5-6 metrų. A. pasakė „ką šovinių daugiau neturite" ir vėl žengė link jo. Tuo metu E. K. iššovė antrą kartą, A. su pjūklu nugriuvo. Jie labai išsigando ir pabėgo. Jis mano, kad A.A. jį būtų sužalojęs, jei E. K. nebūtų į pastarąjį iššovęs. 2007 m. pavasarį savo vardu pirko dujinį revolverį, kurį laikydavo savo automobilyje, o vėliau nusipirko ir garsinių šovinių dėžutę, kurioje buvo 20 vnt. Šoviniai, kurie 2007-09-29 buvo rasti jo automobilyje yra garsiniai. Kiek 3 ar 5 garsinių šovinių 2007-09-29 buvo įdėta į jo dujinį revolverį tiksliai pasakyti negali, nes nepamena, tačiau įvykio naktį dujinį revolverį laikė dėkle po vairu. Po to, kai E. K. iš savo sesers paėmė šautuvą, dujinį ginklą jis pasidėjo prie bėgių perjungimo svirties ir kai suko į kiemą, ginklas nukrito gale ant žemės prie A. P. kojų. Neatsimena, ar jis A. P. pasiūlė, ar savo noru, A. P. paėmė jo dujinį ginklą su savimi.

Liudytojas A. P. parodė, kad kaltinamasis E. K. yra pažįstamas. 2007-09-28 viloje šventė gimtadienį. A. V. paskambino Š. B. ir pasakė, kad yra sumuštas prie klubo TOPO ir klausė, ar jie gali jam padėti. Tada jis, E. K., P. Č., A. V., atsisėdo į A. V. automobilį ir nuvažiavo pas Šarūną. Važiuojant link TOPO, Edvinas pasakė sustoti prie tilto, nes nueis paimti ginklo, ir kažkur nubėgęs grįžo su maišeliu, kuriame buvo medžioklinis šautuvas su nupjauta rankena. Jis surinko šautuvą ir jį užtaisė dviem šoviniais. Automobilyje jam A. V. padavė dujinį šautuvą, kaip apsigynimui. Tada jie nuvažiavo prie TOPO, kur laukė Šarūnas, matėsi, kad jis sumuštas. Pastarasis papasakojo, kad buvo mušamas dėl kažkokios panelės. Tada A. V. paskambino Deimantei, dėl kurios įvyko muštynės, o telefoną perdavus E. K., pastarasis susitarė susitikti išsiaiškinti prie namo, esančio (duomenys neskelbtini). Atvažiavę, Edvinas pasiėmė medžioklinį šautuvą, praėję kokius 20 metrų išgirdo burzgimą, panašų į motorolerio. Tada iš krūmų iššoko trys vaikinai, kurių du rankose laikė įjungtus benzopjūklus ir pradėjo rėkti „ papjausim rankas, kojas“. Matė pjūklų kontūrus, siluetus, girdėjo jų garsą, todėl įsitikinęs, jog tai buvo benzopjūklai. Lauke buvo labai tamsu, aikštelė nepašviesta, todėl nematė tų žmonių veidų, nei kaip jie buvo apsirengę. Jis labai išsigando ir du kartus iššovė iš dujinio pistoleto, bet tie vaikinai nereagavo, kiek buvo šovinių ir kiek liko jis nežino. Tada išgirdo galingą šūvį, po ko vienas iš tų vaikinų pasakė – „ką, šoviniai baigėsi?“. Jie išsigando ir pradėjo trauktis. Vienas su pjūklu puolė Andrių, nes jis buvo arčiausiai to vaikino, atstumas tarp jų buvo 1-2 metrai. Tas vaikinas su pjūklu užsimojo Andriui palei galvą. T. E. iššovė vieną kartą į orą. Atstumas tarp E. K. ir A. A. buvo apie 4 metrus. Jis nuo E. K. buvo apie 3 metrus atstumu. Tačiau šūvis nieko neišgąsdino ir vyriškiai su pjūklais judėjo link jų. Vaikinams dar labiau prie jų priartėjus Edvinas dar kartą iššovė. Matė, kad po šūvio vaikinas su pjūklu nugriuvo, tada jie puolė bėgti.

Liudytojas P. Č. parodė, kad kaltinamasis yra jo pažįstamas. Jį draugai vadina „Alioša". 2007-09-28 viloje švenčiant gimtadienį, A. V. pasakė, kad reikia važiuoti į Ukmergę prie naktinio klubo, nes primušė jo draugą ir reikia pasiaiškinti. Pakeliui prie tilto, esančio Vilniaus g., Ukmergėje, sustojo, Edvinas kažkur nubėgo ir grįžo su maišeliu, kuriame buvo šautuvas. Šautuvas buvo didelis, panašus į medžioklinį. Šovinių jis nematė. Tada nuvažiavo prie TOPO, kur laukė Šarūnas. Kad Šarūnas būtų sumuštas nematė. Andrius ar Edvinas su kažkuo pakalbėjo telefonu, jiems pasiūlė atvažiuoti ir išsiaiškinti santykius į Vilniaus gatvę. Nuvažiavo, einant per aikštelę išgirdo burzgimą panašų į motorolerio. Iš krūmų išlindo dviejų žmonių siluetai. Kad vienas turėjo benzopjūklą, jis neabejoja, tačiau negali tvirtinti ar antras taip pat turėjo. Jis rankose nieko neturėjo, E. K. turėjo šautuvą, ką kiti turėjo jis nematė. Lauke buvo labai tamsu, ta aikštelė buvo neapšviesta. Pastarieji pradėjo artėti prie jų, ir buvo maždaug 10-15 m atstumu nuo jo draugų. Jis pats stovėjo nuo savo draugų 10 metrų atstumu, šone. Jis iškart pasitraukė toliau. Po to, jis išgirdo du garsius šūvių. Po pirmo šūvio, tas, kuris žuvo, vis tiek ėjo prie A. V. rankose laikydamas pjūklą. Po to pasigirdo dar vienas šūvis ir dar, jis dar labiau išsigando. Tada jis ir jo draugai pradėjo bėgti, ir visi grįžo atgal į sodybą.

Liudytojas V. P. parodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini), Ukmergėje. Kaltinamojo nepažįsta. 2007 m. rugsėjo mėn. pabaigoje, tikslios dienos neprisimenu, iš penktadienio šeštadienio naktį apie 1.30 val., jis prabudo nuo katino kniaukimo po langais. Pagalvojęs, kad tai jo katinas, jis išėjo į lauką parsivesti. Išėjęs į kiemą pamatė 3-4 vaikinus, kurie kažką šaukė. Pamažu einant link Dariaus ir Girėno 6 namo jis išgirdo užkuriamo benzopjūklo garsą. Atstumas tarp jo namų ir tų vaikinų buvo apie 50 metrų. Buvo tamsu, prieiti arčiau bijojo. Buvo keli pjūklai ir girdėjo kelių pjūklų garsus. Matė, kad vienas iš jaunuolių rankose laikė į žemę nukreiptą užvestą benzopjūklą, spalvos neatsimena. Pagalvojo, jog vaikinai pavogė tuos pjūklus ir, norėdami parduoti, juos tikrina. Kadangi jis pats dirba su pjūklu, todėl pjūklo garsą atpažįsta. Nors netoliese, už kokių 200 metrų, yra lentpjūvė, tačiau naktimis ji niekada nedirba. Jis nekreipdamas dėmesio pasuko atgal namo, kai tuo metu išgirdo 4-5 šūvių garsus. Jis buvęs karininkas, neabejoja, kad buvo šauta iš šaunamojo ginklo, bet ne iš pistoleto, nes garsas buvo stipresnis, turėjo būti didesnis ginklas. Šūviai buvo pavieniai, iš pradžių 1-2, o po keleto sekundžių nuaidėjo kiti 2-3 šūviai. Šitie 4-5 šūviai buvo iššauti per 15-20 sekundžių. Tada vienas pjūklas nutilo, o kitas toliau dirbo. Jis, išgirdęs šūvius, atsisuko ir prie krepšinio lentos iš jo pusės pamatė stovintį ar einantį žmogų, tačiau negali pasakyti, ar jis turėjo ką rankose, į kurią pusę buvo atsisukęs, negali jo apibūdinti. Išsigandęs šūvių jis nubėgo į savo namus nebeatsisukdamas.

Liudytoja E. S. parodė, kad 2007 m. rugsėjo mėn. pabaigoje, Ukmergės rajone, atsitiktinai iš nepažįstamo vyro už 200 Lt nusipirko šautuvą savigynai su 2 šoviniais. Šautuvas buvo išardytas iš sudėtas į maišelį kartu su šoviniais. 2007-09-29 apie 1.00 val. nakties atvyko brolis E. K. su nepažįstamu draugu ir paprašė šautuvo. Ji broliui parodė kur guli šautuvas, pasiėmęs ginklą su dviem šoviniais ir nieko nesakęs išėjo. Kad brolis šautuvą gali panaudoti nusikaltimui, ji nepagalvojo.

Liudytoja M. B. parodė, kad 2007-09-28 pas D. A. šventė savo gimtadienį ir pastarosios išleistuvės į Kiprą. Vėliau nuėjo į naktinį klubą „TOPAS“ ir ten išsiskyrė. Vėliau jai paskambinusi D. A. pasakė, kad susipyko su A. A., ir kad jai į telefoną skambino kažkoks vaikinas ir pradėjo gąsdinti. Tuomet ji telefoną padavė A. A., kuris telefonu su kažkuo susikivirčijo ir išėjo į lauką aiškintis su tuo, kuris skambino. Po to atbėgusi kaimynė D. A. pasakė, kad A. A. nušautas. Jos išbėgo į lauką, kur krepšinio aikštelėje gulėjo A. A.. Tuo metu jau buvo atvykusi greitoji, iš pažįstamų buvo N. G., A. S. nepažįsta, nebent iš matymo. Ji girdėjo, kaip D. A. klausė N. G. apie tai, kas nutiko. Pastarasis pasakė, kad į A. A. kažkas šovė, o jis bėgo paskui A.A.. Įvykio vietoje jokio benzininio pjūklo ji nematė.

Liudytojas S. Š. parodė, kad jis dirba AB „Ukmergės šilas“ sargu. Iš 2007-09-28 į 2007-09-29 naktį budėdamas apie 1.50 val., jis išgirdo keturis į šūvius panašius garsus. Pagalvojo, kad jaunimas „bambioškes“ mėto. Nuo įvykio vietos už 500 metrų yra lentpjūvė, ar ta naktį ji dirbo neatsimena, tačiau kai ji dirba gaterio dundesys lauke girdėsi, bet pjūklų garsai nesigirdi. Jokių motorolerio ar užverstų benzopjūklų garsų, ar panašių į benzopjūklų garsų, jis negirdėjo. Ryte iš darbininkų sužinojo, kad naktį buvo nušautas žmogus.

Liudytoja V. J. parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini), Ukmergėje, name. Kaltinamąjį pažįsta. 2007-09-29 apie 1.30 val., ji išgirdo du garsus, vieną garsesnį, kitą duslesnį. Ji prabudo, buvo tamsu, ir pro virtuvės langą pamatė aikštelėje stovinčius 3 jaunuolius, iš kurių du maigė telefono aparatus. Vienas iš jų kažkur nuėjo pro namą, kiti du liko, o prie jų gulėjo dar vienas vaikinas. Jokio kito triukšmo ar garsų negirdėjo. Apie 3 val. ją pakėlė policijos pareigūnai, iš kurių ji sužinojo, kad yra nužudytas žmogus ir tada ji pamatė gulintį kūną, nes lauke jau buvo šviesu.

Liudytoja N. V. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta iš matymo. Ji gyvena (duomenys neskelbtini) name. 2007-09-29 naktį išgirdo vienas po kito lyg šūvių ar petardų 3-4 garsus, tiksliai pasakyti negali. Garsų, panašių į motorolerio ar benzopjūklo garsą ji negirdėjo. Ji dar gulėjo, kai išgirdo klyksmą ir verkimą - „nušovė, nušovė, gaudykit, laikykit...". Pažiūrėjusi pro langą pamatė, kad vienas vaikinas tupėjo prie gulinčio ir laikė jo galvą. Dar vienas vaikinas stovėjo prie medžio, kažkur nubėgo, vėl atbėgo. Ta vieta buvo apšviesta, stovėjo lempa. Jokių pašalinių daiktų įvykio vietoje nematė, ar ten buvę vaikinai kažką turėjo rankose ji taip pat nematė.

Liudytoja R. B. parodė, kad ji gyvena name, adresu(duomenys neskelbtini), Ukmergėje. Kaltinamąjį pažįsta tik iš matymo, anksčiau dirbo su jo motina, artimai nebendravo. 2007-09-29 naktį ji išgirdo lyg „bambioškių“ sproginėjimą. Dar girdėjo lyg garsą kaip motoroleriu kas važinėtų. Neužilgo išgirdo stiprų sprogimą. Pažiūrėjus pro langą, pro kurį matosi krepšinio aikštelė, jokio motorolerio nematė. Aikštelėje pamatė du stovinčius jaunuolius, iš kurių vienas skambino telefonu ir labai keikėsi. Iš viso jo pokalbio, kiek išgirdo, tai suprato, kad kažkas susipyko su kažkokia panele, lyg minėjo vardą. Daugiau asmenų ji nematė. Po kiek laiko pamatė atvykusius policijos pareigūnus, ir kai jie apšvietė aikštelę, tik tada ji pamatė aikštelėje gulintį žmogų. Įvykio vietoje jokio benzopjūklo nematė. Aikštelė buvo tamsoje, žmogaus kūną pamatė tik tada, kai atvykę policininkai aikštelę apšvietė prožektoriais. Ji nežino, kas atsitiko, nes incidento nematė. Rugsėjo ar spalio mėnesį atsitiktinai sutiko kaltinamojo motiną, apie įvykį nieko nekalbėjo

Liudytoja Z. G. parodė, kad ji gyvena name, adresu(duomenys neskelbtini), Ukmergėje. Kaltinamojo ir nužudytojo nepažįsta. 2007-09-29 apie 01.42 val., ji prabudo lyg nuo šūvio ar sprogimo garso. Vienas garsas buvo didelis, kitas silpnesnis. Tada išgirdo dejavimą ir viskas nutilo. Daugiau ji garsų negirdėjo. Įvykio vieta yra nelabai apšviesta. Tada ji pribėgo prie lango ir krepšinio aikštelėje pamatė gulintį vaikiną, prie jo galvos du vaikinai klūpo, o trečias vaikinas kažkur nubėgo. Jokio benzopjūklo nematė. Visų matytų vaikinų rankose nebuvo jokių didelių daiktų, kažko panašas į pagalius, lazdas, pjūklus ar panašiai. Daugiau žmonių nematė.

Iš pagarsintų liudytojo A. S. parodymų matyti, kad 2007-09-28 apie 00.30-1.00 val. naktiniame klube TOPAS susitiko savo bendradarbį Audrių, kurio pavardės nežino. Kartu su Audriumi jis išėjo į lauką. Tuomet pamatė, kad konfliktuoja dvi panelės, kurios rėkavo, pradėjo peštis, tampyti viena kitai už plaukų. Kaip vėliau sužinojo, viena iš šių konfliktuojančių panelių draugavo su Audriumi. Audrius nuėjo prie merginų, o jis liko stovėti, gal apie 5-10 metrų atstumu nuo jų. Audrius lyg norėjo išskirti paneles, tačiau pats susimušė su kažkokiu vaikinu. Viskas greitai baigėsi. Audriui šiek tiek kraujavo prie kaktos, lyg buvo įbrėžta, bei viena plaštaka. Tuomet jis, Audrius ir jo panelė Deimantė, nuėjo pas Audrių į namus, adreso jis nežino, pastarojo namas yra Dariaus ir Girėno ir Vilniaus gatvių sankryžos kampe. P. A. bute buvo N. G., bet jis negali pasakyti, kaip jis ten atsirado, ar jau buvo, ar atėjo vėliau. Daugiau asmenų bute nematė. Atėjus pas Audrių, Audrius su panele nuėjo pakalbėti į kambarį. Girdėjo, kad kažkas skambino Audriaus panelei ir po skambučio Audrius išbėgo į lauką. Išeidamas Audrius pasakė, kad eina į lauką aiškintis, nes kažkas atvažiuoja. Jis pasakė, kad neitų vienas. Audrius jam pasakė nesikišti. Tada jis kartu išėjo į kiemą. Jis neatkreipė dėmesio ar N. G. taip pat išbėgo į lauką, tuo momentu jis jo nematė. Audrius pribėgo prie savo automobilio Audi, tamsios spalvos, stovėjusios kieme. Mašinoje kažko ieškojo, lyg telefono. Audrius jam pasakė niekur nesikišti ir paprašė iš jo namų atnešti mobilaus ryšio telefoną, nes sakė, kad turi skambinti tie, kurie atvažiuos su aiškintis. Jis nubėgo, bet pasimetė, nes nebežinojo, kuri laiptinė, įbėgo į vieną laiptinę, į kitą kol rado Audriaus butą. Laiptinėje, dar neįėjus į butą, jis išgirdo lauke garsus, panašius į šūvius. Šūvių buvo 3-5, pavieniai. Tada jis nebėjo į butą, o išbėgo atgal į lauką ir pamatė, kad Audrius guli ant žolės. Pribėgęs pamatė, kad Audriui peršauta galva, kuri buvo kruvina. P. A. buvo „Galva"- N. G.. Daugiau jokių asmenų prie Audriaus jis nematė, nematė nieko nubėgančio ar nuvažiuojančio. Jis pats paties incidento nematė. Nei pas Audrių, nei pas N. G. jokio ginklo, pagalio, strypo ar kažko panašaus jis nematė (1 t., b.l. 194-195).

Be kaltinamojo ir liudytojų parodymų, E. K. padaryti nusikaltimai įrodyti ir kitais įrodymais.

Pateiktoje Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Ukmergės poskyrio specialisto išvadoje nustatant A. A. mirties priežastį, konstatuota, kad A. A. mirė nuo šautinio galvos sužalojimo. Tai patvirtina penkios šautinės įėjimo žaizdos galvoje, daugiaskeveldrinis kaukolės skliauto ir pamato kaulų lūžimas su skliauto kaulų trukumu, grubus galvos smegenų sužalojimas su daliniu jų iškritimu, du pilko metalo svetimkūniai pakaušio srities poodyje, trys šautinės išėjimo žaizdos galvoje. A. A. kraujyje rasta 1,29 promilių etilo alkoholio, šlapime - l,99 promilių etilo alkoholio (l t., b.l. 82-87).

Teismo posėdyje specialistas R.Laurinavičius šią teismo medicinos specialisto išvadą patvirtino pilnai. Jis paaiškino, kad jam nepakanka kvalifikacijos atsakyti į klausimą ar sužalojimas galvoje padarytas vienu šūviu ir kategoriškai pasakyti ar svetimkūniai pakaušio srities poodyje iš vieno šūvio. Rasti du svetimkūniai, kurie galėjo atsirasti vieno šūvio pasėkoje. Žaizdų dydžiai maždaug atitinka svetimkūnius. Sužalojimų, kurie galėjo būti padaryti benzininiu pjūklu, nustatyta nebuvo. Žaizda piršte padaryta 3 val. laikotarpyje iki mirties daiktu, turinčiu pjaunantį paviršių. Neatmetama prielaida, kad piršto lūžis galėjo būti padarytas kumščiu trenkiant į bokalą. Įvykio vietoje iškart nustatyti ar šauta buvo iš arti ar ne negalima, kadangi žaizdos gali būti užterštos žemėmis, kraujo krešuliais. Kraujosruva dešinės plaštakos pirštuose galėjo būti padaryti suduodant smūgį kumščiu. Sužalojimai plaštakoje nebūdingi griuvimui. Jei asmuo griuvo laikydamas metalinį daiktą, tai visi nustatyti sužalojimai negalėtų atsirasti nuo griuvimo. Sužalojimuose neužfiksuota specifinių požymių, iš kurių būtų galima spręsti koks buvo daiktas.

Iš Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Medicinos kriminalistikos laboratorijos specialisto išvados matyti, kad tyrimui pateiktos A. A. galvos žaizdos yra šautinės. Žaizdos Nr. l, Nr. 2 Nr.3 Nr. 4 ir Nr. 7 yra šūvio įėjimo angos (viso 5), žaizdos Nr.5 Nr,6 ir Nr.8- šūvio išėjimo angos (viso 3). Tikėtina, kad žaizdos suformuotos 8,5-9 mm skersmens sviediniais. Intensyvūs metalizacijos švinu pėdsakai visame odos išpjovos paviršiuje nurodo, kad buvo šauta iš nuotolio, kuriame dar veikė papildomi šūvio faktoriai (l t., b.l. 91-97).

Teismo posėdyje specialistas G.Kisielius šią kriminalistikos specialisto išvadą patvirtino pilnai. Jis tyrė tik odos išpjovą. Paaiškino, kad yra trys šūvio zonos: pirmoji -veikia visi šūvio faktoriai, įskaitant ir šūvio dujas; antroji -parako dalelės, kitos dalelės, suodžiai; trečioji - tik kietos dalelės, tai metalo, kapsulės fragmentai. Šiuo atveju tiriant sužalojimus buvo nustatyta trečiosios zonos faktoriai. Kad nustatyti konkretų šūvio atstumą reikėtų atlikti balistinį tyrimą, t.y. su konkrečiu ginklu, todėl tikslaus šūvio atstumo pasakyti negali. Remiantis literatūros duomenimis trečią zoną sudaro atstumas nuo 7-40 metrų, o tai priklauso nuo ginklo ir šaudmens. Tikėtina, kad šiuo atveju sužalojimai padaryti vienu šūviu, nes sužalojimai lokalizuoti vienoje zonoje, viena šūvio įėjimo kryptis. Šaudant iš lygiavamzdžio medžioklinio šautuvo atstumas turėtų būti 5-7 metrai, kai kurie autoriai nurodo 10 metrų. Buvo nustatyti intensyvūs metalizacijos pėdsakai, o tai reiškia, kad atstumas šūvio metu galėjo būti 5-7 metrai. Tvirtinti, kad šiuo atveju atstumas buvo mažesnis nei 5 metrai, nėra galimybės, nes tai priklauso nuo konkretaus ginklo. Atstumas, kol šratai neišsiskleidę, būna 3 metrai, kadangi šiuo atveju buvo šratų sklaida, todėl atstumas turėjo būti didesnis. Artimojo šūvio atstumas priklauso nuo ginklo. Žaizdos dydis priklauso nuo sviedinio dydžio. Žaizdos diametras tiksliai nustatomas pagal kaulo sužalojimą. Jeigu sužalojimas padarytas odoje, tai jo dydį lemia daug faktorių - šrato forma, greitis. Šiuo atveju galimas šaudmens skersmuo nustatytas preliminariai, kadangi tai priklauso nuo šūvio sąlygų, o tai jau yra balistinio tyrimo objektas.

Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje nurodoma, kad tirti pateiktas šautuvas yra 16-o kalibro, dvivamzdis, lygiavamzdis. Šaunamasis ginklas pagamintas savadarbiu būdu, perdirbant pramoninės gamybos 16-o kalibro lygiavamzdį dvivamzdį medžioklinį šautuvą IŽ-49 Nr. C 30972. Ginklas skirtas šaudyti 16-o kalibro medžiokliniais šoviniais. Vadovaujantis LR ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, šis savadarbis šaunamasis ginklas civilinėje apyvartoje yra draudžiamas. Tirti pateiktas pilkos spalvos metalo gabalėlis yra medžioklinio šovinio kietojo užtaiso dalis, o būtent stipriai deformuota grankulkė. Nėra galimybės nustatyti, ar tirti pateikta deformuota grankulkė buvo iššauta iš tirti pateikto 16-o kalibro dvivamzdžio lygiavamzdžio šaunamojo ginklo pagaminto savadarbiu būdu perdirbant pramoninės gamybos 16-o kalibro lygiavamzdį dvivamzdį medžioklinį šautuvą IŽ-49 Nr. C 30972 (negalima identifikacija) (l T., b.1.101-104)

Iš Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvados matyti, kad ant tyrimui pateiktų E. K. daiktų: abiejų batų (viršutinės dalies) rastos šūvio pėdsakų dalelės; ant džinsų (priekinės ir užpakalinės dalies) rastos šūvio pėdsakų dalelės ant megztinio (nugarinės dalies) rastos šūvio pėdsakų dalelės. Ant tyrimui pateiktų A. A. džinsų, marškinėlių, kelnaičių, vienos poros pusbačių, šūvio pėdsakų dalelių nerasta (l T., b.l. 107-112)

Pateiktoje Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje nurodyta, kad tirti pateiktas revolveris yra pramoninės gamybos ,380 kalibro lygiavamzdis revolveris ME 38 Compact-G Nr. 013374 (Vokietija) skirtas šaudyti .380 kalibro šoviniais su guminėmis kulkomis. Taip pat iš ginklo galima šaudyti 9 mm(.380) kalibro garsiniais (signaliniais) revolveriniais šoviniais ir 9 mm (.380) kalibro dujiniais revolveriniais šoviniais. Vadovaujantis LR ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu bei Ekspertų komisijos daiktų, įrenginių modeliams ginklams bei konkrečiai jų kategorijai priskirti 2004 m. vasario 11 d. posėdžio protokolo Nr.l išrašu šis revolveris priskiriamas šaunamiesiems ginklams ginklų kategorijai. Tirti pateiktas 11 šovinys yra pramoninės gamybos 9 mm (.380) kalibro garsinis ( signalinis) revolverinis šovinys . Tirti pateiktas vienas metalo gabalėlis yra medžioklinio šovinio kietojo užtaiso dalis, o būtent stipriai deformuota grankulkė. Tirti pateiktas antras metalo gabalėlis yra medžioklinio šovinio kietojo užtaiso dalis, o būtent deformuotas grankulkės fragmentas. Nėra galimybės nustatyti, ar pateikta deformuota grankulkė ir tirti pateiktas deformuotos grankulkės fragmentas buvo iššauti iš 16-o kalibro dvivamzdžio lygiavamzdžio šaunamojo ginklo pagaminto savadarbiu būdu perdirbant pramoninės gamybos 16-o kalibro lygiavamzdį dvivamzdį medžioklinį šautuvą IŽ-49 Nr. C 30972 (negalima identifikacija), (l T., b.l. 120-124)

Iš pateiktose Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Ukmergės poskyrio specialisto išvadų matyti, kad Š. B. padaryti nubrozdinimai alkūnėse, ji galėjo būti padaryti griūvant ant žemės. Š. B. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. E. K., P. Č., A. P. ir A. V. kūnuose sužalojimų nėra (l t., b.l. 139; l t., b.l. 141,143,145,147).

Teismo psichiatrijos ekspertizės aktu nustatyta, kad nėra duomenų, jog E. K. jam inkriminuojamos veikos padarymo metu būtų sirgęs lėtiniu psichikos sutrikimu ar silpnaprotyste ar būtų buvęs laikino psichinės veiklos sutrikimo būsenos, dėl savo psichikos būklės jis galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Šiuo metu E. K. lėtiniu psichikos sutrikimu ar silpnaprotyste neserga, konstatuojama kad jis yra psichiškai sveikas. Dėl savo psichikos būklės jis gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. E. K. gali būti apklausiamas ir dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose bei teismo posėdyje. Nenustatyta, kad E. K. pasižymėtų savo amžiaus tarpsniui nebūdingais ypatumais (3 t., b.l. 124-129).

Pateiktos medicinos bei kriminalistinių tyrimų centro specialistų išvados patvirtina tiek paties kaltinamojo, tiek liudytojų parodymus apie nukentėjusiajam padarytų sužalojimų pobūdį bei jų padarymo mechanizmą.

Teisėjų kolegija, vertindama byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, daro išvadą, kad kaltinamojo E. K. nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos pagal LR Baudžiamojo kodekso BK 253 str. 1 d., 129 str. 2 d. 7 p.

Byloje neginčytinai įrodyta, jog kaltinamasis E. K., 2007 m. rugsėjo 29 d., apie 01 val. 00 min., bute adresu (duomenys neskelbtini), Ukmergė, neturėdamas leidimo disponuoti šaunamuoju ginklu ir šaudmenimis, iš savo sesers E. S. įgijo šaunamąjį ginklą-medžioklinį šautuvą ir du medžioklinius šovinius, o po to automobilyje atgabeno neteisėtai įgytuosius šautuvą ir du šovinius iki sporto aikštelės, esančios prie namo, adresu (duomenys neskelbtini), Ukmergė, ir čia neteisėtai nešiojosi įgytąjį šautuvą, kuris buvo užtaisytas minėtais dviem šoviniais, po ko du kartus iššovė ir pataikė A. A. į galvos sritį, kuris nuo šautinio galvos sužalojimo mirė.

Pateiktos kriminalistinių tyrimų specialistų išvados patvirtino, kad tyrimui pateiktas šautuvas yra 16-o kalibro, dvivamzdis, lygiavamzdis šaunamasis ginklas pagamintas savadarbiu būdu, perdirbant pramoninės gamybos 16-o kalibro lygiavamzdį dvivamzdį medžioklinį šautuvą. Ginklas skirtas šaudyti 16-o kalibro medžiokliniais šoviniais. Tačiau pagal įstatymą šis savadarbis šaunamasis ginklas civilinėje apyvartoje yra draudžiamas. Ant tyrimui pateiktų E. K. abiejų batų, džinsų ir megztinio rastos šūvio pėdsakų dalelės.

Nužudymas yra tyčinis neteisėtas kito žmogaus gyvybės atėmimas. Atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir atsiradusių padarinių (mirties) yra priežastinis ryšys, t. y. nukentėjusiojo mirtis turi būti dėsningas, neatsitiktinis kaltininko veikos rezultatas. Šis ryšys turi būti būtinas, t. y. būtina nustatyti, kad tik kaltininko padaryta veika sukėlė ir sąlygojo padarinių atsiradimą. Byloje esantys ir nuosprendyje paminėti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad nukentėjusiojo mirtį sukėlęs šūvis buvo sąmoningai ir valingai, t.y. kaltai, atliktas E. K. veiksmas. Jo elgesys buvo susijęs priežastiniu ryšiu su nukentėjusiojo mirtimi, t.y. kaip veika, kuri pati savaime dėsningai ir neišvengiamai sukėlė atsiradusias pasekmes. Kaltinamasis tyčia šovė į A. A., padarydamas pastarajam šautinį galvos sužalojimą, nuo kurio nukentėjusysis mirė. Taigi tarp kaltinamojo E. K. veiksmų, šaudant į A. A. galvos sritį, ir nukentėjusiojo mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Baudžiamoji atsakomybė už nužudymą pagal BK 129 straipsnį kyla tada, kai žmogaus gyvybė atimama veikiant tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Įvertindama minėtas aplinkybes kolegija mano, jog šaudamas du šūvius iš palyginus nedidelio atstumo jam matomų asmenų link E. K. suvokė savo veiksmų pavojingumo laipsnį, numatė pavojingas pasekmes. E. K. parodė, jog jis nenorėjo atimti gyvybės, o tik norėjo pagąsdinti vaikiną su pjūklu, nes pastarasis su užvestu benzopjūklu rankose artinosi prie A. V.. Kaltinamojo E. K. tyčia yra neapibrėžto pobūdžio, t.y. E. K. numatė savo veikos pavojingas pasekmes, jų nekonkretindamas. Todėl E. K. nusikaltimą padarė netiesiogine tyčia.

Be to, pažymėtina, jog E. K. šaudė viešoje vietoje- krepšinio aikštelėje, šalia gyvenamųjų namų, į netoli stovinčius asmenis iš palyginus nedidelio atstumo, buvo iššauti du šūviai, kurie buvo vienodai pavojingi tiek A. A., tiek prie namo stovinčiam N. G. bei kitiems aplinkiniams. Tai rodo, jog E. K. suvokė, jog šaudymas kėlė pavojų žmonių gyvybei. Todėl jo veika kvalifikuotina kaip tyčinis nužudymas kitų žmonių pavojingu būdu pagal BK 129 str. 2 d. 7 p.

Kaltinamasis E. K., neturėdamas leidimo disponuoti šaunamuoju ginklu ir šaudmenimis, iš savo sesers E. S. įgijo šaunamąjį ginklą - medžioklinį šautuvą, ir du medžioklinius šovinius, o po to automobilyje atgabeno neteisėtai įgytuosius šautuvą ir du šovinius iki sporto aikštelės, neteisėtai nešiojosi įgytąjį šautuvą. Tokiu būdu objektyviai nustatyti bylos duomenys pilnai patvirtina tiek paties kaltinamojo, tiek liudytojų parodymus apie neteisėtą disponavimą šaunamuoju ginklu ir dviem šaudmenimis, todėl jo veika kvalifikuotina pagal BK 253 str. 1 d.

Kaltinamasis E. K. teigia, kad įvykio naktį A. A. rankose turėjo užvestą benzopjūklą. Iš pradžių jis su benzopjūklu puolė A. V., bet tas pasitraukė ir nubėgo į šoną. Vienu momentu A. V. buvo labai arti jo, gal per kokius 2-3 metrus. Po to, A. A. su benzopjūklu pradėjo eiti į jo pusę. Išgirdo šūvius iš dujinio pistoleto, tačiau A. A. nereagavo ir vis tiek su pjūklu ėjo link jų. Tada, kai tarp jo ir to su benzopjūklu buvo atstumas apie kokių 16 metrų, jis iššovė iš savo šautuvo vieną kartą į orą. Matė, kad tas su benzopjūklu pritūpė, vėl atsistojo ir rėkdamas žodžius "papjausiu, užmušiu, paskersiu" judėjo arčiau jo. Jis labai išsigando A. A. su pjūklu, tiesiog jo paties, jo judesių, jo rėkimų ir tada iššovė vieną kartą į A. A. su pjūklu. Jis iššovė instinktyviai, iš išgąsčio, net pats nepajuto kaip iššovė.

Vertinant būtinosios ginties situaciją, teismas kritiškai vertina tokius kaltinamojo parodymus, traktuoja juos kaip pasirinktą gynybos būdą, bei mėginimą išvengti baudžiamosios atsakomybės už šį nusikaltimą, nes jie prieštarauja byloje surinktiems ir kaltinamojo kaltę patvirtinantiems įrodymams, bei visiškai neatitinka faktinėms bylos aplinkybėms.

Pažymėtina, jog, šią aplinkybę, kad nukentėjusysis A. A. rankose laikė užvesta benzopjūklą ir pastarojo grasinimus "papjauti, užmušti, paskersti" patvirtina tik paties kaltinamojo ir tuo metu su juo buvusių Š. B., P. Č., A. P. ir A. V. aiškinimai. Atsižvelgiant į kitus byloje esančius duomenis, įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad liudytojai E. K., Š. B., A. V., P. Č. ir A. P. siekia palengvinti kaltinamojo teisinę padėtį. Todėl teismas turi pagrindo šių liudytojų parodymais abejoti ir jais nesiremti nustatant ir vertinant faktines bylos aplinkybes.

Nors kaltinamasis tvirtina, jog jis šovė į nukentėjusįjį gindamasis nuo jo, nes pastarasis jį puolė su rankose užvestu benzopjūklu, tačiau jo parodymų nepatvirtino jokie objektyvūs bylos duomenys. Šią iškeltą versiją paneigia liudytojų parodymai, ekspertizės išvados. Iš liudytojų D. A., D. A., N. G., L. L., M. B., V. J., N. V., Z. G. parodymų matyti jog įvykio vietoje jokio benzininio pjūklo nematė, garsų, panašių į motorolerio ar benzininio pjūklo jie negirdėjo. Liudytojas S. Š. šią aplinkybę taip pat patvirtino, jog įvykio naktį jokių panašių į benzininio pjūklo garsų negirdėjo. Dėl šių liudytojų parodymų patikimumo teismui abejonių nekyla, jų parodymai apie įvykio aplinkybes dėl šūvių ir benzopjūklo garsų esminėse detalėse sutapo, jie buvo nuoseklūs tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu. Duomenų, kad šie minėti liudytojai turėtų tikslą duoti melagingus parodymus, byloje nėra. Todėl kolegija kaltinamojo iškeltą versiją laiko kaip siekį palengvinti savo teisinę padėti ir išvengti atsakomybės.

Kaltinamojo iškeltą versiją apie jo gynimąsi nuo vaikino su užvestu benzopjūklu paneigia ir liudytojo Š. B. parodymai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu jis parodė, jog tie vaikinai su pjūklais nebuvo užsimoję, jie tik artėdami link jų juos gazavo, matyt norėdami pagąsdinti. Be to, šie vaikinai prie jų nebuvo labai priartėję, mažiausias atstumas buvo apie 10 metrų, ne mažiau. Todėl, jeigu ir daryti tokią prielaidą, jog A. A. rankose laikė užvestą pjūklą, būtinosios ginties situacija šiuo atveju nebuvo susiklosčiusi.

Specialisto išvadoje nurodyta, kad A. A. mirė nuo šautinio galvos sužalojimo, buvo rasti du svetimkūniai, kurie galėjo atsirasti vieno šūvio pasėkoje. Sužalojimų, kurie galėjo būti padaryti benzininiu pjūklu, nustatyta nebuvo. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog įvykio vietoje šalia nukentėjusiojo buvo rastas metalinis vamzdis, todėl nelogiška ir neįtikėtina, kad nukentėjusysis rankose vienu metu galėjo laikyti rankose ir benzininį pjūklą ir metalinį strypą.

Liudytojo V. P. parodymus, duotus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme kolegija vertina kritiškai. Ikiteisminio tyrimo metu jis parodė, kad įvykio naktį vienas iš jaunuolių rankose laikė užvestą benzopjūklą, raudonos ar oranžinės spalvos korpusu. Jis matė vieną benzopjūklą ir girdėjo tik vieno užvesto pjūklo garsą. Tačiau teisiamajame posėdyje jis prisiminė, kad buvo keli pjūklai ir girdėjo kelių pjūklų garsus, tačiau kokios jie spalvos neatsimena. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apklausti E. K., Š. B., A. V., P. Č. ir A. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme negalėjo nurodyti matytų benzopjūklų spalvos, kadangi buvo tamsu ir matė tik žmonių siluetus, nors įvykio metu tarp jų ir nukentėjusiojo atstumas buvo 10-13 metrų. Tuo tarpu, kaip nurodė liudytojas V. P., atstumas tarp jo ir aikštelėje stovinčių jaunuolių buvo 50-70 metrų, tuo metu buvo tamsu. Todėl dėl šio liudytojo parodymų patikimumo teismui kyla abejonių, ar esant tokiam atstumui tamsiu paros metu liudytojas V. P. objektyviai galėjo nustatyti pjūklo spalvą. Į teisme užduotus klausimus atsakė, jog kaltinamojo nepažįsta. Kaltinamojo gynėja p.Šaltinienė yra jo kaimynė, su kuria susitikus pastaroji jam papasakojo apie šį nužudymą ir tada jis prisiminė šio įvykio aplinkybes. Dėl to kovo mėnesį jis buvo iškviestas į policiją paliudyti. Teismas šio liudytojo parodymus laiko nepatikimais, kadangi jie diametraliai prieštarauja paminėtų liudytojų D. A., D. A., N. G., L. L., M. B., V. J., N. V., Z. G. parodymams, laiko melagingais, todėl juos atmeta.

Teisėjų kolegija, įvertinusi kaltinamojo E. K. aiškinimą apie nusikaltimo padarymo aplinkybes, liudytojų: D. A., kad įvykio vietoje jokio benzininio pjūklo nematė; liudytojos D. A. parodymus, kad benzininis pjūklas stovėjo balkone; N. G. aiškinimą, jog išeidamas iš buto kartu su A. A., nei jis, nes A. A. jokio benzopjūklo neturėjo, įvykio vietoje prie jo benzopjūklo taip pat nematė; L. L. parodymus, jog A. A. išėjęs iš buto į lauką rankose nieko neturėjo, jokio benzopjūklo tą vakarą jis nematė; M. B. parodymus, jog įvykio vietoje benzopjūklo niekur nematė; taip pat nematė kad kažkas kažką neštų iš įvykio vietos; S. Š. parodymus, jog įvykio naktį jokių panašių į benzininio pjūklo garsų negirdėjo; V. J. parodymus, jog įvykio naktį girdėjo tik šūvio garsus, jokio pjūklo burzgimo negirdėjo; N. V. parodymus, jog įvykio naktį girdėjo tik šūvių ar petardų garsus, šalia gulinčio A. A. jokių pašalinių daiktų nematė, garsų, panašių į motorolerio ar benzininio pjūklo-ji negirdėjo; R. B. parodymus, kad nors benzininio pjūklo ar motorolerio garsus girdėjo, tačiau įvykio vietoje nei benzininio pjūklo, motorolerio nematė; Z. G. parodymus, jog įvykio naktį ji prabudo nuo šūvio, jokio ūžesio negirdėjo, įvykio vietoje benzopjūklų nematė, daro išvadą, jog byloje neįrodyta, kad kaltinamasis, šovė į A. A. gindamasis pats ir draugus nuo pastarojo. Kolegija kritiškai vertina kaltinamojo parodymus, kad jo veiksmų motyvu buvo nukentėjusiojo A. A. rankose laikytas užvestas benzininis pjūklas ir pastarojo grasinimai "papjauti, užmušti, paskersti" ir judėjimas arčiau jo.

Iš bylos faktinių aplinkybių matyti, kad 2007-09-28 sodyboje kaltinamasis su A. V., P. Č., A. P. ir kitais gėrė alkoholinius gėrimus. Kaltinamasis išgėrė apie 5 alaus stiklines ir apie butelį 0,5 litro degtinės, neneigė, jog buvo stipriai girtas. E. K. su liudytojais A. V., P. Č., A. P. norėdami išsiaiškinti santykius su A. A. dėl Š. B. sumušimo, patys paskambino nukentėjusiojo draugei D. A., patys išprovokavo susitikimą su nukentėjusiuoju, patys nuvažiavo į įvykio vietą. Pažymėtina, kad kaltinamasis Š. B. nepažinojo, draugiškų santykių su juo neturėjęs, todėl be jokios dingsties ir priežasties kartu nuvažiavo aiškintis santykių. Važiuojant į įvykio vietą kaltinamasis pasirūpino ginklu, t.y. iš savo sesers E. S. įgijo šaunamąjį ginklą-medžioklinį šautuvą ir du medžioklinius šovinius. Tai rodo, kad kaltinamasis iš anksto ruošėsi konfliktinei situacijai, pats, niekieno neprašant pasirūpino ginklu. Šios nurodytos aplinkybės rodo, kad nebuvo susiklosčiusi tokia konfliktinė situacija dėl kurios pastarasis būtų turėjęs šaudyti į A. A. ir taip nuo jo gintis. Kaltinamasis turėjo visas galimybes netrukdomas pasišalinti iš įvykio vietos, tačiau to nepadarė. Kaltininko nurodytos aplinkybės negalėjo iššaukti susijaudinimo ir išgąsčio, kadangi pats kaltinamasis su A. V., P. Č., A. P. išprovokavo esamą situaciją, pamatę nukentėjusįjį iš įvykio vietos nepasišalino, o laukė tolimesnių įvykių eigos. Be to, kaltinamasis prisimena visas įvykio aplinkybes. Jo elgesys, iš karto po įvykio nuvažiavus atgal į sodybą, rodo, jog pastarasis teisingai suvokė savo veiksmus ir galimai atsirasiančias labai sunkias pasekmes. Taigi jis nebuvo tokioje emocinėje būsenoje, kuri būtų galėjusi sutrikdyti gebėjimą valdyti ar suprasti savo veiksmus.

Tai, kad kaltinamasis nebuvo fiziologinio afekto būsenos, įrodo ir objektyvūs bylos duomenys – teismo psichiatrijos ekspertizės aktas, iš kurio matyti, kad kaltinamasis E. K. jam inkriminuojamos veikos padarymo metu nesirgo lėtiniu psichikos sutrikimu ar silpnaprotyste, dėl savo psichikos būklės jis galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Be to, nenustatyta, kad E. K. pasižymėtų savo amžiaus tarpsniui nebūdingais ypatumai.

Teisėjų kolegija, išanalizavusi visas bylos aplinkybes, daro išvadą, kad A. A. realiai į kaltinamojo gyvybę nesikėsino, būtinosios ginties situacijos neišprovokavo, todėl ginantis panaudoti ginklą nebuvo būtina. Kadangi byloje neįrodyta, jog kaltinamasis gynėsi nuo nukentėjusiojo užpuolimo su rankose laikytu užvestu benzininiu pjūklu ir grasinimų susidoroti, todėl pripažinti būtinosios ginties situacijos, nėra pagrindo.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, kolegijai nekyla abejonių, kad kaltinamasis E. K. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas – kaltinime nurodytomis aplinkybėmis veikdamas pavojingu kitų žmonių gyvybei būdu nužudė A. A..

Dėl bausmės skyrimo

LR BK 54 straipsnio 2 dalies 1 punkto imperatyvo skiriant bausmę atsižvelgti į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį tinkamas įgyvendinimas nužudymų bylose yra būtina sąlyga individualizuotoms ir teisingoms bausmėms skirti. Būtinybė atsižvelgti į nužudymų pavojingumo laipsnį įgauna ypatingą svarbą ir dėl to, kad įstatymų leidėjas nustatė plačias sankcijų už šiuos nusikaltimus ribas.

Skirdama bausmes kaltinamajam G. R. kolegija atsižvelgia į tai, kad jis padarė apysunkį ir labai sunkų nusikaltimą (BK 11 str. 4. 6 d.), sukėlusius negrąžinamus padarinius –žmogaus mirtį, ir ypatingą žalą visuomenei. Šios byloje nustatytos aplinkybės bei pasirinktas kitų žmonių gyvybei pavojingas nužudymo būdas nepaisant jokių bendražmogiškų vertybių, ypač neigiamai apibūdina kaltinamąjį ir rodo jo didelį pavojingumą visuomenei.

Skiriant bausmę teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (LR BK 54 str. 2 d.).

Kaltinamojo E. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamojo E. K. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad jis padarė nusikaltimą apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Svarstant kaltinamajam skirtinos bausmės klausimą, atsižvelgiama į tai, kad jis yra labai jauno amžiaus, neteistas, administracinių pažeidimų nepadaręs, dalinai atlygino nukentėjusiajam D. A. turtinę žalą, charakterizuojamas teigiamai – tiek mokytojų, tiek kaimynų, tiek draugų. 2000-2004 m. lankė Ukmergės dailės mokyklą ir baigė jos pagrindinio ugdymo programą, atliko baigiamąjį kūrybinį darbą. Tačiau šiuo metu kaltinamasis niekur nesimoko. Taip pat atsižvelgiama ir į paties nukentėjusiojo asmenybę. Teismas, vadovaudamasis LR BK 54 str. 2 d. atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė labai sunkų nusikaltimą, kad šios veikos pasekmės yra nebepataisomos, nes kėsinimosi objektas buvo žmogaus gyvybė, pasirinkdamas pavojingą kitų žmonių gyvybei būdą, ir nors tokių pasekmių nesiekė, sąmoningai leido joms kilti. Todėl teismo nuomone, bausmės tikslai bus pasiekti tik kaltinamajam E. K. skiriant bausmę susijusią su realia laisvės atėmimo bausme. Skiriant kaltinamajam terminuotą laisvės atėmimo bausmę, teismas daro išvadą, kad E. K. tikslinga skirti minimalią bausmę, numatytą sankcijoje už sunkiausią nusikaltimą.

Baudžiamojoje byloje nukentėjusysis D. A. pareiškė 204428 Lt civilinį ieškinį: 8228 Lt turtinei žalai, susijusiai su brolio laidojimu, atlyginti ir 200.000 Lt neturtinės žalos, taip pat 700 Lt išlaidų atstovo pagalbai ikiteisminio tyrimo bei teisminio bylos nagrinėjimo metu apmokėti. Teismui pateikti dokumentai, patvirtinantys nukentėjusiojo brolio A. A. laidojimo išlaidas (1 t., b.l. 176-179), kas sudaro 8228 litų. Kadangi kaltinamasis dalinai nukentėjusiajam D. A. atlygino turtinę žalą, susijusią su laidojimo išlaidomis, t.y. banko pavedimu pervedė (4000 Lt). Šioje dalyje civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo pagrįstas byloje esančiais rašytiniais įrodymais (b. l. 129-131), todėl tenkintinas, priteisiant iš kaltinamojo 4228 Lt turtinės žalos atlyginimo. Iš pateikto pinigų priėmimo kvito (1 t., b. l. 180) matyti, kad už atstovavimą ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu D. A. sumokėjo advokatei 700 Lt, todėl šios išlaidos priteistinos iš kaltinamojo (LR BPK 106 str. 2 d.).

Nustatant moralinės žalos dydį nukentėjusysis nurodė, jog brolis buvo nužudytas tyčia, pasekmės neatstatomos. Dėl staigios ir netikėtos brolio mirties jis ir jo artimieji išgyveno stiprų dvasinį sukrėtimą bei iki šiol besitęsiančius gilius dvasinius išgyvenimus. Teismas neabejoja, kad dėl broliaus A. A. mirties, nukentėjusysis D. A. patyrė emocinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą. Tačiau išnagrinėjus baudžiamąją bylą matyti, kad nukentėjusiojo ir žuvusiojo nesaistė artimi dvasiniai ryšiai: broliai gyveno atskirai, daugiausiai su broliu bendravo paskutinį mėnesį prieš jo mirtį, nužudytasis buvo net keturis kartus teistas, tame tarpe už nužudymą. Pats nukentėjusysis pripažįsta, kadangi daug metų brolis praleido įkalinimo įstaigose, todėl bendravo retai, susirašinėdami. Todėl atsižvelgiant į CK 6.250 str. 2 dalyje numatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t.y. ne tik į padarytos veikos padarinius, asmens kaltę, bet ir į kaltinamojo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, teismas daro išvadą, kad nukentėjusiosios reikalaujama 200 000 litų suma yra aiškiai per didelė. Atsižvelgiant į tai, ieškinys mažintinas, priteisiant iš kaltinamojo jo naudai 20 000 litų neturtinei žalai atlyginti. Tokio dydžio priteisiama neturtinė žala atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus bei neprieštarauja CK 6.250 str. nuostatoms.

Vadovaujantis LR BPK 94 str. nuostatomis, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1) iš įvykio vietos paimti - peilis, pilko metalo gabalas (0,1-0,5 cm dydžio), rankšluostis, antpirštis, avalynės pėdsako gipsinė atlieja, vokas su DNR nuo metalinės lazdos, metalinė lazda, vokas su kraujo mėginiu nuo lazdos, maišelis su lavono rankų plaštakų nuopjovomis –sunaikintini; 2) iš įvykio vietos - paimtas vokas su tepinėliu panašiu į kraują (l T. b.l. 11-17) - sunaikintinas; 3) lyginamiesiems tyrimams iš Š. B., A. V., A. P. paimtos rankų nuoplovos (vokuose) – sunaikintinos; 4) iš P. Č., A. P. paimti seilių pavyzdžiai (vokuose) – sunaikintini; 5) parodymų patikrinimo vietoje metu su E. K. rastas ir paimtas maišelis, kuriame buvo šautuvas – sunaikintinas; 6) iš A. A. paimtos rankų nuoplovos, A. A. marškinėliai, džinsai, apatinės kelnaitės, batų pora – sunaikintini.

Įvykio metu filmuotas įrašas CD diske, įvykio metu fotografuota ir nuotraukos įrašytos į CD diską (l t. b.l. 3-10), CD disks, kuriame buvo įrašyta įvykio vietos apžiūra buvo sugadintas (l t., b.l. 18) – paliekami byloje.

Iš Š. B. paimti džinsinės kelnės, striukė, batų pora; iš P. Č. paimti džemperis, marškinėliai, džinsinės kelnės, batų pora; iš A. P. paimti džinsinės kelnės, marškinėliai, batų pora; iš E. K. paimti megztinis, džinsinės kelnės, batų pora - grąžintini minėtiems asmenims.

Iš A. V. paimtas dujinis pistoletas ME38 Compact-G Nr.0142274 – grąžintinas minėtam asmeniui.

Teismas, vadovaudamasis LR Baudžiamojo proceso kodekso 303-305, 307-308, 313 str.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

E. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 7 p., 253 str. 1 d. ir nuteisti:

- pagal BK 129 str. 2 d. 7 p. laisvės atėmimu 8 ( aštuoneriems) metams;

- pagal BK 253 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 ( vieneriems) metams.

BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p. tvarka paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesniąją ir paskirti E. K. subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 8 ( aštuoneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, tai yra nuo 2008-12-23.

Į bausmės atlikimo laiką įskaityti sulaikymą ir suėmimą nuo 2007-09-29 iki 2008-12-23.

Kardomąją priemonę – suėmimą, E. K., palikti nepakeistą.

Priteisti iš E. K. nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo D. A. naudai 4228 Lt (keturis tūkstančius du šimtus dvidešimt aštuonis) turtinės žalos atlyginimo, 20 000 (dvidešimt tūkstančių litų) neturtinės žalos atlyginimo bei 700 Lt (septyni šimtai) išlaidų advokato teisinei pagalbai ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu atlyginimo.

Daiktinius įrodymus nuosprendžiui įsiteisėjus:1) iš įvykio vietos paimtus - peilį, pilko metalo gabalą (0,1-0,5 cm dydžio), rankšluostį, antpirštį, avalynės pėdsako gipsinę atlieją, voką su DNR nuo metalinės lazdos, metalinę lazdą, voką su kraujo mėginiu nuo lazdos, maišelį su lavono rankų plaštakų nuopjovomis -sunaikinti. 2) iš įvykio vietos - paimtą voką su tepinėliu panašiu į kraują- sunaikinti; 3) lyginamiesiems tyrimams iš Š. B., A. V., A. P. ir paimtas rankų nuoplovas (vokuose) – sunaikinti; 4) iš P. Č., A. P. paimtus seilių pavyzdžius (vokuose) – sunaikinti; 5) parodymų patikrinimo vietoje metu su E. K. rastą ir paimtą maišelį, kuriame buvo šautuvas – sunaikinti; 6) iš A. A. paimtas rankų nuoplovas, A. A. marškinėlius, džinsus, apatines kelnaites, batų porą – sunaikinti.

Įvykio metu filmuotą įrašą CD diske, įvykio metu fotografuotą ir nuotraukas įrašytas į CD diską (l t. b.l. 3-10), CD diską, kuriame buvo įrašyta įvykio vietos apžiūra buvo sugadintas (l t., b.l. 18) – palikti saugoti byloje.

Iš Š. B. paimtas džinsines kelnes, striukę, batų porą; iš P. Č. paimtus džemperį, marškinėlius, džinsines kelnes, batų porą; iš A. P. paimtus džinsines kelnes, marškinėlius, batų porą; iš E. K. paimtus megztinį, džinsines kelnes, batų porą - grąžintini minėtiems asmenims;

Iš A. V. paimtą dujinį pistoletą ME38 Compact-G Nr.0142274 – grąžinti minėtam asmeniui.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.