Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Bielskio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros Pirmojo skyriaus prokuroro, nukentėjusiosios A. S. , nuteistojo E. S. gynėjų Adomo Liutvinsko ir Stanislovo Butkevičiaus apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2010 m. balandžio 13 d. nuosprendžio, kuriuo E. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį, BK 180 straipsnio 2 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 180 straipsnio 2 dalį, BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, BK 253 straipsnio 1 dalį ir nuteistas:

-pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (nusikalstama veika, padaryta J. K. atžvilgiu 2008 m. vasario 1 d.) – laisvės atėmimu trejiems metams;

-pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (nusikalstama veika, padaryta A. J. atžvilgiu) – laisvės atėmimu trejiems metams ir dviems mėnesiams;

-pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (nusikalstama veika, padaryta V. J. G. atžvilgiu) – laisvės atėmimu trejiems metams ir keturiems mėnesiams;

-pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (nusikalstama veika, padaryta J. K. atžvilgiu 2008 m. vasario 22 d.) – laisvės atėmimu trejiems metams ir šešiems mėnesiams;

-pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (nusikalstama veika, padaryta V. P. atžvilgiu) – laisvės atėmimu trejiems metams ir aštuoniems mėnesiams;

-pagal BK 180 straipsnio 2 dalį (nusikalstama veika, padaryta F. S. atžvilgiu) – laisvės atėmimu ketveriems metams;

-pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą (F. S. nužudymas) – laisvės atėmimu dvidešimčiai metų;

-pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 2 dalį (pasikėsinimas apiplėšti R. P. ) – laisvės atėmimu ketveriems metams;

-pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą (R. P. nužudymas) – laisvės atėmimu iki gyvos galvos.

-pagal BK 253 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu dvejiems metams ir šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 3 punktu, paskirtosios bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė E. S. paskirta laisvės atėmimas iki gyvos galvos, bausmę atliekant kalėjime.

E. S. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 180 straipsnio 2 dalį (dėl pasikėsinimo apiplėšti V. K. ) bei pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas.

-856 Lt (aštuoni šimtai penkiasdešimt šeši litai) turtinei žalai atlyginti A. J. naudai;

-265 Lt (du šimtai šešiasdešimt penki litai) turtinei žalai atlyginti Vytauto J. G. naudai;

-1040 Lt (vienas tūkstantis keturiasdešimt litų) turtinei žalai atlyginti ir 700 Lt (septyni šimtai litų) neturtinei žalai atlyginti V. P. naudai;

-6922,56 Lt (šeši tūkstančiai devyni šimtai dvidešimt du litai 56 centai) turtinei žalai atlyginti ir 50 000 Lt (penkiasdešimt tūkstančių litų) neturtinei žalai atlyginti S. S. naudai;

-1135 Lt (vienas tūkstantis šimtas trisdešimt penki litai) turtinei žalai atlyginti ir 50 000 Lt (penkiasdešimt tūkstančių litų) neturtinei žalai atlyginti A. S. naudai;

-9080 Lt (devyni tūkstančiai aštuoniasdešimt litų) turtinei žalai atlyginti Z. P. naudai;

-po 50 000 Lt (penkiasdešimt tūkstančių litų) neturtinei žalai atlyginti R. P. , R. P. ir S. G. naudai;

-3545,40 Lt (trys tūkstančiai penki šimtai keturiasdešimt penki litai 40 centų) Valstybinės ligonių kasos naudai J. K. gydymo išlaidoms atlyginti;

-2040 Lt (du tūkstančiai keturiasdešimt litų) į valstybės biudžetą advokatų, suteikusių antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiesiems, išlaidoms atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. S. nuteistas už tai, kad 2008 m. vasario 1 d., apie 21.30 val., Panevėžyje, netoli Klaipėdos–Naujamiesčio gatvių sankryžos, panaudodamas fizinį smurtą prieš J. K. , suduodamas smūgius jam į veido ir kairiojo žasto sritis, tuo padarydamas J. K. lengvą galvos smegenų sukrėtimą, minkštųjų audinių sumušimą kairėje veido pusėje, kairiojo skruostikaulio ir viršutinio žandikaulio kairės pusės lūžius, minkštųjų audinių sumušimus veide, kakle, kairiame žaste, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą, pagrobė svetimą – nukentėjusiajam J. K. priklausantį bendros 660 Lt vertės turtą: mobilųjį telefoną ,,Nokia“ su UAB „Omnitel“ SIM kortele (bendros 200 Lt vertės), pinigus (460 litų).

Be to jis 2008 m. vasario mėn. 19 d., apie 22 val., Panevėžyje, prie Ramygalos g. 110 gyvenamojo namo, panaudodamas fizinį smurtą prieš A. J. , suduodamas vieną smūgį jam į lūpas, tuo padarydamas minkštųjų audinių sumušimą lūpų srityje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą, pagrobė svetimą – A. J. priklausantį bendros 617 Lt vertės turtą: piniginę (50 Lt vertės), kurioje buvo A. J. išduoti dokumentai – vairuotojo pažymėjimas Nr. 50207138, Lietuvos Respublikos pasas LD528291, AB „SEB bankas“ mokėjimo kortelė „Visa Biznis Card“ Nr. 402320000137990, AB banko „Snoras“ mokėjimo kortelė „Maestro/Snoro Lizingas“ Nr. 6771777525883416, pinigai – 1000 Švedijos kronų (367 Lt) ir 200 Lt.

Be to jis 2008 m. vasario mėn. 19 d., apie 22 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, panaudodamas fizinį smurtą prieš V. J. G. , suduodamas smūgį jam į pakaušio sritį, tuo padarydamas pakaušio dešinės pusės muštinę žaizdą, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą, pagrobė svetimą – V. J. G. priklausantį bendros 265 Lt vertės turtą: mobilųjį telefoną „Nokia 3310“ su UAB „Tele2“ SIM kortele (50 Lt vertės), laikrodį (150 Lt vertės), mobiliojo telefono „Nokia“ įkroviklį (10 Lt vertės), pirštines (20 Lt vertės), piniginę (10 Lt vertės), raktus (15 Lt vertės), maisto produktus (bendros 10 Lt vertės), invalidumo pažymėjimą, išduotą V. J. G. .

Be to jis 2008 m. vasario mėn. 22 d., apie 18 val., Panevėžyje, Danutės g. 15 namo laiptinėje, panaudodamas fizinį smurtą prieš J. K. , suduodamas jam smūgius į veidą, tuo padarydamas J. K. lengvą galvos smegenų sukrėtimą, nosikaulių lūžį, veido minkštųjų audinių sumušimus, kairiojo skruostikaulio lūžį, poodinę kraujosruvą kairiame skruoste, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą, pagrobė svetimą – J. K. priklausantį bendros 430 Lt vertės turtą: mobilųjį telefoną „Samsung SGH-C100“ (300 Lt vertės) su UAB „Omnitel“ SIM kortele (30 Lt vertės), pinigus – 100 Lt.

Be to jis 2008 m. vasario mėn. 25 d., apie 15 val., alaus baro, esančio Aukštaičių g. 4, Panevėžyje, koridoriuje, panaudodamas fizinį smurtą prieš V. P. , suduodamas vieną smūgį jam į veidą, tuo padarydamas V. P. viršutinės lūpos gleivinės paviršinę muštinę žaizdą, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą, pagrobė svetimą – V. P. priklausantį bendros 740 Lt vertės turtą: mobilųjį telefoną „Nokia 6080“ (600 Lt vertės) su UAB „Tele2“ SIM kortele (60 Lt vertės) ir raktų ryšulį (60 Lt vertės) su odiniu dėklu (20 Lt vertės).

Be to jis 2008 m. vasario 27 d., apie 19 val., Panevėžyje, Ramygalos g. 65 namo laiptinės pirmame aukšte, smogė peiliu F. S. į nugaros sritį, tuo padarydamas durtinę-pjautinę kiauryminę nugaros kairės pusės žaizdą su kairės pusės III-čio šonkaulio paleistuburinės dalies nupjovimu ir durtiniu-pjautiniu aortos lanko užpakalinės sienelės sužalojimu, kas komplikavosi ūmiu išoriniu ir vidiniu nukraujavimu į krūtinplėvės ertmę, nuo ko F. S. mirė, dėl savanaudiškų paskatų tyčia nužudė F. S. bei pagrobė svetimą – F. S. priklausantį bendros 95 Lt vertės turtą: buto raktus (25 Lt vertės), garažo raktus (25 Lt vertės), laikrodį „Water“ (43 Lt vertės), pinigus – 2 Lt.

Taip pat E. S. nuteistas už tai, kad 2008 m. vasario 27 d., apie 19.35 val., Panevėžyje, Beržų g. 33 namo laiptinėje, tarp 1 ir 2 aukštų, siekdamas užvaldyti svetimą turtą, smogė peiliu 13 kartų R. P. į krūtinės, pilvo, juosmens ir nugaros sritis, tuo padarydamas vienuolika durtinių-pjautinių aklų žaizdų krūtinės kairėje ir dešinėje pusėje, pilvo kairėje ir vidurinėje dalyse, juosmens kairėje pusėje ir nugaros kairėje pusėje, vieną durtinę-pjautinę kiauryminę krūtinės kairės pusės žaizdą su durtiniu-pjautiniu kairiojo plaučio sužalojimu, vieną durtinę-pjautinę kiauryminę juosmens kairės pusės žaizdą atsiveriančią į pilvaplėvės ertmę, dėl ko nuo durtinių-pjautinių aklų žaizdų krūtinėje, pilve, juosmenyje ir nugaroje bei kairiojo plaučio durtino-pjautinio sužalojimo, kas komplikavosi ūmiu vidiniu ir išoriniu nukraujavimu į krūtinplėvės ertmę, dėl ko R. P. mirė, dėl savanaudiškų paskatų tyčia nužudė R. P. bei pasikėsino pagrobti nukentėjusiojo turtą, tačiau savo veikos nebaigė, dėl priežasčių nepriklausančių nuo jo valios, nes R. P. neturėjo jokio turto.

Be to jis 2008 metais, tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, iš tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai, neturėdamas atitinkamo leidimo įgijęs lygiavamzdį šaunamąjį ginklą, pagamintą savadarbiu būdu pagal revolverių pavyzdžius, pritaikytą šaudyti 5,6 mm kalibro žiedinio degimo šoviniais ir du vienos rūšies, pramoninės gamybos, 5,6 mm kalibro žiedinio įskėlimo šaudmenis, kurie pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą yra priskiriami civilinėje apyvartoje draudžiamiems ginklams ir šaudmenims, 2008 m. vasario 27 d. neteisėtai, neturėdamas atitinkamo leidimo, gabeno šaunamąjį ginklą su dviem šoviniais Panevėžio miesto gatvėmis ir neteisėtai, neturėdamas atitinkamo leidimo nešiojo Panevėžio mieste; tą pačią dieną, neteisėtai, neturėdamas atitinkamo leidimo šaunamąjį ginklą su dviem šoviniais laikė pas A. B. , kol 2008 m. vasario 28 d. 22.40 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini)

, Panevėžyje, poėmio metu šaunamąjį ginklą su dviem šoviniais rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Panevėžio apygardos prokuratūros Pirmojo skyriaus prokuroras apeliaciniame skunde teigia, jog nuosprendį priėmęs teismas nepagrįstai E. S. išteisino pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 180 straipsnio 2 dalį bei BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą dėl pasikėsinimo apiplėšti bei nužudyti V. K. .

Patenkinti byloje pareikštus civilinius ieškinius dėl šiomis nusikalstamomis veikomis padarytos žalos.

Dėl prokuroro apeliacinio skundo.

Teismo nuosprendis turi būti teisėtas ir pagrįstas. Teismo nuosprendis pagrįstu laikomas tada, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ar kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Teismo nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas bei surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymo. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šią baudžiamąją bylą, konstatuoja, kad Panevėžio apygardos teismas šių reikalavimų laikėsi ir pagrįstai nustatė, kad bylos medžiagoje nėra pakankamai duomenų, besąlygiškai patvirtinančių, jog E. S. atliko kokius nors neteisėtus veiksmus nukentėjusiojo V. K. atžvilgiu.

Prokuroro apeliaciniame skunde daug dėmesio skiriama V. K. sužalojimo aplinkybėms. Apelianto nuomone, prieš pastarąjį įvykdytų nusikalstamų veikų padarymo laikas, vieta, pobūdis, nukentėjusiajam padarytų sužalojimų pobūdis, leidžia daryti išvadą, kad būtent E. S. pasikėsino nužudyti ir apiplėšti V. K. . Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su prokuroro apeliacinio skundo argumentais, jog aplinkybės, kuriomis buvo sužalotas V. K. , yra panašios su nukentėjusiųjų F. S. ir R. P. nužudymo bei plėšimo aplinkybėmis, tačiau Baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos reikalauja apkaltinamąjį teismo nuosprendį pagrįstai patikimais įrodymais (BPK 20 straipsnis, 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, spėjimais – kiekviena versija, visi prieštaravimai turi būti patikrinti ir įvertinti teismo. Išnagrinėjusi šią baudžiamąją bylą ir įvertinusi pirmiau aptartus duomenis, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sprendžia, jog apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje nesurinkta pakankamai patikimų duomenų, įrodančių E. S. kaltę dėl pasikėsinimo nužudyti bei apiplėšti V. K. .

Dėl nuteistojo gynėjo A. Liutvinsko apeliacinio skundo.

Dėl nukentėjusiojo F. S. nužudymo ir apiplėšimo; dėl nukentėjusiojo R. P. nužudymo ir pasikėsinimo apiplėšti.

Pagal BPK 20 straipsnio 2 dalį, byloje surinktus duomenis pripažinti įrodymais kiekvienu atveju gali tik teismas ar teisėjas, kurio žinioje yra byla. Įrodymais gali būti pripažįstami tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigiama gynėjo apeliaciniame skunde, įstatymų nustatyta tvarka šioje byloje gautus duomenis pripažindamas įrodymais bei juos vertindamas, BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymų ištyrimo bei vertinimo taisyklių nepažeidė. Visuma duomenų, gautų apklausus nukentėjusiąsias S. S. , A. S. , Z. P. , liudytojus S. A. , G. R. , D. K. , V. K. , D. Ž. , D. Č. , liudytoją, kuriam taikomas anonimiškumas, Nr. 2, įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, kurie įstatymo nustatyta tvarka užfiksuoti atitinkamuose procesiniuose dokumentuose, duoda pakankamą pagrindą išvadai, kad E. S. pagrįstai pripažintas kaltu dėl nukentėjusiųjų F. S. ir R. P. nužudymo iš savanaudiškų paskatų, F. S. turto pagrobimo bei pasikėsinimo apiplėšti R. P. , o gynėjo apeliacinio skundo argumentai nekelia abejonių dėl priimto teismo nuosprendžio pagrįstumo ir teisėtumo.

Apygardos teismas nuosprendyje nustatė, kad E. S. 2008 m. vasario 27 d., apie 19 val., Panevėžyje, Ramygalos g. 65 namo laiptinėje, sudavė F. S. vieną smūgį peiliu į nugarą, dėl ko, išsivysčius ūmiam išoriniam ir vidiniam kraujavimui, šis netrukus mirė. Nuosprendį priėmęs teismas taip pat nustatė, kad netrukus po F. S. nužudymo, apie 19. 35 val., Beržų g. 33 – iojo namo laiptinėje, E. S. sudavė tryliką smūgių peiliu nukentėjusiajam R. P. , kuris dėl padarytais sužalojimais sukelto ūmaus vidinio ir išorinio kraujavimo netrukus įvykio vietoje mirė. Tokiais veiksmais E. S. F. S. ir R. P. nužudė iš savanaudiškų paskatų. Be to, E. S. , atėmęs nukentėjusiesiems galimybę priešintis, pagrobė F. S. priklausiusį 95 Lt vertės turtą bei kėsinosi plėšimo būdu pagrobti R. P. turtą, tačiau šios nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi nukentėjusysis jokio turto neturėjo.

Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde teigia, jog E. S. nepagrįstai pripažintas kaltu dėl šių nusikalstamų veikų padarymo. Apeliacinio skundo reikalavimą išteisinti E. S. pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą (dėl F. S. ir R. P. nužudymo) ir 180 straipsnio 2 dalį gynėjas grindžia tuo, jog apygardos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus duomenis ir nepašalino visų byloje kilusių abejonių. Antai, nebuvo nustatyta, kokiomis aplinkybėmis buvo rastas peilis, kuriuo, nuosprendį priėmusio teismo nuomone, buvo nužudyti abu nukentėjusieji; nenustatyta, kodėl ant E. S. drabužių ir daiktų nebuvo rasta nukentėjusiųjų kraujo, nors, pagal liudytojos S. A. parodymus, 2008 m. vasario 27 d. vakare ji matė kruvinas nuteistojo rankas. Gynėjo apeliaciniame skunde teigiama, jog negali būti pripažįstamos patikimais įrodymais byloje esančios daktiloskopinės ir DNR ekspertizės, kadangi jos, kaip ir įvykio vietos, kurioje buvo rastas nužudytas R. P. , apžiūra, buvo atliktos pažeidžiant baudžiamojo proceso reikalavimus. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, šiuos apeliacinio skundo argumentus pripažįsta nepagrįstais.

Nors nuteistasis E. S. viso proceso metu tvirtino nei F. S. , nei R. P. nenužudęs, įvykių vietose nurodytu laiku nesilankęs, jo kaltė padarius šias jam inkriminuotas nusikalstamas veikas įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais duomenimis. Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. M 123/08 (05) matyti, kad F. S. mirė nuo durtinės – pjautinės kiauryminės nugaros kairės pusės žaizdos su kairės pusės trečio šonkaulio nupjovimu ir durtiniu – pjautiniu aortos lanko užpakalinės sienelės sužalojimu. Tai komplikavoi ūmiu išoriniu ir vidiniu nukraujavimu į krūtinplėvės ertmę. Teismo medicinos ekspertas nustatė, kad nukentėjusysis F. S. mirė prieš 2, 5 – 3 valandas iki lavono apžiūros įvykio vietos, atliktos 2008 m. vasario 27 d., 22. 30 val. (3 t. 23-24 b.l.). Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados Nr. 11-2431 (08), 11-1016 (09), MK U 19-09 (01) matyti, kad tirti pateiktų F. S. striukės, marškinių ir marškinėlių nugarinio paviršiaus kairėje pusėje yra po vieną durtinį – pjautinį pažeidimą. Tiriamieji pažeidimai padaryti vienu smūgiu duriamuoju – pjaunamuoju įrankiu, turinčiu plokščią geležtę su ašmenimis, t.y. peiliu (2 t. 191-199 b.l.).

Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. M 122/08 (05) matyti, kad R. P. mirė nuo durtinių – pjautinių žaizdų krūtinėje, pilve, juosmenyje ir nugaroje su kairio plaučio durtiniu – pjautiniu sužalojimu. Tai komplikavosi ūmiu išoriniu ir vidiniu nukraujavimu į krūtinplėvės ertmę. Tyrimą atlikęs ekspertas padarė išvadą, jog R. P. mirė prieš 1, 5 – 2 val. iki lavono apžiūros įvykio vietoje, atliktos 2008 m. vasario 27 d., 21 val. (3 t. 85-87 b.l.).

Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados Nr. 11-911 (08), 11-1358 (08), 11-1375 (08) matyti, kad specialistui buvo pateikti R. P. bei E. S. drabužiai bei asmeniniai daiktai. Juos ištyręs specialistas padarė išvadą, kad ant R. P. kepurės bei kelnių rasti pavieniai juodos spalvos poliesteriniai pluoštai ir ant R. P. kelnių rasti pavieniai juodos spalvos viskozės pluoštai, kurie yra vienodi (bendro grupini priklausomumo) su E. S. kelnių audeklo atitinkamais pluoštais (2 t. 95 – 103 b.l.). Apžiūrint įvykio vietą, esančią Panevėžyje, Beržų gatvės 33 – iuoju numeriu pažymėto namo laiptinėje, ant sienų buvo rasti rankų pėdsakai (3 t. 59-71 b.l.). Specialistas, atlikęs šių rankų pėdsakų tyrimą, davė specialisto išvadą Nr. 50-6-IS1-388, iš kurios matyti, jog du rankos delno pėdsakai, nukopijuoti daktiloskopinėse plokštelėse Nr. 1 ir Nr. 2, yra palikti E. S. dešinės rankos delnu (3 t. 73-78 b.l.). Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde teigia, jog ši specialisto išvada negali būti pripažįstama patikimu įrodymu, kadangi pagrįstų abejonių kelią įvykio vietoje rastų rankų pėdsakų paėmimo aplinkybės. Antai, iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad nuimant rankų pėdsakus nuo sienos buvo panaudoti juodos spalvos daktiloskopiniai milteliai. Tuo tarpu minėtoje specialisto išvadoje nurodyta, kad delno pėdsakai, nuimant juos nuo sienos, buvo išryškinti rudos spalvos daktiloskopiniais milteliais. Siekdama pašalinti apeliaciniame skunde keliamas abejones, teisėjų kolegija apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklausė įvykio vietos apžiūrą atlikusį specialistą E. Grigoruką, kuris paaiškino, jog daktiloskopiniai milteliai būna įvairių spalvų. Kokios spalvos milteliai yra naudojami priklauso nuo to, ant kokios spalvos paviršiaus yra užsifiksavę pėdsakai. Šiuo atveju apžiūrint įvykio vietą buvo panaudoti sumaišyti juodos ir oranžinės spalvos daktiloskopiniai milteliai. Kai pėdsakas nukopijuojamas želatininėje skaidrioje plokštelėje, po kurio laiko, daktiloskopiniai milteliai keičia savo spalvą ir ima šviesėti, jų spalva tampa ruda. Todėl įvykio vietos apžiūros metu buvo nurodyta, kad panaudoti juodos spalvos milteliai, o atliekant tyrimą jie buvo pakeitę spalvą į rudą. Specialistas E. Grigorukas savo parodymuose paaiškino ir tą aplinkybę, kad apžiūrėdamas įvykio vietą jis dėl suklydimo protokole neteisingai užfiksavo, jog be delno pėdsakų buvo rastas ir piršto pėdsakas. Tačiau atlikus tyrimą paaiškėjo, kad tai buvo mažas delno pėdsako fragmentas (8 t. 166-167 b.l.). Tokius E. Grigoruko parodymus patvirtino ir minėtą išvadą pateikęs specialistas L. Kalnietis, kuris paaiškino, jog iš įvykio vietos apžiūros protokolo duomenų buvo matyti, jog specialistas E. Grigorukas paimdamas delno pėdsakus naudojo tamsius, beveik juodos spalvos daktiloskopinius miltelius. Tuo tarpu tuomet, kai daktiloskopinės plokštelės buvo perduotos tyrimui, milteliai buvo pakeitę spalvą, pašviesėję. Be to, delno pėdsakai buvo nukopijuoti ant skaidrios daktiloskopinės plokštelės, todėl miltelių spalva atrodė skaidresnė. Specialistas L. Kalnietis patvirtino, jog jo pateikta išvada yra teisinga ir patikima (8 t. 167-168 b.l.).

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr. 140-(2823)-IS1-949 nurodyta, jog ant tirti pateiktų dviejų tamponų su nuoplovomis (laboratorijoje pažymėtų Nr. 1 ir Nr. 2), padarytomis nuo laiptinės sienos, E. S. dirželio, R. P. striukės, kelnių, džemperio ir batų, rasto žmogaus kraujo genotipas sutampa su R. P. genotipu. Tikimybė, jog egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų R. P. lokusų genotipui, t.y. atsitiktinio sutapimo tikimybė yra ne didesnė, nei 0, 00000000000008 % (2 t. 137-154 b.l.).

Teismo medicinos specialistas, ištyręs R. P. ir F. S. padarytų sužalojimų pobūdį, davė specialiasto išvadą Nr. MK 85/08 (01), iš kurios matyti, kad R. P. ir F. S. žaizdų morfologiniai požymiai rodo, jog jos padarytos plokščiu, vienašmeniu, duriančių – pjaunančių savybių įrankiu, turėjusiu stačiakampio pavidalo pentį gerai išreikštomis briaunomis, pradinėje dalyje neaštrius ašmenis, su pavieniais defektais tiesiojoje dalyje, geležtę metalizuojančią paviršius geležimi. Specialistas padarė tikėtiną išvadą, jog visos tirtos žaizdos padarytos tuo pačiu duriančiu – pjaunančiu įrankiu (2 t. 125-132 b.l.). Tokia specialisto išvada sutampa ir su Teismo medicinos kriminalistikos laboratorijos specialisto išvada Nr. MK 199/08 (01), kurioje taip pat pateikta tikėtina išvada, kad tirtos R. P. ir F. S. žaizdos padarytos tuo pačiu tirti pateiktu peiliu (2 t. 174-181 b.l.).

Nuosprendį priėmęs teismas, pripažindamas E. S. kaltu dėl F. S. ir R. P. nužudymo, rėmėsi ne tik pirmiau aptartais objektyviais bylos duomenimis, bet ir juos patvirtinančiais nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymais. Nukentėjusioji S. S. pirmosios instancijos teisme parodė, jog 2008 m. vasario 27 d., apie 15 val., jos vyras F. S. išėjo iš namų į garažą. Jis turėjo šiek tiek pinigų, laikrodį, buto bei garažo raktus. Apie 19 val. išėjusi iš buto laiptinės pirmame aukšte rado mirusį F. S. . Atvykus policijai ji apžiūrėjo F. S. daiktus ir pastebėjo, kad iš jo pagrobtas laikrodis, pinigai, garažo bei buto raktai (8 t. 28- b.l.). Nukentėjusioji A. S. savo parodymuose taip pat patvirtino, jog 2008 m. vasario 27 d. išeidamas iš namų F. S. turėjo laikrodį, keletą litų bei raktus, kurių nerado apžiūrėjusi tėvo lavoną (8 t. 28 b.l.). Liudytoja S. S. pirmosios instancijos teisme parodė, jog 2008 m. vasario 27 d., apie 19 val., būdama savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), išgirdo užsidarančių durų garsą, o po pusės valandos, apie 19. 30 val., išėjusi iš buto, laiptinės pirmajame aukšte rado gulintį sužalotą kaimyną F. S. (8 t. 32 b.l.).

Iš nukentėjusiosios Z. P. parodymų pirmosios instancijos teisme matyti, kad 2008 m. vasario 27 d. jos vyras R. P. išėjo į darbą. Apie 19 val. paskambinusi dukra pranešė, kad kaimynai matė R. P. gulintį laiptinėje. Nusileidusi į pirmąjį aukštą Z. P. pamatė policijos pareigūnus ir laiptinėje gulintį mirusį sutuoktinį. Z. P. parodė, jog R. P. , išeidamas į darbą, pinigų ar kitokių vertingų daiktų su savimi nesinešdavo. Įvykio vietoje buvusi kaimynė D. K. papasakojo girdėjusi triukšmą laiptinėje ir pro durų akutę mačiusi kažkokį vyriškį, kuris tikrino R. P. kišenes (8 t. 29 b.l.). Liudytoja D. K. teisiamajame posėdyje patvirtino, jog gyvena Panevėžyje, (duomenys neskelbtini). 2008 m. vasario 27 d., apie 19. 40 val., būdama namuose, ji išgirdo triukšmą laiptinėje. Pažiūrėjusi pro durų akutę pamatė du vyriškius, iš kurių vienas gulėjo ant laiptų, o kitas, jaunesnis, buvo prie jo pasilenkęs. Liudytojai garsiai paklausus jaunuolio, ką jis daro, šis nulipo laiptais žemyn ir netrukus vėl priėjo prie gulinčio vyriškio. Paėmęs kažkokį maišelį, jaunuolis iš laiptinės pasišalino. Išėjusi į laiptinę pamatė gulintį sužalotą kaimyną R. P. . Ikiteisminio tyrimo metu jai buvo parodytos fotonuotraukos, iš kurių ji atpažino E. S. , kaip jaunuolį, matytą 2008 m. vasario 27 d., apie 19. 40 val., laiptinėje prie R. P. (8 t. 33-34 b.l.).

Teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja S. A. parodė, jog 2008 metų vasario mėnesį dirbo alaus bare, esančiame Basanavičiaus gatvėje, Panevėžyje. 2008 m. vasario 27 d. vakare, apie 20 valandą, į barą atėjo jaunuolis, kurį vėliau atpažino kaip E. S. . Bare E. S. bendravo su G. R. , kuriam pasiūlė pirkti piniginę. Liudytoja teigė pastebėjusi, kad atėjusio į barą E. S. rankos buvo kruvinos (8 t. 32-33 b.l.). Tokius liudytojos S. A. parodymus iš dalies patvirtino ir apygardos teismo posėdyje apklaustas liudytojas G. R. . Šis parodė, kad 2008 m. vasario 27 d. vakare alaus bare buvo susitikęs su E. S. , kurį visi vadino „vaiku“. Tą vakarą jis iš E. S. nusipirko vyrišką piniginę, kurią po kelių dienų atidavė policijos pareigūnams (8 t. 47-48 b.l.). Iš liudytojo V. K. parodymų matyti, kad jis su E. S. susipažino 2008 m. vasario mėnesį alaus bare, esančiame Aukštaičių gatvėje. Po to E. S. kurį laiką pas jį gyveno. 2008 m. vasario 27 d. E. S. į liudytojo namus atėjo apie 21. 30 val. ir netrukus vėl išėjo. Grįžęs po kelių valandų atsinešė alaus bei riešutų. V. K. pastebėjo, jog E. S. turėtas medžioklinis peilis buvo kruvinas. Liudytojui paklausus, ką E. S. su peiliu pjaustė, šis atsakė, kad „du pripjoviau“. Tą patį vakarą E. S. vonioje plovė kruviną peilį, o ryte ir savo drabužius (t 8. 34-35 b.l.).

Taigi pirmiau aptartų bylos duomenų visuma leidžia daryti neabejotiną išvadą, jog ne kas kitas, o būtent E. S. 2008 m. vasario 27 d., apie 19 val., Ramygalos gatvės 65 – uoju numeriu pažymėtame name, dėl savanaudiškų paskatų, sudavė smūgį peiliu nukentėjusiajam F. S. į nugarą ir tokiu būdu jį nužudė bei pagrobė 95 Lt vertės turtą – buto bei garažo raktus, laikrodį ir 2 Lt; netrukus po to, apie 19 val. 40 min., E. S. Beržų g. 33 – iuoju numeriu pažymėtame name, siekdamas apiplėšti R. P. , sudavė šiam tryliką smūgių peiliu į įvairias kūno vietas ir tokiu būdu jį nužudė bei pasikėsino pagrobti jam priklausantį turtą. Tą aplinkybę, jog abu nukentėjusiuosius – F. S. ir R. P. nužudė būtent E. S. , patvirtina ir pirmiau aptartais bylos duomenimis nustatytos faktinės nusikaltimų padarymo aplinkybės – F. S. ir R. P. buvo nužudyti tą pačią dieną, vienas po kito, po pirmojo nužudymo praėjus trumpam laiko tarpui (30 minučių), panaudojant tą patį duriančių – pjaunančių savybių turintį įrankį, abu nukentėjusieji buvo užklupti namų, esančių netoli vienas kito, laiptinėse.

Priešingai nei teigiama gynėjų apeliaciniuose skunduose, pirmiau aptarti bylos duomenys leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad E. S. nukentėjusiuosius F. S. ir R. P. nužudė iš savanaudiškų paskatų. Nukentėjusiosios S. S. ir A. S. viso proceso metu vienodai tvirtino, jog išeidamas iš namų F. S. turėjo laikrodį, keletą litų ir raktus. Apžiūrint žuvusiojo kūną šie daiktai rasti nebuvo. Liudytoja D. K. savo parodymuose patvirtino mačiusi, kad vyriškis, buvęs šalia nužudytojo R. P. , kažko ieškojo pastarojo kišenėse. Teisėjų kolegija sutinka su nuosprendį priėmusio teismo išvada, jog byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie tai, kad nužudytuosius ir E. S. būtų sieję kokie nors asmenininiai sanktykiai, dėl kurių E. S. galėjo turėti pagrindą nužudyti F. S. ir R. P. . Ši aplinkybė ir pirmiau aptarti objektyvūs bylos duomenis leidžia daryti išvadą, jog nuteistasis E. S. nukentėjusiuosius nužudė dėl savanaudiškų paskatų.

E. S. kaltės padarius šias jam inkriminuotas nusikalstamas veikas nepaneigia gynėjo apeliacinio skundo argumentai, jog ant nuteistojo drabužių nebuvo rasta nei F. S. , nei R. P. kraujo. Kaip matyti iš pirmiau aptartos specialisto išvados Nr. 140-(2823)-IS1-949, ant E. S. dirželio, kuris buvo paimtas atliekant poėmį iš E. S. , buvo rasta nužudytojo R. P. kraujo. Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde abejoja šios išvados patikimumu motyvuodamas tuo, jog minėtoje išvadoje nurodyta, kad R. P. kraujas buvo rastas ne ant E. S. dirželio, bet ant pakabuko, tuo tarpu daiktų apžiūros protokole teigiama, kad tamsios dėmės rastos ant dirželio. Teisėjų kolegija atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad tiek iš daiktų apžiūros protokolo, tiek iš minėtos specialisto išvados turinio matyti, kad apeliaciniame skunde minimi pakabukai yra dirželio dalis. Tuo tarpu specialisto suformuluotose galutinėse išvadose konstatuota, jog R. P. kraujas rastas nuoplovoje, paimtoje nuo viso E. S. priklausančio dirželio.

Priešingai nei teigiama gynėjo apeliaciniame skunde, byloje surinktais ir teismo posėdyje ištirtais duomenimis patikimai nustatyta ir ta aplinkybė, jog E. S. F. S. ir R. P. nužudė panaudodamas peilį, kuris buvo rastas alaus bare, esančiame Aukštaičių g. 4. Panevėžyje. Liudytojas V. J. pirmosios instancijos teisme parodė, jog 2008 metų vasario mėnesį pas jį lankėsi kaimynas V. K. ir dar du vaikinai, iš kurių vieną vėliau atpažino kaip E. S. . Minėtiems vyriškiams išėjus, jis pastebėjo, kad dingo jo rankinė, kurioje buvo įvairūs dokumentai bei mobiliojo ryšio telefonas. Po kurio laiko pastebėjo, kad iš jo namų dingo ir rankų darbo peilis plastmasine rankena. Kitą dieną V. K. atnešė jam dokumentus ir pasakė, kad juos buvo pagrobę kartu buvę vaikinai (8 t. 44-45 b.l.). Tokius liudytojo V. J. parodymus patvirtino ir apygardos teismo posėdyje apklaustas liudytojas V. K. . Jis paaiškino, kad 2008 metų vasario mėnesį kartu su E. S. ir D. Č. girtavo V. K. namuose. Tuo metu E. S. ir D. Č. gyveno pas jį (V. K. ), todėl kitos dienos rytą jis pastebėjo pas E. S. ir D. Č. V. J. sportinį krepšį, kuriame buvo pastarajam priklausantys peilis bei mobiliojo ryšio telefonas. Jam pareikalavus grąžinti pavogtus daiktus, D. Č. atidavė tik V. J. dokumentus. Liudytojas patvirtino, jog tą patį pavogtą iš V. J. peilį E. S. turėjo ir 2008 m. vasario 27 d. vakare (8 t. 34-35). Iš įvykio vietos, esančios alaus bare, Aukštaičių g. 4, Panevėžyje, apžiūros protokolo turinio matyti, kad baro tualete, ant ventiliacijos vamzdžio, rasti ir paimti Lietuvos Respublikos piliečio A. J. asmens pasas, vairuotojo pažymėjimas, Rusijos Federacijos piliečio E. Z. asmens pasas bei peilis, kurio ilgis 157 mm, geležtės ilgis 114 mm (1 t. 93-97 b.l.). Ikiteisminio tyrimo metu atliekant procesinį veiksmą – daiktų ir kitų objektų parodymą atpažinti – liudytojas V. K. iš keturių jam pateiktų peilių atpažino peilį, rastą ir paimtą įvykio vietos, esančios alaus bare, Aukštaičių g. 4, Panevėžyje, apžiūros metu, kaip peilį, kurį E. S. pagrobė iš V. J. namų ir turėjo 2008 m. vasario 27 d. vakare (3 t. 163 b.l.). Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas D. Č. patvirtino, jog 2008 metų vasario mėnesį su E. S. ir V. K. lankėsi pas V. J. . Išėjęs iš pastarojo buto E. S. turėjo medžioklinį peilį, kurį liudytojas prieš tai matė ant stalo V. J. bute (8 t. 26 – 27 b.l.).

Taigi pirmiau aptartais bylos duomenimis patikimai nustatyta, jog E. S. 2008 metų vasario mėnesį pagrobė iš V. J. buto medžioklinį peilį ir juo disponavo iki 2008 m. vasario 28 d., kuomet jį paslėpė alaus baro, esančio Aukštaičių g. 60, Panevėžyje, tualete. Pirmiau aptarti bylos duomenys (specialistų išvados bei liudytojo V. K. parodymai) leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog būtent šiuo peiliu buvo padaryti mirtį sukėlę sužalojimai nukentėjusiesiems F. S. ir R. P. .

Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, jog byloje nesurinkta pakankamai patikimų duomenų, leidžiančių daryti kategorišką išvadą, kad minėtame alaus bare peilį paliko būtent E. S. . Be to, apelianto teigimu, abejonių kelia ir minėto peilio suradimo aplinkybės. Teisėjų kolegija ir šiuos apeliacinio skundo argumentus pripažįsta nepagrįstais.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklaustas policijos pareigūnas A. J. paaiškino, jog iš asmens, kuriam vėliau šioje byloje buvo pritaikytas anonimiškumas, gavo operatyvinės informacijos apie tai, kad alaus baro, esančio Aukštaičių gatvėje, Panevėžyje, patalpose paslėpti baudžiamajai bylai tirti ir nagrinėti reikšmingi daiktai. Apie gautą operatyvinę informaciją jis informavo Panevėžio miesto VPK Nusikaltimų tyrimo biuro viršininko pavaduotoją A. M. , kuris nurodė gautą informaciją nedelsiant patikrinti. Nuvykus į įvykio vietą, gautoji pirminė informacija pasitvirtino. Apie tai, kad alaus baro tualete yra paslėpti bylai reikšmingi daiktiniai įrodymai, buvo nedelsiant pranešta vadovybei. Todėl A. J. kartu su kitais policijos pareigūnais dalyvavo atliekant įvykio vietos apžiūrą, kurios metu buvo rasti ir paimti asmens dokumentai ir peilis (8 t. 164-166 b.l.). Tokius liudytojo parodymus patvirtino ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklaustas policijos pareigūnas A. M. , kuris paaiškino, jog A. J. jam pranešė apie gautą operatyvinę informaciją dėl paslėptų daiktinių įrodymų alaus bare, esančiame Aukštaičių gatvėje, Panevėžyje. Liudytojas nusprendė, kad šią operatyvinę informaciją būtina patikrinti ir pavedė tai padaryti policijos pareigūnams A. J. ir J. S. . Po 15 – 20 minučių jam paskambino A. J. ir informavo, kad minėto alaus baro tualete, už vamzdžio rado paslėptą paketą. A. M. nurodė paketo neliesti ir į įvykio vietą iškviesti Panevėžio miesto VPK operatyvinės grupės pareigūnus. Atlikę įvykio vietos apžiūrą pareigūnai rado tris asmens dokumentus ir peilį. Liudytojas paaiškino, jog nurodymą nedelsiant patikrinti gautą operatyvinę informaciją A. J. ir J. S. davė siekdamas išvengti galimai paslėptų daiktinių įrodymų sunaikinimo. Tuo tarpu operatyvinei informacijai visiškai pasitvirtinus, į įvykio vietą buvo iškviesta speciali pareigūnų grupė, kuri atliktą įvykio vietos apžiūrą įformino atitinkamame procesiniame dokumente (8 t. 217-219 b.l.). Liudytojas J. S. apeliacinės instancijos teismo posėdyje parodė, jog pagal A. M. nurodymą, kartu su A. J. vyko į alaus barą, esantį Aukštaičių gatvėje, Panevėžyje, patikrinti operatyvinės informacijos apie ten paslėptus daiktinius įrodymus. Baro tualete radę paslėptą paketą, apie tai netrukus informavo A. M. , kuris nurodė iškviesti operatyvinės grupės pareigūnus ir saugoti įvykio vietą, kol šie atvyks (8 t. 219-221 b.l.). Liudytoja apklausta policijos pareigūnė tyrėja I. S. paaiškino, jog ji atliko ikiteisminio tyrimo veiksmus šioje baudžiamojoje byloje. 2008 m. rugpjūčio 18 d. pagal A. M. nurodymą, ji atliko įvykio vietos apžiūrą alaus baro, esančio Aukštaičių g. 4, Panevėžyje, tualete, kurios metu buvo rasti paslėpti asmens dokumentai ir peilis. Įvykio vietos apžiūros metu taip pat dalyvavo ekspertas, baro savininkė ir darbuotoja. Atvykus į įvykio vietą joje jau buvo operatyviniai darbuotojai A. J. ir J. S. . Po šios įvykio vietos apžiūros A. J. surašė tarnybinį pranešimą, kuriame nurodė, iš kokio šaltinio buvo gauta operatyvinė informacija apie paslėptus daiktinius įrodymus. Po kurio laiko, atlikus anonimiškumo taikymo procedūrą informaciją pateikusiam liudytojui, jis 2008 m. spalio 8 d. buvo apklaustas. Liudytoja paaiškino, jog iki atliekant įvykio vietos apžiūrą įslaptintas liudytojas negalėjo būti apklaustas, kadangi jam tuo metu nebuvo suteiktas šis statusas, o jo nurodyta informacija buvo vertinama kaip operatyvinė (t. 8 b.l. 221-222).

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklaustas liudytojas, kuriam taikomas anonimiškumas, Nr. 2, parodė, jog su E. S. susipažino 2008 metais, Šiaulių tardymo izoliatoriuje. E. S. jam papasakojo, kad alaus bare, esančiame Aukštaičių gatvėje, Panevėžyje, jis yra paslėpęs asmens dokumentus ir peilį, kuriuos, išėjus iš įkalinimo įstaigos, paprašė surasti bei sunaikinti. Kai buvo perkeltas į Panevėžio miesto VPK areštinę, apie E. S. nurodytas aplinkybes liudytojas papasakojo policijos pareigūnui A. J. . Iš esmės tokius pačius parodymus liudytojas, kuriam taikomas anonimiškumas, Nr. 2 davė ir apklaustas ikiteisminiame tyrime bei pirmosios instancijos teisme (1 t. 103 b.l., 8 t. 38 b.l.). Teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti tokiais liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas, Nr. 2 parodymais, kadangi viso proceso metu jie buvo nuoseklūs ir vienodi bei sutampa su kitais pirmiau aptartais bylos duomenimis – policijos pareigūnų A. J. , J. S. , A. M. , I. S. parodymais bei įvykio vietos apžiūros protokolo duomenimis.

Taigi pirmiau aptartais bylos duomenimis patikimai nustatyta, kad: būdamas Šiaulių tardymo izoliatoriuje E. S. paprašė kartu kalėjusio liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas, Nr. 2 sunaikinti baro, esančio Aukštaičių gatvėje, Panevėžyje, patalpose paslėptus pagrobtus asmens dokumentus ir peilį; liudytojas, kuriam taikomas anonimiškumas, Nr. 2 šias aplinkybes nurodė policijos pareigūnui A. J. , kuris apie tai informavo A. M. ir gavęs iš pastarojo nurodymą kartu su policijos pareigūnu J. S. nuvyko į liudytojo minėtą barą; įvykio vietos, esančios Aukštaičių g. 4, Panevėžyje, apžiūros metu buvo rasti ir paimti daiktai – trys asmens dokumentai ir peilis, kuriuo, kaip nustatyta pirmiau aptartais bylos duomenimis, buvo nužudyti F. S. ir R. P. . Priešingai nei teigiama gynėjo apeliaciniame skunde, byloje surinkti duomenys leidžia daryti neabejotiną išvadą, jog peilį ir asmens dokumentus baro, esančio Aukštaičių g. 4, Panevėžyje, patalpose paslėpė būtent E. S. . Šią aplinkybę, visų pirma, patvirtina pirmiau aptarti liudytojo V. K. parodymai, kuriuose jis teigė, jog E. S. peiliu disponavo iki 2008 m. vasario 28 d., kuomet išėjo iš liudytojo namų. Liudytojas, kuriam taikomas anonimiškumas, Nr. 2 patvirtino, jog E. S. jam pats nurodė, kurioje vietoje paslėpė pagrobtus asmens dokumentus ir nužudymų įrankį – peilį. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su gynėjo apeliacinio skundo argumentu, jog tiesioginių liudytojų, galinčių patvirtinti, jog nuteistasis 2008 m. vasario 28 d. lankėsi bare, esančiame Aukštaičių g. 4, Panevėžyje, nėra. Tačiau, bylos duomenimis nustatytos aplinkybės, kad peilį, kuriuo buvo nužudyti F. S. ir R. P. , E. S. savo žinioje turėjo iki 2008 m. vasario 28 d., maždaug 14 val.; apie jo paslėpimo aplinkybes jis papasakojo liudytojui, kuriam taikomas anonimiškumas, Nr. 2 ir šis peilis buvo rastas bei paimtas E. S. nurodytoje vietoje, leidžia daryti kategorišką išvadą, jog peilį kartu su pagrobtais asmens dokumentais baro tualete paslėpė būtent E. S. .

Dėl BPK pažeidimų.

Teisėjų kolegija nepagrįstu pripažįsta ir apeliacinio skundo argumentą, jog pirmosios instancijos teismas, teisiamajame posėdyje BPK 276 straipsnio tvarka pagarsindamas liudytojų parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, pažeidė baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus. BPK 276 straipsnio 4 dalyje numatyta galimybė perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duotus kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymus, siekiant patikrinti byloje esančius įrodymus. Iš apygardos teismo posėdžio protkolo matyti, kad apklausiamiems liudytojams bei nukentėjusiesiems buvo pasiūloma laisvai papasakoti apie jiems žinomas svarbias bylos aplinkybes. Tik vėliau, apklausiamiems asmenims nurodžius, kad visų aplinkybių, apie kurias parodymai buvo duoti anksčiau, neprisimena, arba esant parodymuose prieštaravimų, buvo perskaitomi šių asmenų parodymai duoti ikiteisminiame tyrime. Tokia apklausos tvarka atitinka BPK 276 straipsnio 4 dalies reikalavimus. Todėl, priešingai nei teigiama gynėjo apeliaciniame skunde, apygardos teismas, teisiamajame posėdyje apklaustiems liudytojams pareiškus, jog visų įvykio, apie kurį duoda parodymus, aplinkybių neprisimena, pagarsindamas jų ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų nepažeidė. Juolab, kad liudytojai ir nukentėjusieji, kurių parodymais grindžiamas teismo nuosprendis, buvo apklausti teisiamajame posėdyje, jiems klausimus užduoti turėjo galimybę tiek pats nuteistasis, tiek jo gynėjai.

Dėl nuteistojo gynėjo S. Butkevičiaus apeliacinio skundo.

Dėl BPK ir Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pažeidimų.

Nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde deklaratyviai nurodomi Baudžiamojo proceso įstatymo ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pažeidimai, susiję su nekaltumo prezumpcija ir teise į teisingą bei nešališką teismą, tačiau gynėjas savo apeliaciniame skunde nepateikė jokių teisinių argumentų, pagrindžiančių teiginį, jog ir šioje byloje paminėti baudžiamojo proceso principai buvo pažeisti. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad gynėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Apeliantas teigia, kad apkaltinamasis nuosprendis nepagrįstas, nes byloje surinkti įrodymai besąlygiškai nepatvirtina E. S. kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, o nuosprendį priėmęs teismas nepagrįstai iš esmės visus duomenis pripažino įrodymais, taip pažeisdamas BPK 20 straipsnio 1, 4 dalių nuostatas. Šie apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą įrodymai yra įstatymų nustatyta tvarka teisėtai gauti duomenys, kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės baudžiamajai bylai teisingai išspręsti, ir kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 1–5 dalys). Vadinasi, duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai, tarp jų ir kaltinamasis (nuteistasis) bei jo gynėjas, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Todėl kaltininkui ir jo gynėjui nepriimtinos teismų išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šią baudžiamąją bylą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, esminių BPK pažeidimų nepadarė ir tik išsamiai ištyręs bylos aplinkybes padarė teisingas išvadas dėl E. S. kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Pagal byloje nustatytas aplinkybes baudžiamasis įstatymas E. S. atžvilgiu yra pritaikytas tinkamai, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog buvo pažeistos BK 2 straipsnio 3, 4 dalyse numatytos pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, BPK 44 straipsnio 5 dalyje yra įtvirtintas teisingo bylos išnagrinėjimo principas. Šis principas pasireiškia įvairiais aspektais. Kad procesas būtų teisingas būtina garantuoti teisę į gynybą, tyrimo proceso nešališkumą, visapusišką ir objektyvų bylos išnagrinėjimą teisme laikantis visų įstatymų reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs šią baudžiamąją bylą, neturi pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teisme buvo pažeista E. S. teisė į teisingą teismą, buvo suvaržytos jo procesinės teisės ar bylą išnagrinėjo šališkas teismas.

Dėl E. S. nuteisimo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį už nusikalstamą veiką, padarytą nukentėjusiojo J. K. atžvilgiu (veika, įvykdyta 2008 m. vasario 1 d.).

Byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais duomenimis (nukentėjusiojo J. K. parodymais, teismo medicinos specialisto išvada, kitais rašytiniais bylos įrodymais) patikimai nustatyta, kad 2008 m. vasario 1 d., apie 21.30 val., Panevėžyje, netoli Klaipėdos – Naujamiesčio gatvių sankryžos, E. S. sudavė nukentėjusiajam J. K. smūgius į veidą ir kairįjį žastą, tokiu būdu atimdamas jam galimybę priešintis, bei pagrobė iš nukentėjusiojo mobiliojo ryšio telefoną “Nokia” su UAB “Omnitel” SIM kortele ir 460 Lt.

Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde teigia, jog nukentėjusiojo J. K. byloje duoti parodymai negali būti pripažįstami patikimais, kadangi jie nesutampa su liudytojos S. K. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Antai, J. K. netrukus po nusikalstamos veikos padarymo protokole – pareiškime nurodė, jog buvo užpultas apie 23 val., tuo tarpu liudytoja S. K. parodė, jog sužalotas J. K. pas ją atėjo apie 21.30 val. Šis apeliacinio skundo argumentas paneigiamas byloje surinktais duomenimis. Iš nukentėjusiojo J. K. parodymų viso proceso metu matyti, kad jis nuosekliai tvirtino, jog 2008 m. vasario 1 d., apie 18 ar 19 val., lankėsi alaus bare, o išėjęs iš jo, netoliese, buvo užpultas. Po užpuolimo iš karto nuėjo pas pažįstamą S. K. . Nukentėjusysis savo parodymuose tvirtino, jog neprisimena, kiek laiko praleido alaus bare ir kada konkrečiai iš jo išėjo bei buvo užpultas (1 t. 24, 35-37 b.l.). Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja S. K. patvirtino tokius nukentėjusiojo J. K. parodymus ir paaiškino, jog 2008 m. vasario 1 d., apie 21. 30 val. pas ją atėjo iš matymo pažįstamas J. K. , kuris buvo sužalotas ir paaiškino, kad jį, einantį gatve, apiplėšė (1 t. 43-44 b.l.). Teisėjų kolegija atkreipia gynėjo dėmesį į tai, kad liudytoja S. K. pirmosios instancijos teisme apklausta nebuvo, todėl apkaltinamasis nuosprendis jos parodymais nėra grindžiamas.

Apeliantas iš dalies teisus teigdamas, jog tiesiogiai įvykį mačiusių liudytojų, galinčių patvirtinti, kad teismo nuosprendyje nustatytomis aplinkybėmis J. K. užpuolė būtent E. S. , byloje nėra. Tačiau ne visada nusikaltimo aplinkybės ir veiką padariusio asmens kaltė nustatoma tiesioginiais įrodymais. Netiesioginiai įrodymais taip pat gali būti grindžiama asmens kaltė, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Šiuo atveju bylos duomenimis patikimai nustatyta, jog nuo 2008 m. vasario 2 d. iš J. K. pagrobtame mobiliojo ryšio telefone buvo naudojama SIM kortelė, priklausanti E. S. . Ši aplinkybė leidžia daryti neabejotiną išvadą, jog teismo nuosprendyje nustatytomis aplinkybėmis nukentėjusįjį J. K. užpuolė bei pagrobė jam priklausančius daiktus būtent E. S. . Tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde nuteistojo bei jo gynėjo keliama versija, jog SIM kortelę, kuri buvo naudojama J. K. priklausiusiame mobiliojo ryšio telefone, nuteistasis buvo paėmęs iš liudytojo L. J. . Apklaustas teisiamajame posėdyje pastarasis liudytojas paneigė šią E. S. keltą gynybinę versiją ir kategoriškai patvirtino, jog jokios SIM kortelės, naudojamos “Bitės” tinkle, E. S. nebuvo davęs (8 t. 42 b.l.). Tą aplinkybę, jog minėta SIM kortele disponavo būtent nuteistasis, patvirtina ir tai, jog UAB “Bitė” išankstinio apmokėjimo SIM kortelė buvo rasta ir paimta atliekant procesinį veiksmą – poėmį iš E. S. (6 t. 2-3 b.l.). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog E. S. kelta versija apie tai, jog visus mobiliojo ryšio telefonus, kurie buvo pagrobti iš nukentėjusiųjų šioje byloje, jis buvo įsigijęs iš trečiųjų asmenų, yra nelogiška ir neįtikinama, todėl atmestina. Juolab, kad apklaustas teisiamajame posėdyje E. S. negalėjo nurodyti konkrečių asmenų ir aplinkybių, kuriomis jis šiuos mobiliojo ryšio telefonus įsigijo. Be to, iš byloje esančių duomenų matyti, kad daugeliu atvejų, kuomet iš nukentėjusiųjų buvo pagrobti mobiliojo ryšio telefonai, praėjus labai trumpam laiko tarpui, juose buvo naudojamos E. S. priklausančios SIM kortelės. Akivaizdu, jog E. S. per labai trumpą laiko tarpą neturėjo objektyvių galimybių iš trečiųjų asmenų įsigyti ką tik pagrobtus mobiliojo ryšio telefonus.

Nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad nusikalstamos veikos padarymo metu E. S. ranka buvo sužalota, todėl jis objektyviai negalėjo suduoti smūgių nukentėjusiajam J. K. , taip pat nepagrįsta. Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. G 350/08 (05) matyti, kad 2008 m. vasario 29 d. apžiūrėjus E. S. nustatyta gyjanti šautinė žaizda kairės plaštakos antro piršto srityje (5 t. 162 b.l.). Taigi akivaizdu, jog E. S. nustatyti sužalojimai (kairės rankos piršto šautinė žaizda) nebuvo tokio pobūdžio ir mąsto, kad būtų objektyviai sutrukdę suduoti smūgius nukentėjusiajam J. K. . Kita vertus, byloje nėra jokių duomenų, duodančių pagrindo manyti, jog E. S. įvykio metu būtų negalėjęs suduoti smūgius dešine ranka.

Dėl E. S. nuteisimo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį dėl nusikalstamų veikų, padarytų nukentėjusiųjų A. J. ir V. J. G. atžvilgiu (veikos, įvykdytos 2008 m. vasario 19 d.).

Nukentėjusiųjų A. J. ir V. J. G. parodymais byloje nustatyta, jog: 2008 m. vasario 19 d., apie 22 val., A. J. lydėjo V. J. G. namo; prie Ramygalos g. 110 namo A. J. pajuto smūgį į veidą, dėl ko jis nukrito ant žemės ir prarado sąmonę; atsigavęs pastebėjo, kad buvo apiplėštas – pasigedo piniginės su joje buvusiais pinigais ir asmens dokumentais; V. J. G. taip pat buvo praradęs sąmonę ir ją atgavo tik savo namuose, kuriuose be jo buvo nepažįstamas vyriškis; V. J. G. paklausus, ką šis daro, vyriškis sudavė smūgį ranka į galvą, dėl ko nukentėjusysis vėl prarado sąmonę; atsigavęs pamatė, kad vyriškio namuose jau nėra, o iš jo buto pagrobti daiktai – laikrodis, mobiliojo ryšio telefonas “Nokia”, pakrovėjas, skutimosi mašinėlė, odinės pirštinės, raktai bei maisto produktai.

Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde abejoja nukentėjusiojo V. J. G. duotų parodymų patikimumu, kadangi jis viso proceso metu davė skirtingus parodymus apie pagrobtus daiktus bei nurodė, kad pareiškimą – protokolą jam padėjo surašyti policijos pareigūnai. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad šis nukentėjusysis viso proceso metu davė vienodus parodymus dėl esminių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių. Teisiamajame posėdyje V. J. G. paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo apsirikęs tik dėl pagrobto žiedo, tuo tarpu visi kiti daiktai jam nebuvo grąžinti (8 t. 27 b.l.). Ta aplinkybė, kad pirminį pareiškimą – protokolą nukentėjusiajam padėjo surašyti policijos pareigūnai nėra pagrindas pripažinti šio nukentėjusiojo parodymus nepatikimais. Juolab, kad V. J. G. buvo apklaustas teisiamajame posėdyje, jam užduoti klausimus turėjo galimybę teismas bei visi proceso dalyviai ir tokiu būdu patikrinti šio nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų patikimumą. Be to, nukentėjusiojo V. J. G. parodymus patvirtina ir kiti byloje surinkti duomenys.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. J. daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti metu atpažino jam priklausančią piniginę, kuri buvo rasta ir paimta iš E. S. (1 t. 79-81 b.l.). Apeliantas skunde nepagrįstai nurodo, jog šio procesinio veiksmo metu užfiksuoti duomenys yra nepatikimi, kadangi A. J. buvo pateiktos atpažinti trys viena į kitą panašios piniginės. Iš daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolo turinio matyti, kad nukentėjusiajam A. J. buvo pateiktos trys savo forma skirtingos vyriškos piniginės, iš kurių nukentėjusysis atpažino iš jo pagrobtą piniginę. A. J. paaiškino, jog jam priklausančią piniginę atpažino pagal formą, ant jos esantį užrašą ir kitus individualius požymius (1 t. 79-81 b.l.). Apklaustas teisiamajame posėdyje nukentėjusysis A. J. patvirtino, jog jam buvo pateiktos trys skirtingos piniginės, iš kurių jis iš karto atpažino jam priklausiusią (8 t. 27 b.l.).

Tą aplinkybę, jog būtent E. S. teismo nuosprendyje nurodytomis aplinkybėmis apiplėšė nukentėjusįjį V. J. G. , patvirtina ir byloje esantis UAB “Tele2” raštas, iš kurio matyti, jog laikotarpiu nuo 2008 m. vasario 18 d. iki 2008 m. balandžio 1 d. iš nukentėjusiojo pagrobtame mobiliojo ryšio telefone buvo naudojama išankstinio pildymo “Tele2” kortelė, kuri buvo rasta pas E. S. ir poėmio metu paimta (1 t. 138 b.l., 6 t. 2-3 b.l.).

Iš įvykio vietos, esančios alaus bare Aukštaičių g. 4, Panevėžyje, apžiūros protokolo matyti, kad ant ventiliacijos vamzdžio, be kitų daiktų, buvo rasti ir paimti A. J. asmens dokumentai – Lietuvos Respublikos piliečio pasas ir vairuotojo pažymėjimas (1 t. 93-97 b.l.). Apeliantas ginčija šio procesinio veiksmo teisėtumą, nurodydamas iš esmės analogiškus argumentus, pateiktus gynėjo A. Liutvinsko apeliaciniame skunde. Dėl šių skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas pasisakė atsakydamas į gynėjo A. Liutvinsko apeliacinį skundą, todėl jų nekartoja.

Dėl E. S. nuteisimo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį dėl nusikalstamos veikos, padarytos nukentėjusiojo J. K. atžvilgiu (veika, įvykdyta 2008 m. vasario 22 d.).

Skundžiamu apygardos teismo nuosprendžiu E. S. nuteistas už tai, kad jis 2008 m. vasario 22 d., apie 18 val., Panevėžyje, namo, esančio Danutės g. 15, laiptinėje sudavė smūgius J. K. į veidą bei pagrobė iš jo 430 Lt vertės turtą – mobiliojo ryšio telefoną “Samsung SGH-C100” su SIM kortele ir 100 Lt. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas E. S. kaltu dėl šios nusikalstamos veikos, rėmėsi nukentėjusiojo J. K. parodymais, iš kurių matyti, kad 2008 m. vasario 22 d., apie 18 val., grįžtant į namus ir įėjus į laiptinę jis pajuto smūgį į galvą, nuo kurio prarado sąmonę. Atgavęs sąmonę pastebėjo, jog iš jo buvo pagrobtas mobiliojo ryšio telefonas su SIM kortele bei 100 Lt (1 t. 141, 162-163, 164-165, 166-167 b.l.). Tą aplinkybę, kad nuteistasis E. S. disponavo iš J. K. pagrobtu mobiliojo ryšio telefonu patvirtina byloje esantys duomenys, iš kurių matyti, jog mobiliojo ryšio telefone “Samsung SGH-C10” nuo 2008 m. vasario 23 d. 04. 30 val. iki 2008 m. vasario 23 d. 12. 35 val. bei 2008 m. vasario 24 d. 20. 13 val. buvo naudota E. S. priklausiusi išankstinio apmokėjimo “Tele2” kortelė, kuri buvo rasta ir paimta iš nuteistojo poėmio metu (1 t. 186 b.l., 6 t., 2-3 b.l.).

E. S. kaltės padarius šią jam inkriminuotą nusikalstamą veiką nepaneigia gynėjo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, jog byloje yra duomenų apie tai, kad E. S. šios nusikalstamos veikos padarymo metu buvo prie pastato, esančio Aukštačių g. 4, Panevėžyje, iš kur kvietė greitąją medicinos pagalbą sužalotam A. A. . Pirmiau aptartais nukentėjusiojo J. K. parodymais patikimai nustatyta, kad jis buvo užpultas 2008 m. vasario 22 d., apie 18 val. Tuo tarpu iš garso įrašų apžiūros protokolų matyti, kad E. S. savo mobiliojo ryšio telefonu greitąją medicinos pagalbą kvietė 2008 m. vasario 22 d., 18 val. 40 min. ir 18 val. 42 min. (2 t. 11-12, 19-20 b.l.). Kaip teisingai pažymėjo nuosprendį priėmęs teismas, atstumas tarp vietos, kurioje buvo užpultas J. K. ir vietos, iš kurios buvo kviesta greitoji medicinos pagalba, yra nedidelis, todėl per keturiasdešimties minučių laiko tarpą E. S. turėjo galimybę pasišalinti iš vietos, kurioje buvo apiplėštas J. K. ir bylos duomenimis nustatytu laiku savo mobiliojo ryšio telefonu skambinti skubios pagalbos numeriu.

Dėl E. S. nuteisimo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį dėl nusikalstamos veikos, padarytos nukentėjusiojo V. P. atžvilgiu (veika, įvykdyta 2008 m. vasario 25 d.).

Nuteistojo gynėjas apeliacinio skundo reikalavimą išteisinti E. S. pagal BK 180 straipsnio 1 dalį dėl plėšimo, įvykdyto V. P. atžvilgiu, iš esmės grindžia tuo, jog byloje nesurinkta pakankamai objektyvių duomenų, patvirtinančių jo dalyvavimą šio nusikaltimo padaryme. Apelianto nuomone, nukentėjusysis V. P. ir liudytoja D. Ž. negalėjo tiksliai nurodyti, ar E. S. , ar D. Č. sudavė smūgį nukentėjusiajam į veidą, o paties D. Č. parodymai negali būti pripažįstami patikimu įrodymu, kadangi jis yra suinteresuotas bylos baigtimi. Teisėjų kolegija šiuos apeliacinio skundo argumentus pripažįsta nepagrįstais ir konstatuoja, jog byloje surinktų duomenų visetas leidžia daryti neabejotiną išvadą dėl E. S. kaltės padarius šią jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

Nukentėjusysis V. P. pirmosios instancijos teisme parodė, kad 2008 m. vasario 25 d. kartu su E. S. ir D. Č. lankėsi alaus bare, esančiame Aukštaičių gatvėje, Panevėžyje. Po kurio laiko E. S. pakvietė jį parūkyti. Vos tik išėjus į lauką, E. S. sudavė jam smūgį į veidą ir nustūmė nuo laiptų, vedančių į rūsyje esantį tualetą. Nukentėjusysis neteko sąmonės ir atsibudo tik tuo metu, kai prie jo priėjo baro darbuotoja. Jis pastebėjo, kad yra išplėšta striukės kišenė bei pavogtas mobiliojo ryšio telefonas bei raktų dėklas su jame buvusiais raktais. V. P. taip pat paaiškino, jog tuomet, kai jam buvo suduotas smūgis, kartu buvo ir D. Č. , tačiau iš tos padėties, kurioje jis stovėjo prieš įvykį, smūgio suduoti negalėjo (8 t. 30-32 b.l.). Taigi priešingai nei teigiama gynėjo apeliaciniame skunde, nukentėjusysis V. P. patvirtino, jog smūgį, po kurio prarado sąmonę, jam sudavė būtent E. S. . Teisiamajame posėdyje liudytoja D. Ž. paaiškino, kad galimai 2008 m. vasario 25 d., alaus bare, kuriame ji tuo metu dirbo, lankėsi E. S. , D. Č. ir V. P. . Šiems išėjus į lauką parūkyti, liudytoja išgirdo trenksmą ir išėjusi pamatė apačioje laiptų, vedančių į tualetą, gulintį V. P. . Liudytoja teigė mačiusi, kad jo striukės kišenės buvo išverstos. Šalia V. P. stovėjo E. S. ir D. Č. (8 t. 40-41 b.l.). Pirmosios instancijos teisme apklaustas D. Č. patvirtino, jog teismo nuosprendyje nurodytu metu lankėsi alaus bare su E. S. ir V. P. . Jiems trims išėjus į lauką, matė, kad E. S. sudavė smūgį V. P. , dėl ko pastarasis nukrito nuo laiptų (8 t. 26 b.l.). Iš esmės analogiškus parodymus liudytojas D. Č. davė ir ikiteisminiame tyrime vykusių apklausų metu (2 t. 59-60 b.l., 3 t. 164-167 b.l.). Teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti tokiais liudytojo D. Č. parodymais, kadangi viso proceso metu jie buvo nuoseklūs ir sutampa su kitais pirmiau aptartais liudytojų parodymais. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad D. Č. turėtų pakankamą pagrindą apkalbėti E. S. , duodamas jį kaltinančius parodymus.

Taigi pirmiau aptartais duomenimis patikimai nustatyta, jog 2008 m. vasario 25 d., apie 15 val., prie alaus baro, E. S. sudavė vieną smūgį į veidą nukentėjusiajam V. P. , dėl ko šis nukrito, tokiu būdu atimdamas galimybę jam priešintis, bei pagrobė iš jo mobiliojo ryšio telefoną “Nokia 6080” bei raktų dėklą su jame buvusiais raktais. Tokia E. S. nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 180 straipsnio 1 dalį.

Dėl nukentėjusiosios apeliacinio skundo.

Bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą – atitinkančią padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko pavojingumą – bausmę. Teismas skiria bausmę vadovaudamasis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytais pagrindais – pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, veikos motyvus ir tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas E. S. bausmes tiek už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, tiek galutinę subendrintą bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo taisyklių nepažeidė. Nuosprendį priėmęs teismas atsižvelgė į visas bausmės individualizavimui reikšmingas, tarp jų ir nukentėjusiosios apeliaciniame skunde minimas, aplinkybes. E. S. pripažintas kaltu dėl dešimties nusikalstamų veikų padarymo, iš kurių du priskiriami labai sunkių, du sunkių, šeši apysunkių nusikaltimų kategorijoms. Dėl padarytų nusikalstamų veikų nuteistasis nesigaili, savo elgesio kritiškai nevertina. Iki šių nusikaltimų padarymo E. S. jau buvo teistas net vienuoliką kartų, tarp jų ir už smurtinius nusikaltimus. Būdamas jauno amžiaus, jis niekur nedirbo bei nesimokė. Šios aplinkybės rodo nuteistojo ypatingą pavojingumą visuomenei, polinkį daryti nusikalstamas veikas, pastaruoju metu labai sunkias. Nuosprendį priėmęs teismas, konstatuodamas, jog visi E. S. padaryti nusikaltimai buvo tyčiniai, iš anksto suplanuoti, tinkamai įvertino ir nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį. Byloje nenustatyta nei E. S. atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių.

Įvertinusi pirmiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas E. S. bausmes tiek už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, tiek galutinę subendrintą bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo taisyklių nepažeidė, įvertino visas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes ir paskyrė teisingas bausmes. Iš nukentėjusiosios A. S. apeliacinio skundo turinio matyti, kad ji prašydama sugriežtinti E. S. bausmę už F. S. nužudymą, paskiriant jam laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos, nurodo tas pačias aplinkybes, kurias apygardos teismas, priimdamas nuosprendį, jau įvertino. Tas pačias aplinkybes (E. S. didelę kriminalinę patirtį, tyčinę kaltės formą, savanaudiškas paskatas) įvertinti kitaip, nei jas įvertino nuosprendį priėmęs teismas, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nukentėjusiosios atstovė advokatė teismui pateikė Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymas, iš kurių matyti, kad išlaidos už antrinės teisinės pagalbos teikimą nukentėjusiajai Z. P. sudaro 454, 30 Lt. Atstovė prašė pripažinti šias išlaidas proceso išlaidomis ir priteisti jas iš nuteistojo. BPK 104 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog proceso išlaidos liudytojui, nukentėjusiajam, ekspertui, specialistui, vertėjui atlyginamos iš ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros ar teismo lėšų. Tuo tarpu šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. Todėl, vadovaujantis pirmiau nurodytomis nuostatomis, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos atstovavimo išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš nuteistojo E. S. . Išlaidos už suteiktą antrinę teisinę pagalbą mokamos į Valstybės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos banko sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5630.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro, nukentėjusiosios A. S. , nuteistojo E. S. gynėjų Adomo Liutvinsko ir Stanislavo Butkevičiaus apeliacinius skundus atmesti.

Iš E. S. priteisti 454, 30 Lt valstybės naudai už suteiktą antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.