- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-11-26
- Bylos Nr.
- Iv-2533-602/2010
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Veslava Ruskan
- Pareiškėjas
- L. Č.
- Atsakovas
- Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos
- Kategorijos
- 1.2Aplinkos apsauga
- 16.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Veslava Ruskan, sekretoriaujant Monikai Skardžiūtei, dalyvaujant pareiškėjai L. Č., jos atstovui A. B., atsakovo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos atstovams Arūnui Umbrasui ir Juliui Raškauskui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos L. Č. skundą atsakovui Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
pareiškėja L. Č. nuo 2007-03-19 paskirta į karjeros valstybės tarnautoja A lygio 11 kategorijos Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritorinio padalinio vyriausiosios specialistės pareigas (4 t., b.l. 3).
2010-05-06 Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktorė įsakymu paskyrė pareiškėjai tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą už tai, kad pareiškėja netinkamai atliko savo pareigas derindama Tvarkybos darbų projektą Vilniaus basųjų karmelitų vienuolyno pastatų ansamblio statiniuose.
Šalies argumentai
Pareiškėja L. Č. 2010-06-07 teismui padavė prašymą, prašydama panaikinti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktorės 2010-05-06 įsakymą Nr. P-125 dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo (1 t., b. l. 81-84).
Prašyme paaiškino, kad direktorė, neatlikusi tyrimo, viešai per informacinės plėtros priemones paskelbė apie Vilniaus Aušros Vartų koplyčioje atliekamus statybos darbus ir sudarė laikinąją komisiją atlikti Vilniaus teritorinio padalinio veiklos patikrinimą dėl Vilniaus basųjų karmelitų vienuolyno pastatų ansamblyje vykdomų tvarkybos darbų. Tokiu būdu direktorė iš anksto suformulavo komisijai užduotį, kad kaltus reikia nubausti ir nurodė, kokie pažeidimai padaryti. Šios komisijos išvadų pagrindu direktorė sudarė kitą komisiją tarnybiniam nusižengimui tirti. Komisija nenagrinėjo, kokie konkrečiai darbai numatyti pareiškėjos suderintame projekte, ar jie leistini, nustatė smulkius neatitikimus. Pažymėjo, kad darbų projektas parengtas atlikus polichrominius tyrimus, patalpų tyrimus, tuo pagrindu surašytas vidaus patalpų techninės būklės įvertinimo aktas. Vykdydamas įstatyme nustatytą pareigą, kultūros paveldo valdytojas 2009-11-30 pateikė departamentui prašymą išduoti tvarkomųjų paveldosaugos darbų projektavimo sąlygas, prašyme nurodė, kad numatoma atlikti koplyčios ir galerijos dalies patalpų paprastąjį remontą. Pabrėžė, kad projektas savo esme netektų prasmės, jei sąlygose būtų reikalaujama smulkiai, konkrečiai aprašyti planuojamus darbus. Planuojamais darbais nekeičiami, nežalojami dosjė nurodyti elementai (vertingosios savybės), projekte numatyti darbai teisės aktų nedraudžiami, nenaikinamas kultūros paveldo objektas. Pagal Valstybės tarnybos 30 str. 1 d. tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos, numatytas draudimas skirti nuobaudą, jei praėjo 6 mėnesiai nuo nusižengimo padarymo dienos. Trejų metų terminas numatytas tik tuo atveju, jei nusižengimas nustatomas atliekant auditą, reviziją ar tarnybinį ar kitą kompetentingos institucijos patikrinimą. Nuo pareiškėjos nusižengimo padarymo dienos 2010-02-23 iki nuobaudos skyrimo dienos 2010-05-06 praėjo daugiau nei du mėnesiai, todėl įsakymas yra neteisėtas.
Atsiliepimas
Atsakovas Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos (toliau – Departamentas) atsiliepime į prašymą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (1 t., b. l. 90-94).
Paaiškino, kad komisija įvertino visus tvarkybos darbų projekte numatytus darbus, buvo atlikta išsami analizė, įvertintas neigiamas darbų poveikis vertingajai savybei – medžiagiškumui. Komisijos išvados konstatuojamos pagal paveldo tvarkybos reglamento „Kultūros paveldo tvarkybos darbų projektų rengimo taisyklės“ 1.1-1.7 p. pažeidimus. Vilniaus basųjų karmelitų vienuolyno pastatų ansamblis pripažintas valstybės saugoma nekilnojamąja kultūros vertybe bei nustatytas viešojo pažinimo ir naudojimo apsaugos tikslas. Pagal šio ansamblio Kultūros vertybės apskaitos dokumentą – pagrindinį dosjė, parengtą 2002 m., ansamblio galerijos vienas iš vertingųjų elementų yra medžiagiškumas. Komisijos išvados 6 ir 7 p. teisingai nurodyta, kad tvarkybos darbų projekte numačius pakeisti keramikines grindų plyteles granitinio akmens plytelėmis, o mozaikinio betono (projekte vartojamas terminas – teraco) laiptų pakopas akmens plytelėmis bei granitinėmis pakopomis, buvo pažeistas autentiškumas ir medžiagiškumas. Projekto aiškinamojo rašto teiginys, kad koridoriuje 1909 m. išklotos keramikinės plytelės 1932 m. pakeistos tipinėmis lenkiškomis plytelėmis, nėra pagrįstas jokiais duomenimis, o teiginys, kad plytelės nėra vertingoji savybė, nepagrįstas vertinimo tarybos išvada, kaip to reikalauja Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 8 str. 5 d. ir Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybų pavyzdinių nuostatų 7.1 p. Komisijos išvados 1-8 p. nurodyti pažeidimai, atsakovo nuomone, yra esminiai trūkumai. Nepagrįstas pareiškėjos teiginys, kad ji projektą turėjo patikrinti per savaitę. Prašymas išduoti leidimą atlikti kultūros paveldo objekto tvarkomuosius paveldosaugos darbus kartu su projektu pateiktas 2009-12-23, pareiškėja dokumentus patikrino tą pačią dieną, nors pagal Leidimų atlikti tvarkomuosius paveldosaugos darbus išdavimo taisyklių 10 p. turėjo teisę tikrinti 15 dienų ir pareikalauti pašalinti visus jo trūkumus. Pažymėjo, kad sąlygose darbų projektui rengti Vilniaus teritorinis padalinys pareikalavo atlikti polichrominius tyrimus, pripažindamas, kad 2001 m. atlikti tyrimai nepakankami, tačiau projekte vadovautasi tik 2001 m. tyrimų ataskaita, kurioje nurodyta, kad tokie tyrimai galerijoje neatlikti, išskyrus patalpas ties įėjimu. Ataskaitoje siūloma atlikti cheminius tyrimus, tačiau duomenų, kad jie buvo atlikti, nėra. Projekte buvo numatyta atlikti esamų medinių porankių remonto ir grindų bei laiptų dangos keitimą, tačiau reikalingi tyrimai neatlikti. Projektas parengtas nesilaikant projektavimo sąlygų, kuriose nebuvo numatyti tam tikri darbai, kurie yra ne remonto, o restauravimo ir pritaikymo darbai. Jiems projektuoti turėjo būti gautos naujos sąlygos, o šiuo atveju buvo išduotos sąlygos paprastajam remontui.
Per teismo posėdį atsakovo atstovai prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkintinas.
Byloje turi būti sprendžiamas klausimas dėl Kultūros paveldo departamento darbuotojos veiksmų derinant tvarkybos darbų projektą bei Kultūros paveldo departamento darbuotojai paskirtos tarnybinės nuobaudos už šio projekto suderinimą teisėtumo ir pagrįstumo. Tvarkybos darbai buvo atlikti Vilniaus basųjų karmelitų vienuolyno pastatų ansamblio statiniuose.
Kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamento direktoriaus 2003-05-08 įsakymu Nr. Į-130 nuspręsta įrašyti į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registro Statinių kompleksų sąrašą 11 objektų, tarp, kurių buvo ir Vilniaus basųjų karmelitų vienuolyno pastatų ansamblis (359 punktas). Įsakyme įrašytas objektas ir nurodyti jo duomenys: Vilniaus basųjų karmelitų vienuolyno pastatų ansamblis (architektūrinės vertės) – (duomenys neskelbtini): 1. Šv. Teresės bažnyčia – (duomenys neskelbtini) (Pastatyta 1633–1650 m. (autorius – archit. Ulrichas, pagr. fasado autorius – K. Tenkala (K. Tencalla) Išplėsta 1783 m. Restauruota 1927–1929 (autorius – archit. J. K.), 1971–1976 m. (darbų priežiūrą vykdė archit. V. V.), (duomenys neskelbtini); 2. Vienuolyno namas – (duomenys neskelbtini) (Pastatytas 1621–1627 m. Remontuotas 1667–1668, 1698–1699, 1704, 1797, 1965–1966 m. Rekonstruotas 1829– 1930 m.) (duomenys neskelbtini); 3. Švč. M. Marijos, Gailestingumo Motinos koplyčia, vad. Aušros Vartų – (duomenys neskelbtini) (Pastatyta 1712–1715 m. Išplėsta 1764 m. Remontuota 1829, 1927–1932 m.) (duomenys neskelbtini); 4. galerija – (duomenys neskelbtini) (Pastatyta 1789–1793 m. (statybos priežiūrą vykdė archit. P. R. (P. de R.) Rekonstruota 1829–1830 m.) (duomenys neskelbtini); 5. ūkinis pastatas – (duomenys neskelbtini) (Pastatytas 1644 m.) (duomenys neskelbtini).
Kultūros ministras 2005-04-29 įsakymu Nr. ĮV-190 pripažino saugomomis nekilnojamąsias kultūros vertybes, įregistruotas Kultūros vertybių registre Kultūros vertybių apsaugos departamento prie Kultūros ministerijos direktoriaus įsakymais nuo 1995 m. birželio 12 d. iki 2005 m. balandžio 19 d. bei paskelbtais „Valstybės žiniose“ nuo jų įregistravimo dienos šiais kodais, ir nustatė šių vertybių apsaugos tikslus. Vilniaus basųjų karmelitų vienuolyno pastatų ansamblis – (duomenys neskelbtini) paminėtas įsakymo 1.4 p., kuriame paminėtiems objektams nustatytas apsaugos viešajam pažinimui ir naudojimui tikslas. Kultūros ministras 2005-04-29 įsakymo 2p. nustatė, kad šio įsakymo 1 punkte numatytos vertybės saugomos remiantis jų apskaitos dokumentais, nustatančiais vertingąsias savybes (vertybės sudėtį, apimtį, vertingas dalis ir elementus), teritorijų ir apsaugos zonų ribas bei norminiais ir individualiais teisės aktais, nustatančiais apsaugos reikalavimus (priežiūros, tvarkymo ir naudojimo sąlygas, konkrečius tvarkymo režimų darbus), kurie galioja tiek, kiek neprieštarauja Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo nuostatoms. Kultūros ministras 2005-04-29 įsakymo 3p. pavedė Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos (toliau – Departamentas) iki 2005 m. birželio 15 d. parengti ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai pateikti Departamento priemonių plano projektą, kuriame būtų numatyta šiuo įsakymu pripažintoms saugomomis nekilnojamosioms kultūros vertybėms pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymą ir kitus teisės aktus reikalingų dokumentų, jų projektų parengimas ar duomenų surinkimas.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 155 paskelbė kultūros paveldo objektus kultūros paminklais (pagal priedą). Šio priedo 85 p. nurodytas Vilniaus basųjų karmelitų vienuolyno pastatų ansamblis – (duomenys neskelbtini), kurio įrašymo į Kultūros vertybių registrą data nurodyta 2003-05-08. Nutarimo priede išvardintos Vilniaus basųjų karmelitų vienuolyno pastatų ansamblio sudėtinės dalys, prie kurių yra nurodomi turto identifikavimo duomenys iš Nekilnojamojo turto registro (pavadinimas, unikalus numeris, pažymėta plane): 1. Šv. Teresės bažnyčia – (duomenys neskelbtini) (pastatas – bažnyčia (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)); 2. Vienuolyno namas – (duomenys neskelbtini) 2 (pastatas – Pastoracijos centras (duomenys neskelbtini) pastatas – Pastoracijos centras su viešbučiu (duomenys neskelbtini) pastatas – administracinis pastatas (duomenys neskelbtini) pastatas – administracinis pastatas (duomenys neskelbtini)); 3. Švč. M. Marijos, Gailestingumo Motinos, vad. Aušros Vartų, koplyčia – (duomenys neskelbtini) (neregistruota); 4. Galerija – (duomenys neskelbtini) (neregistruota); 5. Ūkinis pastatas – (duomenys neskelbtini) (pastatas – gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini)).
Kultūros vertybių registro duomenys patvirtina, kad Vilniaus basųjų karmelitų vienuolyno pastatų ansamblis šiuo metu įregistruotas registre unikaliu kodu (duomenys neskelbtini), komplekso atskiru objektu nurodyta Švč. M. Marijos, Gailestingumo Motinos, vad. Aušros Vartų, koplyčia šiuo metu įregistruota registre unikaliu kodu (duomenys neskelbtini), komplekso atskiru objektu nurodyta Galerija šiuo metu įregistruota registre unikaliu kodu (duomenys neskelbtini). Kultūros vertybių registre nurodyta, kad Vilniaus basųjų karmelitų vienuolyno pastatų ansamblis anksčiau (1992-04-29) buvo įregistruotas Lietuvos Respublikos kultūros paminklų sąraše kodu AtR 42.
Bylos medžiaga patvirtina, kad iki Kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamento direktoriaus 2003-05-08 įsakymo dėl Vilniaus basųjų karmelitų vienuolyno pastatų ansamblio įrašymo į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, buvo rengiami objekto apskaitos dokumentai. 2002 m. Kultūros paveldo centras parengė Kultūros vertybės pagrindinį dosjė, kuriame yra nurodyti komplekso bei atskirų jo dalių kodai minimi ir 2003-05-08 įsakyme (2 t., b. l. 68-113). Kultūros vertybės dosjė nurodyta, jog objektas buvo įrašytas į kultūros paminklų sąrašą 1963-10-21. Iš atsakovo pateiktų dokumentų matyti, kad kartu su Kultūros vertybės pagrindiniu dosjė buvo parengtas ir teritorijos apsaugos zonų planas, kurio atsakovas nepateikė į bylą (2 t., b. l. 113). Planas, 2002-12-18 patvirtintas Kultūros paveldo centro direktoriaus, yra statinių kadastro ir registro dokumentų byloje (3 t., b. l. 198). Šiame dokumente yra teritorijos Aušros vartų 12, 14, Vilniuje, ribų planas bei Vilniaus basųjų karmelitų vienuolyno ansamblio visi pastatai yra pažymėti tamsesne spalva bei sunumeruoti.
Kultūros vertybės pagrindiniame dosjė yra nurodyta vienuolyno pastatų ansamblio teritorija ir apsaugos zona pagal 2002-12-18 patvirtintą planą. Dosjė aprašytas kompleksas bei jo atskiros dalys, būtent aprašyti bendrieji duomenys, nurodytas apibūdinimas (sudėtis ir apimtis), nurodyti istoriniai duomenys, kiti duomenys (prie kurių yra nurodoma kultūrinė vertė, išvardinti vertingi elementai ir dalys).
Kultūros vertybių registro duomenys patvirtina, kad Vilniaus basųjų karmelitų vienuolyno pastatų ansamblis bei jo atskiri objektai aprašyti pagal visus 2002 m. Kultūros vertybės pagrindiniame dosjė nurodytus duomenis, nurodant bendruosius duomenis bei vertingąsias savybes, prie kurių yra priskirti tiek apibūdinimas (sudėtis ir apimtis), tiek kiti duomenys, tik su mažesniu tikslumu, pvz. registre nėra nurodyti Koplyčios matmenys, kas buvo nurodyta dosjė (ilgis – 10.8 m, plotis 5 m). Kultūros vertybių registre yra pateiktos 2002 m. darytos nuotraukos, t.y. tos pačios, kurios yra dosjė.
Vilniaus apskrities viršininko 2002-01-24 įsakymu suformuotas 0.8174 ha valstybinės žemės sklypas Aušros Vartų 12, 14 Vilniuje (2 t., b. l. 133). Sklypas įregistruotas registre nurodant, jog tai yra Aušros Vartų Nr. 12, sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šio sklypo savininku nurodyta Lietuvos Respublika. 2002-05-13 yra sudaryta panaudos sutartis su Vilniaus Arkivyskupija, sutartis įrašyta registre, jos terminas nurodytas iki 2101-05-12 (2 t., b. l. 118, 148-149, 1 t., b. l. 42-44). Sklypo registro pastabose nurodyta, jog žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – kitai paskirčiai (bažnyčios ir vienuolyno statinių kompleksui eksploatuoti); bažnyčios, vienuolyno ir koplyčios pastatų ansamblis yra architektūros paminklas (AtR 42) ir yra saugomoje teritorijoje – Vilniaus senamiestyje (U1P). Žemės sklypo paskirtis – kita.
Kadastro žemėlapio ištrauka (3 t., b. l. 11) ir žemės sklypo planas (2 t., b. l. 126) patvirtina, kaip sklype Aušros Vartų Nr. 12 yra išdėstyti statiniai, kurie registre yra įregistruoti adresu Aušros Vartų 12, Viliuje bei Aušros Vartų 14, Viliuje. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad Aušros Vartų 12, Viliuje, yra įregistruoti 9 statiniai, kuriems suteikti atskiri unikalūs numeriai, 8 ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) iš jų nurodyti žymėjimai plane (2 t., b. l. 120-123), statinių savininkas yra Vilniaus arkivyskupija. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad Aušros Vartų 14, Viliuje, yra įregistruotas vienas pastatas - Bažnyčia, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėta (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 124-125), pastato savininku yra Vilniaus arkivyskupija.
Pastato Aušros Vartų 14, Viliuje, Kadastro ir registro dokumentų byla patvirtina, kad plane yra pažymėtos 8 atskiros pastato dalys, turinčios skirtingus žymėjimus - (duomenys neskelbtini), 1r1p, 2r1p, 3r1p, 4r2p, 5r2p, 6r2p, R (3 t., b. l. 148). Nurodytas aplinkybes patvirtina planas bei 1999 m. inventorizacija, kurioje bažnyčia yra nurodoma kaip pagrindinis pastatas - (duomenys neskelbtini) bei atskirai nurodomos kitos pastato dalys, tarp kurių Aušros Vartų Koplyčia pažymėta 6r2p, Galerija (patalpa nurodyta kaip atskiras ansamblio objektas) 4r2p. Kadastro ir registro dokumentų byloje esantys statinių planai patvirtina, kad Galerija yra atskira patalpa, į kurią įėjimas yra įrengtas iš lauko, turinti bendrą sieną su patalpomis 3r1p ir 5r2p, t.y. su koridoriumi jungiančiu Bažnyčią ir Koplyčią (3 t., b. l. 149, 150).
VšĮ „Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnyba“ 2009 m. lapkričio 26 d. įgaliojimu Nr. 031 statybos projektų vadovą D. Sirvydį įgaliojo pateikti Prašymą išduoti sąlygas tvarkybos darbų projektui rengti ir atsiimti sąlygas tvarkybos darbų projektui rengti. 2009 m. gruodžio 2 d. Departamento Vilniaus teritoriniame padalinyje gautas 2009 m. lapkričio 30 d. prašymas išduoti tvarkomųjų paveldosaugos darbų projektavimo sąlygas (laikinąjį apsaugos reglamentą). Prašyme nurodyta, kad numatoma atlikti Aušros Vartų koplyčios ir Galerijos dalies patalpų paprastąjį remontą, numatant: 1) esamos grindų bei laiptų dangos keitimą, 2) sienų ir lubų dažymą, 3) esamų medinių porankių remontą, 4) papildomą apšvietimo įrengimą (1 t., b. l. 21).
Departamento Vilniaus teritorinis padalinys 2009-12-17 išdavė Tvarkomųjų paveldosaugos darbų projektavimo sąlygas (laikinasis apsaugos reglamentas) Nr. 27 atlikti tvarkybos darbų projektą numatant Aušros vartų koplyčios ir galerijos dalies patalpų paprastąjį remontą - esamos grindų ir laiptų dangos keitimą, sienų ir lubų dažymą (atlikus polichrominius tyrimus), esamų medinių porankių remontą bei papildomų apšvietimo įrengimą (1 t., b. l. 22). Sąlygas išdavė R. P., pavaduojanti skyriaus vedėją.
2009-12-23 pareiškėja patikrino ir suderino UAB „Archinova“ parengtą Vilniaus basųjų karmelitų vienuolyno pastatų ansamblio Galerijos ir Aušros Vartų koplyčios vidaus patalpų paprastojo remonto techninio projekto dalį „Tvarkybos darbai: Aušros Vartų koplyčios (02) ir Galerijos (03) vidaus patalpų remontas - grindų ir laiptų apdailos keitimas, sienų dažymas, esamų turėklų remontas“ (bylos Nr. AN.LP. 2007 10 22-02,03-TP-TD, projekto vadovas A. G., 2009-11) (1 t., b. l. 55-75).
2009-12-23 išduotas Leidimas atlikti kultūros paveldo objekto tvarkomuosius paveldosaugos darbus (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 23).
2010-02-23 Kultūros paveldo departamento prie kultūros ministerijos Vilniaus teritorinis padalinys raštu pareikalavo sustabdyti statybos darbus Vilniaus basųjų karmelitų vienuolyno pastatų ansamblyje, nes darbai vykdomi ne pagal 2009-12-23 išduotą leidimą atlikti kultūros paveldo objekto tvarkomuosius paveldosaugos darbus, rankiniai turėklai demontuoti ne pagal projektą, vietoj jų įrengti nauji turėklai ne pagal projektą, dažymo darbai atliekami neatlikus polichrominių tyrimų, dažymo darbai atliekami neturint suderinto spalvinio sprendinio (4 t., b. l. 24).
2010-02-24 Vilniaus teritorinis padalinys raštu pareikalavo iš VšĮ „Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnyba“ pateikti atliktų polichrominių tyrimų išvadas, sienų lubų ir skliautų dažymo spalvinius sprendinius, buvusias galerijos duris įstatyti į buvusią vietą, aptaisyti pakeistus radiatorius prie interjero derančiomis medžiagomis, restauravus medinius porankius sumontuoti į buvusią vietą (4 t., b. l. 25).
Vilniaus teritorinis padalinys 2010-03-01 raštu sustabdė leidimo atlikti tvarkomuosius paveldosaugos darbus (duomenys neskelbtini) galiojimą (4 t., b. l. 26).
Vadovaujantis paveldo tvarkybos reglamento PTR 3.04.01:2005 „Leidimų atlikti tvarkomuosius paveldosaugos darbus išdavimo taisyklės“ 18 p., 20.3 p., t.y. nepateikus galerijos polichrominių tyrimo išvadų, Leidimas atlikti kultūros paveldo objekto tvarkomuosius pripažintas netekusiu galios nuo 2010-03-16 Vilniaus teritorinis padalinio raštu (1 t., b. l. 23, 24). Vadovaujantis reglamento 22 p. pripažintų netekusiais galios leidimų abu egzemplioriai perbraukiami įstrižais brūkšniais ir ant jų užrašoma „Pripažinta netekusiu galios“ bei nurodoma pripažinimo netekusiu galios priežastis, sprendimo priėmimo data ir pasirašoma.
2010-02-25 Departamento direktorės įsakymu Nr. Į-053 sudaryta Laikinoji komisija, kuriai pavesta atlikti Departamento Vilniaus teritorinio padalinio veiklos patikrinimą dėl Vilniaus basųjų karmelitų vienuolyno pastatų ansamblyje (unikalus kodas Kultūros vertybių registre – (duomenys neskelbtini)) vykdomų tvarkybos darbų pagal Departamento Vilniaus teritorinio padalinio 2009-12-23 išduotą leidimą atlikti kultūros paveldo objekto tvarkomuosius paveldosaugos darbus (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 8).
2010-03-29 Departamento direktorės įsakymu Nr. P-85 sudaryta komisija Departamento Vilniaus teritorinio padalinio darbuotojų, įskaitant pareiškėjos, galimiems tarnybiniams nusižengimams ištirti (toliau – Komisija). Įsakymo 2.3 punktu Komisijai pavesta ištirti, ar pareiškėja, atsižvelgiant į Laikinosios komisijos išvadas, 2009-12-23 netinkamai patikrinusi (tikrinimo žymos reg. Nr. 608) VšĮ „Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnyba“ užsakymu UAB „Achinova“ 2009 m. lapkričio mėn. parengtą Vilniaus basųjų karmelitų vienuolyno pastatų ansamblio galerijos (unikalus kodas Kultūros vertybių registre – (duomenys neskelbtini)) ir Aušros Vartų koplyčios (unikalus kodas – (duomenys neskelbtini)) vidaus patalpų paprastojo remonto techninio projekto dalį „Tvarkybos darbai: Aušros Vartų koplyčios (02) ir galerijos (03) vidaus patalpų remontas – grindų ir laiptų apdailos keitimas, sienų dažymas, esamų turėklų remontas“, galimai padarė tarnybinį nusižengimą (1 t., b. l. 95-96).
2010-03-31 Komisija pranešimu Nr. 6 pasirašytinai informavo pareiškėją, jog yra duomenų, kad pareiškėja įtariama padariusi tarnybinį nusižengimą, ir nurodyta iki 2010-04-08 pateikti paaiškinimą (1 t., b. l. 97-98). 2010-04-08 pareiškėja Komisijai pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad tikrindama projektą vadovavosi Kultūros paveldo tvarkybos darbų projektų rengimo taisyklėmis, tikrino, kad minėto projekto sprendiniais nebūtų žalojamos vertingosios savybės, nurodytos kultūros vertybės apskaitos dokumentacijoje bei būtų maksimaliai apsaugoti neįvardinti vertingais paskutinės rekonstrukcijos metu įrengti interjero elementai. Mano, kad tarnybinio nusižengimo nepadarė (1 t., b. l. 101). 2010-04-21 vykusio Komisijos posėdžio metu pareiškėja paaiškino, kad derinant projektą nutarta išsaugoti grindų dangą, nors vertingoji savybė nepažymėta, o į vertinimo tarybą nesikreipė, nes tai būtų ilgai užtrukę, be to, darbai buvo traktuojami kaip paprastasis remontas. Nors prašyta išbraukti žodžius „paprastasis remontas“, pareiškėja to nepastebėjo. Duomenys apie tyrimus paimti iš Vilniaus teritorinio padalinio archyvo. Nežinojo, kad remontas jau prasidėjęs. Nepareikalavo nurodyti, kas yra objekto valdytojas, nes vertino pagal dosjė (1 t., b. l. 102-103).
2010-04-19 Departamentas surašė aktą, kuriame nustatė kad 2010-02-23 patikrinus Galerijoje bei patalpoje prie Koplyčios vykdomus darbus nustatyta, kad darbai vykdomi nesilaikant projektinės dokumentacijos ir Vilniaus teritorinio padalinio 2009-12-23 išduoto leidimo (duomenys neskelbtini) bei nustatyti pažeidimai: išmontuoti autentiški porankiai, pakeisti naujais; medinės durys Galerijoje išmontuotos, pakeistos naujomis; sienų ir lubų dažymo darbai atliekami neturint suderinto spalvinio sprendimo (1 t., b. l. 138-141).
2010-04-28 Komisija išvadoje Nr. 16-10 „Dėl Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritorinio padalinio vyriausiosios specialistės L. Č. tarnybinio nusižengimo“ nurodė, kad pareiškėja, 2009-12-23 patikrinusi ir suderinusi PTR 3.06.01:2007 nustatytos sudėties neatitinkantį Tvarkybos darbų projektą, nesivadovavo PTR 3.06.01:2007 10.1.2, 10.1.3, 10.2.2, 10.3, 10.6, 10.9, 10.13 p. reikalavimais ir tuo pažeidė Pareigybės aprašymo 7.1 p., todėl padarė tarnybinį nusižengimą. Pareiškėja nepatikrino minėto projekto atitikimo Sąlygoms tvarkybos darbų projektui rengti bei nepareikalavusi Sąlygose tvarkybos darbų projektui rengti reikalautų polichrominių tyrimų galerijos daliai – koridoriui, neužtikrino PTR 3.06.01:2007 6 p. reikalavimų vykdymo. Pareiškėja taip pat pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 15 str. 1 d. 1 p. įtvirtintą pareigą laikytis Konstitucijos ir įstatymų ir 15 str. 1 d. 4 p. įtvirtintą pareigą tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. Siūloma pripažinti, kad pareiškėja padarė tarnybinį nusižengimą ir skirti tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą (1 t., b. l. 104-111).
2010-05-06 Departamento direktorė įsakymu Nr. P-126, vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 29 str. 1 ir 2 d. bei 3 d. 1 p., Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977, 11.1 p., Departamento nuostatų, patvirtintų kultūros ministro 2005 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. IV-I 16, 13.10 p. ir atsižvelgiant į komisijos, sudarytos Departamento direktorės 2010 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. P-89 „Dėl komisijos sudarymo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritorinio padalinio vedėjo R. B., vyriausiosios specialistės R. P. ir vyriausiosios specialistės L. Č. galimiems tarnybiniams nusižengimams tirti“, 2010 m. balandžio 28 d. išvadą Nr. 16-10 „Dėl Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritorinio padalinio vyriausiosios specialistės L. Č. tarnybinio nusižengimo“, paskyrė pareiškėjai tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą. Įsakyme pripažino, kad pareiškėja:
1.1. 2009-12-23 netinkamai patikrino bei suderino PTR 3.06.01:2007 nustatytos sudėties neatitinkantį VšĮ „Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnyba“ užsakymu UAB „Achinova“ 2009 m. lapkričio mėn. Tvarkybos darbų projektą, parengtą Vilniaus basųjų karmelitų vienuolyno pastatų ansamblio galerijos (unikalus kodas Kultūros vertybių registre – (duomenys neskelbtini)) ir Aušros Vartų koplyčios (unikalus kodas – (duomenys neskelbtini)) vidaus patalpų paprastojo remonto techninio projekto dalį „Tvarkybos darbai: Aušros Vartų koplyčios (02) ir galerijos (03) vidaus patalpų remontas – grindų ir laiptų apdailos keitimas, sienų dažymas, esamų turėklų remontas“, nesivadovavo PTR 3.06.01:2007 10.1.2, 10.1.3, 10.2.2, 10.3, 10.6, 10.9, 10.13 p. reikalavimais ir tuo pažeidė Departamento teritorinio padalinio vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo, patvirtinto Departamento direktoriaus 2008-05-30 įsakymu Nr. P-165, 7.1 p., tuo padarė tarnybinį nusižengimą.
1.2. 2009-12-23 tikrindama ir derindama VšĮ „Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnyba“ užsakymu UAB „Achinova“ 2009 m. lapkričio mėn. Tvarkybos darbų projektą, parengtą Vilniaus basųjų karmelitų vienuolyno pastatų ansamblio galerijos (unikalus kodas Kultūros vertybių registre – (duomenys neskelbtini)) ir Aušros Vartų koplyčios (unikalus kodas – (duomenys neskelbtini)) vidaus patalpų paprastojo remonto techninio projekto dalį „Tvarkybos darbai: Aušros Vartų koplyčios (02) ir galerijos (03) vidaus patalpų remontas – grindų ir laiptų apdailos keitimas, sienų dažymas, esamų turėklų remontas“, nepatikrino minėto projekto atitikimą Sąlygoms tvarkybos darbų projektui rengti ir nepareikalavo Sąlygose tvarkybos darbų projektui rengti reikalautų polichrominių tyrimų Galerijos daliai – koridoriui, neužtikrino PTR 3.06.01:2007 6 p. reikalavimų vykdymo, tuo pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 15 str. 1 d. 1 p. įtvirtintą pareigą laikytis Konstitucijos ir įstatymų ir 15 str. 1 d. 4 p. įtvirtintą pareigą tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, tuo padarė tarnybinį nusižengimą (1 t., b. l. 112-113).
Pareiškėjai tarnybinė nuobauda paskirta 1999 m. liepos 8 d. Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 15 str. 1 d. 1 ir 4 p. pagrindu. Valstybės tarnybos įstatymo 15 str. 1 d. 1 p. nustatyta, kad valstybės tarnautojai privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų; Valstybės tarnybos įstatymo 15 str. 1 d. 4 p. nustatyta, kad valstybės tarnautojai privalo tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis.
Pareiškėjai tarnybinė nuobauda paskirta už tai, kad ji netinkamai atliko savo tarnybines funkcijas derindama tvarkybos darbų projektą dėl projektuojamų atlikti darbų Vilniaus basųjų karmelitų vienuolyno pastatų ansamblio statiniuose.
Pagal Įstatymo 5 str. 2 d., nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos valstybinį administravimą organizuoja ir už jį atsako kultūros ministras. Kultūros ministras įgalioja ministerijos padalinius ir prie ministerijos įsteigtas institucijas atlikti apsaugos funkcijas. Vadovaujantis Kultūros paveldo departamento nuostatų, patvirtintų kultūros ministro 2005 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. ĮV-116 (2009 m. birželio 12 d. įsakymo Nr. ĮV-315 redakcija), 1 p., Departamentas pagal savo kompetenciją atlieka įstatymų ir kitų teisės aktų jam pavestas nekilnojamojo kultūros paveldo ir kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos funkcijas, atsako už jų vykdymą, taip pat prisideda prie nacionalinės politikos formavimo ir įgyvendinimo šiose srityse.
Departamento teritorinių padalinių nuostatų, patvirtintų Kultūros paveldo departamento direktoriaus 2007 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. P-236, 6.10 p. numatyta, kad teritoriniai padaliniai, įgyvendindami jiems nustatytus uždavinius, atlieka šias funkcijas: teikia išvadas, ar valdytojų, ketinančių vykdyti kultūros paveldo objektų tvarkybą, parengti projektiniai siūlymai ar planuojami atlikti tvarkybos darbai atitinka paveldosaugos reikalavimus (6.10 p.); kontroliuoja kultūros paveldo objektų tvarkybą ir priežiūrą, kaip vykdomas Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas, Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymas ir kiti kultūros paveldo apsaugą reglamentuojantys teisės aktai, ar nepažeidžiami šie teisės aktai (6.20 p.). Teritoriniai padaliniai turi teisę pareikalauti, kad būtų pašalinti Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo ir Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo pažeidimai (7.2 p.).
Pareiškėjai tarnybinė nuobauda paskirta už minėtų teritorinio padalinio kompetencijai priskirtų funkcijų netinkamą atlikimą.
2004 m. rugsėjo 28 d. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo Nr. IX-2452 (toliau – Įstatymas) Įstatymo 2 str. 34 d. apibrėžia tvarkybą – tai kultūros paveldui išsaugoti atliekami darbai: tyrimas (taikomasis), remontas, avarijos grėsmės pašalinimas, konservavimas, pritaikymas, restauravimas, atkūrimas, šių darbų planavimas ir projektavimas. Pagal to paties straipsnio 36 d., tvarkomieji paveldosaugos darbai – tvarkybos darbai, atliekami pagal specialias technologijas, užtikrinančias autentiškumo išsaugojimą.
Remiantis Įstatymo 23 str. 1 d., kultūros paveldo objekto tvarkyba atliekama: 1) pagal tokiam objektui nustatytus paveldosaugos reikalavimus; 2) pagal kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų reglamentus (statybos techninius reglamentus), patvirtintus aplinkos ir kultūros ministrų; 3) pagal kultūros ministro patvirtintus paveldo tvarkybos reglamentus, nustatančius reikalavimus konkretiems tvarkybos darbams. Pagal to paties straipsnio 2 d., tvarkybos projektas rengiamas remiantis Kultūros vertybių registro duomenimis, prieš projektavimą būtinų atlikti tyrimų išvadomis ir įvertinant planuojamos ūkinės veiklos poveikį aplinkai, kai tai atliekama Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nustatytais atvejais. Tyrimų, atliekamų prieš projektavimą ir reikalingų įvertinti poveikį aplinkai, privalomumą ir apimtį nustato paveldo tvarkybos reglamentai.
Paveldo tvarkybos reglamentas PTR 3.06.01:2007 „Kultūros paveldo tvarkybos darbų projektų rengimo taisyklės“ nustato saugomų kultūros paveldo objektų, tvarkomųjų paveldosaugos darbų projektų rengimo, tikrinimo ir tvirtinimo bei šių projektų keitimo ir saugojimo reikalavimus, taip pat į Kultūros vertybių registrą įrašytų kultūros paveldo objektų tvarkybos arba šių objektų teritorijose ar apsaugos zonose planuojamų tvarkomųjų statybos darbų projektinių pasiūlymų rengimo, pritarimo jiems ir jų saugojimo reikalavimus. Pagal šio reglamento 6 p., tvarkybos darbų projektai rengiami vadovaujantis registro duomenimis, istoriniais bei ikonografiniais duomenimis, prieš projektavimą privalomų atlikti taikomųjų tyrimų išvadomis, apsaugos reglamentais (kai tokie išduoti) arba laikinaisiais apsaugos reglamentais (projektavimo sąlygomis), projektiniais pasiūlymais (kuriems pritarė už kultūros paveldo apsaugą atsakinga institucija), apsaugos sutartimis (kai tokios sudarytos), nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentais arba veiklą saugomose teritorijose reglamentuojančiais dokumentais, specialiosiomis žemės ir miško naudojimo sąlygomis bei kitais kultūros ministro patvirtintais paveldo tvarkybos reglamentais nustatytais paveldosaugos reikalavimais. Pagal reglamento 12 p., tvarkybos darbų projektai turi būti pateikti patikrinti (derinti) už kultūros paveldo apsaugą atsakingai institucijai, kuri šių projektų sprendiniams pritaria raštu arba institucijos spaudu „Patikrinta“ ir šį projektą tikrinusio (derinusio) specialisto parašu. Patikrinto (suderinto) tvarkybos darbų projekto vienas egzempliorius perduodamas už kultūros paveldo apsaugą atsakingos institucijos tvarkybos darbų atlikimą kontroliuojančiam specialistui.
Nustatyta, kad pareiškėjai tarnybinė nuobauda paskirta dėl to, kad pareiškėja tikrindama ir derindama tvarkybos darbų projektą nesivadovavo paveldo tvarkymo reglamento PTR 3.06.01:2007 10.1.2, 10.1.3, 10.2.2, 10.3, 10.6, 10.9, 10.13 p. reikalavimais.
Reglamento PTR 3.06.01:2007 10 p. numato, kad kultūros paveldo objekto tvarkybos darbų projektą sudaro: 10.1 titulinis lapas, kuriame nurodoma: 10.1.2 projektuojamo objekto duomenys (pavadinimas, adresas, unikalus Kultūros vertybių registro kodas ir šio objekto bei jam naudoti priskirto žemės sklypo unikalūs numeriai, nurodyti Nekilnojamojo turto registre); 10.1.3 projekto pavadinimas (nurodant visus projektuojamus tvarkybos darbus); aiškinamasis raštas, kuriame nurodoma: 10.2.2 kokie planuojami tvarkybos darbai ir jų pasirinkimo koncepcija, paaiškinama, kaip projekto sprendiniuose numatoma saugoti projektuojamo objekto vertingąsias savybes, kaip atsižvelgiama į privalomų atlikti taikomųjų tyrimų išvadas ir projekto paveldosaugos (specialiosios) ekspertizės ir statinio techninio projekto (kai toks rengiamas) bendrosios ekspertizės pastabas ar rekomendacijas; 10.3. projekto rengėjo kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų kopijos; 10.6. objekto apmatavimai (fotogrametrinai ir pan.), esamos padėties aukštų planai, fasadai, objekto vietos kraštovaizdyje fotofiksacija ir pan.; 10.9 brėžiniai, kuriuose pažymėtos tyrinėjimų vietos, taip pat projektuojamo objekto dalys ir elementai, kuriuos tvarkybos darbų metu numatoma judinti ar kitaip fiziškai paveikti, nurodant numatomus atlikti darbus ir jų apimtį (rengiami atskirai, kai nėra galimybės to pažymėti pagrindiniuose projekto brėžiniuose); 10.13. tvarkybos darbų skaičiuojamoji kaina.
Minėta, kad 2009-12-17 išduotose Tvarkomųjų paveldosaugos darbų projektavimo sąlygose (laikinasis apsaugos reglamentas) Nr. 27 dėl Aušros vartų koplyčios ir Galerijos dalies patalpų paprastojo remonto numatyti darbai: esamos grindų ir laiptų dangos keitimas, sienų ir lubų dažymas (atlikus polichrominius tyrimus), esamų medinių porankių remontas bei papildomo apšvietimo įrengimas (1 t., b. l. 22). Nustatyta, kad tvarkybos darbų projekto aiškinamajame rašte nurodyta, jog numatyta atlikti: 1) 1932 m. restauracijos metu paklotas keramikines plyteles tiek galerijos pirmo aukšto koridoriuje tiek Aušros Vartų Koplyčios dalyje ties įėjimu siūloma išsaugoti, užklojant jas iš viršaus nauja granitinio akmens danga, kartu įrengiant grindjuostes. Numatoma aptaisyti sienų šonus granitinio akmens panelėmis; 2) esamus šiluminius vamzdžius keisti naujais, „paslepiant“ vamzdyną grindyse, įrengti naujus šilumos prietaisus; 3) sienų, lubų, skliautų bei karnizų dažymą; 4) esamus medinius porankius Galerijos dalyje bei medines dekoratyvines paneles Aušros Vartų koplyčios dalyje numatoma atnaujinti; 5) suprojektuojamas naujas apšvietimas (1 t., b. l. 57-58). Remiantis tvarkybos darbų projekto medinių gaminių žiniaraščiu, taip pat numatyta restauruoti esamas metalines duris su metalo elementais (1 t., b. l. 74).
Projekto schemoje pažymėta tvarkoma pastato dalis (1 t., b. l. 68). Ši schema bei projekto planai (1 t., b. l. 69-71) patvirtina, kad projekte numatyti darbai buvo ir turėjo būti atlikti patalpoje esančioje šalia Koplyčios, per šią patalpą yra įėjimas į Koplyčią, taip pat buvo tvarkomi statinio dalis jungianti Bažnyčią ir Koplyčią. Nurodytas aplinkybes patvirtina taip pat prie projekto esančios nuotraukos, kuriuose yra užfiksuotos numatytos tvarkyti statinio dalys (1 t., b. l. 62-67). Šiuose nuotraukose yra užfiksuota statinio dalis jungianti Bažnyčią ir Koplyčią, bei patalpa, esanti minėto koridoriaus pabaigoje, esanti tarp šio koridoriaus ir Koplyčios (1 t., b. l. 67). Nuotraukos patvirtina, kad laiptai buvo keičiami koridoriuje, grindų danga koridoriaus dalyje bei patalpoje esančioje tarp koridoriaus ir Koplyčios, šioje patalpoje numatyta atnaujinti medines dekoratyvines paneles. Dažymo darbus buvo numatyta atlikti abiejuose patalpose, kitų darbų atlikimo vieta nurodyta projekto minėtame aiškinamajame rašte.
Kaip jau buvo minėta, pastato Aušros Vartų 14, Viliuje, Kadastro ir registro dokumentų byla patvirtina, kad plane yra pažymėtos 8 atskiros pastato dalys, turinčios skirtingus žymėjimus - (duomenys neskelbtini), 1r1p, 2r1p, 3r1p, 4r2p, 5r2p, 6r2p, R (3 t., b. l. 148). Šioje byloje esantis antro aukšto planas patvirtina, kad statinio dalyje, pažymėtoje indeksu 6r2p yra 4 patalpos, viena iš kurių yra minėta patalpa jungianti koridorių ir Koplyčią bei dar dvi patalpos, esančios už minėtos patalpos prie įėjimo į Koplyčią ir už Koplyčios esanti patalpa (3 t., b. l. 151). Koplyčios patalpa šiame plane yra pažymėta indeksu 1-15, prie įėjimo esanti patalpa pažymėta 1-11, kitos dvi minėtos 1-12 ir 1-14. 1999 m. inventorizuojant patalpas yra nurodyta, kad patalpa 1-15 tai yra Koplyčia, 1-11 – koridorius, 1-12 – kambarys, 1-14 – pagrindinė pat. (3 t., b. l. 155). Kaip jau buvo minėta, Galerija (patalpa nurodyta kaip atskiras ansamblio objektas) plane yra pažymėta indeksu 4r2p. Kadastro ir registro dokumentų byloje esantys statinių planai patvirtina, kad Galerija yra atskira patalpa, į kurią įėjimas yra įrengtas iš lauko, turinti bendrą sieną su patalpomis 3r1p ir 5r2p, t.y. su koridoriumi jungiančiu Bažnyčią ir Koplyčią (3 t., b. l. 149, 150). Nurodytas aplinkybes patvirtina ir pirmo ir antro aukšto planai (3 t., b. l. 151). Antrame aukšte ši patalpa pažymėta 1-10 indeksu inventorizuota kaip vargonų patalpa (3 t., b. l. 155).
Projekte buvo nurodyta, kad tvarkybos darbai bus atliekami į Kultūros vertybių registrą įrašytų objektų Koplyčios (unikalus kodas registre (duomenys neskelbtini)) ir Galerijos (unikalus kodas registre (duomenys neskelbtini)) tvarkybos darbai. Kultūros vertybių registre apibūdinant plano, tūrio ir erdvių kompozicijas nurodyta – koplyčia stačiakampio plano, dviejų aukštų, pirmąjį aukštą sudaro plati pravažiavimo anga, antrajame aukšte įrengta koplyčia; apibūdinant koplyčios aplinką paminėta, kad iš R pusės prie jos glaudžiasi laiptinė ir pagalbinės patalpos <...>. Koplyčios dosjė yra nurodyti patalpos matmenys - ilgis – 10.8 m, plotis 5 m. Kultūros vertybių registre apibūdinant plano, tūrio ir erdvių kompozicijas nurodyta – galerija ištęsto stačiakampio plano, dviejų aukštų; pirmame aukšte yra penkių angų arkada, antrame patalpa; apibūdinant galerijos aplinką paminėta, kad galerija R šonu glaudžiasi prie koridoriaus, jungiančio bažnyčią ir koplyčią. Galerija aiškiai yra matoma nuotraukoje, kuri yra Kultūros vertybių registre ir dosjė.
Kaip jau minėta Kultūros vertybių registre Koplyčia ir Galerija nurodytos kaip atskiros Vilniaus basųjų karmelitų vienuolyno ansamblio saugotinos dalys. Vilniaus basųjų karmelitų vienuolyno ansamblis (unikalus objekto kodas registre (duomenys neskelbtini)) yra apibūdintas taip pat kaip visas saugotinas kompleksas. Kultūros vertybių registre apibūdinant plano, tūrio ir erdvių kompozicijas nurodyta, kad vienuolyno ansamblį sudaro Šv. Teresės bažnyčia, vienuolyno namas, koplyčia, galerija ir ūkinis pastatas; koplyčia ir bažnyčia pagrindiniais fasadais atgręžtos į Aušros Vartų g., užbaigia jos perspektyvą ir dominuoja ansamblyje bei Senamiesčio P dalyje; kiti ansamblio pastatai neaukšti, nuo Aušros Vartų g. pusės užstoti bažnyčios; ansamblis kompaktiškai išsidėstęs netaisyklingos konfigūracijos sklype; jo viduryje stovi vienuolyno namas, kurio korpusai sugrupuoti apie vidaus kiemus; V pusėje prie jų priglausta bažnyčia; palei Aušros Vartų g. einanti galerija jungia bažnyčią su koplyčia, stovinčia ansamblio PV pusėje.
Pagal Vilniaus basųjų karmelitų vienuolyno ansamblio bendrą aprašymą galima būtų daryti prielaidą, kad galerija yra visa statinio dalis, jungianti bažnyčią su koplyčia.
Kaip jau buvo minėta, kartu su Kultūros vertybės pagrindiniu dosjė buvo parengtas ir teritorijos apsaugos zonų planas, kuriame yra ir Vilniaus basųjų karmelitų vienuolyno ansamblio visi pastatai yra pažymėti tamsesne spalva bei sunumeruoti (3 t., b. l. 198). Šiame plane Galerija yra pažymėta skaičiumi 4. Šiame plane nėra atskirtos statinių dalys nei ankščiau minėtų atskirai įregistruotų, nei bažnyčios statinių dalys. Todėl šiame plane pažymėta Galerija, pavaizduota viduryje esančio koridoriaus, jungiančio Bažnyčią ir Koplyčią, galėtų būti suprantama kaip viena patalpa. Tačiau šis planas yra bendro pobūdžio ir jame visų pirmą buvo nustatytos sklypo apsaugos zonos, bet ne statinių saugotinos dalys.
Tvarkybos darbų projektas bei minėti Kultūros vertybių registre bei ansamblio bei atskirų jo objektų dosjė esantys apskaitos duomenys, statinių (bažnyčios) Kadastro ir registro dokumentų byla patvirtina, kad tvarkybos darbai buvo atliekami Vilniaus basųjų karmelitų vienuolyno ansamblio statinių dalyje, kurie nėra įrašyti Kultūros vertybių registrą kaip atskiros ansamblio dalys, t.y. tvarkybos darbai nebuvo atliekami nei Koplyčioje, nei Galerijoje, bet patalpose esančiuose šalia šių objektų. Dėl to, ginčijamu atveju turėjo būti taikomi paveldosaugos reikalavimai, nustatyti Vilniaus basųjų karmelitų vienuolyno ansambliui((duomenys neskelbtini)). Kultūros vertybių registre bei dosjė ansamblio vertingi elementai ir dalys yra bažnyčios ir koplyčios tūrių erdvinis-vizualinis ryšys. Dėl to derinant tvarkybos darbų projektą galėjo būti sprendžiamas tik klausimas dėl to, ar numatomais tvarkybos darbais nebuvo pažeidžiamas bažnyčios ir koplyčios tūrių erdvinis-vizualinis ryšys. Bylos dokumentai patvirtina, kad numatytais bei vėliau pradėtais atlikti remonto darbais nebuvo pažeidžiamos ansamblio vertingi elementai ir dalys. Remontuojama patalpa – koridorius jungiantis Bažnyčią bei Koplyčią, šalia Koplyčios esanti patalpa nėra atskirai apskaitomos registre, todėl jų apsaugai negali būti taikomi atsakovo nurodyti paveldosaugos reikalavimai, kuriuos atsakovas minėjo iš atskirų ansamblio dalių (Galerijos, Koplyčios) apskaitos.
Minėtos Įstatymo normos patvirtina, kad paveldosaugos reikalavimai gali būti ir turi būti taikomi vertingiems elementams ir dalims, užfiksuotiems objekto apskaitos dokumentuose, kitaip negalima įgyvendinti šio reikalavimo. Atsakovas nenurodė ir byloje nėra dokumentų, patvirtinančių, kad atsakovo minėtos vertingos savybės ir dalys (betoniniai laiptai, autentiškos koridoriaus sienos, mediniai turėklai, medinės palangės, medinės panelės patalpoje prie Koplyčios, medinės durys, grindų danga) būtų buvusios apskaitytos objekto apskaitos dokumentuose. Dėl to, atsakovas be pagrindo konstatavo kaip esminį pareiškėjos veiksmų neteisėtumą derinant projektą, kuriame nebuvo užtikrintas, atsakovo tvirtinimu, minėtų vertingų dalių neišsaugojimas. Priešingai, bylos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėja pareikalavo, kad keičiant grindų dangą būtų išsaugota dalis esančios dangos ir ji būtų tik uždengta nauja danga, pareiškėja pagal minėtus teisės aktus tokios pareigos neturėjo.
Pareiškėjo argumentas dėl to, kad ansamblio objektuose yra minimi vertingi elementai medžiagiškumas, kurios saugojimo neužtikrino pareiškėja, yra neteisingi. Medžiagiškumą galima būtų saugoti tik dėl tų pastato dalių, kur yra užfiksuotos medžiagos arba kitaip nurodyta saugoti atskiras dalis. Pvz. prie Galerijos aprašymo pamatų, sienų, stogo medžiagos; prie Koplyčios vertingų elementų nurodytos autentiškos sienos.
Dėl nurodytų motyvų, atsakovas be pagrindo konstatavo, jog ginčijamu atveju turėjo būti taikomi Paveldo tvarkybos reglamentas PTR 2.04.01:2006 „Medžio apdaila ir stalių gaminiai. Bendrieji reikalavimai“, nustatantis kultūros paveldo objektuose ir jų teritorijose esančių statinių stalių gaminių ir medžio apdailos tvarkybos bendruosius reikalavimus bei Paveldo tvarkybos reglamentas PTR 2.06.02:2006 „Interjerų dekoratyvinės dangos, dekoratyvinis tinkas, tinkuoti, dažyti paviršiai. Bendrieji reikalavimai“, nustatantis kultūros paveldo objektuose ir jų teritorijose esančių statinių interjerų dekoratyvinių dangų, dekoratyvinio tinko, tinkuotų, dažytų paviršių tvarkybos bendruosius reikalavimus. Šiuose teisės aktuose minimi tvarkybos darbai atliekami tik turint išsamius tyrimus, tikslius duomenis apie jų techninę būklę ir kitus duomenis.
Pagal Kultūros vertybių registrą Koplyčios vertingi elementai ir dalys yra tūris, aukštų planinė–erdvinė struktūra, medžiagiškumas, fasadų architektūra, autentiškos sienos, autentiškos langų angos, jų forma, plati arkinė įvažiavimo anga, piliastrai, kapiteliai, trikampis frontonas su Apvaizdos akies reljefu, bokštelis, dekoro elementai; viduje – skliautai, altorius, reljefiniai dekoro elementai; interjero apibūdinimas – koplyčioje įrengtas altorius su „Aušros Vartų Madonos“ paveikslu.
Pagal Kultūros vertybių registrą Koplyčios vertingi elementai ir dalys yra tūris, planinė–erdvinė struktūra; medžiagiškumas, fasadų architektūra, arkada, puskolonės, atikas, arkiniai langai ir jų aprėminimas, baliustrada, antablementas, karnizas su dantukais, viduje – arkada.
Kaip jau buvo minėta nei Koplyčia, nei Galerija nebuvo remontuojama, dėl to atsakovas be pagrindo minėjo šių objektų vertingus elementus ir dalis.
Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad projekte neteisingai buvo nurodyti objektai bei atitinkamai jų unikalūs numeriai bei nenurodytas sklypo unikalus numeris, kaip to reikalauja minėti teisės aktai. Projekte turėjo būti nurodyta, kad remontas atliekamas Vilniaus basųjų karmelitų vienuolyno ansamblyje ((duomenys neskelbtini)). Ši klaida neturėjo neigiamos įtakos paveldosaugos reikalavimų taikymui, nes remontuojamos buvo statinio dalys, kurios nėra priskirtos prie atskirų saugotinų ansamblio objektų, t.y. šiai daliai neturi būti taikomi tokie griežti reikalavimai kaip atskiriems objektams, kurie yra apskaityti aprašyti Kultūros vertybių registre bei dosjė. Dėl sklypo unikalaus numerio neįrašymo taip pat neatsirado ir negalėjo atsirasti neigiamų pasekmių, nes pažymėjimas su visais sklypo išsamiais dokumentais buvo pateiktas kartu su projektu.
Nepagrįsti yra atsakovo argumentai dėl neatliktų polichrominių tyrimų. Projektavimo sąlygose nurodyta atlikti polichrominius tyrimus. Projektavimo sąlygas išdavė R. P., pavadavusi Vilniaus teritorinio padalinio vedėją R. B.. Pareiškėjos bei R. B., apklausto teisme liudytoju, paaiškinimai patvirtina, kad R. P. įrašydama reikalavimą dėl polichrominių tyrimų, galėjo nežinoti, jog tokie tyrimai yra atlikti 2001 m. ir yra Vilniaus teritorinio padalinio archyve. Pareiškėja derindama projektą vadovavosi iš archyvo paimtais 2001 m. atliktais polichrominiais tyrimais, pareiškėja bei R. bitinas patvirtino, jog tokia praktika buvo įprasta visais atvejais. Pareiškėjos pateiktas 2001 m. atliktų polichrominių tyrimų nuorašas patvirtina, kad tyrimai buvo pateikti Vilniaus teritoriniams padaliniui 2001-06-13 (4 t., b. l. 61-80). Minėtuose tyrimuose buvo ir spalvinio sprendinio pasiūlymai. Tyrimai atlikti Šv. Teresės bažnyčios užsakymu, gavus Departamento leidimą tokiems tyrimams atlikti. Tyrimų metu buvo išsamiai ištirta Koplyčia, patalpa šalia koplyčios ir atliktas žvalgybinis zondažas laiptinės skliaute. Tyrimuose pateikti spalvinio sprendinio pasiūlymai visoms minėtoms patalpoms. Tyrimuose padarytos tokios išvados: tyrimų metu pirminio XVIII a tinko neaptikta; matomi Aušros Vartų Koplyčios, šalia patalpos ir laiptinės sienos ir skliautai pertinkuoti XIX a II pusėje; tuo metu patalpa šalia koplyčios buvo tapybiškai dekoruota, tačiau vėlesnių perdažymo etapų metu dekoras apnaikintas; dabar neįskaitomas ir nesaugotinas; Koplyčioje XIX a II pusės sluoksnis taip pat išlikęs tik fragmentiškai; buvo monochrominis tik lipdiniai išskirti šviesia spalva; meninės vertės neturi; laiptinėje ankstyviausias skliauto XIX a II pusės sluoksnis – pilkai melsvos spalvos su buvusio, neišlikusio polichrominio dekoro pėdsakais; laiptinės sienų karnizo ankstyviausias sluoksnis dramblio kaulo spalvos; kituose perdažymo sluoksniuose (vieno zondažo apimtyje) polichrominio dekoro neaptikta.
Be minėtų išvadų polichrominių tyrimo ataskaitoje yra nurodyta istorinių žinių santrauka, tyrimų duomenys, spalvinio sprendinio siūlymai.
Dėl nurodytų motyvų, atsakovas be pagrindo padarė išvadas, kad tvarkybos darbai buvo atliekami neatlikus polichrominių tyrimų bei be pagrindo padarė išvadas, kad tokie tyrimai neišsamūs.
Neteisingi ir nesusiję su nagrinėjama byla yra atsakovo motyvai dėl pareiškėjos teisės spręsti dėl statinio vertingųjų savybių nustatymo.
Minėta, kad Viešo Kultūros vertybių registro duomenys patvirtina, kad ginčo objektas yra įrašytas į Kultūros vertybių registrą iki 2005-04-19, t.y. iki šiuo metu galiojančios Įstatymo redakcijos įsigaliojimo.
2004 m. rugsėjo 28 d. Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. IX-2452 2 str. 1 d. nustatyta, kad šis įstatymas įsigalioja po 6 mėnesių nuo paskelbimo „Valstybės žiniose“. Vadovaujantis šia norma Įstatymo nauja redakcija įsigaliojo 2005-04-19. Įstatyme Nr. IX-2452 yra išspręstas klausimas dėl iki Įstatymo naujos redakcijos įsigaliojimo buvusių įregistruotų nekilnojamųjų kultūros vertybių teisinio statuso. 2004 m. rugsėjo 28 d. Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. IX-2452 3 str. nustato, kad visi objektai, saugoti kaip nekilnojamosios kultūros vertybės pagal įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo įgyvendinimo“ 9 str., pripažįstami Kultūros vertybių registre registruotomis nekilnojamosiomis kultūros vertybėmis. 1995 m. sausio 24 d. įstatymo Nr. I-761 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo įgyvendinimo“ 9 str. nustatyta, kad į Lietuvos Respublikos respublikinės ir vietinės reikšmės istorijos ir kultūros paminklų sąrašus, Naujai išaiškinamų istorijos ir kultūros paminklų sąrašą įrašyti bei į laikinąją istorijos ir kultūros paminklų apskaitą įtraukti objektai, <...> kol bus nuspręsta dėl jų įrašymo į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, turi būti saugoma kaip nekilnojamosios kultūros vertybės. Istorijos ir kultūros paminklų <...> apsaugos dokumentai (apsaugos ir nuomos sutartis, apsaugos sutartis, įsipareigojimas saugoti paminklą), jų apsaugos zonų nustatymo ir kiti dokumentai galioja, kol jie bus pakeisti pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymą.
Ginčijamu atveju minėtos teisės aktų normos buvo įgyvendintos po Įstatymo įsigaliojimo įrašius objektą į Kultūros vertybių registrą.
Dėl nurodytų motyvų, neturi reikšmės šios bylos išsprendimui skundo motyvai dėl ansamblio vertingų savybių buvimo ar nebuvimo ir jų išaiškinimo pagal nuo 2005-04-19 įsigaliojusią Įstatymo redakciją ir joje nustatytą tvarką, kuri taikytina objektams, neįrašytiems į Kultūros vertybių registrą, arba kurių negalima buvo laikyti saugomais pagal minėtas Įstatymo įgyvendinimo tvarką reglamentuojančias normas.
Pagal šiuo metu galiojančią tvarką Nekilnojamųjų kultūros vertybių reikšmingumą, kultūros paveldo objektų ar vietovių vertingąsias savybes nustato ir teritorijų ribas apibrėžia šio straipsnio 4 dalyje nurodytų institucijų sudarytos nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos (8 str. 5 d.). Įstatymo 8 str. 8 d. yra numatyta, kad Nekilnojamosios kultūros vertybės registruojamos vertinimo tarybai nusprendus, kad vertybei reikalinga teisinė apsauga; tokios vertybės registruojamos kaip kultūros paveldo pavieniai ar kompleksiniai objektai ar vietovės. Įstatymo 8 str. 10 d. yra numatyta, kad Departamentas kiekvienai registruotai nekilnojamajai kultūros vertybei nustato kodą, jį įrašo Kultūros vertybių registre <...>. Ši tvarka ginčo objektui yra neaktuali, nes pastatas jau yra įrašytas į Kultūros vertybių registrą.
Įstatymo nustatyta tvarka gali būti aktuali ginčo statiniui vykdant nekilnojamojo turto paveldo apsaugą, būtent atliekant kultūros paveldo objekto tvarkybą. Įstatymo 23 str. 3 d. nustatyta, kad tvarkybos metu aptikus naujų vertingųjų savybių, darbai sustabdomi šio įstatymo 9 str. 3 d. nustatyta tvarka; aptiktoms vertingosioms savybės atskleisti atliekami papildomi tyrimai. Tokiu atveju pagal Įstatymo 9 str. 3 d. gali būti keliamas klausimas dėl aptiktų vertingųjų savybių atskleidimo ir apsaugos reikalavimų patikslinimo. Ginčo atveju gali būti keliamas klausimas nurodyta tvarka dėl jau įregistruoto nekilnojamojo kultūros paveldo objekto naujų vertingų savybių atskleidimo, tačiau šis procesas nedaro įtakos ir negalėjo daryti įtakos galiojančio šio objekto kaip nekilnojamosios kultūros vertybės teisiniam statusui. Atsakovas nenurodė ir byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kokios naujos vertingos savybės buvo aptiktos tvarkybos metu, kokių naujų vertingų savybių apskaitos procesas turėtų būti inicijuojamas ginčijamu atveju. Pažymėtina, kad tokio proceso inicijavimas yra atsakovo institucijos kompetencija. Byloje nėra ir atsakovas nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog Departamentas būtų inicijavęs naujų vertingų savybių apskaitos procesą ginčo objekte.
Pareiškėja sprendė klausimą dėl projekto derinimo pagal galiojančią objektui nustatytą teisinę apsaugą, taikytiną šiam objektui kaip kultūros paveldo objektui, būtent kultūros paveldo statiniui, todėl galėjo ir privalėjo vadovautis galiojančiais paveldosaugos reikalavimais.
Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes ir remiantis anksčiau nurodytų teisės aktų nuostatomis, darytina išvada, kad pareiškėja, pritardama ir suderindama parengtą tvarkybos darbų projektą, nepažeidė Teritorinio padalinio vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo reikalavimų, nes nepadarė pažeidimų, nurodytų tarnybinio patikrinimo išvadoje ir ginčijamame įsakyme, todėl pareiškėjai neteisėtai ir nepagrįstai paskirta tarnybinė nuobauda.
Be to, nuobauda paskirta pažeidžiant teisės aktų nustatytą tvarką.
Valstybės tarnybos įstatymo 30 str. 1 d. nustatyta, kad tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos, neįskaitant laiko, kurį valstybės tarnautojas nebuvo darbe dėl ligos, buvo komandiruotėje arba atostogavo, o iškėlus baudžiamąją bylą arba atliekant tarnybinį ar kitą kompetentingos institucijos patikrinimą – ne vėliau kaip per du mėnesius nuo baudžiamosios bylos nutraukimo arba teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, tarnybinio ar kito kompetentingos institucijos patikrinimo užbaigimo dienos. Negalima skirti tarnybinės nuobaudos, jei praėjo 6 mėnesiai nuo nusižengimo padarymo dienos, išskyrus atvejus, kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją) arba tarnybinį ar kitą kompetentingos institucijos patikrinimą. Šiais atvejais tarnybinė nuobauda turi būti skiriama ne vėliau kaip per trejus metus nuo nusižengimo padarymo dienos.
Nustatyta, kad tarnybinio pažeidimo padarymo diena buvo nurodyta 2009-12-23. Byloje nustatytos aplinkybės neginčijamai patvirtina, kad 2010-02-23 Departamentas pareikalavo sustabdyti statybos darbus, todėl ne vėlesnė kaip ši data laikytina pažeidimo paaiškėjimo diena. Nuobauda paskirta 2010-05-06, t.y. praleidus Valstybės tarnybos įstatymo 30 str. 1 d. nustatytą terminą.
Dėl nurodytų motyvų, konstatuotina, kad atsakovas skyrė pareiškėjai tarnybinę nuobaudą neturėdamas faktinio nei teisinio pagrindo, nuobaudą skyrė pažeisdamas įstatymo nustatytą tvarką, todėl įsakymas naikinamas (ABTĮ 88 str. 2 p.).
Pažymėtina, kad ne tik pareiškėja neištaisė minėtos klaidos dėl remontuojamo pavadinimo ar tikslios remontuojamo statinio dalies įvardijimo, tos pačios klaidos buvo nurodomos tiek tyrimo metu, kurį atliko atsakovas, tiek teisminio nagrinėjimo metu. Tokia situacija kultūros paveldo objekto tvarkybos metu gali atsirasti dėl kultūros paveldo objektų, būtent dėl kultūros paveldo statinių apskaitos tvarkos. Ginčijamas objektas įrašytas į registrą iki šiuo metu galiojančios Įstatymo redakcijos įsigaliojimo pagal dosjė parengtus dokumentus. Šiuo metu paveldosaugos reikalavimai faktiškai taikomi pagal analogiškus apskaitos duomenis, nurodytus Kultūros vertybių registre. Prie apskaitos duomenų yra įrašomi bendri duomenys apie pastatą, trumpai apibūdinama objekto (statinio ar jo dalies) aplinka bei pateikiamas trumpas objekto plano, tūrio ir erdvių apibūdinimas, pateikiama viena nuotrauka. Apskaitant Kultūros vertybių registre statinius nėra pateikiami techninės apskaitos dokumentai (Kadastro ir registro dokumentai), dėl to registre yra pateikiami tik bendro pobūdžio duomenys apie statinius, kurie gali būti netikslūs dėl trumpų aprašymų ir techninės apskaitos dokumentų nebuvimo. Ypatingą reikšmę gali turėti nurodyti netikslumai dėl objektų, kurie nėra suformuoti ir įregistruoti registre kaip atskiri nekilnojamieji daiktai (pagrindiniai ar priklausiniai), kaip ir buvo ginčijamu atveju dėl Koplyčios ir Galerijos, kurios nėra įregistruotos kaip nekilnojamieji daiktai, bet yra kito įregistruoto statinio (Bažnyčios) dalimi. Įstatymo 2 str. 14 d. yra nustatyta, kad kultūros paveldo objektu gali būti pavieniai ar į kompleksą įeinantys objektai, registruoti kaip nekilnojamosios kultūros vertybės <...> statiniai ar kiti nekilnojamieji daiktai, kurie turi vertingųjų savybių ir kartu su jiems priskirta teritorija yra atskiri daiktinės teisės objektai ar gali jais būti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 2 p., 127 str. 1 d.,
nusprendė:
pareiškėjos L. Č. prašymą tenkinti.
Panaikinti 2010-05-06 Kultūros paveldo departamento direktorės įsakymą Nr. P-126 „Dėl Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritorinio padalinio vyriausiosios specialistės L. Č. tarnybinio nusižengimo“, kuriuo L. Č. paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas.
Sprendimas per 14 dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.