Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. I-1253-281/2019 Teismo proceso Nr. 3-61-3-04006-2018-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 8.2.3; 55.1.3 (S)

2019 m. kovo 5 d.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Inos Kirkutienės, Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Liudmilos Zaborovskos,

atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei J. P.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų R. M. (R. M.) ir V. S. (V. S.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjai R. M. ir V. S. teismui pateikė skundą, prašydami: 1) panaikinti Migracijos departamento (toliau – ir Departamentas) 2018-11-09 sprendimą atsisakyti išduoti pareiškėjams leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, panaikinti Ukrainos piliečiui R. M., gim. (duomenys neskelbtini) išduotą daugkartinę nacionalinę vizą Nr. 003616314, panaikinti Rusijos Federacijos pilietei V. S., gim. (duomenys neskelbtini) išduotą daugkartinę nacionalinę vizą Nr. 003616313; 2) įpareigoti Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjų 2018-08-22 prašymus išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (t. I, b. l. 1–5, t. II, b. l. 18–23).

Paaiškino, kad R. M. prašymas Departamentui buvo grindžiamas Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ĮUTP) 40 straipsnio 1 dalies 41 punkto ir 44¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, pagal kurias leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą. Pareiškėjas atitiko visas sąlygas leidimo laikinai gyventi išdavimui, o Migracijos departamentas nenustatė nei vieno UTPĮ nustatytų sąlygų neatitikimo. Departamentas išvadą, kad pareiškėjas R. M. neketina dirbti finansų vadybininku (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Bendrovė), jo pateikti duomenys neatitinka tikrovės ir jo deklaruoti atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslai yra kitokie padarė vien tik įvertinęs Bendrovės vykdomą veiklą. Teigia, kad toks vertinimas atliekamas kuomet užsienietis ketina gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje teisėtos veiklos pagrindu, t. y. pagal UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir 45 straipsnio 1 dalies 1 punktą, o ne darbo pagrindu, t. y. užsieniečiui, ketinančiam dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą ir gavus Užimtumo tarnybos sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, kaip to siekia pareiškėjas. Vienintelis UTPĮ numatytas reikalavimas bendrovei, kurioje užsienietis, besikreipiantis dėl leidimo laikinai gyventi, ketina dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, yra šios bendrovės, kaip darbdavio, įsipareigojimas įdarbinti užsienietį ne trumpesniam negu vienerių metų laikotarpiui pagal darbo sutartį ir mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu 1,5 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžio. Nurodo, kad šiuo atveju (duomenys neskelbtini) veiklos patikrinimas buvo atliktas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, todėl tokio patikrinimo metu nustatytos aplinkybės negali būti pagrindu atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi, juolab, kad, kaip nurodyta ir pradiniame skunde, net ir atliekant minimą neteisėtą patikrinimą, buvo padaryta aibė klaidų.

Aplinkybė, jog, Departamento nuomone, bendrovė (duomenys neskelbtini) nevykdo veiklos, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjai neatitinka UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 41 punkto ir 43 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytų sąlygų leidimams laikinai gyventi gauti. Ši bendrovė galėtų vykdyti numatytą statybos darbų veiklą tik tada, kai tam tikslui pasamdytas darbuotojas – pareiškėjas – pradėtų dirbti, ko jis negali padaryti, nes darbo sutartis įsigalioja ir pradėti dirbti galima tik Departamentui išdavus leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Departamentui neišdavus leidimo laikinai gyventi pareiškėjas R. M. negalėjo pradėti dirbti pagal darbo sutartį, o jo darbdavys – bendrovė (duomenys neskelbtini) – negalėjo įvykdyti sutartinių įsipareigojimų klientams. Nors iš pateiktų pareiškėjo dokumentų, kurių UTPĮ neįpareigoja pateikti Departamentui: patalpų nuomos sutarčių, sudarytų darbo sutarčių, statybos rango sutarties, skelbimų internete, foto medžiagos apie Bendrovės vykdomą veiklą, dokumentų apie užregistruotas laisvas darbo vietas Užimtumo tarnyboje, matyti, kad pareiškėjo ketinimai buvo tikri ir objektyviai pagrįsti.

Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas kreipėsi leidimo laikinai gyventi ne kaip bendrovės (duomenys neskelbtini) dalyvis ar valdymo organo narys, bet kaip asmuo, ketinantis dirbti (duomenys neskelbtini). Todėl suprantama, jog tam tikrų dalykų apie Bendrovę pareiškėjas, kaip būsimas samdomas darbuotojas, gali objektyviai nežinoti. Be to, Departamento surinktuose dokumentuose nebuvo nei vieno įrodymo, kuris galėtų patvirtinti pareiškėjų nelegalios migracijos grėsmę. Vien aplinkybės, susiję su darbdavio veiklos ypatumais, jo dalyvių ir vadovų priimtais sprendimais, nepaisant to, kad šis darbdavys yra teisėtai įsteigtas ir Lietuvos Respublikoje veiklą vykdantis juridinis asmuo, realiai neįrodžius pareiškėjų nelegalios migracijos grėsmės, nesudaro pagrindo užsieniečiui, ketinančiam dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi.

Teismo posėdyje pareiškėjai ir jų atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė jį tenkinti.

Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjų skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (t. I, b. l. 42–48).

Paaiškino, kad išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui atsisakoma jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, jeigu jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu UTPĮ nustatytu pagrindu, jeigu darbdavys, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ar priimantysis subjektas, yra likviduojamas, bankrutuojantis arba nevykdo ekonominės veiklos. Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo su prašymu pateiktus ir papildomai pateiktus dokumentus, ginčijamame sprendime konstatavo, kad pareiškėjas siekė tik formaliai atitikti UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 41 punkte ir UTPĮ 44¹ straipsnio 1 dalyje punkte nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas ir teikė tikrovės (faktinės situacijos) neatitinkančius duomenis apie Bendrovės veiklą, todėl padaryta išvada, kad Bendrovė nevykdo realios ekonominės veiklos Lietuvos Respublikoje, o tai reiškia, kad pareiškėjas Departamentui teikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie savo atvykimo tikslą Lietuvos Respublikoje bei apie Bendrovės veiklą Lietuvos Respublikoje. Nenustačius, kad Bendrovė vykdytų ekonominę veiklą, ginčijamame sprendime konstatuota, kad pareiškėjas neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu UTPĮ nustatytu pagrindu. Duomenų visuma rodo pareiškėjo nesąžiningumą, piktnaudžiavimą leidimų laikinai gyventi išdavimo procedūra ir leidžia daryti išvadą, kad yra rimtas pagrindas manyti, jog gali kilti pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmė.

Teigia, kad Bendrovė įregistruota (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), šis adresas gerai žinomas Departamentui, nes juo nuolat registruojamos įmonės, kurių dalyviai yra trečiųjų šalių piliečiai, siekiantys gauti leidimus laikinai gyventi. Bendrovės direktorė ir vienintelė akcininkė yra pareiškėjo motina O. M., kuriai priklauso 25 vnt. vardinių paprastųjų 100 Eur nominalios vertės akcijų. Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyriaus pareigūnams nuvykus Bendrovės veiklos vykdymo adresu (duomenys neskelbtini), požymių, kad čia būtų vykdoma Bendrovės veikla, nenustatyta, o tuo pačiu adresu veikiančios įmonės (duomenys neskelbtini) atstovas patikino, kad Bendrovės minėtu adresu nėra. Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyriaus įgaliotiems valstybės tarnautojams nuvykus kitu Bendrovės nurodytu veiklos vykdymo adresu: (duomenys neskelbtini), buvo nustatyta, kad šiuo adresu esančiame cokoliniame aukšte veikia (duomenys neskelbtini) kavinė (duomenys neskelbtini), o kavinės darbuotojai paaiškino, kad apie Bendrovę nieko nėra girdėję. Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyriaus įgalioti valstybės tarnautojai taip pat nuvyko Bendrovės nurodytu veiklos vykdymo adresu: (duomenys neskelbtini), tačiau šiuo adresu įsikūrusios (duomenys neskelbtini) atsakingas asmuo nurodė, kad minėtu adresu Bendrovė veiklos nevykdo.

Departamentui buvo pateikti papildomi dokumentai dėl tariamai atliekamų remonto darbų adresu (duomenys neskelbtini), taip pat konditerijos patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini). Teigia, kad patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis nėra užregistruota VĮ Registrų centras, be to, VĮ Registrų centro duomenimis, minėtos patalpos yra išnuomotos nuo 2018-03-07 vienerių metų laikotarpiui. Be to, pareiškėjų nurodyto pavadinimo (duomenys neskelbtini) interneto svetainės rasti nepavyko, o pagal pateiktą užsakymų priėmimo numerį rastas vienas skelbimas internetiniame tinklalapyje www.skelbiu.lt. Todėl pareiškėjų pateikti dokumentai nepatvirtina, kad pareiškėjai vykdo steigimo dokumentuose nurodytą ekonominę veiklą.

Pažymi, kad Departamentas ginčijame sprendime konstatuodamas, kad pareiškėjai pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, vertino pateiktus dokumentus visų turimų duomenų kontekste, o ne vien tik atliktų patikrinimų rezultatus. Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyriaus specialistai patikrinimą atliko pareiškėjų nurodytais adresais, kur tariamai vykdomos bendrovės veiklos, o šiais adresais jokių bendrovės iškabų nebuvo. Atkreipė dėmesį, kad Bendrovėje nuo jos įregistravimo dienos dirba tik 2 asmenys, Bendrovės direktorei priskaičiuotos mėnesinės draudžiamosios pajamos nuo 2018-07-20 iki 2018-09-30 neviršijo 20 Eur. Todėl Departamentui kilo pagrįstų abejonių dėl realiai Bendrovės vykdomos deklaruojamos veiklos, o Departamentui pateiktais papildomais dokumentais siekiama tik imituoti Bendrovės realią veiklą tam, kad pareiškėjai gautų leidimus laikinai gyventi.

Teismo posėdyje Departamento atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl Migracijos departamento sprendimo atsisakyti išduoti pareiškėjams leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir panaikinti išduotas daugkartines nacionalines vizas teisėtumo bei pagrįstumo.

Remiantis byloje esančia rašytine medžiaga, nustatyta, kad pareiškėjas R. M. 2018-08-22 padavė prašymą bendra tvarka išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nurodydamas, kad ketina dirbti Lietuvos Respublikoje aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, kaip pragyvenimo lėšas Lietuvoje nurodė darbdavį (duomenys neskelbtini), darbą finansų vadybininko pareigose, mėnesinė alga – 1 500 Eur (t. I, b. l. 49–59).

Departamentas ginčijamu 2018-11-09 sprendimu atsisakė išduoti pareiškėjams leidimą laikinai gyventi Lietuvoje ir panaikino išduotą daugkartinę nacionalinę vizą (b. l. 20–26). Departamentas ginčijamame sprendime padarė išvadą, kad R. M., kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo tuo pagrindu, kad ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, Departamentui teikė tikrovės neatitinkančią informaciją apie Bendrovės veiklą ir savo atvykimo tikslą, t. y. siekė tik formaliai atitikti UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 4¹ punkte ir 44¹ straipsnyje nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas ir teikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie savo atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą, siekdamas įteisinti savo buvimą Šengeno valstybėse ir nevaržomai po jas keliauti; tai rodo minėto užsieniečio nesąžiningumą, piktnaudžiavimą leidimų laikinai gyventi išdavimo procedūra ir leidžia daryti išvadą, kad yra rimtas pagrindas manyti, jog gali kilti minėto užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė. Departamentas nurodė, kad egzistuoja UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 12 punkto, 16 punkto d papunktyje nurodyti pagrindai atsisakyti išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi. Taip pat Departamentas konstatavo, kad pareiškėjo sutuoktinė V. S. neatitinka UTPĮ 43 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytų sąlygų dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo šeimos susijungimo atveju, nes jos sutuoktiniui R. M. nebus išduotas leidimas laikinai gyventi.

Leidimo laikinai gyventi išdavimo ir keitimo pagrindus įtvirtina UTPĮ 40 straipsnio 1 dalis. 40 straipsnio 1 dalies 4¹ punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą pagal šio Įstatymo 44¹ straipsnio nuostatas.

UTPĮ 44¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas arba keičiamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, kai jis atitinka šias sąlygas: 1) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį ne trumpesniam negu vienerių metų laikotarpiui pagal darbo sutartį ir mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu 1,5 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžio; 2) pateikiamas dokumentas, patvirtinantis, kad užsienietis atitinka Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytas sąlygas vykdyti reglamentuojamą profesinę veiklą, nurodytą darbo sutartyje, o jeigu profesinė veikla nereglamentuojama, – dokumentą, patvirtinantį aukštą profesinę kvalifikaciją; 3) Užimtumo tarnyba socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą, kad užsieniečio darbas atitinka Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikius, išskyrus atvejus, kai: a) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą pagal profesiją, kuri įtraukta į profesijų, kurioms būtina aukšta profesinė kvalifikacija, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą, ne trumpesniam negu vienerių metų laikotarpiui pagal darbo sutartį ir mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu 1,5 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio bruto darbo užmokesčio dydžio; b) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą pagal profesiją, kuri nėra įtraukta į profesijų, kurioms būtina aukšta profesinė kvalifikacija, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą, ne trumpesniam negu vienerių metų laikotarpiui pagal darbo sutartį ir mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu 3 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio bruto darbo užmokesčio dydžiai; c) užsieniečio leidimas laikinai gyventi, išduotas dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, keičiamas ir jau yra praėję dveji šio užsieniečio teisėto darbo Lietuvos Respublikoje metai.

Taip pat UTPĮ yra įtvirtintos leidimo gyventi išdavimo ir keitimo sąlygos (26 straipsnio 1 dalis) ir numatyti pagrindai, kada leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma išduoti ar pakeisti (35 straipsnio 1 dalis). Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pateiktą išaiškinimą, tikrasis teisės normų, esančių šiame UTPĮ, turinys gali būti nustatytas tik taikant visas šias sąlygas sistemiškai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019-02-20 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3382-575/2019). Todėl atsakovas yra teisus teigdamas, kad užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas arba keičiamas, jeigu jis atitinka UTPĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatytus leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo pagrindus bei UTPĮ 26 straipsnio 1 dalyje nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo sąlygas ir nėra UTPĮ 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių užsieniečiui gali būti neišduotas arba nepakeistas leidimas laikinai gyventi. Todėl pareiškėjų teiginiai, jog vienintelis UTPĮ numatytas reikalavimas bendrovei, kurioje užsienietis, besikreipiantis dėl leidimo laikinai gyventi, ketina dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, yra šios bendrovės, kaip darbdavio, įsipareigojimas įdarbinti užsienietį ne trumpesniam negu vienerių metų laikotarpiui pagal darbo sutartį ir mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu 1,5 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžio, atmestini kaip nepagrįsti.

Vadovaujantis UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu, išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui atsisakoma jei, duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas ar kad įmonė, kurios dalyvis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, ar vadovas yra užsienietis, priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, arba priimantysis subjektas yra fiktyvi įmonė, taip pat jei darbdavys, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, kai dėl leidimo laikinai gyventi kreipiamasi pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 ar 41 punktą, ar priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, ar priimantysis subjektas yra likviduojami, bankrutuojantys arba nevykdo ekonominės veiklos (UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 16 punkto d papunktis). Taigi siekiant pritaikyti šiuos minėtus atsisakymo išduoti leidimo laikinai gyventi pagrindus, atsakovas turėjo nustatyti, kad (duomenys neskelbtini), kurioje pareiškėjas nurodė ketinantis dirbti finansų vadybininku, nevykdo realios ekonominės veiklos, o pareiškėjo kartu su prašymu pateikti duomenys dėl Bendrovės vykdomos veiklos neatitinka tikrovės. Kadangi nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas kartu su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi pateikė visus prašomus dokumentus pagal 44¹ straipsnio 1 dalį, dėl šių dokumentų teismas toliau nepasisakys, o analizuos aplinkybes, susijusias su ginčijamame sprendime nurodytais ir aukščiau pacituotais atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi pagrindais.

Remiantis byloje esančia rašytine medžiaga, nustatyta, kad pareiškėjas su darbdaviu (duomenys neskelbtini) 2018-08-22 pasirašė darbo sutartį, kurios pagrindu pareiškėjas įsipareigojo dirbti Bendrovėje finansų vadybininko pareigose, nustatytas 1 500 Eur darbo užmokestis, darbo sutartis – neterminuota, nustatoma 8 valandų per dieną ir 40 valandų (5 dienų) darbo savaitė, sutartyje nurodoma, kad pareiškėjas pradeda dirbti nuo laikino leidimo gavimo dienos (t. I, b. l. 71–73). Vertinant apie (duomenys neskelbtini) pateiktus juridinio asmens duomenis, matyti, kad šios bendrovės direktorė yra O. M., prašymas įregistruoti Bendrovę pateiktas 2018-07-02, nurodyta Bendrovės veikla: statybos baigimas ir apdaila, variklinių transporto priemonių techninė priežiūra ir remontas, variklinių transporto priemonių atsarginių dalių ir pagalbinių dalių reikmenų mažmeninė prekyba (t. I, b. l. 102–105).

Departamentas 2018-09-12 pavedė Vilniaus apskrities VPK Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyriui nuvykti patikrinti Bendrovės veiklos vykdymo adresais: (duomenys neskelbtini), (kuriame deklaruoja vykdysiantys variklinių transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto veiklą), (duomenys neskelbtini) (kuriame deklaruoja vykdysiantys pastatų vidaus remonto darbus ir fasado remonto darbus nuo 2018-09-01 ir automobilių remontą), (duomenys neskelbtini) (kuriame nurodomos maitinimo paskirties patalpos cokoliniame aukšte) (t. I, b. l. 165–166).

(duomenys neskelbtini) direktorė O. M. Departamento Imigracijos skyriui 2018-09-07 pateikė papildomą medžiagą dėl remonto darbų, atliekamų autoserviso patalpoje adresu (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad esant būtinybei yra pasiryžę parodyti autoserviso patalpas Departamento specialistams (t. I, b. l. 107). Taip pat pridėjo autoserviso nuotraukas (t. I, b. l. 110–116). (duomenys neskelbtini) direktorė O. M. Departamento Imigracijos skyriui 2018-09-17 pateikė papildomą medžiagą dėl maisto gaminimo cecho įkūrimo adresu (duomenys neskelbtini), nurodė, kad esant būtinybei yra pasiryžę parodyti cecho patalpas Departamento specialistams (t. I, b. l. 117). Taip pat pridėjo cecho nuotraukas (t. I, b. l. 118–134). (duomenys neskelbtini) direktorė O. M. Departamento Imigracijos skyriui 2018-10-12 pateikė papildomą medžiagą dėl atliekamų remonto darbų papildomoje autoserviso patalpoje adresu (duomenys neskelbtini), konditerijos patalpų adresu (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį, taip pat Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos išduotą maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimą bei gaminamos produkcijos konditerijos katalogą. Nurodė, kad esant būtinybei yra pasiryžę parodyti parduotuvės adresu (duomenys neskelbtini), patalpas Departamento specialistams (t. I, b. l. 135).

(duomenys neskelbtini) pateikė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį 2018-07-09, kurios pagrindu išsinuomojo 40 kv. m. patalpų dalį, pastate, esančiame (duomenys neskelbtini) (t. I, b. l. 170–172). Byloje taip pat pateikta 2018-08-17 negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, kuria (duomenys neskelbtini) išsinuomojo patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), sutartyje nurodyta, kad patalpos bus naudojamos serviso veiklai (automobilio remontas) (t. I, b. l. 82–85). Prie pareiškėjo prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi taip pat pateikta 2018-08-17 patalpų nuomos sutartis, pagal kurią (duomenys neskelbtini) išsinuomojo komercinės paskirties patalpas – virtuvę, adresu (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad patalpos yra pastato cokoliniame aukšte ir turi atskirą įėjimą/išėjimą (t. I, b. l. 90–97). Pagal pastarąją sutartį (duomenys neskelbtini) taip pat perduota naudotis virtuvės įranga ir inventorius (t. I, b. l. 98–101). Pagal (duomenys neskelbtini) pateiktą 2018-10-11 Nekilnojamojo turto nuomos sutartį matyti, kad Bendrovė išsinuomojo 43 kv. m. bendro ploto patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), nuomos tikslas – išnuomotas Turtas bus naudojamas administracinei, kūrybinių dirbtuvių ir komercinei-prekybos veiklai (t. I, b. l. 137–144).

Teismo vertinimu, kartu su pareiškėjo prašymu bei prašymo nagrinėjimo metu papildomai Bendrovės direktorės pateikta medžiaga neįrodo Bendrovės realiai vykdomos veiklos.

Pirmiausia pažymėtina, kad Vilniaus apskrities VPK Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyriaus vyresniojo specialisto 2018-10-19 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad buvo nuvykta (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), tačiau įmonė tokiu pavadinimu šiuo adresu nerasta, iškabos nėra, pabendravus su šiuo adresu veikiančios kitos bendrovės atstovu paaiškėjo, kad šiuo adresu (duomenys neskelbtini) nėra; nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad šiuo adresu cokoliniame aukšte veikia kavinė (duomenys neskelbtini), priklausanti (duomenys neskelbtini), kavinės darbuotojai paaiškino, kad apie bendrovę (duomenys neskelbtini) nėra nieko girdėję; nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), pabendravus su kitos bendrovės atsakingu asmeniu paaiškėjo, kad tokiu adresu (duomenys neskelbtini) nėra (t. I, b. l. 176).

Nors Bendrovė pateikė duomenis, kad užsiima konditerijos produkcijos gamyba, nėra užfiksuota jokių duomenų, kad tokia veikla realiai būtų vykdoma. Bendrovė pateikė konditerijos gaminių katalogą pavadinimu (duomenys neskelbtini), nepaisant to, atsakovui tokio pavadinimo interneto svetainės rasti nepavyko, o pagal pateiktą užsakymų priėmimo numerį (duomenys neskelbtini) rastas tik vienas skelbimas internetiniame tinklalapyje Skelbiu.lt. Jokių kitų duomenų, kad Bendrovė realiai priiminėtų užsakymus maisto gamybai nepateikta, vien aplinkybė, kad yra sudarytas konditerijos gaminių katalogas ir vienas skelbimas internete nesudaro pagrindo teigti, kad Bendrovė realiai vykdo viešojo maitinimo patiekalų gamybą.

Kaip nurodyta aukščiau, Bendrovė pateikė autoserviso patalpų adresu (duomenys neskelbtini), nuotraukas (t. I, b. l. 110–116), taip pat maisto gaminimo cecho nuotraukas (t. I, b. l. 118–134), bet akcentuotina, kad nėra jokių objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų, kad nuotraukos yra darytos būtent tais adresais, kuriuos kaip savo veiklos vykdymo adresus nurodė Bendrovė. Pažymėtina, kad nuotraukose užfiksuotas tik patalpų vidus, tačiau nėra galimybės nustatyti ar šios patalpos tikrai yra Bendrovės veiklos vykdymo nurodytais adresais, juolab, kad Bendrovės patikrinimo metu Vilniaus apskrities VPK Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyriaus užfiksuotos aplinkybės patvirtina, kad nėra požymių, jog Bendrovė šiais adresais veiklą realiai vykdytų. Taip pat byloje aktuali aplinkybė, kad Bendrovė kaip savo veiklos vykdymo patalpas nurodė adresą (duomenys neskelbtini), pateikė šių patalpų nuomos sutartį (t. I, b. l. 137–145), tačiau nepateikė jokių duomenų, kad šiuo adresu veikla būtų realiai vykdoma. Vertinant kitas Bendrovės veiklos sritis, nustatyta, kad Bendrovė pateikė 2018-08-16 statybos rangos sutartį, kurios pagrindu (duomenys neskelbtini) įsipareigojo atlikti pastatų vidaus remonto darbus, nurodyta darbų pradžia – 2018-09-01, o darbų pabaiga – 2018-12-30, darbų kaina – 8 000 Eur (t. I, b. l. 86–89). Nepaisant nurodytų rangos sutarties nuostatų, byloje nėra jokių įrodymų, kurie pagrįstų, kad tokie vidaus remonto darbai apskritai būtų atlikti, kad Bendrovė būtų gavusi apmokėjimą už atliktus darbus, būtų pasirašyti atitinkami darbų priėmimo-perdavimo aktai. Todėl nurodytos remonto vykdymo veiklos Bendrovė taip pat nepagrindė.

Kaip matyti pagal byloje esančią rašytinę medžiagą, Bendrovė juridinių asmenų registre įregistruota 2018-07-02 (t. I, b. l. 102), tuo tarpu pareiškėjo prašymas dėl leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo pateiktas Departamentui 2018-08-22, taigi praėjus tik kiek daugiau nei mėnesiui nuo Bendrovės įregistravimo. Be to, iš pateiktų rašytinių duomenų matyti, kad Bendrovės direktorė yra O. M., kuri giminystės ryšiais susijusi su pačiu pareiškėju. Departamentas tyrimo metu taip pat nustatė, kad Bendrovėje nuo jos įregistravimo dienos dirba tik 2 asmenys: nuo 2018-09-20 iki 2018-09-27 dirbo O. P., nuo 2018-07-20 – O. M., Bendrovės direktorė, o nuo 2018-10-16 - darbuotojas D. L., kuris taip pat dirba (duomenys neskelbtini) bei vykdo individualią veiklą. Atsižvelgiant į tai, kad Bendrovėje yra įdarbinti tik du asmenys, iš kurių viena yra Bendrovės direktorė, o kitas darbuotojas dirba kitoje darbovietėje ir užsiima individualia veikla, taip pat į aplinkybę, kad Bendrovė nepateikė įrodymų, jog kiti darbuotojai realiai užsiimtų viena iš Bendrovės veiklų, kyla pagrįstų abejonių dėl realiai Bendrovės vykdomos deklaruojamos veiklos, o Departamentui pateiktais papildomais dokumentais siekiama tik imituoti Bendrovės realią veiklą tam, kad pareiškėjai gautų leidimus laikinai gyventi.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad nėra objektyvių duomenų, jog pareiškėjas ketina dirbti finansų vadybininku Bendrovėje, jo pateikta informacija ir duomenys apie darbinę veiklą Bendrovėje ir deklaruojamą tikslą Lietuvos Respublikoje, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, jo deklaruoti atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslai yra kitokie, nei oficialiai deklaruoti. Todėl konstatuotina, kad atsakovas pagrįstai priimdamas ginčijamą sprendimą pritaikė UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 16 punkto d papunktį.

Lietuvos migracijos politikos gairės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-01-22 nutarimu Nr. 29, nustato, kad atsisakymas išduoti leidimą laikinai gyventi, kai užsienietis tik formaliai atitinka leidimo išdavimo pagrindus, yra viena iš nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių. Nustačius, kad pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, kyla pagrįstų abejonių dėl jo tikslo bei sąlygų, sąžiningo siekio dirbti (duomenys neskelbtini). Teismo vertinimu, atsakovas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu Lietuvos Respublikoje, nes atsakovui pateikė dokumentus, formaliai atitinkančius UTPĮ reikalavimus, todėl yra rimtas pagrindas manyti, jog gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė. Todėl darytina išvada, kad atsakovas pagrįstai taikė UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 12 punktą ir atsisakė pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi.

Papildomai pastebėtina, kad pareiškėja V. S. siekia gauti leidimą laikinai gyventi pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punktą (kai yra šeimos susijungimo atvejis) ir 43 straipsnio 1 dalies 5 punktą (kai Lietuvos Respublikoje gyvena užsieniečio sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis ir kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis arba užsienietis, turintis leidimą gyventi). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos sutuoktiniui R. M. pagrįstai atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi, pareiškėja V. S. neatitinka Įstatymo 43 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytų sąlygų dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo šeimos susijungimo atveju, nes jos sutuoktiniui, t. y. pareiškėjui, leidimas laikinai gyventi nebus išduotas.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėjų ginčijamas Departamento 2018-11-09 sprendimas atsisakyti išduoti pareiškėjams leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, panaikinti Ukrainos piliečiui R. M., gim. (duomenys neskelbtini) išduotą daugkartinę nacionalinę vizą Nr. 003616314, panaikinti Rusijos Federacijos pilietei V. S., gim. (duomenys neskelbtini), išduotą daugkartinę nacionalinę vizą Nr. 003616313, priimtas tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes bei taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl naikinti šio sprendimo nėra pagrindo, o pareiškėjų skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

Pareiškėjai pateikė prašymą dėl administracinės bylos nagrinėjimo metu patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Pažymėtina, kad pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi nagrinėjamu atveju pareiškėjų skundas netenkintinas, jie neįgyja teisės reikalauti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo iš atsakovo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 4 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjų R. M. (R. M.) ir V. S. (V. S.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Ina Kirkutienė Mefodija Povilaitienė Liudmila Zaborovska