Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo (duomenys neskelbtini) „G. B.“ atstovams J. J., D. J., atsakovo (duomenys neskelbtini) atstovui R. R., atsakovo (duomenys neskelbtini) atstovui advokatui V. V.,

nedalyvaujant trečiojo asmens atsakovų pusėje, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, (duomenys neskelbtini) atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą dėl draudimo išmokos priteisimo pagal ieškovo (duomenys neskelbtini) „G. B.“ ieškinį atsakovams (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), trečiajam asmeniui (duomenys neskelbtini),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas reikalauja priteisti solidariai iš atsakovų 18 040,80 Lt jo išmokėtos draudimo išmokos, 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Procesiniuose dokumentuose nurodė, teismo posėdžių metu atstovai paaiškino, kad nurodytą išmoką ieškovas išmokėjo draudėjui (duomenys neskelbtini) dėl jo patirtos žalos. 2008-08-19 užtvinus lietaus nuotakynui, esančiam (duomenys neskelbtini) teritorijoje šalia draudėjo patalpų, adr. (duomenys neskelbtini), vanduo pateko į patalpas ir sugadino draudėjo turtą – patalpoje sandėliuojamas prekes. Nuotakynas užtvino, nes buvo netinkamai prižiūrimas, netvarkomas. Nuotakyno savininkas ir valdytojas pagal įstatymą yra (duomenys neskelbtini), kuri nuotakyno priežiūros pareigas sutartimi yra perdavusi atsakovui (duomenys neskelbtini). Abu atsakovai netinkamai vykdė jiems įstatymu ir sutartimi pavestas pareigas, todėl yra atsakingi solidariai už (duomenys neskelbtini) lietaus vandeniu padarytą žalą. Ieškovas, išmokėjęs draudimo išmoką, subrogacijos tvarka įgijo teisę reikalauti žalos atlyginimo iš atsakovų.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Byloje rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Panevėžyje, teritorijoje, esančioje adr. (duomenys neskelbtini) gale, įrengta lietaus nuotekų surinkimo sistema (nuotakynas). Šiuo nuotakynu kritulių vanduo, surinktas nurodytoje teritorijoje, (duomenys neskelbtini) gale esančiu išleistuvu turėtų patekti į Nevėžio upę (b.l. 106). 2008 m. rugpjūčio mėn. nuotakynas neveikė tinkamai, nes tiesioginis d400 mm vandens nuvedimo vamzdis šulinyje Nr. 123 prieš išleistuvą į Nevėžio upę buvo užbetonuotas, o nutekantis vanduo d200 mm vamzdynu nukreiptas į neveikiančius pagal paskirtį paviršinio vandens valymo įrenginius (b.l. 164). Dėl to 2008 m. rugpjūčio mėn. liūčių metu nuotakynas užtvino. 2008-08-19 nuotakynu nenubėgęs ir nurodytos teritorijos paviršiuje susikaupęs kritulių vanduo pateko į draudėjo (duomenys neskelbtini) patalpą, esančią pastate, adr. (duomenys neskelbtini), ir sugadino draudėjo turtą – patalpoje sandėliuojamas prekes (b.l. 25-55, 164). Šias faktines aplinkybes patvirtina bylos rašytiniai įrodymai, kuriais nesiremti nėra jokio pagrindo. Todėl byloje įrodyta techninė žalos, dėl kurios ieškovas išmokėjo jo reikalaujamą priteisti iš atsakovų draudimo išmoką, atsiradimo priežastis (CPK 185 str.). (duomenys neskelbtini) sugadintas turtas buvo draustas (b.l. 25-26). Ieškovas turto sugadinimą pripažino draudiminiu įvykiu, nustatė draudėjui padarytą žalą ir 2008-11-20 išmokėjo 18 040,80 Lt draudimo išmoką (b.l. 44-55). Tokiu būdu įgijo teisę reikalauti žalos atlyginimo iš už ją atsakingo asmens (CK 6.1015 str.).

Ieškovas nurodo, kad žala atsirado dėl statinio (lietaus nuotakyno) defektų. Minėta, kad šios faktinės aplinkybės byloje įrodytos. Nuotakynas laikytinas inžinieriniu statiniu (žalos atsiradimo metu galiojusio LR statybos įstatymo 2 str. 2, 9, 10 d.). Įstatyme numatyta, jog žalą, padarytą dėl statinio trūkumų privalo atlyginti, statinio savininkas (valdytojas) (CK 6.266 str. 1 d.). Teismų praktikoje suformuluotos tokios šio delikto taikymo sąlygos : 1) statinio, kuris turėjo trūkumų, valdymo faktas; 2) žalos padarymas; 3) statinio trūkumų ir padarytos žalos priežastinis ryšys. Nurodoma, kad valdymu CK 6.266 str. prasme laikytinas objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį. Valdytoju gali būti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą. Veiksmų neteisėtumas nesiejamas su daikto valdytojo veikimu ar neveikimu ir jo rūpestingumo klausimas nekeliamas, užtenka objektyvaus daikto su trūkumais valdymo fakto (2009-03-24 LAT nutartis byloje Nr. 3K-3-62/2009, 2011-06-28 LAT nutartis byloje Nr. 3K-3-222/2011 ir kt.). Minėta, kad byloje nustatytos žalos padarymo bei statinio trūkumų ir padarytos žalos priežastinio ryšio sąlygos.

Ieškovas nurodo, kad nuotakyno savininkas ir valdytojas yra (duomenys neskelbtini). Nors atsakovai su tuo nesutinka, tačiau, teismo vertinimu, ieškovo argumentai pagrįsti.

Nuotakynas nėra įregistruotas viešajame registre. Todėl jo valdytojas CK 6.266 str. prasme turi būti nustatytas pagal žalos atsiradimo metu galiojusių teisės aktų nuostatas. Įvykio metu galiojusio Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad savivaldybės valdo, naudoja ir disponuoja patikėjimo teise valstybės turtu, kuris pagal Valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymą priskirtas savivaldybių nuosavybei, bet dar neperduotas jų nuosavybėn. Pagal įvykio metu galiojusio Valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunktį savivaldybių nuosavybėn perduotinais ir šių patikėjimo teise valdomais įvardyti lietaus kanalizacijų tinklai. Vietos savivaldos įstatymo 7 str. 16 p. numatyta, kad savivaldybių funkcija yra nuotėkų surinkimo ir valymo organizavimas. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 2 str. 5 d., 11 str. 1, 2 p. numatyta, kad savivaldybių institucijos organizuoja ir koordinuoja nuotekų tvarkymo paslaugų teikimą savivaldybės teritorijoje, vykdo nuotekų tvarkymo infrastruktūros savininkų teises ir pareigas. Šių įstatyminių nuostatų visuma leidžia daryti išvadą, kad nuotakyno, dėl kurio trūkumų atsirado žala, valdytojas yra (duomenys neskelbtini). Taip pat byloje nustatyta, kad žemė, kurioje įrengtas nuotakynas (teritorija adr. (duomenys neskelbtini) pabaiga), priklauso valstybei, todėl ir nuotakynas turi būti pripažintas viešąja nuosavybe (CK 4.40 str. 1 d.). Byloje nepateikta jokių įrodymų, kad nuotakynas nuosavybės teise galėtų priklausyti privatiems asmenims. Byloje neįrodyta ir aplinkybė, kad nuotakynas priklausė 2001-02-05 dėl bankroto likviduotai (duomenys neskelbtini), buvo jos balanse. Jokių įrodymų šiai aplinkybei patvirtinti nepateikta. Atsakovų argumentai, kad nuotakynas perdavimo aktu bankroto administratoriaus ar Vyriausybės savivaldybei nebuvo perduotas, esant aptartam įstatyminiam reglamentavimui byloje įrodytom faktinėm aplinkybėm, neturi teisinės reikšmės. Būtent (duomenys neskelbtini)kaip viešojo administravimo subjektas, kuriam įstatyme įtvirtinta tokios paskirties statinio naudojimo priežiūra, turėtų būti atsakingas už dėl statinio trūkumų atsiradusią žalą. Pažymėtina, kad ir pats atsakovas (duomenys neskelbtini) po žalos atsiradimo pripažino, jog yra atsakinga už nuotakyno priežiūrą ir rengėsi spręsti nuotekų tinklų remonto klausimą (b.l. 41).

Taigi byloje nagrinėjamu atveju įrodyta, kad statinio, dėl kurio trūkumų atsirado žala, savininku ir valdytoju yra atsakovas (duomenys neskelbtini). Tačiau byloje taip pat nustatyta, kad Panevėžio miesto lietaus nuotakų tinklų priežiūros ir remonto pareigas savivaldybė sutartimi yra perdavusi atsakovui (duomenys neskelbtini). Sutartyje numatyta, kad atsakovas (duomenys neskelbtini) įsipareigoja savo jėgomis ir rizika atlikti tiek Kranto g., tiek Anykščių g. lietaus nuotakų tinklų priežiūros (eksploatacijos) ir remonto darbus, nurodytus sutarties priedo Nr. 2 3.9-3.17 p., t.y. techninę apžiūrą, valymą ir kt. (b.l. 69-87). Todėl daroma išvada, kad būtent atsakovui (duomenys neskelbtini) prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ir tvarkyti nuotakyną, dėl kurio trūkumų atsirado žala, ir būtent šis atsakovas laikytinas statinio valdytoju CK 6.266 str. prasme bei subjektu privalančiu atlyginti atsiradusią žalą. Byloje nustačius, kad nurodytas nuotakynas nepriklauso privatiems asmenims, o yra savivaldybės žinioje, bei kad visi miesto lietaus nuotakų tinklai, esantys savivaldybės žinioje, priežiūrai ir remontui perduoti atsakovui (duomenys neskelbtini), taip pat faktinę aplinkybę, kad nuotakyno dalis prieš išleidėją į Nevėžio upę yra užbetonuota ir vanduo nukreiptas kitur, atsižvelgiant į tai, kad išleistuvas tėra tik viena iš nuotakyno dalių (2003 m. liepos 21 d. LR aplinkos ministro įsakymas „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.07.01:2003 „Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinierinės sistemos. Lauko inžinieriniai tinklai“ patvirtinimo“ Nr. 390), atsakovo (duomenys neskelbtini) argumentas, kad jis neeksploatuoja nurodyto išleistuvo, o tuo pačiu ir nuotakyno, nes neturi šiam išleistuvui išduoto taršos leidimo, negali būti pagrindu, paneigiančiu (duomenys neskelbtini) atsakomybę už nurodyto statinio trūkumus.

Dėl to ieškovo reikalavimas atsakovo (duomenys neskelbtini) atžvilgiu atmetamas ir tenkinamas tik atsakovo (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Atsakovų argumentai dėl bylos teismingumo administraciniam teismui nepagrįsti. Ieškovui reikalaujant žalos atlyginimo iš statinio valdytojo, byloje vyrauja civilinis teisinis santykis. Todėl byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui (CPK 36 str. 2 d.). Tokią teismų praktiką formuoja ir kasacinis teismas (2010-04-27 LAT nutartis byloje Nr. 3K-3-189/2010, 2010-02-26 LAT nutartis byloje Nr. 3K-3-91/2010, 2009-01-22 LAT nutartis byloje Nr. 3K-3-23/2009 ir kt.). Taip pat nepagrįsti atsakovų argumentai dėl ieškinio senaties termino pasibaigimo. Ieškovo reikalavimui taikytinas trejų metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 8 d.). Žala atsirado 2008-08-19, todėl ieškinio senaties termino pabaiga 2011-08-20. Ieškovas į teismą kreipėsi ir senaties terminą nutraukė 2011-08-19. Todėl senaties terminas nepraleistas.

Ieškovo reikalaujamos žalos dydis pagrįstas rašytiniais įrodymais, nenuginčytas ir abejonių nekelia. Todėl ieškovo reikalavimas atsakovo (duomenys neskelbtini) atžvilgiu tenkinamas visiškai.

Ieškinį atsakovo (duomenys neskelbtini) atžvilgiu patenkinus visiškai, iš jo priteisiamos visos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti (duomenys neskelbtini) „G. B.“, vieningasis registr. Nr. (duomenys neskelbtini) Lietuvoje veikiančiai per (duomenys neskelbtini), k. (duomenys neskelbtini), 18 040,80 Lt (aštuoniolikos tūkstančių keturiasdešimties litų 80 centų) draudimo išmoką, šešis procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo 2011 m. rugpjūčio 23 d. (bylos iškėlimo teisme dienos) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 541 Lt (penkis šimtus keturiasdešimt vieną litą) bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti valstybei iš (duomenys neskelbtini), k. (duomenys neskelbtini), 14 Lt (keturiolika litų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Panevėžio miesto apylinkės teismą.