Alytaus apylinkės teismo įsakymas

2018-04-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1-528-1023/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2018-04-30
Bylos Nr.
1-528-1023/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-18671-2018-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vaida Baumilė
Kaltinamasis
G. P.
Kategorijos
Baudžiamosios bylos Nr. 1-528-1023/2018
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-18671-2018-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.1; 1.1.8.8; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.3; 2.12.1.4 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. balandžio 30 d.Prienai
Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Vaida Baumilė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, aukštesniojo išsilavinimo, nedirbantis, neįgalus, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2011 m. spalio 20 d. Kauno miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 1 metams, 2012 m. liepos 12 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų arešto;

2) 2016 m. vasario 17 Kauno miesto apylinkės teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, jam susitaikius su nukentėjusiu asmeniu;

3) 2016 m. birželio 8 d. Kauno miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), laisvės atėmimu 6 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 1 metams,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. P. 2018 m. balandžio 22 d. apie 11 val. 20 min. gyvenamojo namo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu tyčia pastūmė kartu gyvenančią mamą O. P. ant kieme sukrautų lentų, o jai nugriuvus, tyčia spyrė koja vieną spyrį O. P. į kairį šoną, tuo nukentėjusiajai šeimos narei – mamai O. P., sukėlė fizinį skausmą. Šiais veiksmais G. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Apklaustas įtariamuoju G. P. kaltu prisipažino visiškai ir parodė (b. l. 55-56), kad O. P. yra jo mama. 2018 m. balandžio 22 d. gyvenamojo namo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), tarp jo ir mamos kilo žodinis konfliktas, kurio metu jis susinervino, todėl priėjęs prie mamos ranka pastūmė ją už nugaros. Nuo pastūmimo mama nugriuvo ant karučio ir ant lentų krūvos, tada tyčia vieną kartą įspyrė koja ant lentų gulinčiai mamai į kairį šoną. Suprato, kad mamai skaudėjo nuo jo spyrio, nes mama pradėjo šauktis pagalbos, rėkė, kad jai skauda. Nusikaltimo padarymo metu jis buvo blaivus. Dėl įvykusio konflikto su mama ir smurto pieš ją gailisi.

Nukentėjusioji O. P. parodė (b. l. 5 – 8, 13 – 14), kad G. P. yra jos sūnus, su kuriuo gyvena (duomenys neskelbtini). 2018 m. balandžio 22 d. kieme karučiu ji vežė lentas. Atbėgo kieme buvęs sūnus, sakė, kad jo daiktų neturi teisės imti, stūmė ją ant lentų krūvelės. Ji nugriuvo, susimušė nugarą, jai gulint sūnus vieną kartą spyrė koja į kairį šoną, kai spyrė, skaudėjo nugarą ir šoną, po kurio laiko skausmas nurimo. Ji ir sūnus buvo blaivūs. Konflikto niekas nematė. Gydymo išlaidų neturėjo, civilinio ieškinio nereiškia.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo G. P. prisipažinimo, jo ir nukentėjusiosios O. P. parodymų, kaltinamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo taip pat patvirtina ir kiti faktiniai bylos duomenys – pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas (b. l. 5 – 8), kuriame nurodyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) esanti sodyba.

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tenkintinas.

Iš aukščiau išdėstytų ir aptartų įrodymų visumos matyti, kad G. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, nes jis 2018 m. balandžio 22 d. apie 11 val. 20 min. gyvenamojo namo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu tyčia pastūmė kartu gyvenančią mamą O. P. ant kieme sukrautų lentų, o jai nugriuvus, tyčia spyrė koja vieną spyrį O. P. į kairį šoną, tuo nukentėjusiajai šeimos narei – mamai O. P., sukėlė fizinį skausmą. Įstatymas numato, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti. Už G. P. padarytą nusikalstamą veiką gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų, todėl pagal įstatymo nuostatas nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Protokole, kurį pasirašė kaltinamasis, jam buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, jis susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis, ir jas suprato. Kaltinamasis G. P. sutiko, kad prokuroras kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis sutiko dėl siūlomos jam paskirti bausmės rūšies ir dydžio (b. l. 59 – 63).

Skiriant bausmę, vadovaujamasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje. Kaltinamasis padarė tyčinę nusikalstamą veiką – nesunkų nusikaltimą prieš šeimos narį – mamą. Kaltinamojo G. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo G. P. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis). Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis G. P. praeityje teistas (b. l. 20 – 36), baustas administracine tvarka, neturi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 37 – 43), nedirba (b. l. 45), psichiatrinio gydymo ir priklausomybės ligų gydymo įskaitose neįrašytas (b. l. 47). Nukentėjusioji civilinio ieškinio nereiškia, nukentėjusiajai 2018 m. balandžio 23 d. įteiktas pranešimas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 64). Kaltinamasis sutinka su prokuroro pasiūlyta viešųjų darbų bausme, kuri atsižvelgiant į padarytos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltinamojo asmenybę, ankstesnį kaltinamojo elgesį, aplinką, kurioje padaryta nusikalstama veika, teismo manymu, yra tinkama bausmės rūšis kaltinamajam.

Pagal BK 64¹ straispnį, kai baudžiamoji byla baigiama baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis, ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK 119 straipsnis), o BPK 139 straipsnyje yra numatyta, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga arba baigiama taikyti, pradėjus bausmės vykdymą. Atsižvelgiant į tai, G. P. iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo paliktina kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 57, 58).

Vadovaujantis BK 65 – 66 straipsniais ir BPK 140 straipsnio 9 dalimi į paskirtos bausmės laiką G. P. įskaitytinas kardomojo kalinimo laikas nuo 2018 m. balandžio 22 d. 12.40 val. iki 2018 m. balandžio 23 d. 09.40 val. (b. l. 49 – 51).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 – 422 straipsniais,

nusprendžia (įsako) :

G. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant kas mėnesį išdirbti visuomenės labui po 40 (keturiasdešimt) valandų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant kas mėnesį išdirbti visuomenės labui po 40 (keturiasdešimt) valandų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtos bausmės laiką įskaityti G. P. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. balandžio 22 d. 12.40 val. iki 2018 m. balandžio 23 d. 09.40 val., t. y. 1 (vieną) parą, ją prilyginant 6 (šešioms) viešųjų darbų valandoms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu G. P. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą per 4 (keturis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kaltinamajam G. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Išaiškinti G. P., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Vaida Baumilė