Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2008-09-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-108/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-09-19
Bylos Nr.
1S-108/2008
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Kęstutis Jucys
Advokatai
Jolanta Teresė Litvinskienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-108/2008Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.3.1, 1.1.4.4.3, 1.2.23.3, 2.1.16.1.2.2 (S)
LIETUVOS Apeliacinis teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. rugsėjo 19 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Kęstutis Jucys,sekretoriaujant Rasai Maldanytei,dalyvaujant prokurorui Mindaugui Dūdai,gynėjai advokatei Jolantai Teresei Litvinskienei,

teismo posėdyje išnagrinėjo įtariamojo P. J. skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. rugpjūčio 21 d. nutarties, kuria P. J. kardomosios priemonės suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2008 m. rugpjūčio 24 d.

Teisėjas, susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjęs įtariamojo skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. J. įtariamas tuo, kad jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 1 d., t. y. tuo, kad jis veikdamas bendrininkų grupe kartu su A. G. , N. G. , A. B. ir S. G. 2007 m. gegužės 21 d. apie 00 val. 40 min. prie picerijos „Katpėdėlė“, esančios (duomenys neskelbtini) mieste, rankomis ir kojomis bei tyrimo metu nenustatytais įrankiais sudavė nukentėjusiajam (turėtų būti nurodyta pavardė - B. R. ) ne mažiau kaip dešimt smūgių į galvą ir jį sužalojo, padarydamas jam galvos sumušimą, lydimą dauginių masyvių kraujo išsiliejimų po minkštaisiais galvos smegenų dangalais ir jo nutekėjimo į šoninius galvos smegenų skilvelius, kurie komplikavosi galvos smegenų ir plaučių pabrinkimu, dėl to nukentėjusysis neteko sąmonės ir mirė.

Be to, jis įtariamas tuo, kad veikdamas bendrininkų grupe organizavo didelio kiekio narkotinių bei psichotropinių medžiagų platinimą, t. y. A. B. bei S. G. , vykdydami Šiaulių tardymo izoliatoriuje esančio suimtojo P. J. 2007 m. lapkričio mėn. pabaigoje - gruodžio mėn. pradžioje telefonu perduotus nurodymus, t. y. įsigyti ir per K. Ž. permesti jam į Šiaulių tardymo izoliatorių narkotinių bei psichotropinių medžiagų ir tokiu būdu jas išplatinti, kartu su K. Ž., A. J. ir E. Š. pagal išankstinį vaidmenų pasiskirstymą, turėdami tikslą P. J. perduoti ir tokiu būdu platinti, veikdami pagal P. J. nurodymus, A. B. su S. G. nurodė A. J. su E. Š. 2007 m. gruodžio 14 d. apie 18 val. vakaro „Statoil žiedo“ degalinės automobilių stovėjimo aikštelėje iš L. G. įgyti didelį kiekį - 31,908 g narkotinės medžiagos kanapių dervos bei patys tyrimo metu nenustatytoje vietoje bei iš nenustatyto asmens įgijo 3,309 g psichotropinės medžiagos MDMA, šias narkotines medžiagas P. J. per A. B. ir S. G. perduotu nurodymu A. J. , K. Ž. ir D. Š. supakavo į paketą ir automobiliu „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nugabeno prie Šiaulių tardymo izoliatoriaus, esančio Trakų g. 10, Šiaulių m., kur tuo metu buvo laikomas P. J. . Pakete esančias narkotines ir psichotropines medžiagas pagal pastarojo telefonu duotus paaiškinimus permetė jam per Šiaulių tardymo izoliatoriaus tvorą, taip P. J. nurodymu jas išplatino.

2007 m. birželio 6 d. paskelbta P. J. paieška. 2007 m. liepos 2 d. nutartimi P. J. buvo apskirta kardomoji priemonė suėmimas. 2007 m. rugpjūčio 22 d. 15 val. P. J. sulaikytas Plungės rajono policijos komisariate. 2007 m. rugpjūčio 24 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi jam paskirtas suėmimas 3 mėnesių laikotarpiui, terminą skaičiuojant nuo 2007 m. rugpjūčio 24 d. 2007 m. lapkričio 22 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi P. J. suėmimo terminas pratęstas 2 mėnesių laikotarpiui, terminą skaičiuojant nuo 2007 m. lapkričio 24 d. 2008 m. sausio 24 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi suėmimas P. J. pratęstas vieno mėnesio laikotarpiui, terminą skaičiuojant nuo 2008 m. sausio 24 d. 2008 m. vasario 22 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi įtariamajam suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2008 m. vasario 24 d. 2008 m. gegužės 23 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, skaičiuojant jį nuo 2008 m. gegužės 24 d. 2008 m. rugpjūčio 21 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi suėmimo terminas P. J. pratęstas 3 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2008 m. rugpjūčio 24 d.

Šalies argumentai

Įtariamasis P. J. skunde nurodo, kad ikiteisminis tyrimas trunka jau trylika mėnesių, vykdomas neintensyviai, byla vilkinama ir taip pažeidžiamos įtariamojo teisės. Teigia, kad prokuroro motyvai, kuriais remdamasis ji prašo tęsti suėmimo terminą, yra nepagrįsti. P. J. nurodo, jog turi nuolatinę gyvenamąją vietą, dvi profesijas, pagal kurias gali dirbti, be to, gali dirbti pagal verslo liudijimą. Įtariamasis teigia, kad nuo ikiteisminio tyrimo niekada nesislapstė ir yra suinteresuotas greitu ir nešališku bylos išsprendimu, stengiasi padėti tyrimui. Atsižvelgdamas į tai, P. J. mano, kad jam taikyti griežčiausią kardomąją priemonę nebūtina. Prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. rugpjūčio 21 d. nutartį.

Įtariamojo P. J. gynėja prašo skundą tenkinti. Prokuroras prašo įtariamojo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Įtariamojo P. J. skundas atmetamas.

Suėmimo kaip ir kitų kardomųjų priemonių būtina taikymo sąlyga yra tai, kad byloje yra pakankamai domenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad būtent įtariamasis padarė nusikalstamą veiką (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Lietuvos apeliacinis teismas, patikrinęs teismui pateiktą medžiagą, mano, kad šioje ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad įtariamasis P. J. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 129 straipsnio 1 dalyje ir BK 24 straipsnio 4 dalyje, 260 straipsnio 2 dalyje. Šie duomenys yra užfiksuoti įtariamųjų A. G. , M. G. , A. B. , S. G. , K. Ž. , T. S. , T. V. , V. Š. parodymuose, liudytojų S. P. , D. B. bei kitų liudytojų parodymuose, teismo medicinos specialisto išvadoje, narkotinių ir psichotropinių medžiagų specialisto išvadoje, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokoluose bei prieduose prie jų ir kitoje rašytinėje bylos medžiagoje.

Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti taikomas, kai yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų. Apeliacinis teismas pritaria apygardos teismo išvadai, kad šiuo metu švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, t. y. užtikrinti įtariamojo P. J. dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, o už nusikaltimus, dėl kurių padarymo pareikšti įtarimai P. J. , įstatymas numato griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, todėl sąlygos pratęsti suėmimo terminą nėra išnykusios.

BPK numatyti suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindai yra alternatyvūs, todėl skiriant šią kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą pakanka bent vieno iš jų. Klaipėdos apygardos teismas P. J. suėmimo terminą pratęsė dėl to, kad yra neišnykę šios kardomosios priemonės taikymo ir jos termino tęsimo pagrindai, numatyti BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, t. y. kad jis, būdamas laisvėje ir suvokdamas gresiančios baudžiamosios atsakomybės pobūdį, bėgs (slėpsis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas) ir darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.

Dėl to, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas atsižvelgiant į visas BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, t. y. atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 punkte nurodoma, kad nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis šia aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam, kad asmeniui būtų skirtas arba pratęstas suėmimas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Lietuvos apeliacinis teismas pritaria skundžiamoje nutartyje nurodytiems motyvams, kuriais remiantis konstatuota, jog nėra išnykęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo pagrindas. Kadangi P. J. įtariamas labai sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 129 straipsnio 1 dalyje, padarymu ir organizavimu sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 24 straipsnio 4 dalyje bei 260 straipsnio 2 dalyje, už kuriuos įstatymas numato labai griežtas laisvės atėmimo bausmes, todėl nusikaltimų sunkumas bei gresiančios labai griežtos bausmės tikimybė, Apeliacinio teismo nuomone, leidžia pagrįstai manyti, kad įtariamasis, būdamas nesuimtas, bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Pažymėtina, kad tiek iš įstatymo formuluotės (BPK 122 straipsnio 2 dalis), tiek iš jos oficialaus aiškinimo (2004 m. gruodžio 30 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 punktas) matyti, jog atskirais atvejais, kai remiantis minėtomis aplinkybėmis, t. y. nusikaltimo sunkumu bei įstatyme numatytos griežtos laisvės atėmimo bausmės tikimybe, galima padaryti išvadą, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo prokuroro ar teismo, vien jų gali pakakti skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Apygardos teismas, darydamas išvadą, jog nurodytas pagrindas pratęsti suėmimo terminą nėra išnykęs, teisingai įvertino ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, t. y. kad įtariamasis P. J. neturi tvirtų socialinių ryšių su gyvenamąja vieta: yra nevedęs, tėvai mirę, neturi jokio darbo ar kito legalaus pragyvenimo šaltinio, būdamas labai jauno amžiaus yra teistas jau tris kartus. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad iš karto padaręs nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje, įtariamasis išvyko į užsienį (Prancūzijos Respubliką), kur buvo sulaikytas dėl neteisėto atvykimo ir suklastoto dokumento panaudojimo. Visos šios aplinkybės pagrįstai leidžia manyti, kad būdamas nesuimtas P. J. bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo, prokuroro ir teismo. Nors įtariamasis skunde nurodo, jog turi nuolatinę gyvenamąją vietą, dvi profesijas, pagal kurias gali dirbti, bei teigia, kad gali dirbti pagal verslo liudijimą, tačiau teismas mano, jog šių aplinkybių nepakanka tam, kad būtų galima padaryti išvadą, jog BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas suėmimo pagrindas yra išnykęs.

BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo įtariamas bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu. Minėto Senato nutarimo 10 punkte nurodoma, jog pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys. Apeliacinis teismas mano, kad apygardos teismo nutartyje nurodytas motyvas, jog P. J. būdamas laisvėje darys naujas nusikalstamas veikas yra pagrįstas, nes jis kaltinamas padaręs du nusikaltimus - vieną labai sunkų ir vieną sunkų, kurie patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą. Be to, P. J. yra teistas tris kartus, teistumas nėra išnykęs, įtariama, kad nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje, padarė praėjus tik trims dienoms, kai buvo paleistas iš bausmės atlikimo įstaigos. Be to, antrasis nusikaltimas padarytas įtariamajam taikant kardomąją priemonę suėmimą ir būnant jam tardymo izoliatoriuje. Šio nusikaltimo, kuris buvo padarytas įtariamajam būnant tardymo izoliatoriuje, metu P. J. atliko aktyvų organizatoriaus vaidmenį. Pažymėtina ir tai, kad padaręs BK 129 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą P. J. išvyko į Prancūziją ir joje buvo sulaikytas už neteisėtą atvykimą ir suklastoto dokumento panaudojimą. Apeliacinio teismo nuomone, visos šios aplinkybės rodo, kad būdamas nesuimtas P. J. darys naujas nusikalstamas veikas, todėl yra pagrindas suėmimo terminą pratęsti ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu.

BPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad suėmimas gali būti taikomas ilgiau kaip šešis mėnesius dėl ypatingo bylos sudėtingumo ar didelės apimties. Ypatingas bylos sudėtingumas ar didelė apimtis yra papildomi suėmimo pratęsimo pagrindai, kai suėmimo terminas tęsiamas ilgiau nei šešis mėnesius. Jau minėto Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo 24 punkte nurodoma, kad ypatingą bylos sudėtingumą ar didelę apimtį lemia padarytų nusikalstamų veikų, įtariamųjų ar nukentėjusiųjų bei liudytojų didelis skaičius, dalies proceso dalyvių (nukentėjusiųjų arba liudytojų) gyvenimas užsienio valstybėse, reikalingų duomenų gavimas iš užsienio valstybių įstaigų ir gautų dokumentų vertimas iš užsienio kalbų, daug laiko reikalaujančių ekspertizių atlikimas ir jų sudėtingumas, proceso veiksmų ar kitų dokumentų gausumas ir pan.

Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos, pateiktos Lietuvos apeliaciniam teismui nagrinėjant skundą dėl kardomosios priemonės termino pratęsimo, matyti, kad byla yra itin sudėtinga, kadangi tyrimas atliekamas dėl dviejų nusikalstamų veikų - labai sunkaus ir sunkaus nusikaltimo padarymo, įtarimai pareikšti net aštuoniolikai asmenų, nusikalstamos veikos, kuriomis įtariamas P. J. , padarytos bendrininkų grupe, antroji veika - iš anksto pasiskirsčius vaidmenis, dėl ko nusikaltimų padarymo aplinkybėms išaiškinti reikia atlikti kur kas daugiau procesinių veiksmų. Iš bylos medžiagos matyti, kad byloje atlikta daugybė ikiteisminio tyrimo veiksmų, buvo paskirta ir atlikta daug specialisto tyrimų ir kt. Visa tai pagrįstai leidžia teigti, kad byla yra ypač sudėtinga.

Pratęsdamas suėmimo terminą teisėjas turi patikrinti, ar nėra aplinkybių, numatytų BPK 127 straipsnio 7 dalyje, dėl kurių turi būti priimama nutartis nepratęsti suėmimo termino. Iš bylos medžiagos matyti, kad per paskutinius du suėmimo taikymo mėnesius byloje atlikta daug ikiteisminio tyrimo veiksmų (apklausti tiriamose nusikalstamose veikose dalyvavę įtariamieji T. V. , R. Z. , V. Š. , T. S. , I. L. , A. A. , A. M. , A. R. , papildomai apklaustas įtariamasis S. G. , kai kurie iš įtariamųjų apklausti ikiteisminio tyrimo teisėjo, atliktos kratos, atliktas kratos metu pas R. Z. rastų narkotinių ir psichotropinių medžiagų tyrimas). Duomenys apie per paskutinius du mėnesius atliktus bei atliekamus ikiteisminio tyrimo veiksmus rodo, kad tyrimas byloje vyksta pakankamai intensyviai ir nėra vilkinamas, dėl šios priežasties nėra jokio pagrindo teigti, jog vien dėl to, kad suėmimas P. J. taikomas jau trylika mėnesių, yra pažeidžiamos įtariamojo teisės. Pažymėtina, kad suėmimas, kaip ir bet kuri kita kardomoji priemonė, suvaržo įtariamojo teises, tačiau šie suvaržymai taikomi laikantis BPK reikalavimų, todėl nėra pagrindo teigti, kad P. J. teisės yra pažeistos. Be to, pažymėtina, kad pats įtariamasis savo veiksmais, dėl kurių jam pareikšti įtarimai organizavus BK 260 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą, taip pat sąlygojo tai, kad ikiteisminis tyrimas trunka jau daugiau negu metus laiko.

Apeliacinis teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pagal BPK 127 straipsnio 2 dalies nuostatas ikiteisminio tyrimo metu suėmimas negali tęstis ilgiau kaip 18 mėnesių. Šiuo metu suėmimo terminas pratęstas jau 15 mėnesių. Pažymėtina ir tai, kad į suėmimo terminą yra įskaičiuojamas ir laikino sulaikymo laikas (BPK 140 straipsnio 9 dalis). Be to, pagal Europos arešto orderį Lietuvos Respublikai išduotam asmeniui į ikiteisminio tyrimo suėmimo terminą įskaitomas visas mūsų valstybės prašymo pagrindu suimto asmens užsienio valstybėje suėmime išbūtas laikas (minėto Senato nutarimo 17 punktas). Prokuroras bei teismai, vėliau spręsdami dėl kardomosios priemonės suėmimo pratęsimo šioje byloje, turi atsižvelgti į šias suėmimo termino skaičiavimo nuostatas, kad nebūtų pažeistas maksimalus BPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytas suėmimo taikymo terminas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis BPK 130 straipsniu,

nutaria:

Įtariamojo P. J. skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. rugpjūčio 21 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėjas Kęstutis Jucys