Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ugnė Gailiūnienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus prokuroro Vytauto Jancevičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyvenantis (duomenys neskelbtini) (deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini)), teistas 2013 m. liepos 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 307 straipsnio 2 dalį, 302 straipsnio 1 dalį 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, jos vykdymas atidėtas 3 metams, išieškota iš J. M. konfiskuotino turto vertė - 10 000 Lt (2896 eurų), 2016 m. spalio 10 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmenų registro,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. M. 2017 m. rugsėjo 19 d., apie 16.15 val., Vilniuje, Nemenčinės plente ties O. Milašiaus g. pastatu Nr. 31, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Opel Omega“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 2,44 promilės etilo alkoholio).

Kaltinamasis J. M. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad psichikos ligomis nesirgo, galvos traumų neturėjo, nėra registruotas psichiatrinėje ir narkologinėje įskaitoje. 2017 m. rugsėjo 19 d., apie 13-14 val. Žirmūnų gatvėje, pas pažįstamą vartojo alkoholinius gėrimus. Dviese išgėrė butelį 0,5 l talpos degtinės, buvo nepietavęs. Išgėręs važiavo namo vairuodamas jam priklausantį automobilį „Opel Omega“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilio nespėjo užregistruoti VĮ „Regitra“ savo vardu. Važiuodamas Nemenčinės plente ties Milašiaus g. pastatu Nr. 31 pateko į eismo įvykį. Į eismo įvykį atvykę pareigūnai davė papūsti į alkotesterį ir nustatė 2,45 promilių girtumą. Policijos pareigūnai nuvežė į VPLC kraujo mėginiui paimti. Po eismo įvykio alkoholio nevartojo. Vairuotojo pažymėjimo neturi, vairuotojo pažymėjimas atimtas už vairavimą esant neblaiviam (b. l. 45).

Liudytojas J.M. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017 m. rugsėjo 19 d., apie 16.15 val. vairavo jam priklausantį automobilį „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiavo Vilniuje, Nemenčinės plentu nuo miesto centro pusės link Nemenčinės pirma eismo juosta. Pravažiavęs sankryžą su Saulėtekio alėja, pamatė, jog jam iš kairės, t.y. iš pravažiavimo nuo O. Milašiaus gatvės, esančios ties O. Milašiaus g. 31 namu, išvažiuoja automobilis „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apie 30-40 km/h greičiu, kurio vairuotojas kerta Nemenčinės plentą statmenai. Tai pamatęs, jis kiek galėjo pasuko dešiniau ir spėjo sustoti. Už jo gretima juosta važiavęs automobilis „Isuzu“ taip pat sustojo. Automobilis „Opel“, kirtęs Nemenčinės plento eismo juostas, skirtas važiuoti miesto centro link, įvažiavęs į jo važiavimo krypties eismo juostą, pasuko į miesto centrą, pirmiausiai vienu kampu kliudė jo automobilio kairįjį šoną, o to trenkėsi kitu kampu į automobilio „Isuzu“ dešinį šoną. Iš paskos važiavę ir sustoję liudytojai pribėgo prie automobilio „Opel“. Vienas ištraukė užvedimo raktą automobilyje „Opel“, o vairuotojas liko sėdėti, nesiorientavo aplinkoje, žvilgsnis klaidžiojo. Automobilio „Opel“ priekinės sėdynės keleivis apie 30 metų amžiaus, išlipo ir vėliau visaip trukdė ir prie visų kibo žodžiais. Dar „Opel“ galinėje sėdynėje važiavo moteris su jaunuoliu, tačiau šie išlipo ir ramiai stovėjo ant šaligatvio. Vėliau vairuotojas norėjo išlipti, tačiau automobilio „Isuzu“ vairuotojas jam to padaryti neleido. Kiti liudininkai taip pat neleido išlipti vairuotojui, o vėliau priėjo Karo policijos darbuotojas ir „Opel“ vairuotoją sulaikė iki policijos atvykimo. Po to atvyko policijos pareigūnai, kuriems buvo perduotas automobilio „Opel“ vairuotojas (b. l. 11).

Liudytojas E.Š. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017 m. rugsėjo 19 d., apie 16.15 val. vairavo jam priklausantį automobilį „Isuzu D-Max“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir važiavo Vilniuje, Nemenčinės plentu nuo miesto centro pusės link Nemenčinės antra eismo juosta. Pravažiavęs sankryžą su Saulėtekio alėja, pamatė, jog jam iš kairės, t.y. iš pravažiavimo nuo O. Milašiaus gatvės, esančios ties O. Milašiaus g. 31 namu, išvažiuoja automobilis „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apie 40 km/h greičiu, kurio vairuotojas kerta Nemenčinės plentą statmenai. Tai pamatęs, jis ėmė stabdyti ir spėjo sustoti. Greta jo, kiek labiau priekyje, pirma eismo juosta važiavęs automobilio „Toyota“ vairuotojas dar bandė trauktis jų važiavimo kryptimi dešiniau, tačiau automobilis „Opel“, kirtęs Nemenčinės plento eismo juostas, skirtas važiuoti miesto centro link, įvažiavęs į jo važiavimo krypties eismo juostą, pasuko į jo pusę, važiuodamas tarpu tarp dviejų eismo juostų. Pirmiausiai kliudė pirma eismo juosta važiavusį automobilį „Toyota“ į kairįjį šoną, o paskui atsitrenkė į jo sustabdyto automobilio „Isuzu“ dešinįjį šoną ir į jį įsirėmė, daugiau nebegalėjo važiuoti. Kol jis iššoko iš automobilio, matė, kad už jų kito sustojusio automobilio vairuotojas prie automobilio „Opel“ atbėgo greičiau ir ištraukė užvedimo raktą. Tuo pat metu iš automobilio „Opel“ išlipo priekinės sėdynės keleivis apie 30 metų amžiaus, kuris vėliau visaip trukdė ir prie visų kibo žodžiais. Dar „Opel“ galinėje sėdynėje važiavo moteris su jaunuoliu, tačiau šie išlipo ir ramiai stovėjo ant šaligatvio. Automobilio „Opel“ vairuotojas kurį laiką sėdėjo nieko nematančiomis akimis ir nesiorientavo aplinkoje. Vėliau vairuotojas norėjo išlipti, tačiau jis laikė vairuotojo pusės dureles. Paskui „Opel“ vairuotojas norėjo lipti per keleivio pusę, tačiau kitas liudininkas vardu Dainius jam to neleido padaryti, o dar vėliau atėjo Karo policijos vyr. eilinis Igor Klemka, kuris „Opel“ vairuotoją sulaikė iki policijos atvykimo, surakino antrankiais, nes šis priešinosi. Po to atvyko policijos pareigūnai, kuriems buvo perduotas automobilio „Opel“ vairuotojas (b. l. 14).

Liudytojas R. P. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017 m. rugsėjo 19 d. dirbant kartu su vyriausiąja patrule Stanislava Žukauskaite apie 16.15 val. iš Vilniaus apskr. VPK OVS radijo ryšiu išgirdo informaciją, kad prie Nemenčinės pl. - Saulėtekio al. sankryžos susidūrė automobiliai „Opel Omega“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „Isuzu“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Atvykus į eismo įvykio vietą, aiškinantis eismo įvykio aplinkybes, bei bendraujant su automobilio „Opel Omega“ vairuotoju J. M. nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, jam alkotesteriu buvo nustatytas 2,45 promilių girtumas (b. l. 17).

2017 m. spalio 4 d. Savanoriško daiktų pateikimo protokolu J. M. prijungimui prie baudžiamosios bylos pateikė automobilio „Opel Omega“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2017 m. rugpjūčio 2 d. pirkimo pardavimo sutartį bei automobilio techninį pasą (b. l. 23).

2017 m. rugpjūčio 2 d. automobilio pirkimo pardavimo sutarties duomenimis, J. M. 2017 m. rugpjūčio 2 d. įsigijo automobilį „Opel Omega“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 26-31).

Alkotesterio „Alcotest 7510 Nr. ARDJ – 0002“ kvito duomenimis, 2017 m. rugsėjo 19 d. 16:26:13 val., J. M. nustatytas 2,45 promilių girtumas (b. l. 48).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-A 9699/2017 (01) duomenimis J. M. kraujyje, paimtame 2017 m. rugsėjo 19 d., 16.55 val., nustatyta mažiausia koncentracija 2,44 promilės etilo alkoholio (b. l. 51).

Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 1646 duomenimis, J. M. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija yra 2,44 promilės etilo alkoholio. Asmuo neblaivus, vartojęs etilo alkoholį, nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (b. l. 52).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, be kita ko, baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.

Kaltinamasis J. M. kaltę pripažino visiškai. Jo parodymus patvirtina liudytojų Jono Markausko, E.Š., R. P. parodymų, alkotesterio kvito, specialisto išvados duomenys. Minėtų įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamasis J. M. vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą sprendžia, kad J. M. kaltė įrodyta, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.

Kaltinamojo J. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant BK 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, mano, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. Kaltinamasis J. M. su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir bausmės rūšimi bei dydžiu sutiko (b. l. 63, 64).

Skirdamas bausmę J. M., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, vairuotojui nustatytas vidutinis girtumo laipsnis: transporto priemonės vairavimas tokios būklės kelia didelį pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių sveikatai ir gyvybei. Atsižvelgtina ir į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančią aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį J. M. – dirba (b. l. 59), teistas (b. l. 53-54), baustas administracine tvarka, tame tarpe nekartą už vairavimą neblaiviam (b. l. 55-57), duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje nėra.

Įvertinęs visas šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti skiriant areštą. Teismo vertinimu, prokuroro siūlomas bausmės dydis yra tinkamas ir jo keisti nėra jokio pagrindo.

J. M. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, ji gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors nagrinėjamu atveju J. M. padarė nusikalstamą veiką neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, t. y. vairuotojo pažymėjimas iš jo yra atimtas už vairavimą esant neblaiviam, teismo nuomone, šis faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo. Priešingu atveju nebūtų užtikrinamas veiksmingas BK 281 straipsnio 7 dalies saugomos vertybės – transporto eismo saugumo funkcionavimas, ir asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, kurios vienas iš būtinųjų objektyviosios pusės požymių yra transporto priemonės vairavimas, būtų palikta galimybė po tokios nusikalstamos veikos įvykdymo atgauti teisę vairuoti transporto priemones bendra tvarka. Todėl teismas sprendžia, kad uždraudimas naudotis specialia teise, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, yra ne tik reikalingas, bet yra būtinas. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis J. M. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis 2,44 promilių neblaivumas, taip padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą, praeityje buvo baustas administracine tvarka už transporto priemonių vairavimą būnant neblaiviam, J. M. skirtinas draudimas vairuoti kelių transporto priemones, nustatant maksimalų įstatymo numatytos šios priemonės taikymo terminą.

Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal BK 72 straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. J. M. vairavo automobilį, būdamas neblaivus. Be šios transporto priemonės nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymas yra neįmanomas. Todėl įvykio metu J. M. vairuotas automobilis pripažintas nusikalstamos veikos padarymo priemone. J. M. veikė tiesiogine tyčia. Jis žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis. Todėl J. M. priklausančios transporto priemonės – automobilio „Opel Omega“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas yra būtinas.

J. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

J. M. skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į automobilį „Opel Omega“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), WIN kodas (duomenys neskelbtini), uždraudžiant turtą valdyti ir juo disponuoti, paliekant teisę juo naudotis (b. l. 32), paliktinas galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

J. M. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, skirti bausmę – 45 parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. M. skirti 30 parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, skirti J. M. baudžiamojo poveikio priemonę - uždrausti jam naudotis teise vairuoti transporto priemones 3 (trejus) metus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, skirti J. M. baudžiamojo poveikio priemonę - konfiskuoti jam priklausantį automobilį „Opel Omega“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), WIN kodas (duomenys neskelbtini).

Kardomąją priemonę J. M. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

J. M. skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į automobilį „Opel Omega“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), WIN kodas (duomenys neskelbtini), uždraudžiant turtą valdyti ir juo disponuoti, paliekant teisę juo naudotis, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

Išaiškinti J. M., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.