Kauno apygardos teismo nutartis

2014-11-10 · Byla Nr. ATP-1131-634/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-11-10
Bylos Nr.
ATP-1131-634/2014
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Giedrius Endriukaitis
Kategorijos
  • 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-1131-634/2014;Teisminio proceso Nr. 4-69-3-07011-2014-8Procesinio sprendimo kategorijos 45.4.3.; 79.1. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. lapkričio 10 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Giedrius Endriukaitis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo E. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 1 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

administracinio teisės pažeidimo protokolas E. S. surašytas už tai, kad jis 2014-07-28 apie 23.20 val. Kaune, (duomenys neskelbtini) namu, būdamas apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, vairavo automobilį VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus. Šiais savo veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 129 str.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apylinkės teismas 2014-10-01 nutarimu E. S. pripažino padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 129 str. skyrė administracinę nuobaudą - 4500 litų baudą su transporto priemonės - automobilio VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde E. S. prašo panaikinti transporto priemonės konfiskavimą, paskirtą 4500 litų baudą, o nuobaudą skirti dėl transporto priemonės vairavimo neturint teisės. Skunde nurodė, kad neturi galiojančių administracinių nuobaudų, todėl teismas nepagrįstai jo atžvilgiu pripažino atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą ATPK 32 str. 6 p. Taip pat teismas nepagrįstai konfiskavo transporto priemonę. Jis prisipažino padaręs administracinį teisės pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi, todėl tai yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Apeliantas pripažįsta, kad vairavo transporto priemone neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones. Nors ir buvo neblaivus, tačiau neviršijo leistiną ribą.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą Kauno AVPK kelių policijos valdyba nurodo su skundu nesutinkanti. E. S. veika kvalifikuota tinkamai, skirta administracinė nuobauda proporcinga padarytam pažeidimui. Prašo skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Kaip matyti iš E. S. apeliacinio skundo, jis nesutinka su teismo išvada, jog transporto priemonę vairavo apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų. Apeliacinės instancijos teismas patikrino bylą ir nustatė, jog E. S. pagrįstai pripažintas padaręs ATPK 129 str. numatytą pažeidimą. Įstatymo nuostatos nepažeistos, pritaikytos tinkamai. Nuobaudos skirtos teisingai.

Nagrinėjamu atveju,byloje surinkti įrodymai leidžia daryti neabejotiną išvadą, jog E. S. transporto priemonę vairavo apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.

Specialisto išvada Nr. T-N 2057/14(01) patvirtina, kad 2014-07-28 23.50 val. E. S. šlapime rasta amfetamino, metamfetamino. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu E. S. iš esmės šio fakto neneigė, teigė, kad prieš 1-2 dienas buvo gėręs amfetamino arbatos.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintose Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklėse (2012-06-27 redakcija) sąvoka „apsvaigimas“ apibrėžiama kaip asmens psichikos būsena ar elgesio sutrikdymas, kuriuos sukelia pavartotos psichiką veikiančios medžiagos (narkotinės priemonės, psichotropinės ir kitos svaigiosios medžiagos), išskyrus etilo, metilo, propilo, butilo, amilo, heksilo alkoholį. Tam, kad būtų nustatyta, jog pavartota psichiką veikianti medžiaga sukėlė apsvaigimo būseną, yra atliekama medicininė apžiūra neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti. Ši apžiūra apibrėžiama kaip specialių žinių ir reikiamą kvalifikaciją turinčių visų rūšių asmens sveikatos priežiūros įstaigų asmens sveikatos priežiūros specialistų, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka suteikta teisė atlikti medicininę apžiūrą, pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintą metodiką, suderintą su vidaus reikalų ministru, atliekami veiksmai, kuriais nustatoma, ar asmuo yra apsvaigęs. Taigi teisė nustatyti (laikantis patvirtintos metodikos), ar asmuo yra apsvaigęs, suteikta tik atitinkamiems medicinos specialistams.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V- 505, patvirtintos Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodikos (administracinio teisės pažeidimo padarymo metu galiojusi redakcija) 6 punkte nurodyta, kad gydytojas, vertindamas bendrą asmens būklę (išvaizdą, odą, gleivines, kvėpavimo dažnį ir pobūdį, širdies susitraukimų dažnį, arterinį kraujospūdį, eiseną, stovėseną, judesių tikslumą, vokų, liežuvio ir pirštų virpėjimą, vyzdžius bei kt.), užpildo medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ir apsvaigimui nustatyti aktą (toliau - ir Medicininės apžiūros aktas), išskyrus, be kita ko, skiltį „Išvada“. Šią skiltį gydytojas užpildo gavęs atliktų tyrimų rezultatus iš toksikologijos laboratorijos (11.1 punktas). Tuomet skiltyje „Išvada“ nurodoma, ar asmuo apsvaigęs / neapsvaigęs, vartojęs / nevartojęs. Jei išvadoje teigiama vartojęs, nurodoma kokių medžiagų (11.3 punktas).

Nagrinėjamu atveju byloje esančiame 2014-07-28 E. S. Medicininės apžiūros akte (b. 1. 10), skiltyje „Išvada“ nurodyta, kad galutinė išvada - apsvaigęs po amfetamino, metamfetamino ir alkoholio vartojimo. Taip pat minėtoje išvadoje nurodyta, kad asmuo negali vairuoti transporto priemonės. Taip pat iš šio akto matyti, kad E. S. apsvaigimo būsena buvo konstatuota ne tik išimtinai dėl narkotinių medžiagų pėdsakų radimo šlapime, tačiau ir įvertinus E. S. būklę bei elgesį apžiūros metu, t.y. tai, kad tiriamojo išvaizda, laikysena - nepakankamai tvarkinga, akių obuoliai paraudę, stovėsena Rombergo pozoje svyruoja, yra horizontalus nistagmas, judesių tikslumas su klaidomis, atmintis nepakankama, kalba neaiški, mimika vangi.

Taigi apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad išvada dėl E. S. apsvaigimo padaryta įvertinus medicinos apžiūros akte nurodytus E. S. apsvaigimo požymius ir specialisto išvadą, todėl pagrįstai konstatuota, jog E. S. vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų. Konstatavus šį faktą, apeliantui nustatytas apsvaigimo nuo alkoholio laipsnis neturi reikšmės sprendžiant dėl jo atsakomybės.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad byloje surinktų įrodymų visuma įrodyta, jog E. S. padarė ATPK 129 str. numatytą administracinį teisės pažeidimą. Teismas nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino ištirtus įrodymus ir padarė faktines bylos aplinkybes atitinkančias išvadas.

Apeliaciniame skunde E. S. nesutinka ir su jam paskirtos baudos dydžiu bei prašo neskirti papildomos nuobaudos - transporto priemonės konfiskavimo. E. S. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 129 str. padarymą paskirta 4500 litų bauda su transporto priemonės konfiskavimu.

ATPK 129 str. sankcijoje numatytas transporto priemonės konfiskavimas yra alternatyvi papildoma nuobauda, dėl kurios kiekvienu konkrečiu atveju, įvertinus visas padaryto pažeidimo aplinkybes, yra pavesta spręsti bylą nagrinėjančiam teismui. Kai sankcijoje yra numatytos alternatyvios nuobaudos, kaip yra ir šiuo atveju, įstatymas konkrečių kriterijų, kuri nuobauda turėtų būti skiriama, nenustato, tačiau teismų praktika patvirtina, jog tokiais atvejais parenkama turi būti tokia nuobauda,kuri būtų efektyviausia siekiant ATPK 20 str. numatytų administracinės nuobaudos tikslų.

E. S. padarė ATPK 129 str. numatytą pažeidimą, kuris yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Iš bylos medžiagos matyti, kad E. S. praeityje ne kartą buvo baustas administracinėmis nuobaudomis už grubius Kelių eismo taisyklių pažeidimus (neblaivus sukėlė eismo įvykį ir pan.). Nors šios nuobaudos yra negaliojančios, tačiau jos neigiamai charakterizuoja administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį. Šie duomenys taip pat akivaizdžiai rodo, jog E. S. nėra pasimokęs iš praeityje padarytų pažeidimų ir jam paskirtų nuobaudų, todėl teismas teisingai sprendė, kad vien tik pagrindinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Apylinkės teismas pagrįstai nenustatė jokių atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nes apeliantas iš esmės nepripažino administracinio teisės pažeidimo (pripažino tik tai, kad „vairavo be teisių“),o atsakomybę sunkinančia aplinkybe pagrįstai pripažino tai, kad pažeidimas padarytas asmens, kuris pirmiau buvo padaręs nusikaltimą (ATPK 32 str. 6 p.). Iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos matyti, kad E. S. 2014-05- 04 buvo paleistas iš pataisos namų atlikęs paskirtą laisvės atėmimo bausmę, todėl administracinio teisės pažeidimo padarymo metu turėjo neišnykusį ir nepanaikintą teistumą.

Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis). Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinant nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Nagrinėjamu atveju apeliantas, žinodamas, kad neturi teisės vairuoti transporto priemones ir būdamas apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų elgėsi neatsakingai, padarė tyčinius veiksmus ir taip pažeidė įstatymo reikalavimus.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 1 d. nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p., teismas

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 1 d. nutarimą nepakeistą ir E. S. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas Giedrius Endriukaitis