Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija susidedanti iš kolegijos pirmininko Tomo Šeškausko,

teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistuju G. Ž. ir D. C. apeliacinius skundus del Kauno apygardos teismo 2004 m. gruodžio 10 d. nuosprendžio, kuriuo G. Ž. pripažintas kaltu padarius nusikaltima, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d. ir nubaustas laisves apribojimu 6 (šešiems) menesiams, ipareigojant ji buti namuose, nuo 23 val. vakaro iki 6 val. ryto. D. C. pripažintas kaltu padarius nusikaltima, numatyta BK 178 str. 2 d. ir nubaustas laisves apribojimu 6 (šešiems) menesiams, ipareigojant ji buti namuose, nuo 23 val. vakaro iki 6 val. ryto.

Tuo paciu teismo nuosprendžiu nubausti E. Ž. ir M. P. , taciau ju atžvilgiu teismo nuosprendis neapskustas.

G. Ž. ir D. C. nubausti už tai, kad veikdami kartu su E. Ž. ir M.P., veikdami bendrininku grupe, 2004 m. liepos men. nakti iš 8 i 9 d., pro anga sienoje isibrove i UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, iš kurio pagrobe ivairiu plastmasiniu gaminiu (šuku, šakuciu, liniuociu, puodeliu, rankeneliu ir kt.) liejimo metalines formas, formu dalis bei metalines plokštes 2778,95 Lt vertes.

Nuteistasis G. Ž. apeliaciniu skundu prašo Kauno apygardos teismo 2004-12-10 nuosprendi panaikinti ir byla nutraukti atleidžiant ji nuo baudžiamosios atsakomybes, motyvuodamas, jog teismo nuosprendis nepagristas ir neteisetas, nes netinkamai pritaikytas baudžiamasis istatymas ir neteisingai paskirta bausme. Apelianto nuomone, teismas neteisingai nustate pagrobtu daiktu verte. Teismo posedžio metu UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktore pateike teismui rašta, kuriame nurode pagrobtojo turto verte, taciau nepateike irodymu del turto vertes. Atkreipia demesi, kad pagrobti daiktai – plastmasiniu gaminiu liejimo metalines formos buvo seniai pagamintos, panaudotos, netinkamos naudojimui, jos nebuvo apskaitytos buhalteriškai kaip gamybos priemoniu likutis. Jos buvo apskaitoje kaip metalo laužas. Todel, apelianto teigimu, ju verte yra apie 600 Lt (žinant, kad juodojo metalo laužo 1 tonos kaina tuo metu buvo apie 250 Lt).

Apeliantas tvirtina, kad jo veika turetu buti kvalifikuojama pagal BK 178 str. 1 d., nes jis i jokia patalpa neisibrove. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“” teritorija, kurioje buvo metalo laužas nebuvo saugoma, metalo laužas nebuvo laikomas jokioje patalpoje, gulejo po metalines konstrukcijos pastoge. Mano, kad jo atžvilgiu galima buvo taikyti BK 93 str., kadangi buvo visos salygos, kurioms esant buvo galima ji kaip nepilnameti atleisti nuo baudžiamosios atsakomybes.

Nuteistasis D. C. apeliaciniu skundu prašo Kauno apygardos teismo 2004-12-10 nuosprendi panaikinti ir byla nutraukti atleidžiant ji nuo baudžiamosios atsakomybes, motyvuodamas, jog teismo nuosprendis nepagristas ir neteisetas, nes netinkamai pritaikytas baudžiamasis istatymas ir neteisingai paskirta bausme. Skunde D. C. išdesto analogiškus argumentus kaip ir nuteistasis G. Ž. . Nuteistasis pažymi, kad teismas nuosprendyje nepasisake, kodel jo atžvilgiu nebuvo taikomas BK 93 str. apeliantas prašo jo atžvilgiu taikyti šia norma kadangi buvo visos salygos, kurioms esant buvo galima ji kaip nepilnameti atleisti nuo baudžiamosios atsakomybes.

Apeliacines instancijos teismo posedyje nuteistieji, atstove pagal istatyma ir gynejas prašo apeliacinius skundus patenkinti, o prokuroras prašo skundus atmesti.

Apeliaciniai skundai atmestini.

Apeliacines instancijos teismo teiseju kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas iš esmes teisingai nustate nuteistuju G. Ž. ir D. C. nusikalstamu veiku padarymo aplinkybes, tinkamai ivertino byloje esancius irodymus ir padare motyvuotas išvadas del faktiniu bylos aplinkybiu bei nuteistuju kaltes.

Nuteistuju G. Ž. ir D. C. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal nuosprendyje nurodyta BK baudžiamaji istatyma, kurio taikymo klaidu apeliacines instancijos teismo teiseju kolegija neižvelgia.

I nuteistuju skundo dali, jog teismas neteisingai nustate pagrobto turto verte, nes teismo metu nebuvo pateikta irodymu del turto vertes, pagrobti daiktai buvo seniai pagaminti, netinkami naudojimui, jie nebuvo apskaityti kaip gamybos priemoniu likutis, apskaitoje buvo kaip metalo laužas, atsakytina, kad nustatytos bylos aplinkybes neleidžia pagrobto turto ivardinti kaip metalo laužo, pagrobtas turtas ivertintas tinkamai. Iš liudytojos V.J.K., UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktores teisme duotu parodymu ir pateiktu paaiškinimu matyti, kad liejimo formos nebuvo juodojo metalo laužas, jos buvo pagamintos 3 metu laikotarpiu, buvo nurašytos, nes atlikus liejiniu užsakymus, kurie buna vienkartiniai, liejimo formos finansineje apskaitoje apskaitomos kaip atsargos ir iš apskaitos nurašomos, sandeliuojamos ir laikomos atsargoje. Likutines liejimo formos vertes 2004-07-09 nebuvo, nes jos buvo panaudotos iki 2004-01-01. Taciau šios liejimo formos gali buti panaudojamos pakartotinai gavus užsakymus arba panaudojamos formu dalys. Reali liejimo formu likutine verte apskaiciuota imant formu – gaminiu savikaina ir metines nusidevejimo sumas 2004-07-09. Šiuo atveju teismas teisingai aiškino, jog pirmine pateikta turto verte nurodant nauju gaminiu rinkos kaina neatitinka pagrobtojo turto vertes ir vadovavosi teismui papildomai pateiktais dokumentais del liejimo formu nusidevejimo apskaiciavimo, iš kuriu matyti, kad likutine pagrobto turto verte sudaro 2778,98 Lt.

Teismo nustatyta pagrobto turtine verte nera vagystes kvalifikuojamasis požymis ir nuteistuju veika šiuo aspektu teisingai perkvalifikuota iš BK 178 str. 3 d. i BK 178 str. 2 d.

Nuteistieji nesutinka, jog jie isibrove i patalpa, nes UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ teritorija nebuvo saugoma, pagrobtas turtas gulejo po metalines konstrukcijos pastoge.

BK 178 str. 2 d. numatytos esancios veikos objektyvusis ir kartu kvalifikuojantis požymis, isibrovimas i patalpa, suprantamas kaip slaptas arba atviras neteisetas, neleistinas patekimas i patalpa. Neteisetumas šiuo atveju reiškia, kad kaltininkui i patalpa apskritai draudžiama ieiti be atskiro leidimo. Tam, kad butu kvalifikuota vagyste isibraunant, turi buti nustatytas ir subjektyvusis veikos požymis, kad isibrauta buvo turint tiksla ivykdyti vagyste. Kolegija konstatuoja, kad bylos duomenimis abu aukšciau minimi veikos požymiai yra nustatyti.

Kolegijai nesukelia jokios abejones, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ sandelis taip pat pilnai atitinka patalpai keliamus reikalavimus.

Patalpa yra suprantama kaip uždara erdve, statinys, turintis stoga ir specialu iejima, ar pastatas, skirtas žmonems arba materialinems vertybems laikyti. Patalpos gali buti ne tik nuolatines, stacionarios, bet ir kilnojamos, laikinos.

Iš ivykio vietos apžiuros protokolo ir fotolenteliu (1 bylos tomas b. l. 78) matyti, kad šis sandelis yra skardinis, suvirintas iš storos skardos, stogas uždengtas šiferiu, sandelis yra aptvertoje gelžbetonine tvora teritorijoje, kuria saugojo sargas. Sandelio durys metalines, ant duru pakabinta spyna. Šie požymiai rodo, kad šis sandelis tikrai nera patalpa, i kuria laisvai gali patekti visi norintys. Ir tai nuteistiesiems buvo suprantama. Nuteistieji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme parode, kad po to, kai jie susitare paimti metalinius daiktus, E. Ž. bei M. P. nuejo ir susitare su sargu, kad už buteli degtines jis leis tai padaryti, perspes apie gresiancias kliutis. Jie aiškino daiktus išneše tuo tikslu, kad parduotu ir užsidirbtu pinigu, suprate šiuos daiktus eme neteisetai. Jokio savininku ar kitokio teiseto valdytojo leidimo i sandelius jie neturejo. Pagrobti daiktu jie atejo velai vakare, daiktus išsineše ne sargui atrakinus duris, o per sandelyje buvusia anga ir tvoroje esancia skyle.

Todel pirmosios instancijos teismas padare pagrista išvada, jog nuteistieji isibrove i patalpa tikslu padaryti vagyste ir suvoke, kad grobiamas turtas yra svetimas ir saugomas.

Apeliacines instancijos teismo teiseju kolegijos nuomone, G. Ž. ir D. C. apygardos teismo paskirtos bausmes atitinka BK 54 str. numatytus bausmiu skyrimo pagrindus ir kitas BK bendroje dalyje esancias bausmiu taisykles. Pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelge i bausmes tikslus bei bausmiu skyrimo ypatumus nepilnameciams (BK 80 str., BK 90 str.). nuosprendyje nurode, kokiais kriterijais vadovaudamasis parinko bausmes. Padarytos veikos pavojingumo pobudis bei laipsnis, nuteistuju asmenybes, lengvinanciu ir sunkinanciu aplinkybiu pobudis, tarpusavio santykis yra tinkamai ivertintas.

Kolegija sutinka ir su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nuteistiesiems G. Ž. ir D. C. netaikytinas ir BK 93 str. nuostatos. Nepilnameciai asmenys esant BK 93 str. numatytiems pagrindams gali buti atleisti nuo baudžiamosios atsakomybes. Taciau sprendžiant nepilnameciu atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybes klausima be BK 93 str. numatytu salygu, taip pat ivertinamas padaryto nusikaltimo pobudis ir jo pavojingumo laipsnis, nepilnameciu asmenybes, atsakomybe lengvinancios ir sunkinancios aplinkybes ir tik atsižvelgiant i paminetu faktoriu visuma, sprestina ar BK 80 str. numatytus bausmes tikslus galima pasiekti atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybes.

Nors nuteistuju G. Ž. ir D. C. atžvilgiu, ju atsakomybe lengvina tai, kad jie prisipažino kaltais ir nuoširdžiai gailisi, neteisti, charakterizuojami gerai, taciau pagristai teismas nuosprendyje nurode, jog jie padare apysunki nusikaltima, ju atsakomybe sunkina ta aplinkybe, kad nusikaltimas padarytas bendrininku grupe, nusikalto budami 17 metu, t.y. pakankamai gerai galejo suvokti padaryto nusikaltimo pavojinguma ir galima atsakomybe už tai, nusikaltima dare ilga laika, pagrobe nemažai daiktu. Todel taikyti jiems BK 93 str. nuostatas ir visiškai atleisti juos nuo baudžiamosios atsakomybes nera pakankamo pagrindo.

Kolegijos manymu, abiem nepilnameciams nuteistiesiems paskirta kriminaline bausme - trumpalaikis laisves apribojimas tiek savo rušimi, tiek dydžiu yra teisinga.

Todel kolegija nenustaciusi, kad nuteistiesiems G. Ž. ir D. C. butu netinkamai pritaikyti BK bendrosios ir specialiosios dalies baudžiamieji istatymai ir neteisingai paskirtos bausmes, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistuju G. Ž. ir D. C. apeliacinius skundus atmesti.