Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Domarkienė, sekretoriaujant Renatai Garuolienei, dalyvaujant atsakovei J. V. žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės UAB „4finance“ ieškinį atsakovei J. V. dėl skolos ir palūkanų priteisimo, institucijos teikiančios išvadą byloje Lietuvos bankas, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014-09-08 Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas ieškovo rašytinis paaiškinimas, jog ieškovė UAB „4finance“ neprieštarauja atsakovės prašymui teismo sprendimo dalyje dėl skolos palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų vykdymą išdėstyti šešių mėnesių periodui, nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Teismo posėdžio, įvykusio 2014-09-04, metu ieškovės atstovas palaikė ieškinį ir jame išdėstytas aplinkybes. Papildomai nurodė, jog bendrosios atsakovei suteiktos Kredito sutarties sąlygos yra tos, kurias pateikė atsakovė. Teikiant ieškinį teismui buvo pridėtos naujos redakcijos Bendrosios sutarties sąlygos. Atsakovė nesutinka su palūkanomis ir jų dydžiu, tačiau jos yra numatytos Bendrųjų sąlygų 7.1 punkte. Atsakovė galėjo nesutikti su palūkanų dydžiu ir neimti paskolos. Rinktis ar derėtis dėl palūkanų dydžio ji negalėjo. Suteikiant kreditą buvo vertinti atsakovės turimi kiti įsipareigojimai, tuo metu, kada buvo suteikiamas kreditas, ieškovas neprivalėjo tikrinti Sodros. Buvo vertinti atsakovės turimi kiti kreditai, jų mokėjimai, paraiškoje nurodyti duomenys. Suteikė kreditą, nes buvo užtikrinti, kad grąžins kreditą, patikrino jos mokumą kaip privalėjo, taip pat ir per "Creditinfo" duomenų bazę. Kadangi pagal jos kitus turimus kreditus nebuvo vėlavimų, buvo suteiktas kreditas. UAB "4finance" nevilkino kreipimosi į teismą. Bendrovė yra didelė, turi daug skolininkų, viskas daroma eilės tvarka. Buvo siūloma susitarti geruoju, buvo suderintos sąlygos, tačiau atsakovė vekselio nepasirašė ir jo bendrovei negrąžino. Atsakovei yra paskaičiuotos 2232,60 Lt. Ieškovas geranoriškai jas sumažino ir prašo tik tokios sumos. Šios palūkanos yra kompensacinės palūkanos, joms taikoma bendra kredito kainos metinė norma. Atsakovė kelis kartus sumokėjo kredito pratęsimo mokestį ir už tą laikotarpį kompensacinės palūkanos nebuvo skaičuojamos.

Teismo posėdžio 2014-10-15 metu ieškovė nedalyvavo, pateikė prašymą nagrinėti bylą ieškovei nedalyvaujant, ieškinį palaikė.

Institucija teikianti išvadą byloje Lietuvos bankas pateikė byloje išvadą, kurioje nurodė, kad sprendžiant klausimą dėl prievolės grąžinti kreditą bei sumokėti palūkanas ir netesybas pagal vartojimo kredito sutartį dydžio pagrįstumo konkrečiu atveju reikia vadovautis LR Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnyje ir 11 straipsnio 8 dalyje išdėstytomis normomis ir atsižvelgti į Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktoriaus 2013-02-05 sprendimu Nr.241-26 patvirtintą pozicija dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo nuostatų, susijusių su vartojimo kredito gavėjo finansinių įsipareigojimų nevykdymu laiku, taikymu.

Institucija teikianti išvadą byloje Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba pateikė byloje 2014-06-12 išvadą Nr.10-454, kurioje nurodė, jog tarp vartotojo UAB „4finance“ ir J. V. 2011-09-29 sudaryta Vartojimo kredito sutartis Nr.9979754003 yra vartojimo sutartis. Sutarties 7.1 ir 7.2 punktai atitinka Civilinio kodekso 6.188 straipsnio 2 d. bendrąjį sutarčių nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijų, t.y. iš esmės pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą bei vartotojo teises ir interesus.

Institucijos teikiančios išvadą byloje pateikė prašymus bylą teismo posėdyje nagrinėti jų atstovams nedalyvaujant. Byla nagrinėjama nedalyvaujant Institucijų teikiančių išvadą byloje atstovams.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš bylos medžiagos nustatyta, jog 2009-09-29 tarp ieškovės UAB „4Finance“ ir atsakovės J. V. buvo sudaryta Vartojimo kredito sutartis Nr. 9979754003, pagal kurią ieškovas suteikė atsakovei 1500 Lt kreditą, su 95,06 % vartojimo kredito metine palūkanų norma ir 150 % bendra vartojimo kredito metine norma 6 mėnesių laikotarpiui iki 2012-03-29. 2011-11-13 atsakovė papildomai pasiskolino 200 Lt sumą ir pakeitė paskolos grąžinimo terminą. Taip pat buvo pakeistos ir palūkanų normos nustatant 112,08 % vartojimo kredito metinę palūkanų normą ir 214 % bendrą vartojimo kredito metinę normą. Galutinė kredito grąžinimo data 2011-11-29, galutinė grąžintina suma 1634,76 Lt. Atsakovė patvirtino, jog susipažino ir sutinka su Vivus.lt paskolos sutarties sąlygomis, kurių MD5 kodas yra 5473BAEE308AB097070D6EDBDDEA4100 pervesdama 2011-08-12 iš asmeninės banko sąskaitos į UAB „4finanse“ banko sąskaitą 0,01 Lt mokestį. Teikdama sekančią paskolos paraišką taip pat ir paraišką vartojimo kreditui Nr. 9979754003, atsakovė susipažino su standartine informacija apie kreditą, taip pat su kredito sutarties sąlygomis bei patvirtino, jog su kredito sutarties sąlygomis sutinka bei jas supranta. 2011-12-25 atsakovė prasitęsė Kredito grąžinimo terminą iki 2012-01-25. 2012-02-23 atsakovė pratęsė paskolos grąžinimo terminą iki 2012-03-23; 2012-04-22 pratęsė Kredito ir palūkanų grąžinimo terminą iki 2012-05-22. 2012-07-12 ieškovas vienašališkai nutraukė su atsakove sudarytą Vartojimo kredito sutartį Nr.9979754003 ir atsakovės gyvenamuoju adresu išsiuntė Priminimo laišką.

Dėl 1495,12 Lt negrąžintos paskolos.

Iš bylos medžiagos nustatyta, jog šalių sudaryta paskolos sutartis yra vartojimo kredito sutartis (LR CK 1.39 str. 1 d., 6.886 str.). Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu (CK 6.886 str. 1 d.). Kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga (kreditorius) įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis pinigines lėšas (kreditą), o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas (CK 6.881 str. 1 d.). Pagal CK 6.38 str. prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra - vadovaujantis protingumo kriterijais. Pažymėtina, kad sąžiningumo reikalavimas vykdant prievoles taikomas ne tik paskolos davėjui, bet ir paskolos gavėjui. Vadovaujantis CK 6.873 str. 1 d. paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Ieškovė tinkamai vykdė savo pareigą - suteikė atsakovui sutartyje nurodyto dydžio kreditą, tačiau atsakovė savo sutartinius įsipareigojimus pažeidė, nemokėdama kredito grąžinimo įmokų sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Ieškovė reikalauja priteisti iš atsakovės 1495,12 Lt negrąžintos paskolos sumos. Atsakovė šių reikalavimų neginčija ir sutinka, jog nėra grąžinusi ieškovui 1495,12 Lt paskolos, ginčo dėl šio reikalavimo nėra. Vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę draudžiama, todėl atsakovė laikoma pažeidusia prievolę, nes neįvykdė sutarties (praleido iš sutarties kilusios prievolės įvykdymo terminą) ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė netinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus, ir liko skolinga ieškovei 1495,12 Lt, ieškovės reikalavimas priteisti 1495,12 Lt skolą yra teisėtas pagrįstas, todėl tenkintinas (CK 6.38, 6.59 str.).

Dėl 2232,60 Lt palūkanų priteisimo.

Ieškovas ieškinyje nurodė, jog atsakovė šiai dienai vėluoja atsiskaityti 595 dienas, todėl priteistinų palūkanų dydis yra 2232,60 Lt. CK 6.874 str. 1 d. nustatyta, kad tais atvejais kai paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų CK 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita. Vartojimo kredito sutarties Nr. 9979754003 Bendrųjų sąlygų 7.1 punktas numato, jog Kredito gavėjui praleidus Kredito ir /ar palūkanų mokėjimo terminą 4.1 punkte nurodytos palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo visos pradelstos sumokėti sumos už visą pradelsimo laiką, pagal LR civilinio kodekso 6.874 straipsnio 1 dalyje nustatytas taisykles. Sutarties 4.1 punktas numato, jog už naudojimąsi kreditu, Kredito gavėjas privalo mokėti fiksuotas palūkanas, kurių procentinė išraiška pateikiama šios sutarties specialiosiose sąlygose. Iš vartojimo kredito sutarties Nr.9979754003 specialiųjų sąlygų ir ieškovo atstovo paaiškinimų nustatyta, jog ieškovė atsakovei 2011-11-13 paskolino atsakovei 1495,12 Lt sumą su 112,08 % dydžio metine palūkanų norma, o bendra vartojimo kredito kainos metinė norma – 214,00 %. Atsakovei laiku negrąžinus visos paskolos sumos ieškovė nuo laiku negrąžintos sumos paskaičiavo 214,00 % palūkanas ir reikalauja priteisti iš atsakovės 2232,56 Lt palūkanų aukščiau nurodytu pagrindu. Iš bylos medžiagos (iš ieškovės pateiktų lentelių, atsakovės paaiškinimų) nustatyta, jog atsakovė laikotarpiu nuo 2011-09-29, t.y. kredito suteikimo iki 2012-07-12, kada buvo nutraukta Vartojimo kredito sutartis, ieškovui sumokėjo 1145,52 Lt ir 61,95 Lt buvo užskaityti kaip permoka apmokėjus prieš tai turėtą kreditą, viso 1207,47 Lt. Iš šios sumos 579,03 Lt buvo užskaityti kaip kredito ir palūkanų grąžinimo termino pratęsimas, 323,70 Lt kredito apmokėjimas, o likusi suma – 304,74 Lt kaip palūkanos (tomas II, b.l. 40-41, 55-63).

Atsakovė bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog ji negalėjo derėtis dėl ieškovo siūlomų Kredito sutarties sąlygų, taip pat kad Kredito sutarties Bendrųjų sąlygų 7.1 punktas buvo jai neaiškus, nors pripažino, jog sudarant sutartį Kredito sutarties sąlygos jai buvo pateiktos. Iš bylos medžiagos, ieškovo atstovo, atsakovės paaiškinimų nustatyta, jog atsakovė susipažino su standartine informacija apie kreditą, taip pat su kredito sutarties sąlygomis, bei patvirtino, jog su kredito sutarties sąlygomis sutinka bei jas supranta. Ieškovė sutarties sąlygas susipažinimui teikia viešai, todėl atsakovės pareiga buvo su jomis susipažinti, prieš priimant sprendimą sudaryti sutartį. Šalys niekieno neverčiamos susitarė dėl sutarties sąlygų, todėl sutartis turi būti vykdoma. Dėl galimybės pakeisti sutarties sąlygas pastebėtina, kad atsakovė neprivalėjo sudaryti sandorio su ieškove, jei jos netenkino tam tikros sutarties sąlygos. Atsižvelgiant į tai atsakovės teiginiai apie tai, kad ji neturėjo galimybės susipažinti su sutarties sąlygomis, laikytini nepagrįstais. Be to, šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 str. 1 d.), todėl, atsakovei tinkamai vykdant sutartį, t.y. laiku grąžinus visą paskolą, jokios pasekmės jai nebūtų kilusios, kadangi ieškovė neturėtų jokio pagrindo reikalauti iš atsakovės palūkanų.

Atsakovė nurodo, jog ieškovas 2011-09-29 suteikdamas jai kreditą net netikrino duomenų ar ji yra dirbanti, ar gauna pajamas. Nurodo, jog šias aplinkybes patvirtina jos pateikta pažyma – išrašas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos apie asmenis, kam buvo suteikta informacija apie jo socialinį draudimą laikotarpiu nuo 2011-09-28 iki 2011-09-29, bei laikotarpiu nuo 2011-11-13 iki 2011-11-13, kada jai papildomai buvo suteikta 200 Lt kredito suma. Ieškovas nurodė teismui, kad J. V. mokumas buvo vertinamas remiantis kredito gavėjo suteikta ir savarankiškai duomenų bazėse surinkta informacija, naudojantis UAB „4finance“ rizikos vertinimo taisyklėmis, taip pat kitais jo veiklą reglamentuojančiais teisės aktais – Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymu, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2011 m. kovo 14 d. įsakymu Nr. 1-33 „Dėl Vartojimo kredito gavėjų mokumo vertinimo principų patvirtinimo bei Lietuvos banko 2011 m. rugsėjo 1 d. nutarimu Nr. 03-144 „Dėl Atsakingojo skolinimo nuostatų“, siekiant įvertinti esamas bei būsimas, jeigu jas galima nustatyti, vartojimo kredito gavėjo galimybes, tinkamai vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus visą sutarties galiojimo laikotarpį. Kaip nurodė ieškovas duomenys apie kredito gavėjus Valstybinio Socialinio Draudimo duomenų bazėje buvo pradėti tikrinti nuo 2013 m. vasario 1 d., todėl atsakovės pajamos Valstybinio Socialinio Draudimo duomenų bazėje tikrinamos nebuvo. Pažymėtina, jog paminėtų teisės aktų redakcija, galiojusi atsakovei 2011-09-29 ir 2011-11-13 imant kreditą, įsakmiai nenumato, kad ieškovas privalo tikrinti kredito gavėjo gaunamas pajamas. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2011 m. kovo 14 d. įsakymu Nr. 1-33 „Dėl Vartojimo kredito gavėjų mokumo vertinimo principų patvirtinimo“ 14 punktas tik numatė, jog vartojimo kredito davėjas, nereikalaujantis, jog vartojimo kredito gavėjas pateiktų įrodymus dėl gaunamų pajamų, arba vertindamas vartojimo kredito gavėjo mokumą nevertinantis jo gaunamų pajamų, turi užtikrinti, kad kita vertinama informacija būtų pakankama tinkamam sprendimui dėl vartojimo kredito suteikimo priimti. Ieškovė patikrinusi atsakovės kreditinę istoriją Skolininkų Administravimo Informacinėje Sistemoje, gavo informaciją, jog atsakovė niekada nėra turėjusi jokių įsiskolinimų, todėl neturėjo pagrindo abejoti jos mokumu. Iš Gyventojų registro tarnybos buvo gauti duomenys apie atsakovės deklaruotą gyvenamąją vietą ir galiojantį asmens dokumentą. Atsakovės asmens duomenys taip pat buvo tikrinami Ieškomų asmenų, neatpažintų lavonų ir nežinomų bejėgių asmenų žinybiniame registre. Iš UAB “Creditinfo Lietuva” buvo gauti duomenys apie užklausų apie turimus finansinius įsipareigojimus skaičių. Tokių užklausų per vieną mėnesį apie atsakovę buvo 25 penkios, tai reiškia, kad atsakovė intensyviai bando skolintis pinigų iš įvairių šaltinių ir galimai jos ekonominė situacija yra nestabili, tačiau šis skaičius nėra kritinis, todėl įvertinus skolinimo riziką buvo priimtas teigiamas spendimas suteikti atsakovei finansinę paslaugą. Papildomai buvo patikrintas vidinis skolininkų sąrašas, į kurį įtrauktiems asmenims kreditai nėra išduodami. UAB „4finance“, atlikęs atsakovės mokumo vertinimą, nenustatė jokių padidintos rizikos kriterijų, todėl neturėjo jokių objektyvių priežasčių abejoti kredito gavėjo galimybėmis grąžinti kreditą. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė patvirtino, jog jos finansinė padėtis tuo metu buvo sunki, jai reikėjo pinigų, todėl ji ir skolinosi, jos niekas nevertė imti paskolos, taip pat nurodė, jog yra aukštąjį išsilavinimą turintis asmuo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, vadovaujantis tuo metu galiojusiu teisiniu reglamentavimu, ieškovės nurodytomis aplinkybėmis ir pateiktais įrodymais, įvertinus tai, kad atsakovė skolinosi ne pirmą kartą, kas reiškia, jog šis sprendimas nebuvo impulsyvus, o apgalvotas ir atsakovei priimtinas, sutinka su ieškovo nurodytu motyvu, jog paskola atsakovei buvo suteikta tinkamai įvertinus jos mokumą ir galimybę grąžinti kreditą.

Atsakovė nurodė, kad už kredito grąžinimo pradelsimą kreditorius turėjo skaičiuoti Vartojimo kredito įstatyme numatytus 0,05 procentų delspinigius nuo negrąžintos 1495,12 Lt kredito sumos 180 dienų, o ne kompensuojamąsias palūkanas. Jos paskaičiavimais tai sudarytų 135 Lt, kuriuos ji sutinka apmokėti. Tokios pozicijos byloje laikosi ir institucija teikianti išvadą byloje Lietuvos bankas. CPK 185 straipsnis numato, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išvadas. Institucijos išvada laikoma rašytiniu įrodymu byloje, kuriame išdėstytas faktines aplinkybes teismas įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (CPK 197 str., 185 str. 1 d.). Kadangi šalys sudarydamos Vartojimo kredito sutartį, Bendrųjų sąlygų 7.1 punkte susitarė dėl kompensuojamųjų palūkanų mokėjimo praleidus Kredito ar palūkanų mokėjimo terminą, o ne dėl delspinigių mokėjimo, teismas daro išvadą, jog atsakovės prašymas taikyti 0,05 proc. dydžio delspinigius kaip netesybų formą yra nepagrįstas.

CK 6.37 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai palūkanų dydį nustato įstatymai, šalys gali raštu susitarti ir dėl didesnių palūkanų, jeigu toks susitarimas neprieštarauja įstatymams ir sąžiningumo bei protingumo principams. Šios nuostatos reiškia, kad, pirma, teismas gali mažinti tik susitarimu nustatytas didesnes negu įstatymines palūkanas, antra, sutartinės palūkanos mažinamos tik esant dviem pagrindams: susitarimas dėl didesnių palūkanų prieštarauja įstatymams (CK 6.37 straipsnio 3 dalis) arba kai susitarimas dėl didesnių palūkanų prieštarauja sąžiningumo, protingumo principams (CK 6.37 straipsnio 3 dalis, 1.5 straipsnis). Kaip nutartyse ne kartą yra konstatavęs Lietuvos apeliacinis teismas, palūkanoms mutatis mutandis taikomos CK 6.73 str. 2 d. ir 6.258 str. 3 d. normos, leidžiančios teismui mažinti akivaizdžiai per dideles netesybas (nutartys civilinėse bylose Nr. 2A-174/2005; Nr. 2A-325/2007; Nr. 2A-131/2012), todėl teismas turi teisę sumažinti ir šalių susitarimu nustatytas palūkanas, kurios yra neprotingai didelės ir pažeidžia sąžiningumo ir teisingumo principus. Nagrinėjamu atveju palūkanos numatytos ir skaičiuojamos dėl sutarties nevykdymo, taigi, jos laikytinos netesybomis. Jeigu netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti (CK 6.73 str. 2 d.). Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnyje numatyta, kad bendra vartojimo kredito kaina turi būti protinga, pagrįsta, atitikti sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito gavėjo ir vartojimo kredito davėjo interesų pusiausvyros. Ieškovė prašo priteisti sutartyje nustatytą bendrą vartojimo kredito kainos metinę normą – 214 %, skaičiuotiną ne tik nuo negrąžintos paskolos sumos, bet ir nuo priskaičiuotų palūkanų, teigdama, kad palūkanos skaičiuotos už 595 dienas, iš viso 2232,60 Lt. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog paskolos sutartis buvo sudaryta 2011-09-29, 2011-11-13 sutartis buvo pakeista atsakovei suteikiant papildomą pinigų sumą, pakeičiant paskolos grąžinimo terminą, metinę palūkanų normą ir bendrą kredito kainos metinę normą. Atsakovė yra grąžinusi dalį kredito. Sutarties įvykdymo terminas buvo keletą kartų pratęstas, atsakovė pagal galimybes mokėjo ieškovei ir yra sumokėjusi 875,76 Lt už paskolos pratęsimą ir vėlavimo palūkanas. Pažymėtina, jog šios sumos taip pat yra ieškovės pelnas.

Atsakovė atsiliepime ir teismo posėdžio metu nurodė, jog į ieškovą dėl negalėjimo grąžinti kreditą jį kreipėsi dar 2012 m. liepos mėnesį, tačiau ieškovas sąmoningai vilkino kreipimąsi į teismą didindamas prašomų priteisti palūkanų sumą. Atsakovės nurodytas aplinkybes patvirtina į bylą pateiktas susirašinėjimas elektroniniu paštu su ieškovu, taip pat byloje ieškovo pateiktoje lentelėje apie paskaičiuotų palūkanų dydį ir tvarką nurodytos aplinkybės, jog 2012-07-30 buvo sustabdytas palūkanų skaičiavimas šalims susitarus dėl įsiskolinimo išmokėjimo termino (tomas I, b.l. 135-138; tomas II, b.l. 61). Kredito grąžinimo data buvo 2011-11-29, vėliau atsakovė šį terminą kelis kartus pratęsė ir paskutinis mokėjimas buvo atliktas 2012-04-22, sutartis ieškovo vienašališkai buvo nutraukta 2012-07-12, todėl ieškovė teisę ir galimybę kreiptis į teismą įgijo dar 2012 m. viduryje. Nepaisant to, ieškovė šia teise pasinaudojo tik 2014-03-13. Tokiu būdu savo neveikimu ieškovė sudarė sau naudingas sąlygas didėti palūkanoms, skaičiuojamoms dėl sutarties neįvykdymo. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, pripažintina, kad ieškovė UAB „4 finance“ nepagrįstai ilgai delsė kreiptis į teismą su ieškiniu.

Ieškovė apskaičiuotas palūkanas, kaip patirtą nuostolį, grindžia bendro pobūdžio teiginiais apie savo verslo veiklą, tačiau nepateikia jokių konkrečių įrodymų, nagrinėjamu atveju galinčių pagrįsti atsakovės teiginius apie palūkanas, kaip atlygintinus nuostolius. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.).

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, įvertinus ieškovės paskaičiavimus, byloje surinktus įrodymus, Valstybinės vartotojų teisų apsaugos tarnybos išvadą pateiktą byloje laikytina, jog 2232,60 Lt palūkanų suma, viršijanti paties kredito sumą, yra neprotingai didelė, prieštarauja sąžiningumo, protingumo principams bei iš esmės pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą, bei vartotojo teises ir interesus. Esant apskaičiuotai tokiai didelei palūkanų sumai už nepagrįstai ilgą periodą laikytina, kad toks palūkanų skaičiavimas tampa kreditoriaus nepagrįstu pasipelnymo būdu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei konkrečios bylos aplinkybes, į atsakovės ieškovui jau sumokėtą 875,76 Lt sumą, palūkanų dydis mažintinas - iki 225 Lt.

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 str. l d.). Todėl ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistų sumų nuo 2014-03-13, kada teismui buvo pateiktas ieškinys, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str.).

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.

Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 str. 1 d.). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies; jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 1 d., 2 d.).

Ieškovė už ieškinį sumokėjo 84,00 Lt žyminio mokesčio. Ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies, patenkinant 46 procentus ieškinio reikalavimų, todėl ieškovei iš atsakovės priteistini 38,18 Lt žyminio mokesčio (CPK 80 str. 1 d.).

Atsakovė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl jos prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas nenagrinėtinas.

Teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą išdėstyti (CPK 284 str. 1 d.). Atsakovė bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog jos turtinė padėtis šiuo metu yra labai sunki, finansinės galimybės tik minimaliems poreikiams patenkinti. Nurodė, jog jos darbo užmokestis yra apie 2500-3000 Lt atskaičius visus mokesčius, iš šios sumos ji turi apmokėti visus komunalinius mokesčius, taip pat turi kitų finansinių įsipareigojimų kredito įstaigoms „Swedbank“, Bigbank AS, UAB „General financing“, išlaiko nepilnametį sūnų M. V., gim. (duomenys neskelbtini). Atsakovės nurodytas aplinkybes patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai (tomas I, b.l. 118-134).. Ieškovas duomenų apie savo turtinę padėtį neteikė. Ieškovas nurodė, jog su atsakovės prašymu išdėstyti sprendimo vykdymą proporcingai šešių mėnesių laikotarpiui neprieštarauja. Ivertinus atsakovei priteistos sumos dydį, jos finansinę situaciją, ieškovo nuomonę, abiejų šalių turtinius interesus ir siekiant užtikrinti jų pusiausvyrą, atsakovės prašymas tenkintinas ir priteistos sumos kartu su bylinėjimosi išlaidomis vykdymas išdėstomas šešių mėnesių laikotarpiui.

Ieškovės pateikiamais duomenimis ieškovės turtinė padėtis yra gera, priteistina ieškovei suma nelaikytina didele, todėl atsižvelgiant į atsakovės pateiktus duomenis apie jos turtinę padėtį, atsakovės prašymas išdėstyti sprendimo įvykdymą per šešis mėnesius tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 259 str., 260 str., 268 str., 269 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės J. V., a.k. (duomenys neskelbtini) 1495,12 Lt skolos, 225,00 Lt palūkanų, penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos 1720,12 Lt nuo 2014-03-13 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 38,18 Lt žyminio mokesčio, ieškovės UAB „4finance“, į.k. 301881644, naudai.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Išdėstyti atsakovei J. V. iš jos priteistos 1758,30 Lt sumos mokėjimą ieškovui UAB „4finance“, pradedant vykdyti teismo sprendimą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, pirmą mėnesį sumokant 308,30 Lt, o kitus penkis mėnesius sumokant po 290,00 Lt, (arba atitinkamas sumas eurais, skaičiuojant pagal oficialų lito-euro keitimo santykį – 3,4528 Lt = 1 EUR, konvertuotas sumas apvalinant teisės aktų nustatyta tvarka. Teisės aktais nustačius kitokį lito-euro keitimo santykį, vykdant teismo sprendimą turi būti taikomas naujai nustatytas lito-euro keitimo santykis).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.