Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų nutarimas

Šalčininkai Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teisėjas Viktor Voicechovski,

dalyvaujant Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio rinktinės G. Žagunio pasienio užkardos atstovui Gintautui Radzevičiui,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal A. M. skundą dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio rinktinės G. Žagunio pasienio užkardos 2021-03-26 nutarimo Nr. 37307-ANR_N-241-2021 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. 2021-03-26 Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio rinktinės G. Žagunio pasienio užkardos (toliau – Institucija) 2021-03-26 nutarimu Nr. 37307-ANR_N-241-2021 A. M. buvo pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 45 straipsnio 4 dalyje, dėl to, kad jis 2021-01-25 apie 8.43 val. Šalčininkų r. sav., Dieveniškių sen., Rudnios k., kelyje Sabaliūnai-Rudnia, karantino, paskelbto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020-12-22 nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino kai kurių savivaldybių teritorijose paskelbimo“ (toliau – Nutarimas) laikotarpiu, vyko automobilyje Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kaip keleivis buvo trijų asmenų grupėje, sukėlė pavojų išplisti COVID-19 ligai ir tuo nesilaikė Nutarimo 2.1.8.1 punkto reikalavimų.

Motyvuojamoji dalis

2. A. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą padarė pakartotinai, kol dar nepasibaigęs šio kodekso 40 straipsnyje nustatytas terminas. Jam skirta 1000,00 Eur bauda.

3. A. M. pateikė teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio rinktinės G. Žagunio pasienio užkardos 2021-03-26 nutarimą Nr. 37307-ANR_N-241-2021 ir jo atžvilgiu pradėtą administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

4. A. M. pateiktame skunde nurodė, kad nesutinka su jo veikos kvalifikavimu pagal LR ANK 45 straipsnio 4 dalį, kadangi administracinio nusižengimo byloje nėra jokių duomenų, kad pareigūnai būtų tyrę, ar pareiškėjo veiksmai iš tiesų „sukėlė pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms...“. Asmuo, nesukelia ir negali sukelti pavojaus išplisti užkrečiamai ligai, jei jis pats ar kiti asmenys, su kuriais jis tuo metu turi kontaktą: nėra Covid liga sergančiu asmeniu; nėra įtariamas, kad serga šia liga; neprivalo būti saviizoliacijoje dėl to, kad turėjo didelės rizikos kontaktą su užkrečiamąja liga sergančiu asmeniu. Byloje nėra jokių duomenų, kad pareigūnai būtų tyrę ar analizavę šias ar kitas panašias aplinkybes.

Skundas tenkintinas.

8. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).

13. Tačiau sprendžiant iš ginčijamo nutarimo, A. M. neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad jis kaip keleivis vykdamas automobiliu Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo trijų asmenų grupėje ir sukėlė pavojų išplisti COVID-19 ligai.

16. Nagrinėjant bylą teisme, kilo ginčas, ar kartu automobilyje vykę A. M., E. M. ir P. K. buvo vieno namų ūkio nariais. Valstybinė lietuvių kalbos komisija savo tinklalapyje (http://www.vlkk.lt/konsultacijos/8667-namu-ukis) išaiškino, kad namų ūkis – tai atskirai gyvenantis vienas asmuo arba grupė viename būste gyvenančių asmenų, kurie dalijasi išlaidas ir bendrai apsirūpina gyventi būtinomis priemonėmis.

17. Iš pateikto apibrėžimo matyti, kad tokia namų ūkio sąvoka turi ekonominę potekstę, kadangi namų ūkis jungia bendrai gyvenančius ir bendrai kuriančius savo buitį ir ja besidalinančius asmenis. Kartu automobilyje vykę A. M., E. M. ir P. K. ekonomine prasme nebuvo vieno namų ūkio nariais, kadangi kiekvienas iš jų savarankiškai tvarkė savo reikalus, bendro biudžeto nevedė, buitinių išlaidų nesidalino. Tačiau socialine prasme jie gali būti priskiriami vieno namų ūkio nariams dėl toliau nurodomų priežasčių. Minėti trys asmenys gyveno tame pačiame P. K. priklausančiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Pastarasis teismo posėdyje parodė, kad šis namas priklauso jam ir jo sesei N. Š. bendrosios dalinės nuosavybės teise, tačiau sesuo šiame name negyvena, o nuomoja patalpas A. M. ir E. M..

18. Administracinėn atsakomybėn traukiamas A. M. pateikė į bylą 2020-09-01 sudarytą nuomos sutartį, patvirtinančią, kad nuomojasi iš N. Š. vieną kambarį, esantį (duomenys neskelbtini).

19. Teisme apklausti A. M., E. M. ir P. K. nurodė, kad gyvena atskiruose kambariuose, tačiau naudojasi bendra virtuve, bendru dušu ir bendru tualetu, skirtais visiems namo gyventojams. E. M. teismui paaiškino, kad P. K. name gyvena ne nuolat, bet dažnai atvažiuoja ir pasilieka nakvoti, ypač dažnai tai darė žiemą, kadangi neįgaliam P. K. buvo reikalinga pagalba atnešant malkų ir kūrenant krosnį. Nurodyti asmenys taip pat pažymėjo, kad dažnai susitinka bendrose patalpose, kartu geria kavą, bendrauja, padeda P. K. ūkyje, kadangi po patirto insulto jis sunkiau valdo dalį kūno.

20. Taigi matyti, kad A. M., E. M. ir P. K. nors ir nebūdami vieno namų ūkio nariais ekonomine prasme, gyvendami tame pačiame name ir naudodamiesi bendromis namo patalpomis, negalėjo išvengti artimo kontakto, todėl nagrinėjamu atveju gali būti prilyginami vienam ūkiui socialine prasme. Pažymėtina, kad karantino metu galiojusių ribojimų prasmė buvo maksimaliai sumažinti nebūtinų kontaktų tarp asmenų kiekį ir tokiu būdu užkirsti kelią viruso plitimui. Tačiau šioje byloje nagrinėjamoje situacijoje kontaktas tarp A. M., E. M. ir P. K. buvo neišvengiamas ir dėl to, kad jie visi bendrai naudojosi gyvenamojo namo patalpomis, ir dėl teikiamos pagalbos neįgaliam P. K.. Institucija šių aplinkybių nepaneigė. Teismo vertinimu, nuolatinis naudojimasis tomis pačiomis patalpomis kelia žymiai didesnę riziką viruso plitimui, nei trumpalaikis tų pačių asmenų buvimas viename automobilyje, kadangi asmeniui palikus patalpas virusas dar kurį laiką gyvybingas išlieka ore bei nusėda ant įvairių paviršių, todėl net ir tuo atveju, jeigu asmenys betarpiškai ir kas kartą nesusiduria bendrose patalpose, tačiau jiems vis vien būnant toje pačioje nedidelio gyvenamojo namo aplinkoje, kur užtikrinti nuolatinį tinkamą vėdinimą ir patalpų dezinfekciją praktiškai neįmanoma, plisti virusui būtų kur kas didesnė rizika nei vykti trims viena transporto priemone. Taigi tai, kad A. M. kartu su kitais dviem asmenimis vyko automobiliu epidemiologinės situacijos nepablogino ir pavojaus išplisti virusui nesukėlė, kadangi jie visi trys yra iš tos pačios gyvenamosios aplinkos, kurią nagrinėjamu atveju galima prilyginti vienam namų ūkiui.

21. Apibendrindamas išdėstyta, teismas prieina išvados, kad A. M. skundas yra pagrįstas, kadangi nagrinėjamoje situacijoje jį, E. M. ir P. K. buvo galima laikyti vieno namų ūkio nariais, o tokių asmenų vykimas viena transporto priemone nebuvo ribojamas, todėl pripažintina, kad A. M. veiksmuose nėra ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymių, tad ginčijamas Institucijos nutarimas naikintinas ir administracinio nusižengimo teisena, pradėta A. M. atžvilgiu pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 591 straipsnio 1 punktu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,

nutaria:

A. M. skundą patenkinti.

Panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio rinktinės G. Žagunio pasienio užkardos 2021-03-26 nutarimą Nr. 37307-ANR_N-241-2021.

Nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, pradėtą A. M. atžvilgiu pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį, nes jo padarytą veiką neturi administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per bet kuriuos Vilniaus regiono apylinkės teismo rūmus.