- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-08-29
- Bylos Nr.
- e2S-1175-460/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Maškevičienė
- Pareiškėjas
- A. J.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Maškevičienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. J. (apeliantas) atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2019 m. gegužės 14 d. nutarties, kuria išspręstas pareiškėjo A. J. pareiškimo dėl juridinio fakto nustatymo priėmimo klausimas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas kreipėsi į Plungės apylinkės teismą su pareiškimu, juo prašė nustatyti juridinį faktą, kad pareiškėjas, 2015 m. gegužės 15 d. Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktu Nr. S – 4500 nusipirkęs 12562/31736 dalis žemės sklypo, kurio plotas 3,1736 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), įgijo ir naudojasi Plungės žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2005 m. spalio 20 d. suderintame žemės sklypo plane, kurio registro Nr. 68/13227, pažymėtomis identifikuotomis konkrečiomis „1“, „2“ ir „3“ žemės sklypo dalimis, perduotomis ir priimtomis V. J. pagal 2005 m. lapkričio 25 d. Valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 17117 ir 2005 m. lapkričio 25 d. Valstybinės žemės sklypo perdavimo ir priėmimo aktą Nr. 2752, pagal Telšių apskrities viršininko 2005 m. lapkričio 16 d. įsakymą Nr. 2386. Nurodė, jog 2015 m. gegužės 15 d. Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktu Nr. S – 4500 iš V. J. įgijo: pastatą, perpompavimo stotį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – poilsio namelį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – poilsio namelį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – valgyklą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – poilsio namus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), inžinierinius tinklus – valymo įrenginius (valymo įrenginiai V1 ir V2), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), inžinierinius tinklus – nuotekų tinklus (nuotekų tinklus KF1 ir KF2, riebalų gaudyklę KF3), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vandentiekio tinklus – artezinį vandens gręžinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 12562/31736 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Teigia, kad du kartus negalėjo įforminti pirkimo – pardavimo sandorio notarams atsisakius įkeisti turtą, nesant nustatytų jo nuosavybės teise valdomų sklypų dalių ir nežinomos jų buvimo vietos, nes, vykdant išieškojimą, kreditorius (bankas) negalėtų parduoti pastatų ir įrenginių kartu su žemės sklypais. Pareiškėjui šio juridinio fakto nustatymas reikalingas turto pardavimo ir įkeitimo sandorio sudarymui, o kitokia tvarka, nei kreipdamasis į teismą, negali nustatyti juridinio fakto, kad pareiškėjas, kuriam priklauso žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtos „1“, „2“ ir „3“ dalys, ir kad to paties žemės sklypo plane pažymėtų likusių dalių „4“, „5“ ir „6“ savininkai (bendraturčiai) A. J., B. bei G. M., naudojasi tokio dydžio žemės sklypais, kokie jie buvo įsigyti iš valstybės ir priimti Valstybės žemės sklypo perdavimo ir priėmimo aktais.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2019 m. gegužės 14 d. nutartimi atsisakyta priimti A. J. pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo.
3. Teismas konstatavo, kad iš esmės pareiškėjo prašymas yra ne dėl juridinio fakto nustatymo, o dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo.
4. Teismas sprendė, kad toks pareiškimas ypatingąją teisena nenagrinėtas, todėl pareiškimą atsisakė priimti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Apeliantas teismui pateikė atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2019 m. gegužės 14 d. nutartį ir pareiškimą priimti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
5.1. Teismo išvada, kad kreipėsi ne dėl juridinio fakto nustatymo, bet dėl naudojimosi tvarkos nustatymo prieštarauja visiems į bylą pateiktiems dokumentams.
5.2. Ištaisius VĮ Registrų centro padarytą klaidą ir nustačius juridinį faktą, kad V. J. 2005-11-25 valstybės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartimi įgijo identifikuotas konkrečias dalis pažymėtas įregistruotame 2005-10-20 VĮ Registrų centro žemėlapyje „1“, „2“, „3“ ir jas priėmė 2005-11-25 Valstybės žemės sklypo perdavimo ir priėmimo aktu Nr. 2752, leistu teismui įvykdyti teisingumą.
5.3. Bylos nagrinėjimo pagal ypatingosios teisenos taisykles tikslas – ne pažeistos materialiosios subjektinės teisės gynimas, kurio šiuo atveju nėra, o tinkamas tam tikrų materialiosios teisės normų įgyvendinimas, tinkamas nuosavybės priimtų dalių įregistravimas, jų administravimas, tam tikrų sąlygų joms įgyvendinti, siekiant įtvirtinti tam tikras materialines subjektinės teises, konstatavimas bei įtvirtinimas.
5.4. Teismas nepaaiškino, kaip A. J. nuo 2006-11-29 valdžiusi tik 19174 kv. m iš 31736 kv. m viso sklypo, sugebėjo 2013-04-19 parduoti „Plane pažym. 4 (2804 kv. m.) ir 5 (10590 kv. m.)“ dalis; kur dingo kitos dalys, t. y. 1-2-3 ir 6 ?; kaip V. J. ir A. J. iki nuosavybės įgijimo į žemės sklypo dalis, susitarė ir įregistravo 2005-10-20 žemėlapį, kuriame nustatyta naudojimosi tvarka, bet iš jo tik įregistravo naudojimosi tvarką į 4 ir 5 dalis ; žemėlapyje žemės sklypas padalytas į 6 dalis, susitarimo, kad V. J. ir A. J. neregistruos žemės sklypo naudojimosi tvarkos į VĮ Registrų centre įregistruotą žemės sklypo planą ir jame pažymėtas dalis 1-2-3, 6 – nėra.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).
8. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškimą, yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 straipsnio 1 dalis)
9. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
10. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą, nes padarė išvadą, kad pareiškimas, pareikštas ne dėl juridinio fakto nustatymo, o dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
11. CPK 443 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad šiame skyriuje nurodytas bylas teismas išnagrinėja ypatingąja teisena, neatsižvelgdamas į tai, ar nagrinėjimo metu kyla ginčas dėl teisės. Suinteresuoti asmenys bylos nagrinėjimo metu šio Kodekso V dalyje nustatyta tvarka gali pateikti pareiškimus su savarankiškais reikalavimais. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog toks reglamentavimas reiškia, kad ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjama byla pagal prašymą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą tuo atveju, kai nėra ginčo dėl teisės. Kai iš paduodamo pareiškimo matyti, kad yra ginčas dėl teisės, toks prašymas ypatingąja teisena nenagrinėtinas (Lietuvos Aukščiausio Teismo 2012 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2012).
12. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-421/2015). Taigi, jeigu yra dokumentai, patvirtinantys tą faktą, arba juos galima gauti (ar prarastus atkurti) kita tvarka, teismas tokio pareiškimo nagrinėti negali. Reikalavimo, nesukeliančio materialiųjų teisinių padarinių, nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013).
13. Iš byloje esančio pareiškimo turinio nustatyta, kad pareiškėjas ypatingosios teisenos tvarka prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad 2015 m. gegužės 15 d. Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktu Nr. S – 4500 įsigijo konkrečias žemės sklypo dalis („1“, „2“ ir „3“) ir jas priėmė 2005 m. lapkričio 25 d. Valstybės žemės sklypo perdavimo ir priėmimo aktu Nr. 2752. Pareiškėjas vadovaujasi CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktu, kuriame nurodyta, jog teismas nagrinėja bylas dėl kitokių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, jeigu įstatymai nenumato jiems nustatyti kitokios tvarkos.
14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškėjas iš esmės siekia pakeisti / nustatyti bendraturčiams priklausančią žemės sklypo naudojimosi konkrečiomis dalimis tvarką nurodant, kad pareiškėjas įgijo ir priėmė konkrečias žemės sklypo dalis („1“, „2“ ir „3“).
15. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta anksčiau, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje pateiktu pareiškimu yra keliamas ginčas dėl pareiškėjui, kaip vienam iš bendraturčių žemės klypo naudojimosi dalių nustatymo. Dėl to akcentuotina, kad pareiškėjo reikalavimas turi būti pirmiausia sprendžiamas bendraturčių tarpusavio derybomis ir bendru sutarimu, o nesutarus, nagrinėjamas ne ypatingosios, bet ginčo teisenos tvarka. Be to papildytina, kad pareiškėjas disponuoja visais reikalingais dokumentais, dėl to apelianto prašomas juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas vėlgi negalimas.
16. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį dėl pareiškimo priėmimo dėl juridinio fakto nustatymo, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta.
17. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai vertintini kaip neturintys esminės reikšmės galutiniam sprendžiamo klausimo rezultatui, todėl dėl jų nepasisakoma.
18. Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 339 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Plungės apylinkės teismo 2019 m. gegužės 14 d. nutartį palikti nepakeistą.