- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-10-12
- Bylos Nr.
- 2K-401/2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Josifas Tomaševičius (pirm.), Egidijus Bieliūnas, Valerijus Čiučiulka (pran.)
- Nuteistasis
- V. Ž., ir V
- Nukentėjusysis
- R. J., V. P.
- Kategorijos
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Josifo Tomaševičiaus, Egidijaus Bieliūno ir pranešėjo Valerijaus Čiučiulkos,
kasacine rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. Ž. kasacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžio, kuriuo V. Ž. buvo nuteistas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 1 dalį 20 MGL (2600 Lt) dydžio bauda. Turinei žalai atlyginti iš V. Ž., V. S. ir Z. S. solidariai priteista 1950 Lt nukentėjusiajam R. J. ir 1950 Lt nukentėjusiajai V. P..
Skundžiamas ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 5 d. nuosprendis, kuriuo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nuosprendis pakeistas: panaikinta nuosprendžio dalis dėl BK 24 straipsnio 4 dalies taikymo V. Ž. atžvilgiu.
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu nuteisti ir V. S. bei Z. S., tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neapskųsta.
Aprašomoji dalis
nust a t ė:
V. Ž. nuteistas už tai, kad jis, V. S. ir Z. S. 2009 m., laikotarpiu nuo sausio mėnesio pabaigos iki vasario mėnesio pradžios, nakties metu, tiksliau nenustatytu laiku, veikdami bendrininkų grupe, pagrobė svetimą V. P. bei R. J. bendrą turtą – 1900 Lt bendros vertės trisdešimt aštuonis metalinius tvoros vamzdžius.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustatė tokias šio nusikaltimo padarymo aplinkybes: V. Ž. savo automobiliu Ford-Galaxy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežė nuo alkoholio apsvaigusius V. S. ir Z. S. į V. P. bei R. J. priklausančius sklypus, esančius vienas šalia kito Panevėžio r., Pinigėlių k., padavė jiems metalo pjūklus ir nurodė nupjauti įbetonuotus metalinius tvoros stulpelius, o V. S. ir Z. S. juos nupjovė.
Priimdamas sprendimą apskųstą pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeisti Panevėžio apygardos teismas 2010 m. vasario 5 d. nuosprendyje nurodė, kad: pirmosios instancijos teismas nepagrįstai V. Ž. inkriminavo BK 24 straipsnio 4 dalį, kadangi tai padarė savo iniciatyva, nepranešęs teisminio nagrinėjimo dalyviams; kaltinamajame akte V. Ž. nusikalstama veika buvo kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 1 dalį; tą veiką kvalifikavus dar ir pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, nepagrįstai buvo pasunkinta kaltinamojo teisinė padėtis.
Šalies argumentai
Kasaciniame skunde nuteistasis V. Ž. prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 5 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Nuteistasis skunde nurodo, kad tiek pirmosios tiek apeliacinės instancijos teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, padarė esminių BPK reikalavimų pažeidimų ir nesilaikė teismų praktikos taikant BPK normas, reglamentuojančias įrodinėjimo procesą. Atkartodamas byloje paduotą savo apeliacinį skundą nuteistasis V. Ž. kasaciniame skunde dar kartą analizuoja byloje surinktus įrodymus ir tvirtina, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai juos įvertino netinkamai. Kasatorius teigia, kad byloje nėra įrodymų, kurių pagrindu būtų galima padaryti išvadą, jog jis padarė jam inkriminuotą nusikaltimą. Anot kasatoriaus, tokią išvadą teismas pagrindė tik spėjimais ir prielaidomis, kadangi rėmėsi tik bylos baigtimi suinteresuotų liudytojų bei kitų dviejų nuteistųjų V. S. ir Z. S. parodymais. Kasatorius skunde teigia, kad Panevėžio apygardos teismas, vertindamas įrodymus, pažeidė BPK 20 straipsnio nuostatas bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotos vienodos teismų praktikos, kadangi jo kaltė ir nusikalstamos veikos aplinkybės grindžiamos tik prielaidomis, nepateikiant jokių objektyvių duomenų. Kasatoriaus nuomone, teismai dėmesį kreipė tik į kaltinančius, bylos baigtimi suinteresuotų asmenų parodymus ir neatsižvelgė į teisinančius duomenis, kitų liudytojų nuoseklius, aiškius ir išsamius parodymus, t. y. buvo vertinami tik kaltinamųjų V. S. ir Z. S. bei jų kaimynės A. K. parodymai, o liudytojų R. M., P. J. bei A. Ž. parodymai buvo atmesti, kaip bylos baigtimi suinteresuotų asmenų, nors iš R. M., P. J. parodymų matyti, kad būtent V. S. ir Z. S. disponavo jų pačių pavogtais stulpeliais, kas patvirtina V. Ž. kaltės nebuvimą. Kasatoriaus nuomone, šių parodymų ignoravimas yra netinkamas įrodymų vertinimas.
Nuteistasis mano, kad buvo netinkamai pritaikytas tiek baudžiamasis tiek baudžiamojo proceso įstatymas ir pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas, nes Panevėžio miesto apylinkės teismas jį nuteisė už BK 178 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą, nors tiesioginių bei nenuginčijamų, objektyvių įrodymų byloje nebuvo surinkta.
Atsiliepimas
Atsiliepime Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokurorė Rima Kriščiūnaitė prašo nuteistojo V. Ž. kasacinį skundą atmesti. Prokurorė atsiliepime nurodo, kad kasatorius ginčija nuosprendžio pagrįstumą ir įrodymų vertinimą, nors kasacinės instancijos teismas įstatymo yra įgaliotas patikrinti priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių yra paduotas skundas, tik teisės taikymo aspektu. Kasatoriaus argumentai dėl baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų ir nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, anot prokurorės, yra abstraktūs ir deklaratyvus. Kadangi iš bylos medžiagos matyti, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas savo išvadas dėl kasatoriaus kaltės grindė byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, teismas pagrįstai nustatė, kad V. Ž. bendrais veiksmais su V. S. ir Z. S. pagrobė svetimą turtą – 38 metalinius tvoros vamzdžius, kurių bendra vertė yra 1900 Lt. Iš abiejų teismų nuosprendžių, prokurorės manymu, matyti, kad svarbiausi V. Ž. kaltės įrodymai yra nuteistųjų V. S., Z. S. ir liudytojos A. K. parodymai. Prokurorė atsiliepime pažymi, kad nėra pagrindo teigti, kad minėtų nuteistųjų bei liudytojos parodymai yra neteisingi, neobjektyvūs, prieštaringi. Atsiliepime nurodoma, kad nuteistieji V. S. ir Z. S. ikiteisminio tyrimo metu, pirmosios instancijos teisme, apeliacinės instancijos teisme atlikto įrodymų tyrimo metu davė iš esmės nuoseklius ir kategoriškus parodymus apie tai, kad būtent V. Ž. jiems pasiūlė „darbą“ – nupjauti metalinius tvoros stulpelius, davė darbo įrankius, nuvežė į nusikaltimo vietą, po to parvežė juos ir pavogtus stulpelius bei atsilygino jiems už atliktą „darbą“. Nuteistųjų S. parodymus apie kasatoriaus dalyvavimą darant šį nusikaltimą patvirtino ir liudytoja A. K.. Prokurorė teigia, kad nuteistųjų bei liudytojos parodymai buvo gauti baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta tvarka ir patikrinti įstatymu nustatytais proceso veiksmais, todėl atitinka įrodymų leistinumo reikalavimus. Prokurorės manymu, pirmosios instancijos teismo posėdžių protokolai ir priimto nuosprendžio turinys rodo, kad BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių buvo laikomasi. Atsiliepime pažymima, kad Panevėžio apygardos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, atliko išsamų įrodymų tyrimą: nuteistojo ir jo gynėjo prašymu buvo pakartotinai apklausta liudytoja A. K., teismas savo iniciatyva pakartotinai apklausė liudytoją V. P. ir nuteistuosius V. S. ir Z. S.. Prokurorė atsiliepime nurodo, jog iš Panevėžio apygardos teismo posėdžio protokolo bei nuosprendžio matyti, kad nuteistojo V. Ž. apeliacinis skundas buvo išnagrinėtas kruopščiai ir išsamiai, jis buvo iš dalies patenkintas, ištaisant BK 24 straipsnio 4 dalies taikymo klaidą, buvo motyvuotai pasisakyta dėl visų esminių argumentų, nuteistųjų V. S., Z. S. bei liudytojų A. K., R. M., P. J., A. Ž. parodymų, kitų byloje esančių įrodymų vertinimo. Prokurorė atsiliepime pažymi, kad kasacinio skundo argumentai iš esmės yra analogiški apeliacinio skundo argumentams, į kuriuos išsamiai atsakė apeliacinės instancijos teismas.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinis skundas atmestinas.
Kasacinio skundo argumentai, kuriais ginčijamas teismo išvadų apie bylos aplinkybes pagrįstumas, paliekami nenagrinėti, nes tai nėra bylos kasacinio nagrinėjimo dalykas. BPK 376 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kasacinės instancijos teismas patikrina apskųstus nuosprendžius ir nutartis tik teisės taikymo aspektu. Bet kokiais pagrindais ir motyvais galima apskųsti tik neįsiteisėjusį teismo nuosprendį, paduodant apeliacinį skundą (BPK 312 straipsnio 1 dalis). Ši byla pagal nuteistojo V. Ž.apeliacinį skundą jau išnagrinėta.
Kasacinio skundo argumentas, kad vertinant įrodymus buvo pažeisti BPK 20 straipsnio reikalavimai, prieštarauja bylos medžiagai. BPK 20 straipsnio 5 dalyje yra nurodyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismo posėdžių protokolų, skundžiamų teismų sprendimų turinys bei kita bylos medžiaga patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas įvertino tiek kiekvieną iš byloje surinktų įrodymų, tiek jų visumą ir tik po to padarė atitinkamas išvadas, o apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad įrodymai buvo įvertinti tinkamai, kad pirmosios instancijos teismo išvados yra pagrįstos. Todėl kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad BPK 20 straipsnio įrodymams ir jų vertinimui keliami reikalavimai nebuvo pažeisti. Tuo pačiu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ir pats kasatorius skunde nenurodo, kurie, jo nuomone, bylai reikšmingi įrodymai liko neįvertinti, taip pažeidžiant reikalavimą atsižvelgti į visas bylos aplinkybes. Kasatorius skunde tik teigia, kad byloje esančius įrodymus, jo nuomone, reikėtų vertinti kitaip, nei tai padarė teismas.
Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad savo prašymo perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka kasatorius teisiniais argumentais nepagrindė. Šį prašymą kasatorius grindžia tuo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai, jo nuomone, įvertino įrodymus ir dėl to nepagrįstai paliko galioti jam priimtą apkaltinamąjį nuosprendį. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apeliacinės instancijos teismas įstatymo yra įpareigotas ne įvertinti įrodymus ir išspręsti kaltinamųjų kaltumo klausimą, o patikrinti apskųstų nuosprendžių teisėtumą ir pagrįstumą pagal byloje paduotus apeliacinius skundus, t. y. patikrinti, ar tinkamai įrodymus įvertino ir ar padarė juos atitinkančias išvadas pirmosios instancijos teismas. Šią apeliacinės instancijos teismo procesinę pareigą reglamentuoja BPK 320 straipsnio 3 dalis. Todėl šios procesinės normos reikalavimų pažeidimai ir būtų pagrindas grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Tačiau kasatorius savo skunde nenurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nepatikrino bylos tiek, kiek buvo prašoma jo apeliaciniame skunde, t. y. kad bent dalis esminių jo apeliacinio skundo argumentų būtų likę neišnagrinėti. Tokios išvados neleidžia padaryti ir bylos medžiaga. Kaip teisingai atsiliepime pažymi prokurorė, iš Panevėžio apygardos teismo posėdžio protokolo bei nuosprendžio turinio matyti, kad nuteistojo V. Ž. apeliacinis skundas buvo išnagrinėtas kruopščiai ir išsamiai, t. y. visi esminiai jo apeliacinio skundo argumentai buvo aptarti.
Iš to, kas išdėstyta, išplaukia, kad keisti ar naikinti skundžiamus teismų sprendimus dėl kasaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutari a:
Nuteistojo V. Ž. kasacinį skundą atmesti.