Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

2023-05-04 · Baudžiamoji byla Nr. e1-574-1083/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2023-05-04
Bylos Nr.
e1-574-1083/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-07140-2023-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Marius Jankauskas
Kaltinamasis
A. B.
Kategorijos
Byla Nr. e1-574-1083/2023
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-07140-2023-2Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.3.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.9.; 1.1.8.12.; 1.1.8.14.; 1.1.9.10.; 1.2.4.6.2.1.; 2.12.1.3.; 2.12.1.4. (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gegužės 4 d.Panevėžys

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Marius Jankauskas, išnagrinėjęs Panevėžio apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Dalios Styrienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje

A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), išsituokęs, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, neteistas (ankstesnis teistumas išnykęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. A. B. 2023 m. vasario 25 d. apie 21.20 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narę – nepilnametę dukrą G. B. (žodinio konflikto metu tyčia kumščiu sudavė jai vieną kartą į delną) ir sukėlė jai fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdė jos sveikatą (padarė poodinę kraujosruvą ir minkštųjų audinių sumušimą kairėje plaštakoje).

2. Kaltinamasis A. B. savo kaltę padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką pripažino visiškai ir parodė, kad 2023 m. vasario 25 d. į namus grįžo neblaivus, todėl norėjo pamiegoti. Tuo metu sugyventinė buvo išvykusi, o namuose buvo dukra G. B.. Jis norėjo pasiimti pledą iš dukros G. B., tačiau dukra jam pledo nedavė. Dėl to kilo konfliktas, kurio metu jis savo ranka pliaukštelėjo dukrai per jos ranką (kuria dukra laikė pledą). Po to jis pastūmė dukrą ir kairės rankos kumščiu sudavė jai į ranką, ties delnu. Po to jis (kaltinamasis) išėjo iš kambario. Dėl savo elgesio gailisi, mano, kad tokiam jo elgesiui įtakos turėjo alkoholis.

Motyvuojamoji dalis

3. Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais:

3.1. nukentėjusiosios G. B. parodymais apie tai, kad 2023 m. vasario 25 d. apie 15 val. į namus sugrįžo neblaivus tėtis A. B.. Tuo metu namuose buvo mama. Būdamas namuose tėtis kalbėjo su jomis ir grasino joms, tačiau ji (nukentėjusioji) su mama stengėsi vengti pokalbio su tėčiu ir nieko jam nesakė. Vėliau tėtis užmigo savo kambaryje, o mama išvyko pas močiutę. Apie 21 val. tėtis atsikėlė ir nuėjo į virtuvę, kur valgė, o pavalgęs visus indus numetė ant spintelės. Ji (nukentėjusioji) matė tai iš kambario, todėl pasakė jam, kad taip nesielgtų. Tai išgirdęs tėtis jai (nukentėjusiajai) kažką atsakė, bet ji (nukentėjusioji) stengėsi su juo nekalbėti. Iš virtuvės tėtis vėl nuėjo į savo kambarį, ji (nukentėjusioji) taip pat nuėjo į jo kambarį ir atsisėdo ant lovos. Tuo metu tėtis sėdėjo ant kitos lovos. Jai sėdint tėtis atsistojo, priėjo prie jos ir pakeltu tonu pasakė „duok antklodę“. Ji (nukentėjusioji) pasakė „negausi“ ir laikė antklodę dešine ranka. Po jos žodžių tėtis dešinės rankos kumščiu sudavė jai (nukentėjusiajai) į dešinę ranką (kuria laikė antklodę), tačiau nepataikė. Po to tėtis abiejų rankų delnais sėdinčią ją pastūmė, ji (nukentėjusioji) atsilošė atgal, kažkaip atgal atmetė rankas ir tuo metu tėtis jai (nukentėjusiajai) kairės rankos kumščiu sudavė į kairės rankos delną. Po tokių savo veiksmų tėtis išėjo iš kambario, o ji (nukentėjusioji), pasiėmusi telefoną ir raktus, išėjo į kiemą. Išėjusi paskambino mamai, o po to policijos pareigūnams. Vėliau į namus sugrįžo jos mama ir atvyko policijos pareigūnai. Dėl tėčio suduoto smūgio juto fizinį skausmą, apie 3–4 savaites buvo iškilęs guzas nuo smūgio. Tėtis prieš ją smurtavo pirmą kartą, po šio įvykio jis jos neatsiprašė. Su tėčiu susitaikyti ji nenori, nes jo elgesys niekada nesikeičia. Mano, kad tėčio suduotas smūgis buvo tyčinis;

3.2. liudytojos R. A. pareiškimu ir parodymais apie tai, kad 2023 m. vasario 25 d. dienos metu sutuoktinis A. B. į namus grįžo neblaivus ir buvo agresyvus, jis konfliktavo tiek su ja (liudytoja), tiek su dukra, įžeidinėjo jas necenzūriniais žodžiais. Vėliau ji (liudytoja) su seserimi išvažiavo pas savo mamą. Būnant pas mamą, apie 21.20 val., jai (liudytojai) paskambino dukra ir pasakė, kad jos (liudytojos) sutuoktinis A. B. konfliktavo ir kabinėjosi prie jos (prie dukros), reikalavo atiduoti antklodę, bet dukra jam nedavė antklodės. Tuomet A. B. pradėjo elgtis agresyviai ir bandė suduoti dukrai į dešinę ranką, bet nepataikė, tada pastūmė dukrą ir sudavė dukrai į kairės rankos delną, taip sukeldamas dukrai fizinį skausmą. Ji (liudytoja) grįžusi į namus pamatė savo dukrą kieme ir kartu su ja laukė policijos pareigūnų. Sutuoktinis pirmą kartą smurtauja prieš jos dukrą, bet jau yra kelis kartus smurtavęs prieš ją. Civilinio ieškinio nereiškia;

3.3. įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje tyrimui reikšmingų pėdsakų ar daiktų nerasta, niekas nepaimta;

3.4. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad nukentėjusiajai G. B. buvo padaryta poodinė kraujosruva ir minkštųjų audinių sumušimas kairėje plaštakoje kieto buko daikto poveikyje, galimai aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2023 m. vasario 25 d.; sužalojimas G. B. buvo padarytas vieno smūgio pasekoje, pašalinės jėgos poveikyje; A. B. veiksmai sukėlė G. B. fizinį skausmą; G. B. nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas;

3.5. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, iš kurio matyti, kad apie įvykį pranešė nukentėjusioji G. B., kuri nurodė, jog tarp jos ir tėčio A. B. namuose kilo konfliktas, kurio metu tėtis norėjo paimti antklodę, o ji (nukentėjusioji) jos nedavė, todėl tėtis pradėjo elgtis agresyviai, bandė suduoti jai (nukentėjusiajai), bet nepataikė, po to pastūmė ją (nukentėjusiąją) ir sudavė jai (nukentėjusiajai) į kairės rankos delną. Ji (nukentėjusioji) juto fizinį skausmą. Nukentėjusiosios G. B. būsena – didelis susijaudinimas. Kaltinamajam A. B. nustatytas 2,17 ‰ girtumas. Kaltinamasis A. B. sulaikytas;

3.6. Bendrojo pagalbos centro pateiktu garso įrašu ir jo apžiūros protokolu, iš kurių matyti, kad 2023 m. vasario 25 d. apie 21.30 val. nukentėjusioji G. B. pranešė apie tai, jog tėtis prieš ją panaudojo fizinį smurtą;

3.7. policijos pareigūno nešiojamos vaizdo kameros vaizdo įrašu ir jo apžiūros protokolu, kuriuose užfiksuota, kad 2023 m. vasario 25 d. apie 21.50 val. policijos pareigūnai atvyko į įvykio vietą, kur bendravo su nukentėjusiąja G. B., liudytoja R. A. ir kaltinamuoju A. B., kad minėti asmenys papasakojo apie įvykio aplinkybes (nukentėjusioji G. B. nurodė, kad prieš ją smurtavo kaltinamasis A. B.), kad kaltinamajam A. B. buvo nustatytas 2,17 ‰ girtumas, kad policijos pareigūnai sulaikė kaltinamąjį A. B. ir kt.;

3.8. alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo kopija, iš kurios matyti, kad 2023 m. vasario 25 d. 21.52 val. kaltinamajam A. B. buvo nustatytas 2,17 ‰ girtumas.

4. Pirmiau išdėstytų įrodymų visetas leidžia pagrįstai tvirtinti, kad kaltinamasis A. B. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis smurtavo prieš savo dukrą G. B., sukėlė jai fizinį skausmą ir nežymiai ją sužalojo. Bylos aplinkybės yra aiškios, teismui kaltinamojo A. B. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką abejonių nekelia – jis savo kaltę pripažino ir patvirtino apklausų metu, be to, kaip jau paminėta pirmiau, jo kaltė visiškai įrodyta pirmiau nurodytų įrodymų visetu ir veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

5. BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos kelios alternatyvios bausmės, todėl prokurorė pagrįstai galėjo kaltinamajam A. B. pasiūlyti baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 2 dalis). Kaltinamajam sutikus, 2023 m. balandžio 27 d. buvo surašytas pranešimas, kuriame nurodyta, jog jam žinoma apie galimybę užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, šio proceso tvarka ir pasekmės jam suprantamos ir jis pritaria prokurorės sprendimui užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu, su baudžiamojo poveikio priemone.

6. Kaltinamojo A. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos agresyviam jo elgesiui bei nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

7. Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį (padarytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas, jis baigtas; nusikalstama veika padaryta prieš fiziškai silpnesnį ir materialiai priklausomą asmenį), padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, kaltinamojo asmenybę (jis neteistas (ankstesnis teistumas išnykęs); baustas administracine tvarka (paskirtos baudos savanoriškai nemoka); nedirba), į tai, kad yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Šios aplinkybės suteikia pagrindą manyti, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus prokurorės siūlomą bausmę – laisvės apribojimą, kuris yra griežtesnis už BK 48 straipsnio 2 dalyje numatytą tokios bausmės vidurkį.

8. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ši bausmė mažinama vienu trečdaliu.

9. Kaltinamasis A. B. smurtavo prieš savo šeimos narę. Pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamajam kartu su bausme siūloma skirti ir baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose. Kaltinamasis neprieštaravo, jog jam kartu su bausme būtų skiriama ir minėta baudžiamojo poveikio priemonė. Todėl kaltinamajam A. B. kartu su bausme skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šios poveikio priemonės terminą nustatant 8 mėnesiams.

10. Kaltinamasis A. B. buvo laikinai sulaikytas nuo 2023 m. vasario 25 d. 22.05 val. iki 2023 m. vasario 27 d. 12.51 val. Šis kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas – 2 paros, įskaitomas į kaltinamajam paskirtą bausmę.

11. Kaltinamajam A. B. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, kurios paliekamos galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikinamos.

12. Byloje nebuvo pareikštas civilinis ieškinys, nėra nusikalstamos veikos tyrimui ir nagrinėjimui reikšmingų daiktų bei proceso išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu teismas

nusprendžia:

A. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieniems) metams 3 (trims) mėnesiams (be intensyvios priežiūros).

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu, iki laisvės apribojimo 10 (dešimčiai) mėnesių (be intensyvios priežiūros).

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu ir 5 dalies 4 punktu: 1) įpareigoti A. B. per visą bausmės vykdymo laikotarpį pradėti dirbti (tęsti darbą) arba būti užsiregistravusiu Užimtumo tarnyboje; 2) uždrausti A. B. per pirmus 6 (šešis) bausmės vykdymo mėnesius vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu, paskirti A. B. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per 8 (aštuonis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmę įskaityti A. B. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką – 2 (dvi) paras, jas prilyginant 4 (keturioms) laisvės apribojimo dienoms.

A. B. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

Nesutikdamas su paskirta bausme A. B. per 14 dienų nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo įteikimo jam, o jeigu jis išvykęs – nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo įteikimo kam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų, dienos turi teisę paduoti Panevėžio apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, tame tarpe ir laisvės atėmimo bausmę. A. B. per nurodytą terminą nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas Marius Jankauskas