Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jelenos Šiškinos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Tatjanos Žukauskienės, Virginijaus Kairevičiaus rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės R. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo I. J. (I. J.) ieškinį atsakovei R. D. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nustatyta tvarka ir terminais nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, byla iš nagrinėta atsakovei nedalyvaujant.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovas neįrodė, kad jam priklauso 68/100 viso padalinto turto. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovui pardavus butą, pinigus jis išleido namo statybai. Nei vienas liudytojas to nepatvirtino. Darbas sode, name nepadidina turto dalies.

Teismas nesivadovavo CK normomis, nenustatė mirusiojo sutuoktinio bendro turto dalies.

Nagrinėjant bylą buvo pažeistos proceso kalbos taisyklės.

Atsakovė buvo priverstinai hospitalizuota tik nuo 2015 m. balandžio 28 d. iki 2015 m. gegužės 28 d. Dalyvaujantis byloje asmuo privalo domėtis bylos eiga, dėti visas pastangas, kad byla būtų teisingai išnagrinėtą per kuo trumpesnį laiką (CPK 7 str. 2 d.). Apeliantė nepagrindė, kodėl ji nepateikė atsiliepimo į ieškinį iki nurodyto laikotarpio, arba prašymo atnaujinti bylos nagrinėjimą po 2015 m. gegužės 28 d., asmeniškai arba per atstovą, paprastuoju ar elektroniniu paštu, telefonu ar kitu atsakovei priimtinu būdu. Byloje nėra eksperto išvados, patvirtinančios, kad hospitalizavimas sutrukdė atsakovei įvykdyti minėtas procesines pareigas. Šios aplinkybės, ypač atsižvelgiant į tai, kad apeliaciniame skunde nėra nurodyta jokių argumentų, patvirtinančių atsakovės materialinių teisių pažeidimą, leidžia teigti, kad atsakovė piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, prašydama panaikinti tiek procesine, tiek materialine teisine prasme pagrįstą teismo sprendimą.

Teigia, kad su mirusia sutuoktine ieškovas nebuvo įgijęs jokio vertingesnio turto po 2004 m. lapkričio 23 d., neturėjo santaupų. Nurodytas aplinkybes patvirtina 1993-08-12 ir 2004-11-23 pirkimo-pardavimo sutartys, NTR išrašai ir trijų teismo posėdyje apklaustų liudytojų parodymai. Atsakovė šių aplinkybių neginčija.

Dalys yra nustatytos, remiantis nekilnojamojo turto ir ieškovo indėlio vertėmis. Šių paskaičiavimų apeliantė neginčija.

Šios bylos dalykas yra sutuoktinių dalių bendrame turte dydis. Todėl teismas visiškai pagrįstai taikė ginčui civilines teisės normas, reglamentuojančias sutuoktinių turtinius santykius, tai yra CK III knygos VI skyrių. Paveldėjimo teisiniai santykiai taps aktualūs po sutuoktinių dalių nustatymo, kai bus paveldimas V. J. palikimas, dėl to teismas teisėtai nesivadovavo ginčui neaktualiomis CK V knygos teisės normomis.

Atsakovė be pateisinamų priežasčių nedalyvavo teismo posėdyje, todėl proceso kalba apskritai neturi įtakos apeliantės teisėms.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis, kurios nagrinėjamoje byloje nenustatytos (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Apeliantė apeliacinį skundą grindžia tais argumentais, jog buvo pažeista jos teisė dalyvauti teismo posėdyje ir būti jame asmeniškai išklausytai: nuo 2015-04-28 iki 2015-06-23 gydėsi nuo šizofrenijos VĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje ir viešo paskelbimo būdu negalėjo sužinoti apie teismo posėdį.

Nors teismas skundžiame sprendime nurodė, jog apeliantei apie posėdį pranešta tinkamai – viešo paskelbimo būdu, tačiau iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų šioje civilinėje byloje, t.y. iš elektroninėje byloje esančios Vilniaus rajono apylinkės teismo pažymos skanuotos kopijos matyti, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, apeliantei (atsakovei) adresu (duomenys neskelbtini), paštu buvo siunčiamas Vilniaus rajono apylinkės teismo šaukimas atvykti į 2015-05-21 10.00 val. teismo posėdį bei ieškinys, ir šie dokumentai buvo įteikti asmeniškai pačiai apeliantei 2015-03-04.

Kaip matyti iš Vilniaus m. apylinkės teismo 2016-04-30 nutarties civilinėje byloje Nr.eS2-22526-465/2015 bei VĮ Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės pažymos, apeliantė VĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje gydėsi 2015-04-28 iki 2015-06-23. Tačiau apeliantė nenurodė jokių priežasčių, kodėl gavusi teismo procesinius dokumentus (šaukimą į 2015-05-21 10.00 val. vyksiantį teismo posėdį, ieškinį) prieš daugiau kaip pusantro mėnesio iki gydymosi stacionare, savalaikiai nepateikė teismui atsiliepimo į ieškinį (CPK 142 str.), nesidomėjo bylos eiga, neteikė įrodymų, atsikirtimų į ieškinį ir paaiškinimų, nesirūpino atstovavimu ir pan., nors į ligoninės stacionarą buvo paguldyta tik 2015-04-28. Pažymėtina, jog byloje nėra duomenų dėl neveiksnumo nustatymo apeliantei (CPK 178 str.).

Procesinis teisės pažeidimas laikomas esminiu bei konstatuojamas tik tuomet, kai pirmosios instancijos teismas išnagrinėja bylą nesant vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką, jeigu toks asmuo šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą (CPK 329 str. 3 d. 1 p.). Toks įstatyme tiesiogiai nustatytas teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra CPK 14 straipsnyje įtvirtinto betarpiškumo principo, kaip civilinio proceso principo (dar kitaip vadinamo tiesioginio dalyvavimo principu), pažeidimo padarinys. Teisėjų kolegija, vertindama nurodytus apeliacinio skundo argumentus, pažymi, kad iš šios bylos medžiagos matyti, jog pirmosios instancijos teismas siuntė apeliantei procesinius dokumentus, kurie jai buvo įteikti gerokai anksčiau, nei apeliantė gydėsi ligoninės stacionare (kaip minėta 2015-03-04); be to, pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacine tvarka apeliantė apskundė, pateikdama apeliacinį skundą; ją atstovauja advokatas. Tokie duomenys teikia pagrindą išvadoms, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apeliantė turėjo galimybę visiškai disponuoti savo procesinėmis teisėmis ir jomis disponavo savo nuožiūra, jos teisė būti išklausytai nebuvo pažeista, nes apeliantei buvo tinkamai pranešta apie pradėtą teismo procesą ir posėdžio datą, be to savo nesutikimo argumentus atsakovė turėjo galimybę išdėstyti bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Apeliantė teigia, jog ieškovas neįrodė, jog pardavus butą, pinigus jis išleido namo statybai. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais apeliantės argumentais. Byloje esantis santuokos liudijimas patvirtina, jog ieškovas su V. J. susituokė 2000-07-07. Kaip matyti iš 2004-11-23 pirkimo-pardavimo sutarties, ieškovas kartu su sutuoktine V. J. už 50 000 Lt pardavė jam asmeninės nuosavybės teise nuo 1993-02-04 priklausančias 28/100 dalis buto (unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini)). Ieškovas ieškinyje nurodė aplinkybes, kad pardavus ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausiusias buto dalis, gautas lėšas jis investavo į namo (duomenys neskelbtini) statybą; 2005-03-23 iš esmės pabaigus gyvenamojo namo statybą sutuoktiniai deklaravo savo gyvenamąsias vietas (duomenys neskelbtini), o 2012-10-09 pabaigė minėto gyvenamojo namo ir ūkinio pastato statybą. Argumentų bei įrodymų, paneigiančių ieškovo nurodytas aplinkybes apie minėtų lėšų investavimą į namo statybą, apeliantė nepateikė (CPK 178 str.). Be to aplinkybė, kad ieškovui parduodant jam nuosavybės teise priklausančias buto dalis, pirkimo-pardavimo sutartį pasirašė ir jo sutuoktinė V. J., nors to nebuvo būtina, suponuoja išvadą, jog sutuoktiniai laikė gyvenamąjį namą su žeme bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, gautas lėšas panaudojo bendriems šeimos poreikiams tenkinti t.y. namo statybai vystyti. Nors apeliantės teigimu, liudytojai nepatvirtino, kad lėšos buvo investuotos į namo statybą, tačiau liudytojai I. J., J. P., M. J. paaiškino, kad gyvenamojo namo statybą didžiąja dalimi vykdė pats ieškovas, kas taip pat leidžia pagrįstai manyti, jog ieškovas darbu prisidėjo prie turto pagerinimo.

Be to, apeliantė nepateikė įrodymų, kad V. J. turėjo asmeninių (ne šeimos) lėšų namo statybai, ir kad namą statyti baigė iki sudarant santuoką su ieškovu 2000 metais (CPK 178 str.). Pažymėtina, jog V. J. nuosavybės teise priklausė ir butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio pastaroji nepardavė; jame, ieškovo teigimu, gyveno jų šeima iki pasistatant namą (duomenys neskelbtini) .

Nagrinėjamu atveju aktualios yra tiek 1964 m. CK 472-474 straipsnių nuostatos, reglamentavusios jungtinės veiklos teisinius santykius, nes ieškovas su sutuoktine iki 2000-07-07 santuokos sudarymo gyveno bendrai nesusituokę, o taip pat galiojančio CK 3.90 str. normos, reglamentuojančios turto, kuris yra asmeninė sutuoktinių nuosavybė, pripažinimą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nes ieškovas teigia santuokos metu asmeninės nuosavybės teise priklausančiomis lėšomis pagerinęs turimą turtą.

Pagal teismų praktiką sugyventiniai bendrąją dalinę nuosavybę sukuria (pastato, pagamina ir pan.), pagerina (rekonstruoja, suremontuoja ir pan.), nuperka ar kitu būdu įgyja vieno iš jungtinės veiklos dalyvių vardu, gyvendami kartu ir siekdami tokio tikslo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-529-381/2015). Teismų praktikoje pripažįstama, kad toks atitinkamas sugyventinių turtas, nors nuosavybės teise įregistruotas vieno iš jų vardu, gali būti pripažintas bendrąja daline nuosavybe, jei įrodoma, kad toks turtas buvo įgytas abiejų sugyventinių iš bendrų lėšų ir jų naudojamas. Pažymėtina, jog tai, kad nagrinėjamu atveju susitarimą dėl tokio faktinio gyvenimo tikslo – sukurti bendrąją nuosavybę - patvirtina ir tai, jog ieškovas su V. J. 2000 m. sudarė ir santuoką.

Įvertinusi aptartas aplinkybes, teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog turtas atsiradęs iš ieškovo ir V. J. bendros veiklos (jungtinės veiklos sutarties ir santuokos) – žemės sklypas, gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas, esantys (duomenys neskelbtini), priklauso jiems bendrosios nuosavybės teise.

Nors apeliantė teigia, kad ieškovas neįrodė, kad jam priklauso 68/100 viso padalinto turto, tačiau kitokio turto dalių paskaičiavimo nenurodė, todėl teisėjų kolegija plačiau šiuo klausimu nepasisako.

Pažymėtina, jog CK V knygos normos, reglamentuojančios sutuoktinių paveldėjimo teisę bus taikomos tik nustačius ieškovo ir jo sutuoktinės turto teisinį režimą, tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl atmestinas apeliantės argumentas, kad teismas nenustatė mirusiojo sutuoktinio bendro turto dalies.

Apeliantė apeliuoja į CPK 11 str., reglamentuojančio proceso kalbą, pažeidimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju, CPK 11 str. nebuvo pažeistas, nes apeliantė nedalyvavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme iš esmės, taigi proceso kalba neturi įtakos apeliantės teisėms.

Pirmosios instancijos teismas, išsamiai ištyręs ir tinkamai įvertinęs visas bylos aplinkybes bei įrodymus, nepažeidė civilinio proceso taisyklių bei tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, priimdamas teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą. Apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo priteisti iš atsakovės (apeliantės) jo turėtas bylinėjimosi išlaidas (300,00 EUR), bei pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus. Šios išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ (nuo 2015-03-20 galiojanti redakcija) 8.11 p. nustatyto maksimalaus dydžio, todėl yra priteisiamos iš apeliantės (CPK 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., teismas

nutaria:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės R. D. ieškovui I. J. (I. J.) 300,00 EUR jo apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.