- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-06-08
- Bylos Nr.
- e2-124-864/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Mikonienė
- Ieškovas
- UAB „RENT &GO BALTIC“, UAB RENT
- Atsakovas
- UAB „Saltterra“
- Trečiasis asmuo
- Lenkijos krašto kelių
- Advokatai
- Linas Blažulionis
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB RENT & GO BALTIC ieškinį atsakovui UAB „Salttterra“ dėl nuotolių priteisimo, trečiasis asmuo – Lenkijos krašto kelių ir autostradų generalinė direkcija,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pateiktu teismui ieškiniu ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 17 900 Lt (5184,20 EUR) nuostolių atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško. Ieškovas nurodė, kad 2013 m. sausio 19 d. tarp šalių buvo sudaryta transporto priemonės nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria ieškovas perdavė atsakovui vienai dienai už atlygį, neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų, naudoti ir valdyti automobilį Renualt Megane, v. n. (duomenys neskelbtini) kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), kuris įvertintas 22 000 Lt (6371,64 EUR). Ieškovas teigė, kad atsakovas minėtą automobilį grąžino nevažiuojantį, visiškai sugadintą, tačiau atlyginti nuostolius atsisakė. Paaiškino, kad UAB „Balticassista“ 2013 m. sausio 24 d. atliko šio automobilio vertinimą ir nustatė, kad jo atkūrimo kaštai, įvertinus keičiamų detalių nusidėvėjimą, yra 48 164,06 Lt (13949.28 EUR); transporto priemonės rinkos vertė 17 500 Lt (5068,35 EUR). Ieškovas teigė, kad atsakovas nesilaikė pareigos apdrausti transporto priemonę. Prašė priteisti iš atsakovo pastarąją sumą kaip nuostolius bei 400 Lt (115,85 EUR) išlaidas, kurias sumokėjo vertintojui. Parengiamajam teismo posėdyje ieškovas sumažino reikalavimą 800 Lt (231,70 EUR), t. y. suma, už kurią ginčo automobilis buvo parduotas. Prašė priteisti iš atsakovo 17 100 Lt (4952,50 EUR) sumą kaip nuostolius. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas iš esmės palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus. Nesutiko su aplinkybe, kad pareiga apdrausti automobilį buvo paties ieškovo. Šią aplinkybę įrodinėjo draudikų atsakymais, kad vienai dienai automobiliai nėra draudžiami. Be to, teigė, kad atsakovo pateiktas rašytinis įrodymas apie Lenkijos teritorijoje įvykusį autoįvykį, kelia pagrįstų abejonių ar iš viso toks įvykis įvyko. Prašė ieškinį tenkinti ir priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 4952,50 EUR nuostolius, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško bei ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovas tiek atsiliepimu, tiek jo atstovas teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko. Prašė ieškinį atmesti. Neneigė aplinkybės, kad 2013 m. sausio 19 d. tarp šalių buvo sudaryta transporto priemonės nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovas perdavė vienos paros laikotarpiui automobilį atsakovui, o šis įsipareigojo už perduoto automobilio nuomą sumokėti šalių sutartą mokestį. Taip pat atsakovas neginčijo aplinkybės, jog išnuomotas automobilis nuomos laikotarpiu buvo apgadintas. Tačiau pabrėžė, kad transporto priemonė įvykusio autoįvykio metu buvo apgadinta ne dėl atsakovo kaltės, o dėl nesutvarkytos ir netinkamai prižiūrėtos Lenkijos kelių dangos. Įvykus autoįvykiui, atsakovo iniciatyva buvo iškviesti policijos pareigūnai kvalifikuotam įvykio aplinkybių įvertinimui. Pareigūnai nustatė, kad atsakovas nėra kaltas dėl kilusio autoįvykio ir paaiškino, kad visus nuostolius privalo atlyginti dėl autoįvykio kaltas asmuo – kelių valdytojas. Atsakovas teigė, kad jis nėra tinkamas atsakovas pagal ieškovo ieškinį. Taip pat atkreipė dėmesį, kad šalių sudarytos nuomos sutarties 4.3. punktu šalys susitarė, jog į nuomos kainą įeina: transporto priemonės nuomos mokestis, draudimas, techninis aptarnavimas. Vadovaujantis šia nuostata, akivaizdu, jog už draudimą bei įmokų mokėjimą buvo atsakingas ieškovas, o ne atsakovas.
Trečiasis asmuo Lenkijos krašto kelių ir autostradų generalinė direkcija apie bylą informuota tinkamai, atsiliepimo nepateikė, posėdį neatvyko.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Iš bylos medžiagos ir šalių atstovų paaiškinimų nustatyta, kad šalys 2013 m. sausio 19 d. sudarė Transporto priemonės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią nuomotojas, t. y. ieškovas, išnuomojo nuomininkui, t. y. atsakovui vienai parai naudoti ir valdyti automobilį Renualt Megane, v. n. (duomenys neskelbtini) Automobilio perdavimo akte nurodyta, kad automobilis įkainotas 22000 Lt. Šalys sutarė dėl vienos paros nuomos kainos – 181,50 Lt bei 500 Lt užstato. Ieškovas teigė, kad atsakovas minėtą automobilį grąžino nevažiuojantį, visiškai sugadintą, tačiau atlyginti nuostolius, kuriuos jis įrodinėja Kelių transporto priemonės vertinimo ataskaita Nr. Nr. 130119 bei 2014 m. lapkričio 7 d. Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimi, atlyginti atsisakė. Ieškovo teigimu, atsakovas privalo ieškovui atlyginti nuostolius, kadangi nuomos sutarties 5.1, 5.4 punktais šalys susitarė, jog nuomininkas yra visiškai atsakingas nuomotojui už automobilio tyčinį sugadinimą arba dėl neapdairumo įvykusį kitų nuostolių atsiradimą, taip pat privalo padengti nuostolius padarytus dėl autoįvykio nuomojamam automobiliui, jeigu draudimas negalioja arba draudimas neapmoka padarytų nuostolių. Teigė, kad atsakovas automobilio neapdraudė, draudimo įmokų nemokėjo, todėl turi pareigą atlyginti patirtus nuostolius. Atsakovas nuomos sutarties sudarymo bei automobilio sugadinimo fakto neginčija. Nurodė, kad apdrausti automobilį turėjo pats ieškovas, o neįvykdęs šios pareigos, ieškovas pats prisiėmė riziką. Be to nurodė, kad dėl automobilio apgadinimo atsakovas nėra kaltas, todėl jam negali kilti pareiga atlyginti nuostolius.
Nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas dėl šalių pareigos drausti automobilį bei atsakovo kaltės dėl automobilio sugadinimo ir pareigos atlyginti ieškovui jo patirtus nuostolius.
Dėl pareigos drausti ginčo automobilį.
Civilinio kodekso 6.525 ir 6.256 straipsniai numato, kad nuomojamos transporto priemonės vairavimą ir jos komercinį bei techninį eksploatavimą užtikrina nuomininkas savo jėgomis ir lėšomis. Nuomininkas privalo apmokėti nuomojamos transporto priemonės naudojimo ir išlaikymo išlaidas, taip pat mokėti draudimo įmokas, jeigu nuomos sutartis nenumato ko kita. Iš į bylą pateiktos ieškovo internetiniame tinklapyje paskelbtos reklamos matyti, kad ginčo nuomos sutarties sudarymo metu ieškovas skelbė, jog minimalus automobilio nuomos terminas – 24 valandos, o į automobilio nuomos kainą įskaičiuotas vairuotojo civilinės atsakomybės drausimas bei KASKO draudimas. Be to, šalių sudarytos nuomos sutarties 1.3 punktas teigia, kad į nuomos kainą įeina: transporto priemonės nuomos mokestis, draudimas, techninis aptarnavimas. Ieškovas į bylą pateikė 2013 m. lapkričio 18 d. draudikų pažymą, kuria informuojama, jog prireikus KASKO draudimo sutartis gali būti sudaryta ir vienos dienos terminui. Taigi, skirtingai nei teigia ieškovas, jis pats, o ne atsakovas turėjo sutartinę prievolę ir faktinę galimybę apdrausti nuomojamą automobilį KASKO draudimu 24 valandų terminui. O atsakovas, sumokėdamas nuomos mokestį, kartu sumokėjo ir draudimo įmoką, kurią privalėjo mokėti pagal įstatymą. Įvertinęs šias nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad atsakovas pagrįstai tikėjosi, kad jam išnuomotas automobilis, nors ir tik 24 valandų terminui, yra apdraustas KASKO draudimu, į nuomojamo automobilio kainą jau įskaičiuotas draudimo įmokos mokestis. Kadangi atsakovas, turėdamas pareigą nuomojamą automobilį apdrausti, neįvykdė šio įsipareigojimo, jis prisiėmė riziką dėl nuostolių atsiradimo.
Dėl ginčo automobilio sugadinimo faktinių aplinkybių ir atsakovo pareigos atlyginti nuostolius.
Civilinio kodekso 6.263 straipsnio 2 dalis numato, jog žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Atsakovas nurodė, kad 2013 m. sausio 20 d. apie 5.25 val. Lenkijos Respublikos teritorijoje, atsakovo darbuotojo vairuojamas ginčo automobilis įvažiavo į kelio duobę, dėl ko buvo apgadintas. Atsakovas nedelsiant apie įvykį pranešė kelių policijai, kaip tai numato šalių sudarytos nuomos sutarties 3.4.2 punktas ir gavo policijos pranešimą apie įvykį. Šią aplinkybę patvirtina į bylą pateiktas Lenkijos Respublikos policijos pareigūnų išduotas Informacinis pranešimas dėl įvykusios eismo įvykio R-4647/01/13, kuriuo konstatuota, kad vairuotojo kaltės dėl įvykusio eismo įvykio nėra, o kaltininku pripažintas šalies kelio Nr. 19 valdytojas, t. y. trečiasis asmuo Lenkijos krašto kelių ir autostradų generalinė direkcija. Ieškovas ginčijo minėto rašytinio įrodymo autentiškumą, tačiau į bylą gauta Lenkijos Respublikos Liublino komisariato Kelių policijos skyriaus pranešimo K-44647/13 kopija, patvirtino autoįvykį 2013 m. sausio 20 d. vietovėje (duomenys neskelbtini), kuriame dalyvavo transporto priemonė Renault (duomenys neskelbtini) buvus būtent tokiomis aplinkybėmis, kurias nurodė atsakovas. Teismas daro išvadą, kad atsakovo kaltės dėl autoįvykio bei ginčo automobilio apgadinimo nėra. Todėl reikalavimas atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl šio įvykio, atsakovo atžvilgiu atmestinas.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis).
Atsakovas į bylą nepateikė jo patirtas išlaidas pagrindžiančių įrodymų, todėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas nesprendžiamas.
Vertėjams už procesinių dokumentų vertimą šioje byloje teismas apmokėjo pateiktas sąskaitas bendrai 49,11 EUR sumai iš tam skirtų valstybės skirtų biudžeto lėšų, todėl jos vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 96 straipsniu valstybės naudai priteistinos iš ieškovo.
Teismui atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, teismo sprendimui įsiteisėjus – naikintinos (Civilinio proceso kodekso 150 straipsnio 2 dalis). Todėl įsiteisėjus sprendimui, naikintinos teismo 2014 m. rugsėjo 5 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259, 269-270, 279, 307 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo UAB RENT & GO BALTIC, j.a.k. 302830567, valstybės naudai 49,11 EUR keturiasdešimt devynių eurų 11 ct) vertimo paslaugų išlaidas.
Įsiteisėjus sprendimui, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 5 d. nutartimi ieškovo UAB RENT & GO BALTIC, j.a.k. 302830567, reikalavimų įvykdymui užtikrinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones - areštą atsakovui UAB „Saltterra“, j.a.k. 302305135, nuosavybės teise priklausančio turto 5184,20 EUR (penkių tūkstančių šimto aštuoniasdešimt keturių eurų, 20 ct) sumai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas, paduodant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.