Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmų teisėjas Dainius Gecevičius išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Plungė) prokurorės Liudmilos Paulienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo medžiagą, kurioje E. N., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas: 2025-03-03 Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK ) 259 straipsnio 2 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį, galutinė bausmė – 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimas, įpareigojant 9 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje, visą bausmės laikotarpį dirbti arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, uždraudžiant visą bausmės laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas, tai yra narkotines ir psichotropines medžiagas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. N. 2025-08-08 19.10 val. savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kilusio konflikto metu suėmęs rankomis savo broliui H. N. už kaklo jį smaugė bei rankomis sudavė ne mažiau kaip dešimt smūgių į įvairias kūno vietas, sukeldamas H. N. fizinį skausmą bei padarydamas jam nubrozdinimą galvos plaukuotoje dalyje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis E. N. 2025-08-09 ir 2025-09-09 apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė savo kaltę pripažįsta visiškai (2025-08-09 apklausoje prisipažino iš dalies). 2025-08-08 apie 17.30 val. buvo namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Namuose taip pat buvo jo brolis H. N.. Jis su broliu kartu gėrė alų ir po to nusprendė eiti iki parduotuvės nusipirkti raminamųjų lašų „(duomenys neskelbtini)“ ir išėjo į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, esančią adresu (duomenys neskelbtini). Parduotuvėje nusipirko po buteliuką lašų, nuėjo iki tualeto, ten išgėrė po buteliuką ir patraukė namo. Einant namo, dėl jam nesuprantamų priežasčių tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu jis H. paaiškino, kad susirinktų daiktus iš jo nuomojamo buto ir išsikraustytų. Po tokių jo žodžių brolis dar labiau supyko, pradėjo įžeidinėti necenzūriniais žodžiais, agresyvėti, dėl ko jis pats susinervino. Jiems konfliktuojant grįžo namo, o įėjus į namus brolis pasiėmė jam priklausančius daiktus ir apimtas pykčio pradėjo juos laidyti po visus namus. Pripažįsta, kad pavartojęs raminamųjų lašų „(duomenys neskelbtini)“ kartu su alumi, kilusio konflikto su broliu H. metu, kai brolis elgėsi neadekvačiai, nesusivaldė ir prispaudė brolį prie lovos bei sudavė jam smūgius. Kiek smūgių tiksliai sudavė negali nurodyti. Jis su broliu visada sutardavo gerai, didelių konfliktų ar muštynių nėra buvę, abu yra karšto temperamento, greitai užsidegantys, dėl ko mano, kad tos dienos įvykį išprovokavo abiejų charakteris ir išgerti „(duomenys neskelbtini)“ lašai. Kad sukėlė fizinį skausmą savo broliui tikrai labai nuoširdžiai gailisi. Nori pasakyti, kad jis pats iškvietė policiją, nes suprato, kad pats su broliu konflikto neišspręs. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, bet prašo neskirti arešto, kadangi reikia padėti šeimai – šeimoje augina du mažamečius vaikus, beveik visi šeimos finansiniai reikalai priklauso nuo jo. Jis pats yra nusprendęs gydytis nuo alkoholizmo ir labai rimtai ieško kur galėtų tai padaryti (e. b. l. 86-87).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė dėl nusikalstamos veikos padarymo yra įrodyta ir kitais byloje surinktais duomenimis.

Nukentėjusysis H. N. 2025-08-14 parodė, kad jis pas savo brolį E. N. iki šio įvykio gyveno apie mėnesį. Su broliu sutarė gerai. Tą dieną jis su broliu, broliui pasiūlius, iš ryto nuėjo į prekybos centrą „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), kur vaistinėje nusipirko 2 buteliukus „(duomenys neskelbtini)“, t. y. valerijono. Išėję iš vaistinės lauke jie pasidalino po 1 buteliuką ir juos išgėrė. Parėjo į namus, o po kiek laiko, jis pasiūlė broliui vėl nusipirkti valerijono ir vėl nuėjo į tą pačią vaistinę ir vėl nusipirko 2 buteliukus „(duomenys neskelbtini)“, vaistus parsinešė į namus ir išgėrė. Taip jie iš viso ėjo į vaistinę 4 kartus ir vis pirko po du buteliukus „(duomenys neskelbtini)“, t. y. viso išgėrė po 4 buteliukus to vaisto. Parėję namo po paskutinio karto dar išgėrė sidro 1 l talpos butelį. Tikrai nepamena dėl ko, bet tarp jo ir brolio kilo žodinis konfliktas ir brolis jam liepė išeiti iš jo namų, liepė susirinkti daiktus, todėl jo elgesys jį išprovokavo ir jis supykęs, plūsdamasis puolė rinkti daiktus, o brolis vis jį erzino kažką kalbėdamas. Susikrovęs daiktus norėjo pro jį praeiti, o jis jo nepraleido ir kambaryje jam sudavė delnu vieną kartą į kairės pusės žandą. Jam dėl suduoto smūgio skaudėjo, skalėje nuo 1 iki 10 – skausmą, kai 1 vos juntamas skausmas ir 10 – labai stiprus skausmas, vertintų 3. Jis po to smūgio brolį nuo savęs pastūmė ir vėl krovėsi daiktus. Norėjo pro brolį praeiti iš kambario, o jis jo neišleido, liepė laukti, kol policija atvažiuos. Po to suduoto smūgio brolis pats iškvietė policiją. Kol atvažiavo policija jie su broliu dar buvo susikibę virtuvėje, jei neklysta ir jis pats jam sudavė keletą smūgių, bet kur broliui pataikė nepamena, prisimena, kad abu nuvirto ant grindų, dėl ko jis griūdamas susitrenkė galvą – pakaušį, bet dėl šio susitrenkimo visiškai jam neskaudėjo, o brolis užvirto ant jo, sugriebė viena ranka jam už kaklo ir spausdamas jam kaklą, jį laikė prispaudęs ant grindų, tas suspaudimas jam jokio fizinio skausmo nesukėlė, bet tada viena ranka laikydamas jam už kaklo, iš viršaus jam brolis dar sudavė ne mažiau kaip 5 smūgius į galvos sritį, daugiausia kliuvo į abu žandus bei virš dešinio smilkinio. Smūgius brolis jam sudavė ir kumščiu ir delnu, bet tiksliai kokiu būdu kiek smūgių sudavė negali nurodyti, to neįsidėmėjo. Dėl šių suduotų smūgių jam buvo sukeltas fizinis skausmas, kurį skalėje nuo 1 iki 10 vertintų 4. Nebuvo didelis skausmas. Būdamas po broliu, bandydamas išsivaduoti, jis jam taip pat sudavė keletą smūgių, bet kur pataikė tikrai nepamena. Nors jam brolis ir sukėlė fizinį skausmą, jis jam jokių pretenzijų neturi. Prašo pripažinti jį nukentėjusiuoju, tačiau jis jokio civilinio ieškinio nereikš. Su broliu yra susitaikęs. Šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini) pas savo seserį M. N.. Kadangi dėl šio įvykio pripažįsta, kad ir jis pats yra kaltas ir galimai pats savo elgesiu išprovokavo brolio pyktį, todėl jei yra galimybė, prašo nutraukti ikiteisminį tyrimą, o jei ne, tai sutinka, kad tyrimas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (e. b. l. 40-42).

Liudytoja A. J. 2025-08-12 parodė, kad ji su E. N. yra sugyventiniai, kartu veda bendrą namų ūkį jau apie 6 metus. Bendrų vaikų neturi. Ji turi du mažamečius vaikus – D. (duomenys neskelbtini) metų amžiaus ir G. – (duomenys neskelbtini) metų. Šio įvykio metu vaikai buvo lauke ir konflikto nematė. H. N., E. brolis, kuriam dabar (duomenys neskelbtini) metų, pas juos, adresu (duomenys neskelbtini), laikinai apsistojo ir gyveno apie mėnesį laiko. Butą jie su E. nuomojasi, o H. niekas nenori priimti gyventi, nes jis, kai pavartoja alkoholinių gėrimų, pasidaro agresyvaus būdo, labai konfliktuoja, visiškai nesivaldo. Anksčiau H. gyveno pas savo draugą, kurio ji nepažįsta ir kuris jį išmetė iš savo buto ir nuo tada jis gyveno pas juos. H. gyvendamas pas juos kartais pavartodavo alkoholinių gėrimų, bet saikingai ir jokių konfliktų su juo nebuvo. Penktadienį dieną abu broliai buvo blaivūs, po to jie kažkuriuo momentu išėjo į miestą, galimai apie 17:00 val., bet tikslaus laiko neįsidėmėjo ir po to jie abu grįžo, galėjo būti praėjus maždaug valanda nuo jų išėjimo, iš miesto akivaizdžiai neblaivūs, tas labai matėsi iš akių. Abu broliai yra priklausomi nuo valerijono vartojimo – valerijono nusiperka vaistinėje ir po to užgeria alkoholiniais gėrimais ir labai nuo to apsvaigsta. Jie jau grįžo į namus konfliktuodami, priežasties nežino, bet iš karto kai grįžo E. liepė H. susirinkti daiktus ir eiti lauk iš jų namų. H. pykdamas, keikdamasis necenzūriniais žodžiais, nuėjo į kambarį susirinkti savo daiktų. Rinkdamas daiktus jis E. visaip pravardžiavo necenzūriniais žodžiais, sakydamas, kad jis toks ir anoks, grasino paskambinti į policiją ir pasakyti, kad E. jį girdė alkoholiu ir E. norėjo pulti H., bet ji neleido, stūmė jį į šoną, o H. jį tiesiog provokavo, šaukdamas: „duok, duok“. E. taip pat yra karšto būdo kaip ir H., vos tvardėsi, nepuldamas mušti H.. Po to H. savo daiktus pradėjo laidyti po kambarį, metė savo telefoną į spintelę ir vos jai nepataikė, tai E. spėjo ją patraukti į šalį, kad nekliūtų. Ir tada E. parvertė H. aukštielninką ant lovos, kad tas nusiramintų ir laikė prispaudęs H. rankas jam virš galvos. Kai H. apsiramino, E. jį paleido. Bet H. vėl po kiek laiko pradėjo provokuoti E. muštynėms, tai E., nesusilaikęs, kaire ranka sugriebė H. už kaklo iš nugaros ir taip jį prisitraukęs prie savęs, dešine ranka H. mostu iš apačios į viršų sudavė vieną smūgį į galvą, pakaušio srityje. H., ištrūkęs iš E. glėbio, sudavė delnu vieną kartą E. į veidą, kur tiksliai kliuvo nematė. Po to jie abu nuėjo į virtuvę ir kas ten vyko nematė, tik girdėjo, kad H. būnant su juo virtuvėje, E. telefonu iškvietė policiją. Po to ji E. nusivedė į balkoną, kad jis nusiramintų, o H. kambaryje rinkosi savo daiktus. Ji matė tik tuos paminėtus smūgius vienas kitam, ar broliai sudavė vienas kitam daugiau smūgių ji to nematė. Viskas vyko labai greitai, smulkiau nieko papasakoti negali, nes daugiau nieko neįsidėmėjo. Iki to įvykio tarp brolių niekuomet nėra buvę tokių konfliktų, tai pirmas kartas, kai ji matė juos besimušančius. Bet nori pasakyti, kad H. savo elgesiu pats provokavo muštynes, elgėsi labai agresyviai, nei į jos, nei į E. raginimus nusiraminti nereagavo, o kuo toliau, tuo labiau audrinosi. Jai jokių sužalojimų H. nepadarė, ji asmeniškai jokių pretenzijų H. neturi, tik tiek kad mažiau gertų (e. b. l. 50-52).

Klaipėdos AVPK Plungės rajono PK Reagavimo skyriaus vyresniojo tyrėjo E. G. 2025-08-09 tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2025-08-08 apie 19.16 val. iš Klaipėdos AVPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad namuose dabar konfliktuoja pranešėjas su broliu, abu neblaivūs, žodinis konfliktas. Pranešėjas brolį priėmęs gyventi, laukia policijos namuose, neprisistatė, vaikų namuose 2, medikų atsisako. Nuvykus nurodytu adresu nustatyta, kad 2025-08-08 apie 19.10 val. (duomenys neskelbtini), bute, kambaryje, vartojant geriamuosius lašus „(duomenys neskelbtini)“, kurių sudėtyje yra 70 proc. etanolio ir alų, neblaivus, kai buvo nustatytas 1,81 promilių neblaivumas, E. N., kilusio konflikto metu suėmęs rankomis už kaklo, smaugė savo neblaivų, kai buvo nustatytas 2,24 promilių neblaivumas, brolį H. N., bei rankomis sudavė jam ne mažiau kaip dešimt smūgių į įvairias kūno vietas, taip jam sukeldamas fizinį skausmą. Įvykį matė E. N. blaivi, nustatyta 0,00 promilių, sugyventinė A. J., kuri neapklausta, nes neturėjo kam palikti prižiūrėti savo dviejų mažamečių vaikų. Kaip teigė A. J., jos vaikai smurto fakto nematė ir negirdėjo, nes tuo metu buvo kieme. H. N. pristatytas į (duomenys neskelbtini) r. savivaldybės ligoninės priėmimo skyrių, kur jam nustatyta diagnozė: galvos ir krūtinės ląstos sumušimai, 2,04 promilių neblaivumas (gydytojo įraše (kopija)), išleistas gydytis ambulatoriškai. E. N. sulaikytas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 str. 2 d. Informacija elektroniniu paštu išsiųsta (duomenys neskelbtini) Krizių centrui ir (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui (e. b. l. 14-15).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 937/2025(04) užfiksuota, kad H. N. padarytas nubrozdinimas galvos plaukuotoje dalyje. H. N. nustatytas kūno sužalojimas padarytas kontaktuojant su buku kietu paviršiumi, atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui. H. N. nustatytas kūno sužalojimas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (e. b. l. 30).

Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Iš pirmiau nurodytų duomenų nustatyta, kad kaltinamasis E. N. prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir davė apie tai parodymus. Kaltinamojo parodymus patvirtina nukentėjusiojo H. N. ir liudytojos A. J. parodymai, policijos pareigūno tarnybiniai pranešimai, specialisto išvadoje užfiksuoti nukentėjusiajam padaryti sužalojimai.

Pirmiau nurodytų duomenų visuma, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, atitinkančiais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimus, yra įrodyta, kad kaltinamasis E. N. mušdamas ir kitaip smurtaudamas prieš savo šeimos narį – brolį H. N. sukėlė jam fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą, bei taip padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Bausmės skyrimas

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, BK 61 straipsnyje numatytomis bausmės skyrimo taisyklėmis.

Kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, teistas, bausmės neatlikęs, baustas administracine tvarka, dirba. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnyje, bus pasiekta paskiriant kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką numatytą laisvės apribojimo bausmę, kurios terminas trumpesnis už vidurkį, be intensyvios priežiūros, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, dirbti arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 2 dalis, 4 dalies 1, 4 punktai, 5 dalies 4 punktas, 6 dalis). Baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis prisipažino esąs kaltas, todėl paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Kaltinamasis E. N., neatlikęs 2025-03-03 Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmų nuosprendžiu paskirtos 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmės, padarė naują nusikalstamą veiką. Todėl, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta bausmė visiško bausmių sudėjimo būdu subendrintina su 2025-03-03 Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmų nuosprendžiu paskirta bausme, prie nauju baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės pridedant visą neatliktos bausmės dalį pagal 2025-03-03 Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmų nuosprendį, kuri šio naujo teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo dieną – 2025 m. rugsėjo 23 d. yra 10 mėnesių 2 dienos, ir E. N. paskirtina galutinė subendrinta bausmė.

Kadangi kaltinamasis E. N. ir šiuo metu atlieka laisvės apribojimo bausmę, todėl bausmės pradžia skaičiuojama nuo šio naujo teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo dienos – 2025 m. rugsėjo 23 d.

Teismas, va­do­vau­da­ma­sis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

E. N. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 9 mėnesių laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, įpareigojant E. N. visą bausmės laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje ir dirbti arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, uždraudžiant E. N. visą bausmės laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti E. N. sumažintą bausmę – 6 mėnesių laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, įpareigojant E. N. visą bausmės laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje ir dirbti arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, uždraudžiant E. N. visą bausmės laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtą bausmę visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinti su 2025-03-03 Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmų nuosprendžiu paskirta bausme, prie nauju baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės pridedant visą neatliktos bausmės dalį pagal 2025-03-03 Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmų nuosprendį, kuri šio naujo teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo dieną – 2025 m. rugsėjo 23 d. yra 10 mėnesių 2 dienos, ir paskirti E. N. galutinę subendrintą bausmę – 1 metų 4 mėnesių 2 dienų laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, įpareigojant E. N. 6 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje, visą bausmės laikotarpį dirbti arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, uždraudžiant E. N. visą bausmės laikotarpį vartoti narkotines ir psichotropines medžiagas ir 6 mėnesius vartoti alkoholį.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo dienos – 2025 m. rugsėjo 23 d.

Į paskirtą bausmę įskaityti E. N. laikiną sulaikymą nuo 2025-08-08 iki 2025-08-09 (2 dienos).

E. N. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.

Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos, jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jeigu baudžiamasis įstatymas tai numato, gali būti paskirta ir laisvės atėmimo bausmė.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.