Telšių apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. G. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, valstybės įmonė Turto bankas, Telšių rajono savivaldybės administracija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš pareiškėjo nurodytų aplinkybių ir byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad nekilnojamasis turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Telšių r. sav., ir (duomenys neskelbtini), Telšių r. sav., kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), yra registruotas Nekilnojamojo turto registre, tačiau daiktinės teisės į juos nėra įregistruotos. Taigi bylos duomenimis nustatyta, kad šis nekilnojamasis turtas viešajame registre įregistruoto savininko neturi.

Iš Klaipėdos regioninio valstybės archyvo Telšių filialo pateiktos pažymos Nr. 6RTE-57 ir jos priedų nustatyta, kad K. J. ir B. J. 1993 m. birželio 16 d. perduotos likviduojamos Kuršų žemės ūkio bendrovės pagalbinės patalpos – kiaulių ferma. Tą pačią dieną K. P. ir J. P. buvo perduotas kitas bendrovės nekilnojamasis turtas – daržinė.

Iš byloje esančio 1968 m. balandžio 4 d. gimimo liudijimo kopijos matyti, kad pareiškėjos V. G. (ikisantuokinė pavardė – J.) tėvai yra K. J. ir B. J. 2021 m. gruodžio 21 d. mirė pareiškėjos mama B. J., tačiau dar iki jos mirties nekilnojamasis turtas, priklausantis jai ir sutuoktiniui K. J., t. y. fermos dalis, buvo parduota pareiškėjai. Taip pat iš bylos duomenų nustatyta, kad 2002 m. birželio 5 d. mirus J. P., jo palikimą priėmė sutuoktinė K. P., kuri 2010 m. gegužės 1 d. pareiškėjai pardavė daržinę. Tačiau kiti bylos duomenys patvirtina, kad turtą pareiškėja valdo ir juo naudojasi dar ilgiau. Taigi iš faktinių bylos duomenų nustatyta, kad pareiškėja teisėtai įgijo minėtą nekilnojamąjį turtą. Bylos duomenimis taip pat patvirtinama, kad pareiškėja yra ūkininkė, įregistravusi savo ūkį ir vykdo veiklą, naudodamasi minėtu nekilnojamuoju turtu. Ji turtu rūpinosi ir iki šiol rūpinasi kaip savo turtu. Byloje niekas neginčija nei pareiškėjos sąžiningo, teisėto, atviro ir nepertraukiamo valdymo, bendrai trunkančio ilgiau nei dešimt metų.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnio 11 punkte įgyjamoji senatis yra įtvirtinta kaip savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas, galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo ir prašo teismą konstatuoti, kad yra visos CK 4.68-4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Įgyjamąja senatimi nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą gali įgyti asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs tokį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja. Be to, pagal CK 4.71 straipsnio 2 dalį, tuo atveju, jeigu per įgyjamosios senaties laiką daikto valdymas vienam iš kito perėjo keliems asmenims ir kiekvieno iš jų valdymas atitiko šio kodekso 4.68 straipsnyje nustatytus reikalavimus, tai tų asmenų valdymo laikas skaičiuojamas kartu.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas įgyjamosios senaties taikymo sąlygas, yra išaiškinęs, kad pagal CK nustatytą reglamentavimą nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą įgijimas įgyjamąja senatimi konstatuojamas esant šių sąlygų visetui: 1) asmuo nėra daikto savininkas, bet valdo jį kaip savą (CK 4.22, 4.68 straipsniai); 2) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo (CK 4.68, 4.70 straipsniai); 3) asmuo valdo daiktą teisėtai (CK 4.23, 4.68 straipsniai); 4) daikto atviras valdymas (CK 4.68 straipsnis); 5) nepertraukiamas daikto valdymas ne mažiau kaip dešimt metų (CK 4.68, 4.71 straipsniai).

Taip pat kasacinis teismas yra pasisakęs jog pagal įstatyme įtvirtintą ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plėtojamą praktiką įgyjamosios senaties, kaip civilinės teisės instituto, paskirtis yra išspręsti turto priklausomybės klausimus; įgyjamąja senatimi užtikrinamas civilinių santykių apibrėžtumas ir pašalinamas netikrumas dėl asmens, turinčio nuosavybės teisę į daiktą. Neturėdamas formalios nuosavybės teisės, bet ilgą laiką daiktą kaip savo valdantis asmuo įgyja nuosavybės teisę ir gali įgyvendinti visas savininko teises. Įgyjamosios senaties institutu užpildomos nuosavybės teisės įgijimo procedūrų spragos ir ištaisomos sandorių dėl nuosavybės teisės įgijimo sudarymo klaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2013).

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės atitinka teismų praktikos suformuotas sąlygas, kurioms esant yra pagrindas nustatyti asmeniui teisę į nekilnojamojo turto objektą įgyjamosios senaties pagrindu. Akcentuotina, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog kokie kiti asmenys yra ar buvo įgiję nuosavybės teisę į statinius kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, tai yra, kad pareiškėja nėra turto savininkė. Statiniai nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruoti viešame registre kito asmens vardu. Pareiškėja sąžiningai įgijo statinius, juos sąžiningai valdo visą valdymo laiką nuo 1993 m. Byloje nėra ginčo, kad visą valdymo laiką nekilnojamieji daiktai buvo valdomi atvirai, nepertraukiamai, visą valdymo laiką jie buvo valdomi kaip savi, išlaikomi ir gerinama jų būklė. Valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (CK 4.71 straipsnio 2 dalis).

Pareiškėjo argumentus, kad minimų statinių valdymas buvo sąžiningas ir teisėtas, atviras ir nepertraukiamas bei tai, kad ji, valdydama statinius buvo pagrįstai įsitikinusi, kad niekas neturi daugiau už ją teisių į juos, patvirtina byloje pateikti duomenys ir tai, kad paskelbus viešai internete apie šios bylos nagrinėjimą teisme CPK 532 straipsnio nustatyta tvarka jokių pretendentų dėl teisių į šį turtą neatsirado. Teismas daro išvadą, kad pareiškėja pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į anksčiau minėtus statinius, t. y. pastatą-fermą, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), Telšių r. sav., ir pastatą-daržinę, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), Telšių r. sav. (CK 4.68 straipsnio 1 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis, 4.71 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 530-533 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą patenkinti.

Nustatyti faktą, kad pareiškėja V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal įgyjamąją senatį nuosavybės teise įgijo pastatą-fermą, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), Telšių r. sav., ir pastatą-daržinę, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), Telšių r. sav.

Faktas nustatytas dėl statinių nuosavybės teisės įregistravimo Nekilnojamojo turto registre.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Telšių rūmus.