Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-02-07 · Civilinė byla Nr. 2A-509-467/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-02-07
Bylos Nr.
2A-509-467/2013
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-07885-2010-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Rezultatas
Sprendimas paliktas nepakeistas, o skundas atmestas
Teisėjai
Rita Kisielienė, Andrutė Kalinauskienė, Alma Urbanavičienė
Ieškovas
V. Z.
Atsakovas
„BTA Insurance Company“ SE, UAB "BTA Draudimas"
Kategorijos
  • 44.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2A-509-467/2013Teisminio proceso Nr. 2-01-3-07885-2010-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 44.5.2.; 121.15., 121.18., 121.21.
(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. vasario 7 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andrutės Kalinauskienės, Ritos Kisielienės ir Almos Urbanavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo V. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. Z. ieškinį atsakovui „BTA Insurance Company“ SE (UAB „BTA draudimas“ teisių perėmėjui) dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas V. Z. 2010 m. balandžio 26 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovo „BTA Insurance Company“ SE 11 730,06 Lt žalos atlyginimo, 858,64 Lt delspinigių, 800 Lt papildomų išlaidų (nuostolius), iš viso 13 388,70 Lt, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2009 m. birželio 16 d. Vilniuje, Artojų-Vilkiškės gatvių sankryžoje automobilis Mercedes Benz S300, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas A. Z., susidūrė su automobiliu Audi A8 valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamu T. G.. Dėl šio eismo įvykio kaltas automobilio Audi A8 vairuotojas, kurio civilinę atsakomybę buvo apdraudęs atsakovas. Atsakovas 2009 m. liepos 9 d. raštu atsisakė mokėti ieškovui draudimo išmoką dėl 2009 m. birželio 16 d. eismo įvykio metu padarytos žalos, nustatęs, kad automobiliai Mercedes Benz S300 ir Audi A8 buvo sugadinti ne 2009 m. birželio 16 d. Artojų-Vilkiškės g. sankryžoje, Vilniuje susidūrimo metu, bet kitomis aplinkybėmis ir esami automobilių sugadinimai buvo patirti ne jų tarpusavio susidūrimo metu. Ieškovo užsakymu Nepriklausomų vertintojų biuras „Marleksa“ atliko automobilio Mercedes Benz S300 vertinimą ir nustatė, kad jo atstatymo kaštai su PVM yra 13 958, 00 Lt. Ieškovo užsakymu Vilniaus Gedimino technikos universitetas ištyrė eismo įvykio aplinkybes ir pateikė išvadą, kad automobilių sugadinimai atsirado automobilių susidūrimo metu ieškovo nurodytomis aplinkybėmis ir laiku.

Atsakovas „BTA Insurance Company“ SE su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad esminiai automobilių sugadinimai buvo patirti ne jų tarpusavio susidūrimo metu. Atsakovas, siekdamas ištirti įvykio aplinkybes, kreipėsi į nepriklausomą ekspertą dr. V. M.. Gavus minėto specialisto išvadą, eismo įvykis buvo pripažintas nedraudiminiu, nes nustatyta, kad, nors tarp automobilių Mercedes Benz S300 ir Audi A8 galėjo įvykti betarpiškas kontaktas nurodytomis eismo įvykio aplinkybėmis, tačiau esminiai šių automobilių sugadinimai nepaaiškinami jų susidūrimu. Ieškovo pateikta specialisto išvada nėra privalomo pobūdžio ir atsakovui teisinių pareigų nesukuria.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 3 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovo atsakovo naudai išlaidas už ekspertizės atlikimą. Teismas, įvertinęs Dr. V. M., 2010 m. spalio 11 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro atliktos ekspertizės, Lietuvos teismo ekspertizės centro 2011 m. rugpjūčio 4 d. atliktos papildomos ekspertizės akte padarytas išvadas, jog esminiai automobilių Audi A8 ir Mercedes Benz S300 sugadinimai negalėjo atsirasti šių automobilių susidūrimo metu, taip pat, atsižvelgęs į bendrą civilinėje byloje esančių įrodymų visetą, sprendė, kad ieškovas neįrodė savo reikalavimo pagrįstumo. Teismas pripažino, kad civilinėje byloje nėra objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad ieškovo automobilio sugadinimai atsirado jo nurodytomis aplinkybėmis.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovas V. Z. apeliaciniu skundu prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Nurodo, kad teismas neobjektyviai įvertino bylos aplinkybes, nes rėmėsi tik Lietuvos teismo ekspertizės centro 2011 m. rugpjūčio 4 d. ekspertize ir visiškai neatkreipė dėmesio į Vilniaus Gedimino technikos universiteto prof., habil. dr. O. L. atliktą transporto priemonių specialisto išvadą. Lietuvos teismo ekspertizės centras atliko ekspertizę tik iš nuotraukų ir iš duomenų, kuriuos pateikė atsakovas ir net nebuvo atvykęs į įvykio vietą apžiūrai. O. L. išvadoje yra pateikti bei surinkti visi objektyvūs duomenys, leidžiantys kokybiškai atlikti išsamų tyrimą. Be to Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akte neteisingai vertinamos įvykio aplinkybės, jog kelio danga įvykio metu buvo ne sausa, o šlapia, automobilis Audi A8 atsitrenkė į automobilį Mercedes Benz S300 ne nedideliu greičiu, o apie 60 km/h greičiu, automobilis Audi A8 susidūrimo metu atsitrenkė į automobilį Mercedes Benz S300 ne į galinio rato arką, o į galines dešinės pusės dureles ir slenkstį daugiau iš apačios ties viduriniuoju statramsčiu, ties priekinių ir galinių durelių sandūra. Todėl Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės ekspertai nekokybiškai ir neobjektyviai bei neišsamiai atliko tyrimą, dėl ko teismas neteisingai įvertino bylos aplinkybes, neteisingai taikė įstatymus ir priėmė neteisingą sprendimą.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas „BTA Insurance Company“ SE prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ekspertai ekspertizės akte nekonstatavo, jog eismo įvykis įvyko ant sauso asfalto, esant geroms oro sąlygoms. Apelianto iškelta versija, jog automobilis Audi A8 atsitrenkė į automobilį Mercedes Benz S300 apie 60 km/h greičiu yra paneigta teismo eksperto dr. V. M. išvada bei teismo paskirta Lietuvos teismo ekspertizės centro atlikta teismo ekspertų ekspertizės išvada. Abejotina, ar galima vadovautis ieškovo nurodytomis aplinkybėmis, nes ieškovas ne tik, kad neturi reikiamų žinių, bet net nedalyvavo eismo įvykyje. Ieškovas nenurodė nė vieno argumento, leidžiančio abejoti atliktų ekspertizių (tiek atsakovo iniciatyva atliktos specialisto išvados, tiek teismo paskirtos ekspertizės, tiek teismo paskirtos papildomos teismo ekspertizės) kokybe ar objektyvumu. Teismas, priimdamas sprendimą, įvertino Vilniaus Gedimino technikos universiteto specialistės O. L. išvadą, tačiau ši išvada yra paneigta kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Teismas, siekdamas pašalinti prieštaravimus tarp įrodymų, paskyrė teismo autotechninę ekspertizę bei papildomą teismo autotechninę ekspertizę, todėl ieškovo samprotavimai apie neteisingą įrodymų vertinimą yra niekuo nepagrįsti. O. L. nustatytos aplinkybės bei paskaičiavimai neatitinka tikrovės bei civilinės bylos medžiagos, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šia ekspertize nesirėmė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama ieškovo V. Z. apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamam teismo sprendimui panaikinti ar pakeisti.

Iš įvykio deklaracijos matyti, jog 2009 m. birželio 16 d. Vilniuje, Artojų-Vilkiškės gatvių sankryžoje susidūrė automobilis Mercedes Benz S300, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas A. Z., su automobiliu Audi A8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiu UAB „VB TRANS“, vairuojamu T. G. (b.l. 7, t.1). Dėl šio eismo įvykio kaltas automobilio Audi A8 vairuotojas T. G., kurio civilinę atsakomybę buvo apdraudęs atsakovas „BTA Insurance Company“ SE (b.l. 170, t.1). Atsakovas 2009 m. liepos 9 d. informavo automobilio Audi A8 vairuotoją A. Z., kad neturi pagrindo atlyginti žalą ir draudimo išmoką už sugadintą transporto priemonę mokama nebus, nes nustatyta, kad automobilių Mercedes Benz S300 ir Audi A8 esminiai sugadinimai buvo patirti ne jų tarpusavio susidūrimo metu (b.l. 8, t.1). Atsakovo užsakymu dr. V. M. 2009 m. birželio 29 d. atliko eismo įvykio ir transporto trasologijos ekspertizę, kurios išvadoje teigiama, kad esminis eismo įvykio dalyvių susidūrimo mechanizmo neatitikimas yra tai, jog automobilyje Mercedes Benz S300 dešinys slenkstis deformuotas dėl pakankamai stipraus susidūrimo su žema kliūtimi, ši deformacija negalėjo susidaryti automobiliui Audi A8 priekiniu dešiniuoju kampu atsitrenkus į automobilį Mercedes Benz S300 priekinių dešinių durelių srityje; be to automobilio Mercedes Benz S300 sugadinimai yra ženkliai didesni, nei automobilio Audi A8 priekinio dešiniojo kampo sugadinimų intensyvumas, todėl, nors tarp automobilių galėjo įvykti betarpiškas kontaktas nurodytomis eismo įvykio aplinkybėmis, bet esminiai šių automobilių sugadinimai nepaaiškinami jų galimu susidūrimu (b.l. 10, t.1). Ieškovo užsakymu Vilniaus Gedimino technikos universiteto prof., habil. dr. O. L. 2009 m. liepos 10 d. atliko transporto priemonių Mercedes Benz S300 ir Audi A8 ekspertinį tyrimą ir surašė specialisto išvadą, kurioje teigiama, kad automobilio Mercedes Benz S300 vairuotojas, artėdamas prie sankryžos su Vilkiškės gatve ir pamatęs už jos apie 10 metrų atstumu dešinėje kelio pusėje stovintį mikroautobusą, ir tikėdamasis jį apvažiuoti iš kairės, dar prieš sankryžą pradėjo persirikiavimą į kairę kelio pusę, sankryžoje jis savo dešiniaisiais ratais buvo ties aukščiausia Artojų gatvės viduryje esančia vieta; dėl šio pasvirimo į kairę pusę, dėl pakabos deformacijų po dešiniuoju automobilio slenksčiu susidarė tarpas tarp šio slenksčio ir žemės paviršiaus; automobilio Audi A8 bamperis palindo po pasvirusio ant kairiojo šono automobilio Mercedes Benz S300 dešiniuoju slenksčiu, jį deformuodamas iš apačios ir iš dešinės į kairę; automobilis Audi A8 deformavęs ir atmetęs automobilį Mercedes Benz S300 į priekį, pats užgesino savo energiją (b.l. 92, t.1). Šioje išvadoje teigiama, jog abiejų automobilių sugadinimai, aprašyti tyrime, galėjo atsirasti jų nustatyto susidūrimo mechanizmo metu.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. liepos 1 d. nutartimi paskyrė transporto priemonių Mercedes Benz S300 ir Audi A8 autotechninę ekspertizę (b.l. 96-97, t.1). Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertai 2010 m. spalio 11 d. ekspertizės akte Nr. 11-1973 (10) nurodė, kad automobilio Audi A8 dešinės pusės priekinio žibinto, priekinio bamperio dešinės pusės ir variklio dangčio dešinės pusės apgadinimai bei automobilio Mercedes Benz S300 dešinės pusės slenksčio, dešinės pusės sparno, dešinės pusės priekinių durelių apgadinimai tarpusavyje nesuderinami; ant automobilio Mercedes Benz S300 dešinės pusės galinių durelių esantys apgadinimai savo forma ir išdėstymu atitinka automobilio Audi A8 priekinio bamperio kairės pusės apgadinimus (b.l. 102–106, t.1).

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. balandžio 18 d. nutartimi paskyrė transporto priemonių Mercedes Benz S300 ir Audi A8 papildomą autotechninę ekspertizę (b.l. 217–219, t.1.). Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertai 2011 m. rugpjūčio 4 d. ekspertizės akte Nr. 11-187 (11) papildomai nustatė, kad automobilio Audi A8 priekinis bamperis, automobiliui Audi A8 stabdant ar nestabdant, nurodomomis aplinkybėmis techniškai negalėjo palįsti po automobilio Mercedes Benz S300 dešinės pusės slenksčiu, negalėjo padaryti tokio pobūdžio nuotraukose užfiksuotų dešinio slenksčio sugadinimų, po to dar apgadinti automobilio Mercedes Benz S300 dureles, tada jas atplėšti ir užlenkti link priekinės dalies (b.l. 8-13, t.2).

Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, konstatavo, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad ieškovo automobilio sugadinimai atsirado jo nurodytomis aplinkybėmis, t.y. padarė išvadą, jog atsakovas yra teisus, atsisakydamas išmokėti ieškovui draudimo išmoką. Apeliantas su tuo nesutinka, motyvuodamas tuo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus. Taigi šalių ginčas nagrinėjamoje byloje iš esmės kilo dėl to, ar egzistuoja draudiko „BTA Insurance Company“ SE sutartinės atsakomybės sąlygos ir pareiga išmokėti apeliantui draudimo išmoką už eismo įvykio metu apgadintą automobilį. Draudimo įstatymo 96 straipsnio, reglamentuojančio draudimo išmokų mokėjimą, 1 dalyje nustatyta, kad draudėjas, naudos gavėjas ir (ar) nukentėjęs trečiasis asmuo privalo pateikti draudikui visus turimus dokumentus ir informaciją apie draudžiamojo įvykio aplinkybes ir pasekmes, būtinus nustatant draudimo išmokos dydį. Šios teisės normos 7 dalis suteikia teisę draudikui apskritai atsisakyti mokėti arba sumažinti draudimo išmoką dėl to, kad draudėjas pažeidė draudimo sutarties sąlygas, tokiu atveju atsižvelgiant į draudėjo kaltę, draudimo sutarties sąlygų pažeidimo sunkumą, jo priežastinį ryšį su draudžiamuoju įvykiu, žalos, atsiradusios dėl pažeidimo, dydį. CK 6.206 straipsnyje įtvirtintas principas, kad šalis negali remtis kitos šalies neįvykdymu tiek, kiek sutartis buvo neįvykdyta dėl jos pačios neveikimo arba kitokio įvykio, kurio rizika jai pačiai ir tenka.

Kaip jau minėta, apeliantas skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumą ir neteisėtumą iš esmės grindžia vieninteliu argumentu – netinkamu įrodymų vertinimu, t.y. kad teismas neobjektyviai įvertino bylos aplinkybes, nes rėmėsi tik Lietuvos teismo ekspertizės centro 2011 m. rugpjūčio 4 d. ekspertizės aktu ir visiškai nevertino Vilniaus Gedimino technikos universiteto prof., habil. dr. O. L. atlikto ekspertinio tyrimo specialisto išvados. Tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apelianto argumentais. Jokie įrodymai, išskyrus CPK numatytas išimtis - prejudicinius faktui (CPK 182 str. 2-4 p.), oficialius rašytinius įrodymus (CPK 197 str. 2 d.), kuriems įstatymų leidėjo valia yra suteikta didesnė įrodomoji galia, neturi teismui iš anksto nustatytos galios. Specialisto ar eksperto išvada taip pat yra paprastas rašytinis įrodymas, kuris iš anksto teismui neprivalomas ir turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais (CPK 218 str.). Įrodinėjimo priemonių kategorijai yra priskiriami ir dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimai bei liudytojų parodymai (CPK 177 str. 2 d.). Nagrinėjamos bylos atveju pirmosios instancijos teismas nei vienos šių įrodinėjimo priemonių neatsisakė ištirti ir nei vienai nesuteikė prioriteto, priešingai, skundžiamame sprendime išsamiai aptarė kiekvieno byloje esančio įrodymo turinį, jų tarpusavio ryšį ir sąsajas, įrodomąją reikšmę, nustatant teisiškai reikšmingus faktus (CPK 270 str. 4 d. ).

Be to pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją specialia įrodinėjimo priemone – eksperto išvada – laikoma tik teismo nutartimi paskirto tyrimo, atlikto ir įforminto įstatymo nustatyta tvarka ekspertizės akte, išvada, kurią pateikia įstatymų nustatyta tvarka paskirtas ekspertu asmuo, pritaikęs specialias žinias. Jeigu ekspertinio pobūdžio tyrimas atliktas ne pagal teismo ar teisėjo nutartį civilinėje byloje arba byloje esantis ekspertizės aktas neatitinka įstatymo reikalavimų, tai, nepaisant jo tiriamojo-mokslinio pobūdžio, gauta išvada negali būti laikoma įrodymu – eksperto išvada CPK 212 straipsnio prasme; toks dokumentas gali atitikti kitą įrodinėjimo priemonės rūšį – rašytinį įrodymą, nes jame gali būti žinių apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2001; 2004 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-587/2004; 2009-11-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2009). Ieškovo iniciatyva atlikto ekspertinio tyrimo specialisto išvadą parengė asmuo, neįrašytas į galiojantį Lietuvos teismo ekspertų sąrašą, neprisiekęs teismui kaip ekspertas, todėl šis aktas pagrįstai vertintinas tik kaip privatus rašytinis įrodymais, nes jame yra išreikšta asmeninė specialistės nuomonė, kuri nėra saistoma jokia atsakomybe, jokia priesaika, jokia rizika, gali priklausyti nuo prašiusio atlikti tyrimus asmens lūkesčių, pateikiamų dokumentų apimties bei kitų aplinkybių. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai nevertino šio akto kaip ekspertizės akto. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog, byloje esant kiekvienos iš šalių iniciatyva atliktiems ekspertiniams tyrimams iki ieškinio pareiškimo ir esant šalių prašymui, paskyrė transporto priemonių autotechninę ekspertizę bei papildomą transporto priemonių autotechninę ekspertizę, kurių išvadomis, nors abiejų transporto priemonių buvęs kontaktas nėra paneigtas, t.y. automobilių sugadinimai galėjo atsirasti jiems susidūrus, tačiau, pasak ekspertų, ieškovo automobilio sugadinimai atsirado ne jo nurodytomis aplinkybėmis.

Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Reikalavimas vertinti įrodymus vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Dėl eksperto išvados vertinimo kasacinis teismas yra suformulavęs tokias taisykles, kad: eksperto išvada teismui neprivaloma; ji vertinama pagal tokias pačias taisykles kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės; teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas; konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti įvertinti kritiškai, t.y. atmetami kaip įrodymas, jeigu yra duomenų dėl jų nepagrįstumo, nepatikimumo ar kitokio ydingumo, o pagrindas kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį gali būti, jeigu ekspertizės akto turinys prieštaringas, išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų, taip pat ekspertizės akto duomenys (vertinant su kitais įrodymais) gali būti atmetami kaip įrodymai tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams, nes ekspertizės akto duomenys neturi išankstinės galios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-54/2009). Nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų pagrindu pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai konstatavo, kad ieškovas neįrodė savo reikalavimo pagrįstumo. Teismas įrodymų vertinimą ir įrodinėjimą civiliniame procese reglamentuojančių teisės normų nepažeidė, teismo išvados yra motyvuotos ir atitinka byloje surinktus įrodymus.

Taip pat atmestini kaip nepagrįsti atsakovo argumentai, jog Lietuvos teismo ekspertizės centro papildomos ekspertizės akte neteisingai vertinamos įvykio aplinkybės, nes tai paneigiama ekspertizės akto turiniu, kuris nėra prieštaringas, be to abi teismo paskirtos ekspertizės (tiek pirminė, tiek papildoma) iš esmės patvirtino viena kitos išvadas. Šiuo atveju vien aplinkybė, kad teismo paskirtos ekspertizės ir papildomos ekspertizės tyrimo eiga ir išvados nesutampa su Vilniaus Gedimino technikos universiteto prof., habil. dr. O. L. atlikto ekspertinio tyrimo specialisto išvada nėra pagrindas abejoti ekspertizėmis, kadangi, kaip jau buvo minėta, specialisto išvadoje yra pareikšta asmeninė specialistės nuomonė, kuri neatitinka byloje esančių kituose įrodymuose užfiksuotų duomenų.

Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, kad jokių objektyvių priežasčių teismui nesivadovauti Dr. V. M., 2010 m. spalio 11 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro atliktos ekspertizės, Lietuvos teismo ekspertizės centro 2011 m. rugpjūčio 4 d. atliktos papildomos ekspertizės aktų išvadomis, nebuvo (CPK 218 str.), o apeliantas, nors jas interpretuoja kitaip, nei teismas, šių išvadų įstatymo nustatyta tvarka nenuginčijo. Teismo sprendime pakanka argumentacijos, kodėl teismas pritaria atsakovo atsikirtimų pozicijai, jog ieškovas siekė draudiką suklaidinti dėl įvykio aplinkybių, kas galiausiai ir sudarė pakankamas prielaidas atsisakymui sumokėti jam draudimo išmoką. Kolegijos nuomone, apeliaciniame skunde apeliantas iš esmės nenurodo teismo padarytų teisės normų pažeidimų, vertinant konkrečius įrodymus, o nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo pateiktu įrodymų vertinimu (CPK 185 str.), pateikia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo ir siekia, kad jų pagrindu būtų padarytos kitokios išvados, nei padarė teismas.

Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, pakeisti ar panaikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjos Andrutė KalinauskienėRita KisielienėAlma Urbanavičienė