Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

atsakovo Kauno miesto savivaldybės atstovei Lionelai Gelmanienei, atsakovo Kauno m. VPK centro PK VP pasų poskyrio atstovei Ilonai Adomavičienei, atsakovui Vincui L. R.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės G. R. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. vasario 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1259-475/2007 pagal ieškovės G. R. patikslintą ieškinį atsakovams V. L. R., Kauno miesto savivaldybei, Kauno miesto VPK, tretiesiems asmenims K. R., N. R., Kauno SĮ „Santakos butų ūkis“ dėl šeimos nario teisių pripažinimo ir įkeldinimo į butą.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Ieškovė G. R. patikslintu ieškiniu prašė: 1) pripažinti negaliojančiu Kauno m. VPK Centro PK Pasų poskyrio 2004 m. spalio 13 d. viršininko sprendimą Nr. 17-1-147 pakeisti G. R. gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas; 2) pripažinti ieškovei nuomininko šeimos nario teises ir įkeldinti ją į butą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune.

Ieškovė nurodė, kad 1983 m. balandžio 4 d. Kauno m. LDT VK potvarkiu Nr. 96p buvo patvirtintas ieškovės ir V.L. R. turėtų gyvenamųjų patalpų keitimas į 3-jų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune. Buto orderis buvo išrašytas V.L. R. vardu 4 asmenų šeimai. Dėl V.L. R. agresyvumo ir nesirūpinimo vaikais santuoka tarp jo ir ieškovės nutraukta Kauno miesto apylinkės 2001 m. birželio 15 d. teismo sprendimu. Ieškovė po santuokos nutraukimo liko gyventi bute, niekur nebuvo išvykusi, kitos gyvenamosios vietos neturėjo. Retkarčiais ieškovė nuvykdavo aplankyti Vilkijoje gyvenančius ligotus tėvus, o jos grįžusios V.L. R. į butą neįsileisdavo, grasindamas panaudoti smurtą bei atimti iš jos teisę gyventi šiame bute. Nuo 2003 m. gegužės mėnesio pradžios, kai V.L. R. pakeitė durų spyną, ieškovė į butą patekti negali, bute liko jos asmeniniai daiktai, baldai, individualios įmonės dokumentai. Dėl šio įvykio ieškovė 2003 m. gegužės 15 d. kreipėsi į Centro PK, tačiau atsakovas jos į butą vis tiek neįleido. 2004 m. pabaigoje ieškovė sužinojo, kad Kauno m. savivaldybės įmonės „Santakos butų ūkis“ direktoriaus prašymu Kauno m. VPK Centro PK VP Pasų poskyrio viršininkas 2004 m. spalio 13 d. priėmė sprendimą Nr. 17-1-147 pakeisti ieškovės gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas. Tai padaryta atsakovo V.L. R. iniciatyva. Minėtą sprendimą ieškovė skundė Kauno apygardos administraciniam teismui, tačiau teismas neatnaujino praleisto termino ir sprendimo teisėtumo nesvarstė. Šiuo metu ieškovė glaudžiasi pas svetimus žmones, jos sveikatos būklė yra itin bloga, ji yra įtraukta į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą. Ginčo bute gyvena ir tretieji asmenys - ieškovės sūnūs, kurie norėtų jai padėti grįžti į namus, bet bijo tėvo V.L. R.. Mano, kad sprendimas dėl ieškovės gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų pakeitimo yra neteisėtas ir naikintinas, nes pažeidžia jos konstitucinę teisę į būstą. Neteisėtais veiksmais atsakovai V.L. R., Kauno miesto savivaldybės administracija, Kauno m. VPK Centro PK VP Pasų poskyris siekia atimti iš ieškovės kaip šeimos nario teisę į valstybės suteikiamas garantijas, kadangi gyvenamasis namas, esantis V.Putvinskio g. 5, Kaune, grąžinamas savininkams natūra.

Kauno miesto apylinkės teismas 2007 m. vasario 1 d. sprendimu patikslintą ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad ginčo butas yra Kauno miesto savivaldybės nuosavybė, o V.L. R. pagrindinis buto nuomininkas. Vertindamas byloje pateiktus įrodymus, teismas nustatė, kad ieškovė jau paduodama pareiškimą dėl santuokos nutraukimo 2001-04-30 nurodė savo kitą adresą - Kovo 11-osios 35-39, Kaune. Aplinkybes, jog ieškovė po skyrybų ginčo bute negyvena, iš buto pasiėmė savo daiktus, teismas laikė nustatytomis, remdamasis atsakovo V.L. R., trečiojo asmens K. R. paaiškinimais, liudytojų L.Lipkos, K.A.Galecko parodymais. Ieškovės liudytojos I.N.Tarvydienė ir A.Adomonienė ieškovės nurodytų aplinkybių taip pat nepatvirtino. Teismas taip pat nustatė, kad 2004 m. spalio 13 d. sprendimas dėl gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų pakeitimo priimtas teisėtai. Jį pagrindžia Kauno SĮ „Santakos būtų ūkis“ kartu su prašymu panaikinti ieškovės gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis pateikti duomenys apie tai, kad ieškovė bute negyvena daugiau kaip 6 mėnesius. Be to, G.R. buvo siųstas pranešimas dėl pasiūlymo dalyvauti šioje administracinėje procedūroje, tačiau jis buvo grąžintas su atžyma, kad ji nurodytu adresu negyvena. Kauno VPK Centro PK pareigūnai patikrinimo metu taip pat nustatė, kad ieškovė nurodytu adresu negyvena. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad ieškovės pasirašytame apklausos lape dėl garantijos pasirinkimo taip pat buvo nurodyta, kad ji bute negyvena. Pagrindinis grąžintino buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, nuomininkas yra V.L. R., nuomos sutartis su juo sudaryta 2004 m. rugpjūčio 26 d., todėl Kauno miesto savivaldybė jam ir jo šeimos nariams 2005 m. liepos 14 d. išdavė valstybės garantinį dokumentą. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė G. R. nėra V.L. R. šeimos narys (CK 6.588 str. 1 d.), nes ji pati nutraukė santuoką teismine tvarka ir šiame bute negyvena, todėl jos į ginčo butą neįkeldino.

Ieškovė G. R. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. vasario 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patikslintą ieškinį tenkinti. Ieškovė nurodo, kad teismas neištyrė visų bylai reikšmingų aplinkybių, netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, ir visiškai nevertino pagrindinės priežasties, dėl kurios ieškovė negalėjo gyventi ginčo bute, nepagrįstai rėmėsi vien atsakovo ir jo pakviestų liudytojų parodymais. Ieškovės ir atsakovo santuoka buvo nutraukta dėl atsakovo V.L. R. girtavimo ir smurto. Ieškinyje dėl santuokos nutraukimo ieškovė nurodė kitą adresą, kadangi atsakovas jai siunčiamą korespondenciją išimdavo. Be to, santuokos nutraukimą atsakovas įregistravo tik 2005 m. birželio 10 d., todėl tik nuo šio momento santuoka pasibaigė (SŠK 40 str.). Iki to laiko ieškovė buvo pilnateisė V.L. R. šeimos narė, 2004 m. kovo 25 d. pasirašė apklausos lapą dėl garantijų. Ieškovės gyvenamosios vietos deklaravimo duomenys pakeisti Kauno VPK Centro PK Pasų poskyrio viršininko 2004 m. spalio 13 d. sprendimu, motyvuojant, jog ieškovė tame bute negyveno. Tačiau nuolat gyventi ginčo patalpose ieškovė negalėjo dėl nuolatinio atsakovo V.L. R. smurtavimo prieš ją. Tą patvirtino ir medicinos specialistų išvada, kurios teismas nevertino. Pranešimas policijai bei administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl ATPK 133 straipsnyje numatyto savavaldžiavimo patvirtina, kad V.L. R. pakeitė durų spyną, dėl ko ieškovė negalėjo patekti į butą. Teismas netinkamai vertino ir jos liudytojų parodymus. Kadangi ji negalėjo gyventi bute, Kauno VPK Centro PK Pasų poskyrio viršininko sprendimas dėl gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų pakeitimo yra neteisėtas, ir ieškovė turi būti įkeldinta į butą, jai taip turi būti suteiktos garantijos, numatytos LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje.Tokį garantinį dokumentą savivaldybė išdavė V.L. R., o ieškovė į jį nebuvo įtraukta neteisėtai, pažeidžiant jos konstitucinę teisę į gyvenamąjį būstą.

Atsakovas Kauno miesto savivaldybė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad apeliacinio skundo teiginius, jog ieškovė po 2001 m. birželio 15 d. teismo sprendimo nutraukti santuoką pastoviai gyveno bute, paneigia byloje surinkti rašytiniai įrodymai, V.L. R., trečiojo asmens K. R. paaiškinimai, liudytojų parodymai. Pati ieškovė ne kartą patvirtino, kad į butą negalėjo patekti dėl netinkamo atsakovo elgesio, ir tai tik patvirtina teismo padarytą išvadą, kad ieškovė nepripažintina V.L. R. šeimos nare. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad šeimos teisiniai santykiai nutrūko teismo sprendimu nutraukus santuoką: šalys bendro ūkio nevedė, kartu negyveno, todėl nėra pagrindo G. R. įkeldinti į ginčo butą. Sudarant naują nuomos sutartį su V.L. R. grąžintiname name, gyvenamąsias vietas deklaravo ir kartu gyvenantys du sūnūs. Kadangi ieškovė negyveno šiame bute daugiau nei 6 mėnesius, Kauno VPK Centro PK pasų poskyrio viršininko 2004 m. spalio 13 d. sprendimu ieškovės gyvenamosios vietos deklaravimo duomenys buvo pakeisti, ir šis sprendimas nėra nuginčytas.

Atsakovas Kauno miesto VPK atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti, kadangi ieškovė nepateikė jokių naujų įrodymų, kurių pagrindu būtų galima pripažinti negaliojančiu Kauno m. VPK Centro policijos komisariato viešosios policijos Pasų poskyrio viršininko 2004 m. spalio 13 d. sprendimą Nr. 17-1-147.

Apeliacinis skundas atmestinas. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė tiek procesines, tiek materialines teisės normas, pagrįsdamas sprendimą, tinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus t.y. nepažeidė CPK 185 straipsnio reikalavimų bei teismų praktikoje suformuotų įrodymų vertinimo taisyklių. Esminis ginčas vyksta dėl nustatytų faktinių bylos aplinkybių, kurių pagrindu teismas padarė išvadą, kad ieškovė yra praradusi teises į ginčo butą. Ieškovės gyvenamosios vietos ginčo bute deklaravimo duomenys buvo pakeisti Kauno m. VPK Centro PK VP pasų poskyrio viršininko 2004 m. spalio 13 d. sprendimu (b.l. 39-40, 77-78). Šiuo sprendimu buvo nustatyta, kad ieškovė ginčo bute negyvena. Ieškovė ginčija šį sprendimą ir tvirtina nepraradusi šeimos nario teisių į šį butą, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikė (CPK 178 straipsnis). Tuo tarpu priimto sprendimo dėl deklaravimo duomenų pakeitimo pagrįstumą patvirtina kartu su prašymu panaikinti ieškovės deklaravimo duomenis pateikti rašytiniai įrodymai ir policijos komisariato atlikto patikrinimo duomenys (b.l. 66-76). Iš šių rašytinių įrodymų pagrįstai padaryta išvada, jog ieškovė jos deklaruotoje gyvenamojoje vietoje negyveno daugiau kaip 6 mėnesius iki sprendimo priėmimo, nes tai patvirtino pagrindinis buto nuomininkas - V.L. R., kaimynai K.A.Galeckas, L.Lipka, patikrinimą atlikę policijos darbuotojai. Todėl Pasų poskyrio viršininkas, priimdamas sprendimą dėl ieškovės gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų pakeitimo, nepažeidė LR Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų t.y. įstatymo numatytais būdais patikrino deklaravimo duomenų teisingumą.

Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo surinkti papildomi įrodymai, kurie patvirtino, kad ieškovė yra pradusi šeimos nario teises į ginčo butą. Šias aplinkybes savo paaiškinimais pakartotinai patvirtino buto pagrindinis nuomininkas – buvęs ieškovės sutuoktinis V.L. R., bute gyvenantis ieškovės sūnus K. R. ir liudytojais apklausti nurodyti kaimynai K.A.Galeckas, L.Lipka (b.l. 170-171), tai papildomai patvirtino ir 2004-03-25 apklausos lapo dėl garantijos pasirinkimo nurodyti duomenys, kad ieškovė bute negyvena. Nurodytų įrodymų visuma laikytina pakankama padaryti išvadą, jog ieškovė iki sprendimo dėl deklaravimo duomenų pakeitimo priėmimo ginčo bute negyveno daugiau kaip 6 mėnesius, kas sudaro teisinį pagrindą pripažinti ją netekusia teisių į ginčo butą CK 6.591 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Pati ieškovė iš esmės neginčija, kad ji nuolatos ginčo bute negyvena jau kuris laikas, pirmosios instancijos teisme nurodė, kad negyvenanti nuo 2003 m. gegužės mėnesio, tačiau tvirtina, kad ji bute negyvenanti dėl svarbių priežasčių, kadangi tam trukdo buvęs sutuoktinis savo smurtiniais veiksmais ir nuolatiniu jos teisių pažeidinėjimu. Tačiau ieškovė, nurodydama šias aplinkybes ir vykdydama įrodinėjimo pareigą, numatytą CPK 178 straipsnyje, šias aplinkybes privalėjo patvirtinti įrodymais, tačiau to nepadarė. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai apie V.L. R. netinkamą elgesį liečia 2000 m. laikotarpį (b.l. 13-14) t.y. laikotarpį iki santuokos nutraukimo (b.l. 16). Teismo medicinos specialisto išvada (bl. 15), kuri ieškovės teigimu liko neįvertinta, gali patvirtinti aplinkybes, įvykusias 2002 m., be to, iš šio pavienio rašytinio įrodymo negalima daryti išvados, jog tai buvo nuolatiniai veiksmai, trukdę ieškovei realizuoti savo teises į butą. Ieškovė dėl savo neva pažeidinėjamų teisių į butą niekur nesikreipė, ieškinio dėl savo pažeistų teisių gynimo nebuvo pareiškusi. Todėl ieškovės liudytojų I.N.Tarvydienės ir A.Adomaitienės parodymai (b.l. 168-169) apie tai, kad joms iš ieškovės žodžių buvo žinoma apie tai, kad V.L. R. smurtauja, neįsileidžia į butą, nelaikytini pakankamais įrodymais ieškovės nurodomoms aplinkybėms pagrįsti. Byloje nustatyta aplinkybė, jog V.L. R. 2003 m. gegužės mėnesį pakeitė buto spyną (b.l. 17), taip pat nepatvirtina, kad ieškovei buvo trukdoma patekti į butą. Po to, kai V.L. R. buvo pritaikyta administracinė atsakomybė dėl savavaldžiavimo (b.l. 17), pastarasis perdavė raktą ieškovei. Nors ieškovė tai neigia, tačiau tai patvirtino ir jos sūnus K. R. savo paaiškinimais (b.l. 167). Be to, atsižvelgtina ir į tai, kad ieškovė nuo 2003 m. savo teisių negynė įstatymų nustatyta tvarka, kas iš esmės patvirtina V.L. R. ir K. R. paaiškinimus. Kadangi šių asmenų paaiškinimais ieškovė ginčo bute nebegyvena nuo 2001-2002 m., todėl pagrindinis nuomininkas V.L. R. ir jo šeimos nariai – sūnūs, remiantis CK 6.591 straipsnio 5 dalimi, pasibaigus 6 mėnesių terminui, turėjo teisę nebepriimti ieškovės gyventi į ginčo butą, nes ji jau buvo praradusi teises. Vertinant įrodymus svarbi ir ta aplinkybė, jog ieškovė, nutraukusi santuoką, nemokėjo nei nuomos, nei komunalinių mokesčių, nes tokių įrodymų nepateikė. Tvirtinimas, jog ji pinigus mokesčiams duodavusi tiesiogiai buvusiam sutuoktiniui, laikytinas nepagrįstu, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių tarpusavio santykius. Todėl darytina išvada, jog ieškovė neįrodė, kad ginčo bute negyveno dėl svarbių priežasčių, kas leistų pripažinti ieškovei jos teises į gyvenamąsias patalpas CK 6.591 straipsnio 6 dalies pagrindu.

Apeliacinio skundo argumentai, jog ieškovė buvo šeimos narys iki 2005-06-10, kuomet buvo išregistruota santuoka, neturi esminės įtakos ginčo dalykui. Ieškovė, net ir nustojusi būti pagrindinio nuomininko šeimos nariu, gyvendama nuomojamoje patalpoje nebūtų praradusi šių teisių, nes tai numato 6.589 straipsnio 2 dalis. Ir atvirkščiai, ir tebebūdama šeimos nariu, jei ji ginčo bute negyvena daugiau kaip 6 mėnesius, nuomininko šeimos nario teises į gyvenamąją patalpą praranda (CK 6.591 straipsnio 1 dalis).

Nenustačius pagrindų teismo sprendimą panaikinti, sprendimas nekeistinas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti. Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. vasario 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.