- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-12-01
- Bylos Nr.
- 2A-2099-392/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-07334-2010-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalia Kačinskienė, Virginijus Kairevičius
- Ieškovas
- A. A.
- Atsakovas
- Valstybiniam mokslinių tyrimų institutui Fizinių
- Kategorijos
- 11.6.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko (pranešėjo) Virginijaus Kairevičiaus, teisėjų Dalios Kačinskienės ir A. K., sekretorė V. K., dalyvaujant ieškovui A. A., jo atstovui advokatui E. S., atsakovo atstovei A. D., apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. kovo 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-554-592/2011 pagal ieškovo A. A. ieškinį atsakovui Valstybiniam mokslinių tyrimų institutui Fizinių ir technologijos mokslų centrui dėl neteisėto atleidimo iš darbo, išmokų, susijusių su darbo santykiais, priteisimo ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas A. A. pareikštu patikslintu ieškiniu teismo prašė: 1) pripažinti negaliojančiu atsakovo 2010-06-30 įsakymo Nr. P-129.5 „Dėl pareigybių panaikinimo“ 1.1 papunktį, kuriuo buvo panaikintas vyresniojo mokslo darbuotojo 0,7 etatas; 2) pripažinti neteisėtu darbo sutarties nutraukimą; 3) grąžinti ieškovą į Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Fizinių ir technologijos mokslų centro vyresniojo mokslo darbuotojo pareigas; 4) priteisti iš atsakovo ieškovui vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš vyresniojo mokslo darbuotojo pareigų dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; 5) priteisti iš atsakovo ieškovui 6.000 Lt neturtinei žalai atlyginti; 6) priteisti iš atsakovo ieškovui 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas nurodė, kad nuo 1994-10-01 nepertraukiamai dirbo Puslaidininkių fizikos institute, kuris vėliau buvo reorganizuotas į Valstybinį mokslinių tyrimų institutą Fizinių ir technologijos mokslų centrą, pagrindinėse pareigose vyresniuoju mokslo darbuotoju, o papildomose pareigose – Konstruktorinio – technologinio skyriaus viršininku. 2010-04-27 atsakovas priėmė Įsakymą Nr. A-14 „Dėl padalinio panaikinimo“, kuriuo nuo 2010-08-30 buvo panaikintas Konstruktorinis – technologinis skyrius. 2010-04-30 Įspėjimu apie darbo sutarties nutraukimą Nr. 12 atsakovas apie tai pranešė ieškovui. Taip pat informavo, kad, panaikinus minėtą skyrių ir šio skyriaus viršininko etatą, ieškovo darbo funkcijų vykdymas tapo nereikalingas, ir įspėjo ieškovą, kad su juo sudaryta darbo sutartis bus nutraukta nuo 2010-06-30. 2010-05-03 ieškovas pateikė atsakovui tris pareiškimus, kuriais aiškiai išreiškė savo poziciją, kad jo atleidimas iš darbo yra neteisėtas. 2010-06-02 atsakovas pateikė ieškovui siūlymą dėl perkėlimo į Epitaksinių struktūrų laboratoriją, su kuriuo ieškovas sutiko. Nepaisant to, 2010-06-08 Įsakymu Nr. P-89 „Dėl A. A. darbo sutarties nutraukimo“ atsakovas nuo 2010-06-30 atleido ieškovą iš vyresniojo mokslo darbuotojo ir Konstruktorinio – technologinio skyriaus viršininko pareigų. Ieškovas nurodė, kad vyresniojo mokslo darbuotojo funkcijos ir toliau yra vykdomos, šis etatas nebuvo panaikintas, be to, nebuvo konkrečių struktūrinių pertvarkymų, kurie galėtų būti laikomi svarbia priežastimi nutraukti tarp ieškovo ir atsakovo sudarytą terminuotą darbo sutartį vyresniojo mokslo darbuotojo pareigoms užimti. Kadangi ieškovo vykdytos vyresniojo mokslo darbuotojo funkcijos yra toliau vykdomos, jų atlikimas yra reikalingas ir ieškovas galėjo būti perkeltas į kitas pareigas. Ieškovas pažymėjo, kad dėl neteisėto atleidimo patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, stresą, pažeminimą, buvo pakenkta jo reputacijai, todėl atlygintina ir neturtinė žala.
Atsiliepimas
Atsakovas Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Fizinių ir technologijos mokslų centras prašė patikslinto ieškinio netenkinti. Nurodė, kad Vyriausybės nutarimu Nr. 302 „D. C. instituto, Fizikos instituto ir Puslaidininkių fizikos instituto reorganizavimo“ šie trys institutai buvo reorganizuoti į Valstybinį mokslinių tyrimų institutą Fizinių ir technologijos mokslų centrą. Šis nutarimas įtvirtino numatomą Fizinių ir technologijos mokslų centro struktūrą, kurioje Konstruktorinio – technologinio skyriaus nebėra, todėl 2010-04-27 buvo priimtas įsakymas minėtą skyrių panaikinti. Kadangi panaikinus Konstruktorinį – technologinį skyrių, šio skyriaus viršininko ir vyresniojo mokslo darbuotojo funkcijos yra nebeatliekamos, struktūrinis pertvarkymas buvo pakankama ir teisėta priežastis atleisti ieškovą iš šių pareigų, o ieškovo palikimas darbe iš esmės būtų pažeidęs darbdavio interesus. Atsakovas taip pat nurodė, kad pasiūlė ieškovui eiti analogiškas vyresniojo mokslo darbuotojo pareigas Epitaksinių struktūrų laboratorijoje nuo 2010-06-07, tačiau ieškovas nesutiko, todėl, suėjus įspėjimo terminui, 2010-06-30 ieškovas buvo atleistas. Atsakovas pažymėjo, kad ieškovo atžvilgiu neatliko jokių žeminančių ar užslėptai nukreiptų pažeminti ar įskaudinti ieškovą veiksmų, todėl nėra pagrindo teigti, kad ieškovo atleidimo iš darbo metu jam buvo padaryta moralinė žala. Be to, ieškovas buvo atleistas iš darbo teisėtai, todėl nėra būtinųjų atsakomybės sąlygų jo reikalaujamai neturtinei žalai priteisti.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011 m. kovo 24 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad atsakovo Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Fizinių ir technologijos mokslų centro struktūroje nenumatytas Konstruktorinis – technologinis skyrius, todėl atsakovas turėjo teisę spręsti dėl šio skyriaus ir atitinkamų etatų panaikinimo bei darbuotojų atleidimo. Teismas pažymėjo, kad atsakovo įstatuose nenumatyta, jog tik atsakovo valdymo organui – Mokslo tarybai – suteikta teisė spręsti klausimą dėl etatų panaikinimo, todėl ieškovas nepagrįstai teigia, kad kitas atsakovo valdymo organas – direktorius – buvo nekompetentingas spręsti šio klausimo. Teismas sprendė, kad ginčijamų struktūrinių pertvarkymų pagrįstumą ir realumą patvirtina byloje esantys įrodymai, o ir ieškovas sutiko, kad pagrįstai buvo naikinamas Konstruktorinis – technologinis skyrius. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010-03-17 nutarimas Nr. 302 „D. C. instituto, Fizikos instituto ir Puslaidininkių fizikos instituto reorganizavimo“, kurio pagrindu vyko reorganizavimas, suponavęs ir Konstruktorinio – technologinio skyriaus panaikinimą, patvirtina, kad buvo ypatingas atvejis atleisti ieškovą, kadangi jo palikimas darbe iš esmės pažeistų darbdavio interesus, nes ieškovo vykdytos funkcijos tapo nebereikalingos. Teismas pažymėjo, kad ieškovui buvo siūlomas kitas darbas, į kurį jis sutiko pereiti tik po Konstruktorinio – technologinio skyriaus panaikinimo, tačiau palikti darbuotoją dar apie du mėnesius dirbti padalinyje, dėl kurio likimo jau buvo nuspręsta, yra netikslinga ekonomine prasme. Atsakovas įvykdė pareigą laiku įspėti ieškovą apie būsimą atleidimą, siūlė jam kitą darbą, todėl ieškovas privalėjo atsižvelgti į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus, kooperuotis ir bendradarbiauti su darbdaviu, kad būtų tinkamai užtikrinti darbuotojo ir darbdavio interesai. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, kad ieškovas iš darbo atleistas teisėtai.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas A. A. prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. kovo 24 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti pilnai. Ieškovas sutiko su teismo išvada, kad jis neginčija pas atsakovą vykusių struktūrinių pertvarkymų ir to, kad po jų buvo naikintas Konstruktorinis – technologinis skyrius, tačiau teigia, kad teismas neatskleidė bylos esmės. Teismas nepagrįstai nevertino esminės bylos aplinkybės, kad nurodyto skyriaus viršininko ir vyresniojo mokslo darbuotojo pareigybės yra dvi atskiros pareigybės, o skyriaus panaikinimas turi įtakos tik ieškovo galimybei užimti skyriaus viršininko pareigas ir visiškai neturi jokios įtakos jo kaip vyresniojo mokslo darbuotojo pareigų atlikimui. Abiem šioms pareigybėms yra parengtos atskiros pareigybinės instrukcijos, mokslo darbuotojo darbo funkcijos nėra siejamos su konkrečiu darbovietės struktūriniu padaliniu, o nustatomos specifinės darbo funkcijos, kurias mokslo darbuotojas gali atlikti savarankiškai. Todėl po Konstruktorinio – technologinio skyriaus panaikinimo ieškovas ir toliau galėjo vykdyti vyresniojo mokslo darbuotojo pareigybei priskirtas funkcijas. Tai reiškia, kad nebuvo svarbios priežasties nutraukti su ieškovu sudarytą darbo sutartį vyresniojo mokslo darbuotojo pareigoms užimti, nes nebuvo realaus struktūrinio pertvarkymo, panaikinančio ieškovo užimtą vyresniojo mokslo darbuotojo pareigybę. Ieškovas taip pat nurodė, kad teismas netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, susijusias su darbdavio pareigos siūlyti atleidžiamam darbuotojui kitą darbą vykdymu. Ieškovas aiškiai atsakovui nurodė, kad sutinka būti perkeltas į kitą darbą, todėl esant realiai galimybei ieškovą perkelti į kitą darbą, atsakovas privalėjo tai padaryti. Jeigu atsakovo netenkino ieškovo sąlyga dėl datos, kada jis turi būti perkeltas į kitą darbą, atsakovas galėjo išaiškinti, kad ieškovas arba turi sutikti su atsakovo pasiūlymu dėl kito darbo arba jo atsisakyti. Ieškovas pažymėjo, kad atsakovas jam daugiau kito darbo nebesiūlė, nors tokią pareigą turėjo iki pat ieškovo atleidimo iš darbo. Teismas taip pat padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovui buvo ekonomiškai netikslinga, jog ieškovas dar du mėnesius dirbtų Konstruktorinio – technologinio skyriaus viršininku, nes neįvertino tos aplinkybės, kad ieškovas už šio skyriaus viršininko pareigas nuo 2010-01-01 darbo užmokesčio negaudavo, be to, pats skyrius veikė iki pat jo panaikinimo. Atsakovas neįrodė, kad ieškovas, kaip vyresnysis mokslo darbuotojas, buvo nereikalingas ir jog jo tolimesnis palikimas darbe pažeistų atsakovo interesus, todėl nebuvo jokio ypatingo atvejo, suteikiančio teisę nutraukti su ieškovu terminuotą darbo sutartį. Ieškovas pažymėjo, kad iš darbo buvo atleistas pagal 2010-06-08 įsakymą, o jo užimtas etatas buvo panaikintas pagal 2010-06-30 įsakymą. Taigi, pirma ieškovas buvo atleistas iš darbo, o po to buvo panaikintas jo užimtas etatas. Todėl, teismui pripažinus, kad ieškovas nepagrįstai buvo atleistas iš darbo, kaip pasekmė turi panaikintas ir minėto įsakymo 1.1 punktas. Be to, šis įsakymas naikintinas ir dėl to, kad atsakovo direktorius, pagal jam priskirtas funkcijas, neturėjo teisės naikinti ieškovo užimto vyresniojo mokslo darbuotojo etato.
Atsiliepimas
Atsakovas Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Fizinių ir technologijos mokslų centras prašė apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad Konstruktorinio – technologinio skyriaus panaikinimas nulėmė tai, jog ieškovo tiesioginio darbo (vyresniojo mokslo darbuotojo) ir papildomo administracinio pobūdžio darbo (nurodyto skyriaus viršininko) atlikimas tapo nebereikalingas. Ypatingas atvejis atleisti ieškovą iš nurodytų pareigų buvo Konstruktorinio – technologinio skyriaus panaikinimas kaip Fizinių ir technologijos mokslų centro reorganizavimo pasekmė. Nurodyto skyriaus panaikinimas buvo realus, skyriaus vykdyta veikla nėra tęsiama nei viename naujai suformuotame Fizinių ir technologijos mokslų centro struktūriniame padalinyje, todėl tolimesnis ieškovo palikimas darbe reikštų tokio darbuotojo faktinę prastovą, o tai lemtų atsakovo patiriamus darbuotojo atlyginimo dydžio nuostolius, kas iš esmės pažeistų jo turtinius interesus. Atsakovas taip pat nurodė, kad Fizinių ir technologijos mokslų centro struktūriniu pertvarkymu buvo siekiama sutelkti turimus materialiuosius ir žmogiškuosius išteklius. Tuo tarpu panaikinant Konstruktorinį – technologinį skyrių buvo žinoma, kad šis skyrius veikė neefektyviai ir skyriaus veikla neatitiko po reorganizavimo Fizinių ir technologijos mokslų centro veiklai keliamų standartų. Atsakovas pažymėjo, kad ieškovo teiginys, jog po įvykdyto centro reorganizavimo jis ir toliau galėjo atlikti vyresniojo mokslo darbuotojo funkcijas, yra neįrodytas. Vien tai, kad vyresniojo mokslo darbuotojo pareiginėje instrukcijoje nėra įvardintas šios pareigybės priskyrimas panaikintam Konstruktoriniam – technologiniam skyriui, neleidžia daryti prielaidos, kad ieškovas būtų galėjęs dirbti bet kuriame kitame Fizinių ir technologijos mokslų centro skyriuje ar laboratorijoje. Mokslo darbuotojai specializuojasi dirbti atitinkamoje mokslinių tyrimų ar eksperimentinės plėtros srityje, o kiekvienas centro darbuotojas (tiek mokslo darbuotojai, tiek ne mokslo darbuotojai) yra priskirtas atitinkamam struktūriniam padaliniui. Atsakovo nuomone, ieškovo reikalavimas panaikinti Įsakymo Nr. P-129.5 „Dėl pareigybių panaikinimo“ 1.1. papunktį yra nepagrįstas. Laikotarpiu nuo įsakymo dėl ieškovo atleidimo iš darbo priėmimo iki ginčijamo įsakymo Nr. P-129.5 „Dėl pareigybių panaikinimo“ priėmimo pats ieškovas užėmė vyresnio mokslo darbuotojo etatą. Atsakovas negalėjo tą pačią dieną priimti įsakymo dėl ieškovo darbo sutarties nutraukimo ir tą pačią dieną panaikinti jo užimto 0,7 etato, nes tokiu atveju ieškovas nebūtų galėjęs dirbti jam likusio dirbti laiko. Tuo tarpu atsakovo direktorius, priimdamas ginčijamą įsakymą Nr. P-129.5 „Dėl pareigybių panaikinimo“, neviršijo savo įgaliojimų. Atsakovo nuomone, ieškovas nepagrįstai teigia, kad Konstruktorinio – technologinio skyriaus viršininkas yra atskira savarankiška pareigybė. Skyriaus viršininko pareigos buvo papildomos administracinės pareigos, už kurių vykdymą ieškovui mokėtas priedas prie jo kaip vyresniojo mokslo darbuotojo tarnybinio atlyginimo. Be to, su ieškovu nebuvo sudaryta darbo sutartis dėl jo kaip skyriaus viršininko pareigų ėjimo, o Fizinių ir technologijos mokslų centre nėra įsteigti etatai užimti skyrių vadovų pareigoms, nes vadovavimas atitinkamam skyriui yra laikomas papildomu administraciniu darbu ir nėra laikomas atskira pareigybe. Atsakovas nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog įstatymai nenumato reikalavimo, atleidžiant darbuotoją iš darbo dėl įstaigos struktūrinių pertvarkymų, darbuotojo atleidimo datos susieti su padalinio, kuriame dirbo atleidžiamas darbuotojas, panaikinimo data, atsakovas teisėtai nesusiejo ieškovo atleidimo datos su Konstruktorinio – technologinio skyriaus panaikinimo data. Atsakovas taip pat nurodė, kad ieškovo įspėjimo laikotarpiu pasiūlė jam analogiškas darbo Epitaksinių struktūrų laboratorijoje sąlygas, kurios buvo numatytos ieškovo darbo sutartyje vyresniojo mokslo darbuotojo pareigoms eiti. Ieškovas, sutikdamas su pasiūlymu, pateikė atsakovui savo sąlygą, t.y. terminą, nuo kurio jis sutiktų būti perkeltas į minėtą laboratoriją. Taip ieškovas pageidavo dar du mėnesius eiti nereikalingas vyresniojo mokslo darbuotojo pareigas Konstruktoriniame – technologiniame skyriuje ir gauti už tai atlyginimą be jokio pagrindo. Nors ieškovas nuo 2010-01-01 nebegavo priedo už papildomų šio skyriaus viršininko pareigų atlikimą, tačiau jam kaip vyresniajam mokslo darbuotojui buvo mokamas darbo užmokestis už jo tiesioginį darbą, todėl atsakovas būtų patyręs finansinių nuostolių dar dviem mėnesiams palikęs ieškovą dirbti skyriuje vyresniojo mokslo darbuotojo pareigose. Atsakovo direktorius ieškovui pateikė tiek pasiūlymų dėl perėjimo į kitą darbą, kiek realiai galėjo.
Motyvuojamoji dalis
Ieškovo A. A. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos medžiaga patvirtina, kad tarp ieškovo A. A. ir atsakovo tuometinio Puslaidininkių fizikos instituto (nuo 2010-04-07 Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Fizinių ir technologijos mokslų centro) 2007-03-03 buvo sudaryta terminuota darbo sutartis Nr. 775, kurios pagrindu ieškovas užėmė Konstruktorinio – technologinio skyriaus vyresniojo mokslo darbuotojo pareigas (t. 1, b.l. 9-12). Ši darbo sutartis nuo 2010-06-30 nutraukta DK 129 straipsnio 2 dalies pagrindu (t. 1, b.l. 15, 20). Ieškovas prašo teismo pripažinti jo atleidimą iš darbo neteisėtu ir nepagrįstu motyvuojant tuo, kad nebuvo svarbių priežasčių ir ypatingo atvejo, kuriuo grindžiamas darbo sutarties nutraukimas, be to, atsakovas turėjo galimybę perkelti ieškovą į kitą darbą.
DK 129 straipsnis reglamentuoja darbo sutarties nutraukimą darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės. Šis darbo sutarties nutraukimo pagrindas suprantamas kaip tam tikra juridinių faktų sudėtis, kuriai esant leidžiama nutraukti darbo sutartį. Į juridinių faktų sudėtį, nutraukiant terminuotą darbo sutartį pagal DK 129 straipsnį, įeina 1) svarbios priežasties ir ypatingo atvejo buvimas (DK 129 straipsnio 1 ir 5 dalys); 2) faktas, kad darbuotojas jo sutikimu negali būti perkeltas į kitą darbą; 3) tinkamai įgyvendinta darbdavio iniciatyva (DK 130 straipsnis).
Sprendžiant teisme kilusį darbuotojo ir darbdavio ginčą dėl darbuotojo atleidimo iš darbo teisėtumo, darbdavys privalo įrodyti tų svarbių priežasčių, kuriomis jis grindė darbo sutarties nutraukimą, buvimą (CPK 178 straipsnis), o teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, turi įvertinti, ar darbdavio nurodytos atleidimo iš darbo priežastys yra pakankamai svarbios, kad leistų nutraukti darbo sutartį DK 129 straipsnyje nustatytu pagrindu. Taigi darbdavys, nutraukdamas darbo sutartį nurodytu pagrindu, turi nurodyti ir teisme įrodyti konkretų faktą, dėl kurio darbuotojas negali tęsti darbo, bei nurodyti svarbias priežastis, dėl kurių būtina nutraukti su darbuotoju neterminuotą darbo sutartį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-01-04 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2006). Nagrinėjamo ginčo atveju, turi būti įrodytas ir ypatingo atvejo buvimas, nes buvo nutraukta terminuota darbo sutartis.
DK nepateikta svarbių priežasčių, kurioms esant darbdaviui leidžiama nutraukti darbo sutartį, sąrašo. DK 129 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad svarbiomis gali būti pripažįstamos tik tos aplinkybės, kurios yra susijusios su darbuotojo kvalifikacija, profesiniais gebėjimais, jo elgesiu darbe. Darbo sutartis taip pat gali būti nutraukta dėl ekonominių, technologinių priežasčių ar darbovietės struktūrinių pertvarkymų ir dėl panašių svarbių priežasčių. Nutraukiant darbo sutartį dėl darbovietės struktūrinių pertvarkymų, pastarieji turi būti įforminti kompetentingo organo sprendimu bei realūs.
Nagrinėjamoje byloje atsakovas, įrodinėdamas ieškovo atleidimo iš darbo priežastis – struktūrinius pertvarkymus, bei jų svarbą, pateikė į bylą tai patvirtinančius įrodymus. Teisėjų kolegija, įvertinusi šiuos įrodymus, nustatė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010-03-17 nutarimo Nr. 302 „D. C. instituto, Fizikos instituto ir Puslaidininkių fizikos instituto reorganizavimo“ (t. 1, b.l. 74) pagrindu sujungimo būdu reorganizuoti Chemijos institutas, Fizikos institutas ir Puslaidininkių fizikos institutas. Vietoj buvusių trijų atskirų institutų įsteigtas Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Fizinių ir technologijos mokslų centras. Remiantis minėtu nutarimu Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Fizinių ir technologijos mokslų centro direktoriaus 2010-04-27 įsakymu Nr. A-14 „Dėl padalinio panaikinimo“, keičiant Fizinių ir technologijos mokslų centro struktūrą, buvo nuspręsta nuo 2010-08-30 panaikinti šio centro Konstruktorinį – technologinį skyrių (t. 1, b.l. 14). Byloje nėra ginčo dėl to, kad šis įsakymas priimtas pagrįstai ir kompetentingo asmens. Byloje esantys įrodymai taip pat patvirtina, su tuo sutinka ir ieškovas, kad panaikinto Konstruktorinio – technologinio skyriaus veikla nėra tęsiama ar perduota kitiems Fizinių ir technologijos mokslų centro struktūriniams padaliniams, šio skyriaus funkcionavimas nenumatytas centro struktūroje, kuri buvo patvirtinta 2011-01-12 Mokslo tarybos posėdyje (t. 1, b.l. 50, 74-82, t. 4, b.l. 45-47). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo vykdyti struktūriniai pertvarkymai buvo realūs ir atlikti pagrįstai.
Teisėjų kolegija nesutinka su ieškovo argumentais, kad nurodyto skyriaus panaikinimas neturėjo jokios įtakos jo kaip vyresniojo mokslo darbuotojo pareigų atlikimui, todėl ieškovas galėjo tęsti mokslinį darbą net ir įvykus struktūriniams pertvarkymams. Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovas nuo pat 1994-10-01 nepertraukiamai dirbo vyresniuoju mokslo darbuotoju būtent Konstruktoriniame – technologiniame skyriuje. Tai akivaizdžiai matyti ir iš jo darbo sutarties (t. 1, b.l. 9). Be to, kaip motyvuotai paaiškino atsakovas, kiekvienas mokslo darbuotojas, atsižvelgiant į jo kvalifikaciją ir specializaciją, yra priskiriamas konkrečiam Fizinių ir technologijos mokslų centro struktūriniam padaliniui (skyriui, laboratorijai ir pan.), kurio veiklos pobūdis yra artimiausias šio darbuotojo kvalifikacijai ir specializacijai. Būtent dėl šios priežasties atsakovas siūlė ieškovui pereiti dirbti į Epitaksinių struktūrų laboratoriją, o ieškovas su siūlymu sutiko. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks struktūrinis pasiskirstymas yra svarbus ir tam, kad darbdavys galėtų tinkamai įgyvendinti įstatyme nustatytą pareigą organizuoti darbuotojų darbą (DK 229 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad Fizinių ir technologijos mokslų centro Konstruktorinio – technologinio skyriaus, kuriame pagal ginčo šalių sudaryta darbo sutartį buvo ieškovo darbo vieta, panaikinimas pripažintina svarbia priežastimi, suteikusia teisę atsakovui spręsti klausimą dėl darbo santykių su ieškovu nutraukimo DK 129 straipsnio pagrindu.
Teisėjų kolegijos vertinimu, Fizinių ir technologijos mokslų centro direktoriaus 2010-06-30 įsakymas Nr. P-129.5 „Dėl pareigybių panaikinimo“ (t. 3, b.l. 129), kuriuo buvo panaikintas ieškovo užimtas vyresniojo mokslo darbuotojo etatas yra priimtas kompetentingo organo, kadangi nurodyto centro įstatų 22 punkte įtvirtinta direktoriaus kompetencija spręsti su darbo santykiais susijusius klausimus (t. 1, b.l. 83-90), be to tokie vadovo veiksmai buvo sąlygoti Vyriausybės 2010-03-17 nutarimo Nr. 302, todėl jiems Mokslo tarybos pritarimo nereikėjo. Šis įsakymas pagrįstai buvo priimtas tik tuomet, kai atsakovas nutraukė su ieškovu sudarytą darbo sutartį, nes anksčiau to padaryti (dar dirbant ieškovui) nebuvo objektyvių galimybių, todėl naikinti ginčijamo įsakymo nėra jokio teisinio pagrindo. Be to tokio savo reikalavimo apeliacinės instancijos teisme nebepalaikė ir ieškovas.
Atsižvelgiant į aukščiau aptartas faktines aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas įrodė byloje egzistuojant ieškovo atleidimo iš darbo pagal DK 129 straipsnio 1 ir 4 dalis pagrindą, nes atlikti atsakovo struktūriniai pertvarkymai, sąlygoti Vyriausybės nutarimo, pripažintini svarbia priežastimi ir ypatingu atveju, sudariusiais darbo sutarties su ieškovu nutraukimo pagrindą. Ši išvada atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-06-09 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2004; 2011-01-25 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2011; 2011-10-11 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2011).
Nepaisant to, teisėjų kolegija pažymi, kad darbo sutarties nutraukimo pagrįstumą ir teisėtumą lemia ne tik įstatyme nustatyto pagrindo nutraukti darbo santykius buvimas, bet ir tinkamai įvykdyta atleidimo iš darbo procedūra.
Minėta, kad viena iš privalomų sąlygų atleisti darbuotoją iš darbo pagal DK 129 straipsnį yra tai, jog darbuotojo jo sutikimu negalima perkelti į kitą darbą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad darbdavys, nutraukdamas darbo sutartį pagal DK 129 straipsnį, turi pareigą ieškoti galimybių perkelti atleidžiamą iš darbo darbuotoją į kitą darbą ir, esant darbuotojo sutikimui, jį perkelti į kitą darbą, o šią pareigą darbdavys privalo vykdyti per visą numatomo atleisti darbuotojo įspėjimo laikotarpį, įskaitant darbuotojo atleidimo iš darbo dieną (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-03-24 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-227/2004). Taigi, darbdavys privalo iki pat faktinio atleidimo iš darbo ieškoti galimybės tokį darbuotoją perkelti jo sutikimu dirbti į kitą darbą, ir tik darbuotojui nesutinkant dirbti siūlomo darbo arba jeigu darbdavys negali pasiūlyti darbuotojui darbo dėl laisvų darbo vietų nebuvimo gali jį atleisti iš darbo. DK 129 straipsnio pažeidimu būtų laikoma, jeigu darbuotojui nebūtų suteikta visa informacija apie laisvas darbo vietas įmonėje, nebūtų svarstomi jo pageidavimai dėl perėjimo dirbti į kitą darbą arba be pagrindo jis nebūtų suteiktas ir panašiais atvejais.
Byloje esanti medžiaga ir ginčo šalių paaiškinimai patvirtina, kad atsakovas 2010-06-02 raštu pasiūlė ieškovui perkelti jį dirbti į Epitaksinių struktūrų laboratoriją nuo 2010-06-07 (t. 1, b.l. 19). Iš rašte esančių ranka darytų įrašų matyti, kad ieškovas sutiko su šiuo pasiūlymu su ta sąlyga, jog perkėlimas įvyktų tik 2010-08-31, tai yra po Konstruktorinio – technologinio skyriaus panaikinimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia ieškovo nurodyta sąlyga, atsižvelgiant į tai, jog Konstruktorinis – technologinis skyrius, kurio vadovu ieškovas buvo, buvo panaikintas tik nuo 2010-08-30, buvo teisėta ir pagrįsta. Tuo tarpu atsakovas elgėsi neteisėtai ir nesąžiningai, kadangi nutraukė su ieškovu sudarytą darbo sutartį neatsižvelgdamas ir neapsvarstydamas ieškovo, nors ir sąlyginio, tačiau visgi sutikimo būti perkeltu dirbti į Epitaksinių struktūrų laboratoriją. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovas, esant galimybei, galėjo ir turėjo būti perkeltas dirbti į nurodytą laboratoriją. Net ir tuo atveju, jeigu atsakovas nesutiko su ieškovo nurodytu perkėlimo laiku, elgdamasis sąžiningai ir laikydamasis šalių bendradarbiavimo pareigos, atsakovas apie tai privalėjo pranešti ieškovui ir pakartotinai pasiūlyti jam pakeisti darbo vietą nedelsiant. Tačiau, kaip nurodė abi ginčo šalys, darbo sutartis buvo nutraukta nevedant jokių derybų ar diskusijų ir nesant jokio atsakovo pranešimo, kad jis su ieškovo iškeltomis sąlygomis nesutinka, ir tik dėl šios priežasties jį atleis.
Apibendrinus visą tai, kas aukščiau išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nors atsakovo struktūriniai pertvarkymai ir pripažintini svarbia priežastimi ir ypatingu atveju inicijuoti darbo sutarties su ieškovu nutraukimą, tačiau atleidžiant ieškovą buvo pažeista darbo sutarties nutraukimo procedūra, nes esant galimybei ir ieškovo sutikimui, atsakovas neperkėlė jo į kitą darbą, todėl laikytina, kad atsakovas darbo sutartį su ieškovu nutraukė neteisėtai. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovui palikti ieškovą dar apie du mėnesius dirbti skyriuje, dėl kurio likimo jau buvo nuspręsta, buvo netikslinga ekonomine prasme, todėl atsakovas turėjo teisę nevertinti ieškovo sąlyginio sutikimo būti perkeltam į kitą darbą tik po šio skyriaus panaikinimo, yra nepagrįsta ir neteisėta. Esant nustatytoms aplinkybėms, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo buvo atmestas ieškovo ieškinys, naikintinas ir priimamas naujas sprendimas – ieškovo ieškinys dėl jo atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir kompensacijos priteisimo tenkintinas.
DK 297 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad jeigu darbuotojas buvo atleistas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, teismas grąžina jį į pirmesnį darbą ir priteisia vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos. Pagal DK 297 straipsnio 4 dalį, jeigu teismas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžinamas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, tai priima sprendimą pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu ir priteisia jam DK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos. Ieškovas prašo jį grąžinti į darbą, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad ieškovo darbo vieta neišliko, jis yra pensinio amžiaus, tarp ginčo šalių susiklostė įtempti konfliktiniai santykiai, tokią restituciją taikyti netikslinga, todėl parinktinas kitas ieškovo teisių gynimo būdas – ieškovui priteistinas vidutinis darbo užmokestis (neatskaičius mokesčių) už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsigaliojimo. Ieškovo vienos darbo dienos vidutinis darbo užmokestis – 78,86 Lt, vidutinis mėnesio darbo užmokestis – 1.577,14 Lt (t. 4, b.l. 99). Ieškovui priteistinas vidutinis darbo užmokestis už laikotarpį nuo 2010-07-01 iki 2011-12-01 sudaro 26.811,38 Lt (1.577,14 x 17 mėn.).
Ieškovas ieškiniu teismo prašė priteisti 6.000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, nes dėl neteisėto atleidimo jis patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, stresą, pažeminimą, buvo pakenkta jo reputacijai. Teisėjų kolegija pažymi, kad neteisėto atleidimo atveju neturtinė žala atlyginama tais atvejais, kai atleidimo pagrindas ir darbuotojo atleidimo aplinkybės yra tokios, kurios pateisintų neturtinės žalos atlyginimą, nes kitomis darbuotojų teisių gynybos priemonėmis, kaip turtinės žalos atlyginimu priteisiant vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką, pripažinimu atleidimą iš darbo neteisėtu ar grąžinimu į darbą darbuotojui padaryta skriauda nėra teisingai atlyginama. Neturtinės žalos atlyginimą darbo teisniuose santykiuose reglamentuoja DK 250 ir CK 6.250 straipsniai. Iš ieškovo paaiškinimų ir bylos duomenų matyti, kad ieškovas pas atsakovą nepertraukiamai dirbo daugiau kaip 17 metų, drausminių nuobaudų neturėjo, be to yra pensinio amžiaus. Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad dėl neteisėto darbo sutarties nutraukimo ieškovas neabejotinai patyrė dvasinius išgyvenimus, nestabilumo darbo santykiuose jausmą bei neužtikrintumą savo ateitimi. Be to, dėl pergyvenimų susijusių su nagrinėjamu ginču jis patyrė sveikatos sutrikimų (t.4, b.l.3), todėl yra pagrindas iš dalies tenkinti ieškovo reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo ir priteisti ieškovui iš atsakovo 2.000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Ieškovo reikalavimas priteisti 5 procentų dydžio palūkanas iki teismo sprendimo priėmimo dienos netenkintinas, kadangi jo praradimai yra kompensuojami priteisiant vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo paskelbimo dienos. Palūkanos ieškovui priteistinos CK 6,37 str. 2 d. pagrindu nuo sprendimo priėmimo dienos, tuo atveju jei atsakovas jo nevykdytų.
Patenkinus ieškovo skundą iš atsakovo priteistinos atstovavimo išlaidos, kurios atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir atliktų procesinių veiksmų skaičių mažintinos iki 3.000 litų (ieškovas patyrė 4.000 Lt išlaidų).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nusprendė:
Apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. kovo 24 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Pripažinti 2007-03-30 darbo sutarties Nr. 775 nutraukimą pagal DK 129 straipsnio 2 dalį tarp ieškovo A. A. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Fizinių ir technologijos mokslų centro (į.k. 302496128) neteisėtu. Laikyti, kad darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo 2011-12-01.
Priteisti iš atsakovo Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Fizinių ir technologijos mokslų centro ieškovui A. A. 26.811,38 Lt (dvidešimt šešių tūkstančių aštuonių šimtų vienuolikos litų 38 centų) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos (2010-06-30) iki teismo sprendimo paskelbimo dienos ir 2.000 Lt neturtinei žalai atlyginti, taip pat 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo teismo sprendimo priėmimo iki jo visiško įvykdymo.
Priteisti iš atsakovo Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Fizinių ir technologijos mokslų centro ieškovui A. A. 3.000 Lt bylinėjimosi išlaidų.