Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorei Jolitai Inčienei,

asmens, kuriam prašoma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, V. Š. gynėjai advokatei Virginijai Budrevičienei,

uždarame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka, vaizdo konferencijos būdu, išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo V. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečiui, gyvenančiam deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) namuose, nesusituokusiam, turinčiam neįgalumą, neteistam,

dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. V. Š. mušdamas sukėlė žmogui fizinį skausmą.

V. Š. 2024-05-15 apie 17.30 val. (duomenys neskelbtini) namuose, adresu (duomenys neskelbtini), nekviestas atėjęs į (duomenys neskelbtini) kambarį pas V. P., pas kurią buvo Ž. R., kilusio žodinio konflikto metu tyčia kumščiu sudavė ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą smūgių skaičių, bet ne mažiau kaip du kartus, nukentėjusiajai Ž. R. į galvos sritį ir tokiais tyčiniais neteisėtais veiksmais nukentėjusiajai Ž. R. sukėlė fizinį skausmą.

2. Nukentėjusioji Ž. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad buvo pas V. P.. Netikėtai į kambarį atėjo V. Š. ir pradėjo kolioti visokiais žodžiais. Prašomas išeiti iš kambario jis neišėjo. Tada pradėjo jai daužyti galvą, nugarą. Davė 3 kartus į galvą, 2 kartus į nugarą. Kraujo nebuvo. Buvo guzas. Jai skaudėjo, kai sudavė. Ji verkė. V. Š. jos atsiprašė, bet vėl tas pats buvo. Vėliau neatsiprašė ir sakė neatsiprašys.

3. Ekspertė Greta Murauskienė teisiamajame posėdyje parodė, kad V. Š. 2024-11-05 atvyko į Vilniaus teismo psichiatrijos skyrių ir įvertinus visus pateiktus duomenis ir jo paties duomenis buvo konstatuota įgimta silpnaprotystė. Tai yra (duomenys neskelbtini) ir reikšmingas elgesio sutrikimas, kuris reikalauja dėmesio ir gydymo. Nustatyta, kad jis jam inkriminuojamos veikos metu negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Jam rekomenduota taikyti priverčiamojo pobūdžio medicinos priemones, būtent ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

4. Liudytoja D. I. teisiamajame posėdyje parodė, kad abu asmenys yra (duomenys neskelbtini) namų gyventojai. Apie 6.00 val. gyventojai jai pranešė, kad V. Š. trenkė į galvą Ž. R.. Ji skundėsi, kad trenkė į galvą, verkė. Galva nebuvo praskelta, guzas nepasirodė, nepykino, dideliais skausmais nesiskundė. Dabar jie nesipyksta. Negirdėjo apie konfliktus tarp jų.

5. Liudytoja V. P. teisiamajame posėdyje parodė, kad į kambarį atėjusį V. Š. prašė išeiti. Ž. R. pasakius „Eik tu po velnių“, jis trenkė jai į nugarą ir į galvą 2-3 smūgius. Ž. R. jautėsi blogai.

6. Liudytoja V. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad apie 17.30 val., gyventojai pradėjo sakyti, kad V. Š. mušė Ž. R.. Pastaroji skundėsi, kad V. Š. kumščiu jai trenkė per galvą, bet jokių kirstinių žaizdų, guzo nesimatė. Jai nebuvo bloga, kad reikėtų vežti į gydymo įstaigą.

7. Ikiteisminio tyrimo metu V. Š. parodė, kad prisipažįsta vieną kartą trenkęs Ž. R.. Kada jis Ž. R. trenkė, neprisimena, žino, kad Ž. R. jį pasiuntė „nachui“ ir tada dar „faką“ (rankos vidurinio piršto gestą). Jis supykęs ją pavadino ir „kurva“, ir „prostitute“. Pastaroji jį taip pat vadino negražiai. Tada jis delnu sudavė Ž. R. per galvą vieną kartą. Ž. R. verkė. Jis jos atsiprašė, ji jam atleido, jie susitaikė. Jis supranta, kad negerai padarė, supranta, kad negalima muštis. Jis neprisimena, kad dar kada Ž. R. būtų mušęs (I t., b. l. 95-98).

8. 2024-05-21 Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuotas Ž. R. pateiktas VšĮ „Ukmergės ligoninė“ gydytojo įrašas, ligos istorijos Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta kad 2024-05-20 atvykusi pacientė Ž. R. skundėsi, kad buvo sumušta kito asmens, smūgiuota į galvą, kairę ranką, skundžiasi išliekančiu galvos skausmu, labiausiai viršugalvyje. Galvoje sumušimo požymių nestebima (galbūt išnykę), kairėje rankoje pakitimų nestebima (I t., b. l. 60-62).

9. 2024-06-11 Medicininių dokumentų apžiūros protokole nurodyta, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertas Rimantas Laurinavičius, susipažinęs su pateiktomis ikiteisminio tyrimo bylos aplinkybėmis bei nukentėjusios Ž. R. medicininiais dokumentais, pateikė išvadą, kad objektyvių kūno sužalojimo požymių nekonstatuota, todėl sveikatos sutrikdymo fakto ir masto nustatymui nėra pagrindo (I t., b. l. 47-48).

10. 2024-05-21 Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta – (duomenys neskelbtini), kambarys su jame esančiais daiktais ir baldais. Kambaryje grumtynių pėdsakų neužfiksuota. Apžiūrėjus įvykio vietą, pėdsakų, kurie galėtų padėti tyrimui, nerasta ir nepaimta (I t., b. l. 21-29).

11. 2025-01-09 Apžiūros protokole apžiūrėti iš (duomenys neskelbtini) gauti vaizdo įrašai: „D25_20240515172605“ „D25_20240515172856“, kuriuose užfiksuotos įvykio aplinkybės, vieta, asmenys (I t., b. l. 42-44).

12. 2024-05-21 Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono PK Veiklos skyriaus tyrėjos Agnės Jarienės tarnybiniame pranešime nurodyta, kad medicinos seselė D. I. atliko nukentėjusios Ž. R. apžiūrą. Fizinį skausmą nukentėjusiajai sukėlęs asmuo yra tuose pačiuose (duomenys neskelbtini) namuose gyvenantis asmuo V. Š. (I t., b. l. 63-64).

13. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos ekspertizės 2024-11-05 – 2024-12-04 akte Nr. (duomenys neskelbtini) 2024 nurodyta, kad V. Š. aptariamos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu konstatuojama įgimta (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini), reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ir gydymo, aptariamos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu jis negalėjo suprasti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. Šiuo metu V. Š. konstatuojama įgimta (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini), reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ir gydymo, jis negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, negali suprasti tyrimui reikšmingų faktinių aplinkybių ir apie tai duoti parodymus, jam nerekomenduojama dalyvauti teismo posėdyje. Rekomenduojama V. Š. taikyti priverčiamąsias medicinos priemones – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis (I t., b. l. 153-156).

14. V. Š. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, nes jis mušdamas sukėlė žmogui fizinį skausmą. Nusikaltimas yra įrodytas nukentėjusiosios Ž. R. parodymais teisiamajame posėdyje, liudytojų: D. I., V. P., V. R. teisiamajame posėdyje duotais parodymais, tarnybiniu pranešimu, 2025-01-09 apžiūros protokolu, įvykio vietos apžiūros protokolu, medicininių dokumentų apžiūros protokolu, savanorišku daiktų ir dokumentų apžiūros protokolu.

Motyvuojamoji dalis

15. Teismas, įvertinęs ekspertizės akto duomenis ir ekspertės teisme duotus paaiškinimus, pripažįsta, kad V. Š., darydamas pirmiau nurodytą baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, sirgo įgimta (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini), reikšmingu elgesio sutrikimu, reikalaujančiu dėmesio ir gydymo. Dėl tokios savo psichikos sveikatos būklės V. Š. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu negalėjo suvokti jos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų, todėl yra pagrindas konstatuoti, kad V. Š. dėl padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, yra nepakaltinamas (BK 17 straipsnio 1 dalis).

16. BK 17 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmuo, teismo pripažintas nepakaltinamu, neatsako pagal BK už padarytą pavojingą veiką; jam teismas gali taikyti BK 98 straipsnyje numatytas priverčiamąsias medicinos priemones.

17. Atsižvelgiant į ekspertizės akte pateiktas rekomendacijas ir ekspertės G. M. paaiškinimus, duotus teisiamojo posėdžio metu, įvertinus V. Š. psichikos sutrikimą ir jo sunkumą, padarytos veikos pobūdį ir jos pavojingumą bei asmens, padariusio įstatymo uždraustas veikas, socialinį pavojingumą, siekiant užtikrinti paties V. Š. tinkamą priežiūrą bei nukentėjusiosios Ž. R. interesus, kad panašūs įvykiai nepasikartotų, jam taikytina švelniausia priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis (BK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktas, BPK 393 straipsnio 1 dalis, 403 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalies 1 punktas).

18. Paskirdamas priverčiamąją medicinos priemonę, teismas nenustato jos taikymo laiko. Ji taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Teismas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo (BK 98 straipsnio 6 dalis, BPK 405 straipsnio 1, 2 dalys).

19. Daiktų ir dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas sprendžiamas BPK 94 straipsnyje nustatyta tvarka.

20. Kadangi V. Š. baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padarė būdamas nepakaltinamas, proceso išlaidos ir atlyginimas už advokato darbą iš nepakaltinamo asmens yra nepriteisiami ir yra atlygintini iš valstybės lėšų, kadangi nepakaltinamas asmuo nėra nuteistasis, todėl jam negali būti pritaikytos BPK 105 ir 106 straipsniuose numatytos taisyklės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401, 403 straipsniais,

nutaria:

Pripažinti, kad V. Š. baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, padarė būdamas nepakaltinamas ir taikyti jam priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Daiktus, turinčius reikšmės baudžiamojo įstatymo uždraustai veiklai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su vaizdo įrašais, 1 vnt., palikti saugoti prie bylos medžiagos.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismą. Teismo nutartį taikyti priverčiamąją medicinos priemonę turi teisę apskųsti asmuo, kurio byla buvo nagrinėjama, jo atstovas pagal įstatymą, šeimos nariai ar artimieji giminaičiai, gynėjas, nukentėjusysis, jo atstovas ir prokuroras.