Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo

L. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Baltarusijoje, Lietuvos Respublikos pilietė, ištekėjusi, keturiasdešimt procentų darbinga, dirbanti Krašto apsaugos ministerijoje valytoja, turinti aukštesnįjį išsilavinimą, gyv. Vilniaus r., Lavoriškių sen., Mostiškių k., (duomenys neskelbtini), neteista, administracine tvarka nebausta,

įtariamai padarius baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. R. smurtavo prieš savo sutuoktinį ir sukėlė jam fizinį skausmą, o būtent:

2013 m. rugsėjo 8 d. apie 12.00 val., prie tvenkinio, esančio adresu Vilniaus r., Lavoriškių sen., Mostiškių k., tyčia dešinės rankos kumščiu sudavė sutuoktiniui A. R. (A. R.) į nosį, sukėlė nukentėjusiajam A. R. fizinį skausmą.

Aplinkybės, susijusios su padaryta baudžiamojo įstatymo uždrausta veika ir kad ją įvykdė L. R. įrodytos šie įrodymai ir duomenys: iš dalies - asmens, įtariamo padarius įstatymo uždraustą veiką -L. R. paaiškinimas teismo posėdyje, kad rugsėjo 4 d., o ne 8 d., kaip nurodyta pareiškime, nuėjusi prie ežero aptiko savo vyrą begeriantį. Namie rado betvarkę – sugadintą tortą, kurį buvo pagaminusi pagal užsakymą. Apie 16 val. negalėjo patekti į namus, buvo sulaužyta spyna. Užėjo į namus per rūsį. Paskambino dukrai, kuri paskambino vyrui. Vyras prie tvenkinio sėdėjo ant kėdės girtas, šalia buvo jo draugas Č. D. ir šalia - jaunas vaikinas. Jie žvejojo. Vyras pradėjo ją keikti necenzūriniais žodžiais. Jis pašokęs ją pastūmė, kai ji papriekaištavo dėl betvarkės. Ji atstūmė vyrą, bet į nosį jam nesudavė. Jis sugriebė ją už rūbų, suplėšė marškinius ir įmetė juos į tvenkinį. Ji pabėgo, tačiau jis pasivijo, buvo pasiėmęs kastuvą, kurį galėjo pasiimti iš pavėsinės. A. R. buvo piktas, rėkė, kad ją užmuš. Ji sugriebė už kastuvo ir atstūmė vyrą, išsisukusi pabėgo (b. l. 192); nukentėjusiojo A. R. parodymai, kad jau 10 m. nieko bendro su žmona neturi, tarp jų vyksta skyrybų procesas. 2013-09-08 buvo sekmadienis. Gyveno prie tvenkinio, kad mažiau konfliktuotų su Liudmila. Tą dieną irgi buvo prie tvenkinio, atvyko jo draugai. D. sėdėjo toliau, jis - už kokių 8 metrų nuo jų, buvo blaivas. Išgirdo ateinant žmoną. Ji keikėsi. Žinodamas jos būdą tylėjo, o ją tai supykdė. Tada ji priėjo jam už nugaros, užsimojo ir trenkė kumščiu į nosį, pakankamai stipriai. Jis pašoko nuo kėdės, o ji besikeikdama nubėgo. Č. matė kaip viskas vyko, nes sėdėjo arčiau jo. Žmona meluoja, nes jos netampė už drabužių ir nestumdė. Kastuvo nebuvo pasiėmęs. Buvo pakėlęs rankas tik tam, kad apsiginti. Ji prisigalvoja, namuose susiplėšo rūbus ir kviečia policiją, neva tai padarė jis. Kreipėsi į policiją vėliau, tačiau tai ne pirmas kartas ir jis jau buvo įpratęs dėl žmonos elgesio. Savo parodymus nukentėjusysis patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (b. l. 32-36, 193); liudytojo Č. D. paaiškinimas ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 46-47) ir teisme, kad prieš du metus, rugsėjo mėnesį prie tvenkinio pas A. R. žvejojo. Buvo ir jo sūnėnas. Atėjo A. R. žmona besibardama. A. R. sėdėjo ant kėdės, o ji jam trenkė delnu į veidą ir nubėgo. Jis pasakė, kad jau jam viskas nusibodo ir parašė pareiškimą. Kai sudavė A., jis pakėlė rankas ir kai atsistojo, ji nubėgo. A. iš nosies bėgo kraujas. Jis paskui ją nebėgo, nes paprašė apsiraminti, kad nebūtų problemų. A. R. ir L. R. tarpusavyje nesistumdė. A. jos su kastuvu nesivijo ir netampė už marškinėlių (b. l. 193-194). Šiuos parodymus liudytojas patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (b. l. 48-53); liudytojo P. D. paaiškinimas ikiteisminio tyrimo metu (paskelbti (duomenys neskelbtini) str.), kad 2013 metų rugsėjo mėnesį, tikslios dienos nepamena, apie 8.00 val., jis kartu su dėde Č. D. atvažiavo į Vilniaus r., Lavoriškių sen., Mostiškių k. pažvejoti. Jų prie tvenkinio jau laukė vyriškis, vardu A., jo dėdės Č. pažįstamas. Jie prie tvenkinio žvejojo, A. buvo su jais kartu. Maždaug apie 12.00 val. pamatė, kad jų link ateina jam nepažįstama moteris, kurią jis matė pirmą kartą. Moteris priėjo prie A. ir nieko nesakiusi, dešine ranka sudavė A. į veidą, apsisuko ir nubėgo. A. bandė vytis ją, bet nepasivijo, sugrįžo atgal. Jokio konflikto tarp A. ir minėtos moters jis negirdėjo, jie nesibarė tarpusavyje. Jis nesuprato, kodėl pastaroji sudavė A. į veidą. Prisimena, kad Aleksandrui iš nosies bėgo kraujas, jokių sužalojimų A. veide daugiau nematė. Po to jam dėdė pasakė, kad tai buvo A. žmona (b. l. 37-38). Šiuos parodymus liudytojas patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (b. l. 39-45); 2013-10-30 A. R. protokolas – pareiškimas (b. l. 1), kuriuo jis pranešė Vilniaus rajono PK apie tai, kad žmona jam sudavė į veidą ir tuo sukėlė fizinį skausmą; įvykio vietos apžiūros protokolu ir nuotraukomis, kuriuose užfiksuota, kad įvykio vieta yra Vilniaus r., Lavoriškių sen., Mostiškių k., prie Mokyklos g. esančio tvenkinio (b. l. 23-26).

Aplinkybės, susijusios su L. R. asmeniu, jos psichikos būkle ir pavojingumu visuomenei įrodytos dokumentais, iš kurių matyti, kad ji 5 kartus gydėsi Respublikinėje Vilniaus Psichiatrinėje ligoninėje, paskutinį kartą nuo 2007-03-12 iki 2007-04-27 su diagnoze – šizoafektinis sutrikimas, depresijos tipas, nuo 2004 metų stebima apylinkės psichiatro, taikomas ambulatorinis gydymas (b. l. 73, 76). Teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini)2014 išvadoje konstatuota, kad L. R. nuo 2005 m. diagnozuojamas lėtinis rekurentinės eigos psichikos sutrikimas - šizoafektinis sutrikimas, depresijos tipas. Asmens gebėjimas suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti vertinamas konkrečios, juridiškai reikšmingos situacijos laikotarpiu. L. R. jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu sirgo lėtiniu rekurentinės eigos psichikos sutrikimu, jai konstatuojama - šizoafektinis sutrikimas, depresijos tipas, dėl tuometinės savo psichikos sveikatos būklės ji negalėjo visiškai suvokti pavojingo nusikalstamos veikos pobūdžio ir valdyti savo veiksmų (pagal LR BK 18 str.). Šiuo metu L. R. konstatuojama lėtinio psichikos sutrikimo - šizoafektinio sutrikimo remisija (savijautos pagerėjimas), dėl savo dabartinės psichikos sveikatos būklės ji gali suprasti savo veiksmų reikšmę bei juos valdyti, gali dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose ir duoti paaiškinimus teisme, tačiau psichikos sutrikimo paūmėjimo atveju ji negali būti pilnaverte teismo proceso dalyve. L. R. rekomenduojama taikyti priverčiamąsias medicinos priemones - ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis (b. l. 93-96); Ekspertas I. R. teismo posėdyje patvirtino išvadą ir nurodė, kad L. R. ir šiuo metu rekomenduotinas gydymas (b. l. 194).

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir teisminio nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta neginčijamai įrodyta, kad L. R. smurtavo savo sutuoktinio atžvilgiu, sudavė jam kumščiu į veidą ir sukėlė tuo fizinį skausmą t. y. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.

Nors L. R. kalta padariusi baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką neprisipažino ir nurodė, kad tik gynėsi nuo vyro užpuolimo, tai prieštarauja byloje ištirtiems įrodymas: nukentėjusiojo A. R., liudytojų Č. D. ir P. D. paaiškinimams, kurie patvirtina, kad L. R., nieko nesakydama, priėjusi prie sutuoktinio A. R., sudavė jam vieną smūgį kumščiu į veidą.

Todėl įvertinus konflikto aplinkybes, t. y. kad nukentėjusysis A. R. nei karto L. R. nesudavė, neturėjo ir nenaudojo jokių priemonių jai sužaloti,-darytina išvada, kad jokio realaus pavojaus L. R. sveikatai ar gyvybei nebuvo. Liudytojas P. D. nurodė, kad A. R. vijosi savo sutuoktinę, tačiau jos nepavijo ir sugrįžo prie jų. Tai, kad neva jis buvo pasiėmęs kastuvą, nepatvirtino nei vienas iš liudytojų. Nei Č. D., nei P. D. iki įvykio nepažinojo L. R., tarp jų nebuvo jokių konfliktų, todėl jokio pagrindo ją apkalbėti neturėjo. Šių liudytojų bei nukentėjusiojo parodymai yra nuoseklūs, kategoriški ir išsamūs, jų nurodomos faktinės įvykio aplinkybės dėstomos neprieštaringai, atitinka byloje ištirtus įrodymus. Šių parodymų objektyvumas teismui abejonių nekelia, o duomenų, kad liudytojai Č. D. ir P. D. gali būti suinteresuoti bylos baigtimi nepateikta.

Šios veikos padarymo ir bylos nagrinėjimo teisme metu L. R. negalėjo visiškai suvokti pavojingo nusikalstamos veikos pobūdžio ir valdyti savo veiksmų, t. y. veikos padarymo metu buvo ribotai pakaltinama (BK 18 str.). Tai nebuvo laikinas psichikos sutrikimas, todėl ji atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės ir jai taikytina priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas bendrojo stebėjimo psichikos sveikatos priežiūros įstaigose pagal gyvenamąją vietą (BK 98 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str., 403 str. 1 d. 1 p., 2 d. 1 p.,

nutarė:

L. R. pripažinti padarius baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką esant ribototo pakaltinamumo būsenoje ir atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės.

Taikyti jai priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą bendrojo stebėjimo psichikos sveikatos priežiūros įstaigose pagal gyvenamąją vietą (Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nutarčiai įsiteisėjus, panaikinti.

Nutarties nuorašą išsiųsti Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninės administracijai.

Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.