- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-12-10
- Bylos Nr.
- 1-3580-946/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-06-0-00205-2018-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arūnas Purvainis
- Kaltinamasis
- A. V.
- Nukentėjusysis
- O. T.
- Advokatai
- Aleksandras Kuznecovas
viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsituokęs, pagrindinio išsilavinimo, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje, Pravieniškių k., Kaišiadorių raj., anksčiau teistas:
1. 2008 m. spalio 9 d. Varėnos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį - 70 parų arešto;
2. 2010 m. birželio 16 d. Varėnos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 17 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178- straipsnio 2 dalį - 70 parų arešto;
3. 2012 m. lapkričio 20 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 2 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą - 16 m. laisvės atėmimo. Bausmė neatlikta (bausmės pabaiga 2027 m. liepos 15 d.), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. V. atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose -atvirojoje kolonijoje 1-ajame sektoriuje, Pravieniškių k., Kaišiadorių raj., 2018 m. rugsėjo 30 d. apie 17.40 val. tarp nuteistųjų valgyklos ir praėjimo į Kontrolinį praleidimo punktą Nr. 3, trenkė O. T. dešinės rankos kumščiu du kartus į veidą ir dešinės kojos keliu trenkė ne mažiau kaip du kartus jam į galvos sritį, taip nukentėjusiajam O. T. nežymiai sutrikdė sveikatą.
Kaltinamasis A. V. teisiamojo posėdžio metu pagal pateiktą jam kaltinimą prisipažino visiškai ir parodė, kad jam kiti nuteistieji ėmė priekaištauti, kad pataisos namų kieme jis su savo žmonėmis užkūrė laužą, dėl ko vėliau reagavo pareigūnai, visus išvarė iš gyvenamųjų patalpų. Tada nukentėjusysis jį apspjovė. Po to praėjus pusvalandžiui visi nuteistieji išėjo į kiemą laukti vakarienės. Jis nuėjo į valgyklą, pasiėmė valgyti, bet jo niekas nebeleido prie stalo ir liepė eiti ten, kur nukentėjusysis sėdėjo. Kiti nuteistieji jam paaiškino, kad jis negali su jais sėdėti, nes jis buvo apspjautas. Jį apspjovęs nuteistasis O. T. yra nuskriaustasis tarp kitų nuteistųjų, todėl laikoma, kad ir jis apspjautas jau yra pažemintas kitų tarpe. Tada jis numetė maistą, išėjo iš valgyklos ir O. T. primušė, nes jis įžeidė jo orumą, pažemino, dėl ko jam nebuvo leista valgyti kartu su kitais nuteistaisiais. Sudavė jam du kartus su ranka ir 2-3 kartus spyrė koja. Aštuonių smūgių, kaip nurodyta kaltinime, nesudavė. Koja spyrė į krūtinę ir į galvą. Gailisi dėl sumušimo. Jeigu nukentėjusysis nebūtų jo apspjovęs, niekada jo nebūtų mušęs. Dabar vėl jau sėdi valgykloje prie to stalo, kur ir anksčiau. Tai gali vėl daryti dėl to, kad sumušė nukentėjusįjį. Jeigu šito nebūtų padaręs, tai turėtų eiti į patį valgyklos galą sėdėti, kur sėdi nuskriaustieji. Tokios yra nuteistųjų taisyklės, o jis pats pritaria nuteistųjų subkultūrai. Pats jis nieko dėl to negali pakeisti. Dabar su nukentėjusiuoju gyvena tame pačiame lokaliniame sektoriuje. Nukentėjusiojo ieškinį pripažįsta, tik prašo jį sumažinti iki 500-600 eurų.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikaltimą, kurio padarymu yra kaltinamas, yra įrodyta teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais:
Nukentėjusysis O. T. parodė, kad pataisos namuose sužinojo, kad buvo neramumai– laužas, muštynės, dėl ko A. V. ir jo draugai buvo pamokyti. Tą dieną, kai atėjo laikas valgyti ir nuėjo į valgyklą, A. V. pradėjo konfliktuoti su kitais nuteistaisiais, kurie sėdėjo prie stalų. Jis pradėjo rėkti, kad jam neleidžia atsisėsti. Jam jis pagrasino, kad bus šakės. A. V. pradėjo jį kaltinti, kad jį apspjovė, bet jo niekas nenuspjovė. Prieš tai, jis pats susiginčijo su kitais nuteistaisiais. Vienas nuteistasis pasakė, kad jo pasisaugotų, nes jis pavojingas. Todėl jis išėjo iš valgyklos, bet A. V. jį susistabdė, paklausė, kodėl jį nuspjovė, pradėjo mušti. Smogė 8 kartus. Prie jo tada buvo liudytojas G. P.. Kai A. V. jį mušė, G. P. viską matė. Nuo suduotų smūgių buvo nukritęs, o G. P. dar padėjo atsikelti ir nuvedė į med. dalį, seselė suteikė pagalbą. Buvo po to paguldytas parai į stacionarą, nes nenustojo bėgti iš nosies kraujas. Toliau gydėsi sekcijoje. Buvo išrašyti nuo skausmo vaistai, kuriuos iki šiol geria. Reikalaujama atlyginti žala yra neturtinė. Nesutinka, kad ieškinys būti mažinamas. Neturtinė žala buvo padarytam, nes 3 paras negalėjo valgyti, lūpa iki šiol yra sutrūkusi, dėl to kentėjo didelius skausmus, valgant skaudėjo, atsigerti karšto ir šalto negalėjo, kankinosi kaip šuo. Žaizdos lūpoje nebuvo siūtos.
Liudytojas S. I. parodė, kad buvo gautas pranešimas, kad tarp dviejų nuteistųjų vyksta konfliktas. Pastebėjo ten kaltinamąjį ir nukentėjusįjį. O. T. buvo sužalotas: jam iš nosies bėgo kraujas, nosis buvo patinusi. Todėl jis buvo nuvestas į spec. priežiūros dalinį. A. V. buvo pristatymas į laikino sulaikymo kamerą. A. V. sakė, kad konfliktas vyko dėl nuteistųjų.
Liudytojas G. P. parodė, kad matė įvykį. Jis ėjo su O. T. priekyje, o už jų ėjo A. V.. Pirmas pradėjo konfliktą A. V.. Kažką jis pasakė ir sudavė pirmas smūgį nukentėjusiajam. Mušė rankomis ir kojomis. Buvo suduoti iš viso gal 7-8 smūgiai. Smūgiai buvo suduoti į veido sritį. Visas incidentas truko apie 2 minute, po ko O. T. nuvedė į med. dalį. O. T. grįžo iš med. dalies kitą dieną.
2018 m. spalio 1 d. Pravieniškių pataisos namų – atviros kolonijos KŽS specialisto A. L. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2018 m. spalio 1 d. Pravieniškių PN-AK 1-ajame sektoriuje, Kriminalinės žvalgybos skyriuje, gautas APS vyr. spec. S. I. tarnybinis pranešimas Nr. 41-14640, kuriame pranešama, kad 2018 m. rugsėjo 30 d., apie 17.40 val. iš jaunesniojo specialisto V. R. radijo ryšiu buvo gautas pranešimas, kad prie KPP-3 praėjimo galimai vyksta konfliktas tarp nuteistųjų. Nubėgus į įvykio vietą, buvo pastebėti nuteistieji A. V., 1 būrys 13 brigada, gim. 1986-12-14 ir nuteistasis O. T., 1 būrys 13 brigada, gim. 1996-06-30. Nuteistasis O. T. buvo pastebėtas su kraujosruvomis veido srityje ir sutinusia lūpa. Nuteistasis pristatytas į Sveikatos priežiūros tarnybą ir suteikta pirmoji medicininė pagalba. Apie įvykį informuoti Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnai (b. l. 1).
2018 m. rugsėjo 30 d. sužaloto asmens medicininės apžiūros pažymoje Nr. 99(1)-181 bendrosios praktikos slaugytoja N. H. nurodė, kad 2018 m. rugsėjo 30 d. apie 17:45 val. buvo apžiūrėtas nuteistasis O. T., gim. (duomenys neskelbtini), kuriam apžiūros metu buvo nustatyta sutinusi nosis ties nugarėle, pakrypusi, kraujuoja. Lūžio nečiuopiama. Apatinė lūpa sutinusi, matomos 2 negilios pakraujuojančios apie 1 cm. ilgio žaizdelės. (b. l. 6)
Specialistas D. T. paaiškino, kad objektyviai apžiūrint nukentėjusieji, nosies nugarėlė sutinusi, kairė nosies landa užtamponuota, abiejų akių apatiniuose vokuose violetinės spalvos su žalsvais pakraščiais. Abi lūpos patinę, apatinė lūpa per vidurį 1x0.5 cm dydžio, šašu pasidengusi žaizdelė, viršutinė lūpa 0.5 cm diametro, analoginė žaizdelė. Jų projekcija lūpų vidiniame paviršiuje yra iki 1 cm. ilgio, balkšvu apnašu pasidengusios žaizdelės, su aplinkinėmis violetinės spalvos kraujosruvom. Taip pat pateikta O. T. asmens sveikatos istorija Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad jis apžiūrėtas 2018 m. rugsėjo 30 d. 17.45 val. Objektyviai nosis paraudusi, sutinusi, pakrypusi, kraujuoja. Po apatinę lūpa stebimos dvi žaizdelės, apie 1 cm. pakraujuojančios. (Apžiūrėjo bendrosios praktikos slaugytoja N. H.). Įvertinus apžiūra pagal pateiktus medicininius dokumentus, O. T. muštinės žaizdos abiejuose lūpose, nosies sumušimas, padaryti kietais, bukais daiktais ar paviršiais, kuo galėjo būti ir kumštis ar koja, ne mažiau kaip dviejų trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai pagal pateiktus duomenis vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. (b. l. 29)
Ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamasis A. V. kilusio konflikto su kartu bausmę tose pačiose pataisos namuose atliekančiu nuteistuoju O. T. metu tyčia smurtavo jo atžvilgiu ir trenkė du kartus į veidą ir dešinės kojos keliu trenkė ne mažiau kaip du kartus jam į galvos sritį, ko pasėkoje padarė muštines žaizdas abiejuose lūpose, nosies sumušimą.
Nors kaltinime buvo nurodyta, kad kaltinamasis kojos keliu nukentėjusiajam trenkė ne mažiau kaip aštuonis kartus, ką tvirtino ir nukentėjusysis, teismo vertinimu, tai patvirtinančių objektyvių įrodymų byloje nėra. Nukentėjusysis parodė, kad smūgius suskaičiavo apytiksliai, specialistas taip pat negalėjo paaiškinti, kiek smūgių buvo suduota pagal tai, kokie sužalojimai buvo nustatyti nukentėjusiajam. Nurodė, kad ne kiekvienas smūgis palieka sužalojimą. Tačiau patvirtino, kad jie buvo suduoti rankos kumščiu į lūpą, o į nosį galėjo būti suduoti tiek ranka, tiek ir kojos keliu. Pats A. V. taip pat tvirtino, kad sudavė koja tik 2-3 kartus. Todėl nesant kitų objektyvių duomenų apie trauminių poveikių nukentėjusiajam skaičių, teismas sprendžia, kad yra neabejotinai įrodyta, kad nukentėjusiajam buvo suduoti du smūgiai ranka į veidą bei ne mažiau kaip du smūgiai kojos keliu į galvos sritį, kas ir sukėlė nukentėjusiajam nustatytus sužalojimus, kurie atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo laipsnį. Dėl to kaltinime nurodyta faktinė aplinkybė, kad buvo suduota kojos keliu ne mažiau kaip aštuoni kartai keistina į tai, kad tokių smūgių suduota buvo ne mažiau kaip du. Bet kokiu atveju ši aplinkybė nėra esminė pagrindžiant kaltinamojo kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo padarymo, nes šiuo atveju reikšminga yra tai, kad dėl kaltinamojo smurtinių veiksmų, pasireiškusių smūgių sudavimu, nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Šiuo atveju pats savaime suduotų smūgių skaičius neturi reikšmės veikos kvalifikacijai.
Taigi, ištirti ir išanalizuoti įrodymai neleidžia abejoti nei dėl kaltinime nurodytos vietos, laiko, nei dėl kaltinime nurodyto asmens (kaltinamojo A. V.) ir jo padarytos veikos (smūgių ranka ir kojos keliu sudavimu), nei dėl tokia veika, objektyviai pasireiškusia akivaizdžiu smurtavimu, sukeltų ir specialisto nustatytų pasekmių – nukentėjusiajam padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo.
Tai, kad A. V. veikė tiesiogine tyčia, matyti iš to, kad prieš O. T. smurtavo faktiškai be jokios dingsties, o savo smurtinį elgėsi bandė pateisinti nuteistųjų subkultūrai priimtinomis taisyklėmis, kas patvirtina vienareikšmiškai tai, kad kaltinamasis suvokė, kad veikia pavojingai ir neteisėtai. Tiesioginę tyčia rodo ir tai, kad nustatyti smūgiai kumščiu ir kojos keliu buvo suduoti labai stipriai, ką patvirtina ir sukelti padariniai (muštinės žaizdos lūpose, nosies sumušimas), taikyta ir pataikyta į galvą, veido sritį, kas rodo, kad smurtas buvo naudojamas tikslingai, turint tikslą tik sužaloti. Tokia veika buvo aiškiai pavojinga ir tai rodo, kad kaltinamasis buvo aiškiai neigiamai tuo momentu nusistatęs prieš O. T., dėl ko smurtaudamas jo atžvilgiu turėjo aiškų tikslą jį sužaloti, kas ir yra nustatyta nagrinėjamu atveju. Veikos pobūdis, kaltinamojo elgesys veikos padarymo metu rodo, kad jis suprato savo veikos pavojingumą, dėl to galinčius kilti padarinius, norėjo taip veikti ir numatomų padarinių aktyviais veiksmais siekė.
Taigi konstatuotina, kad kaltinamasis nukentėjusiajam O. T. jį mušdamas ir suduodamas du kartus į veidą ir dešinės kojos keliu ne mažiau kaip du kartus į galvos sritį, jo atžvilgiu padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, tai yra nusikaltimą, už kurį baudžiamoji atsakomybė numatyta BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Todėl visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisiamajame posėdyje Ištirtų įrodymų visuma sudaro pagrindą A. V. pripažinti kaltu padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti bausmę.
Kaltinamojo A. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino visiškai padaręs nusikaltimą, kurio padarymu kaltinamas. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skiriant kaltinamajam bausmę (parenkant bausmės rūšį, taip pat skirtinos bausmės dydį) atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis).
A. V. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, jis veikė tiesiogine tyčia, šį nusikaltimą padarė būdamas jau anksčiau ne vieną kartą teistas, baustas realiomis laisvės atėmimo bausmėmis, šiuo metu taip pat atlieka ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę, bausmės atlikimo vietos administracijos charakterizuojamas neigiamai (b. l. 34-35), kas rodo, kad jis yra linkęs sistemingai nusikalsti asmuo. Be to, nustatant bausmės rūšį bei dydį atsižvelgiama ir į tai, kad jis nėra vedęs, laisvės atėmimo vietoje nedirba, yra nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra nustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių.
Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką skirtina griežčiausia savo rūšimi iš visų BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytų bausmių - laisvės atėmimas, savo dydžiu artima šios bausmės galimo nustatyti dydžio vidurkiui.
Paskirtoji bausmė privalės būti subendrinta su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme. Kaip nustatyta, 2012 m. lapkričio 20 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžius A. V. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 2 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą 16 metų laisvės atėmimo. Kadangi nagrinėjamu atveju A. V. nusikalstamą veiką padarė būdamas neatlikęs ankstesniu teismo nuosprendžiu jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, todėl bendrinant bausmes pagal abu nuosprendžius turėtų būti taikytinos BK 64 straipsnyje numatytos bausmių bendrinimo taisyklės. BK 64 str. numatyto bendrinimo principo esmė yra ta, kad prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama visa arba dalis tai dienai neatliktos bausmės pagal ankstesnį nuosprendį dalis. O jeigu ta neatliktoji bausmės dalis didesnė nei bausmė, paskirta nauju nuosprendžiu, tai prie jos pridedama visa arba dalis nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės. Minėta, kad 2012 m. lapkričio 20 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu A. V. paskirtos terminuoto laisvės atėmimu bausmės pabaiga yra 2027 m. liepos 15 d. Kadangi A. V. neatliktos šiai dienai bausmės dalis yra didesnė nei galima paskirti terminuoto laisvės atėmimo bausmė pagal BK 140 straipsnio 1 dalies sankciją, tai prie likusios neatliktos bausmės dalies turės būti pridėta visa arba dalis nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės.
Nukentėjusysis O. T. pareiškė ir prašė patenkinti civilinį ieškinį dėl 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo iš kaltinamojo. Nukentėjusysis nurodė, kad neturtinę žalą patyrė dėl patirtų sužalojimų, skausmo, nepatogumų, turėtų dvasinių išgyvenimų ir pažeminimo.
Nukentėjusiojo teisė gauti nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, įtvirtinta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 119 straipsnyje. Civilinio ieškinio pagrįstumas ir dydis kartu su kitomis bylos aplinkybėmis įrodinėjamas pagal BPK taisykles, o tais atvejais, kai dėl civilinio ieškinio iškyla klausimų, kurių sprendimo šis baudžiamojo proceso įstatymas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnio 1 ir 2 dalys).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013 ir kt.). Kiekvienu atveju spręsdamas, ar nukentėjusiam asmeniui padaryta žala, teismas privalo atsižvelgti ne tik į formaliai įstatyme numatytas sąlygas, bet ir į kitas aplinkybes.
Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo padarytos neturtinės žalos dydžių visiškai suvienodinti teismų praktikos šioje srityje iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis.
Pagaliau, sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo būtina atsižvelgti ir į teisingumo kriterijų, kurio tikslas – skirtingų interesų pusiausvyros siekimas, bei kuris įpareigoja, kad būtų atlyginta asmeniui padaryta žala, tačiau taip pat turi būti atsižvelgta į žalą padariusio asmens kaltę, turtinę padėtį, kitas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-209/2007).
Teismas pripažįsta, kad dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, jam buvo sutrikdyta sveikata, jis be abejonės patyrė tam tikrus dvasinius išgyvenimus. Pažymėtina, kad tokių absoliučių vertybių kaip gyvybė, sveikata gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Asmens sužalojimo ar susargdinimo atveju įvertinamas sveikatos sutrikdymo sunkumas, jo pobūdis, trukmė, sveikatos grąžinimo metodų taikymas, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai. Kaip nustatyta iš nukentėjusiojo paaiškinimų, medicininiuose dokumentuose nurodytų aplinkybių, specialisto paaiškinimų, sveikatos sutrikdymo mastas atitiko nežymų sveikatos sutrikdymą, patirtų sužalojimų gydymas vyko sklandžiai, be jokių komplikacijų ir ilgai netruko (b. l. 105-106). Gydymo metu nebuvo taikomi sudėtingi gydymo metodai, duomenų apie patirtų sužalojimų liekamuosius reiškinius nėra gauta. Taigi, yra nustatyti tam tikri nežymūs liekamieji reiškiniai. Taigi, nustatyti duomenys patvirtina, kad nukentėjusiajam konstatuoti sužalojimai yra priežastiniame ryšyje su šiuo įvykiu.
Nagrinėjamu atveju vertinant A. V. padaryto nusikaltimo pasekmes nukentėjusiojo sveikatai, turi būti atsižvelgta į tai, kad nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Turtinė žala nebuvo padaryta. Tačiau įvertinus tai, kad nukentėjusiojo patirtų sužalojimų gydymas nebuvo komplikuotas, nenustatyta jokių liekamųjų reiškinių, įvertintas sužalojimo pobūdis, nepatogumai, fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, taip pat ir kaltinamojo turtinė padėtis leidžia pagrįstai spręsti, kad nukentėjusiajam priteistina suma neturtinei žalai atlyginti turėtų būti mažintina iki 250 Eurų. Toks dydis, teismo nuomone, atitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus, dėl A. V. nusikalstamos veikos atsiradusias pasekmes, ir neprieštarauja teismų praktikai panašaus pobūdžio bylose.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 5, dalimi, 6 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 6 dalimi, 7 dalimi,
nusprendė:
A. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam laisvės atėmimo bausmę 1 metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, A. V. paskirta bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę terminuotą laisvės atėmimą 8 mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti visiško sudėjimo būdu su 2012 m. lapkričio 20 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu A. V. paskirta ir iki dabar neatlikta bausme, tai yra prie neatliktos bausmės dalies (8 metai 7 mėnesiai ir 5 dienos) pagal 2012 m. lapkričio 20 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendį pridėti šiuo nuosprendžiu paskirtą galutinę bausmę (8 mėnesius laisvės atėmimo) ir paskirti A. V. galutinę bausmę – terminuotą laisvės atėmimą 9 metams 3 mėnesiams 5 dienoms, bausmę atliekant pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, tai yra nuo 2018 m. gruodžio 10 d.
Nukentėjusiojo O. T. civilinį ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti jo naudai iš A. V. 250 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.