Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Astos Radzevičienės, Neringos Švedienės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Azimutas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. sprendimo ir 2015 m. spalio 21 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. S. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Azimutas“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 2 027,34 Eur skolą, 134,19 € įstatyminių palūkanų, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog 2007 m. gegužės mėnesį su atsakove sudarė žodinę paslaugų teikimo sutartį, pagal kurią atsakovė įsipareigojo 2,5 ha žemės sklypą padalinti tarp 4 savininkų į lygiaverčius sklypus, padaryti jo geodezinius matavimus per kiek įmanoma trumpesnį terminą, taip pat atsakovė įsipareigojo atlikti kito 1,06 ha sklypo geodezinius matavimus, o ieškovė įsipareigojo už visus prieš tai išvardintus darbus sumokėti 7 000 Lt (2 027,34 Eur). Atsakovės vadovas ieškovei nurodė, kad ji pati turės gauti šiuos dokumentus: Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus leidimą rengti žemės Sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą (toliau - Leidimas) bei Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijos planavimo skyriaus žemės Sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto darbų atlikimo, planavimo sąlygas (toliau - Sąlygos). Ieškovė atsakovo vadovo nurodytus dokumentus gavo ir juos su pinigais perdavė atsakovui per jo vadovą, t. y. 2007 m. birželio 21 d. Leidimą ir 3 000 Lt sumą. Ieškovė 2007 m. liepos 27 d. gavo Sąlygas. 2007 m. Tačiau atsakovė nurodė, jog yra blogai pamatuoti žemės sklypai, žemės sklypą reikės dalinti į aštuonis lygiaverčius sklypus ir kad tam reikės pakartotinai kreiptis dėl Leidimo ir Sąlygų išdavimo. Ieškovė 2007 m. lapkričio 13 d. sumokėjo atsakovei likusią 4 000 Lt sumą. Atsakovė 2011 m. balandžio 19 d. ieškovei atsiuntė Vilniaus rajono savivaldybės 2009 m. liepos 2 d. raštą apie tai, kad atsakovo parengtas Sklypo padalinimo projektas neatitinka 2007 m. birželio 7 d. Leidimo bei 2007 m. liepos 27 d. Sąlygų. 2011 m. liepos 5 d. ieškovė pakartotinai gavo Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus leidimą rengti žemės Sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. 2011 m. rugsėjo 14 d. ieškovė pakartotinai gavo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijos planavimo skyriaus žemės Sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto darbų atlikimo, planavimo sąlygas. Leidimas ir Sąlygos atsakovei buvo išsiųsti 2011 m. lapkričio 14 d. kartu su prašymu pateikti informaciją kokioje stadijoje yra kitų, 2007 m. sutarties sudarymo metu atsakovei perduotų dokumentų nagrinėjimas. Atsakovė ieškovės ir kitų suinteresuotų asmenų prašymo netenkino ir jų prašomos informacijos nesuteikė, taip pat neatliko pagal žodinę paslaugų teikimo sutartį numatytų darbų, t. y. neatliko prašomų sklypų geodezinių matavimų ir neparengė sklypų padalinimo į lygiaverčius sklypus keturiems savininkams projektų. Ieškovė 2013 m. spalio 16 d. pretenzija vienašališkai nutraukė su atsakove sudarytą žodinę paslaugų teikimo sutartį. Atsakovė 2014 m. rugpjūčio mėnesį atsiuntė ieškovei 2014 m. rugpjūčio 12 d. raštą dėl dokumentų, su raginimu pasirašyti prie jo pridėtus dokumentus. Ieškovė su atsakovės atsiųstų dokumentų turiniu nesutiko, minėtų dokumentų nepasirašė ir išsiuntė juos atsakovei atgal, reikalaudama grąžinti už neatliktas paslaugas sumokėtus pinigus. Atsakovė už paslaugas sumokėtos pinigų sumos ieškovei negrąžino.

Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, jog 2007 m. rugpjūčio 10 d. ieškovė su atsakove žodžiu sudarė rangos sutartį, o ne paslaugų teikimo sutartį. Sutartis buvo sudaryta dėl Sklypo formavimo ir pertvarkymo (atidalijimo) projekto paruošimo ir suderinimo, naujai suformuotų sklypų kadastrinių bylų parengimo. Šalys buvo susitarusios dėl sklypo padalijimo į 4 atskirus sklypus bei šių sklypų kadastrinių matavimų atlikimo. Tik vėliau, po sutarties sudarymo, paaiškėjo, kad sklypą reikės dalinti į 8 sklypus ir tam reikės pakartotinai kreiptis dėl naujo leidimo rengti Sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą bei naujų planavimo sąlygų išdavimo. Paaiškėjus, kad turės būti atlikti kiti darbai nei buvo manyta anksčiau pagal ieškovės pateiktą informaciją (pasikeitus sutarties dalykui), buvo sudaryta nauja rangos sutartis. Iš viso ieškovė atsakovei turėjo sumokėti 9 000 Lt (pirminė kaina), tačiau paaiškėjus, kad turės būti atlikti kiti darbai, atsakovė nurodė, kad už atliktinus darbus iš viso turės būti sumokėta 15 000 Lt. Ieškovė sutiko, jog atsakovė vykdytų sklypo atidalijimo į 8 naujus sklypus darbus bei atliktų visų šių sklypų kadastrinius matavimus. Atsakovė atliko tik tiek darbų, už kiek faktiškai ieškovė buvo sumokėjusi, o kitų darbų atlikimą laikinai sustabdė tol, kol ieškovė patvirtins, kad sutinka sumokėti 15 000 Lt už visus atliktinus darbus. Už ieškovės sumokėtus 7 000 Lt buvo parengtas Sklypo formavimo ir pertvarkymo (atidalijimo) projektas (be suderinimo) bei buvo atlikti 4 sklypų kadastriniai matavimai ir sudaryti šių sklypų planai. Atsakovė sudarytos rangos sutarties nepažeidė ir žodžiu aiškino ieškovei, kodėl darbai yra sustabdyti bei prašė patvirtinti, jog ji už visus darbus sumokės 15 000 Lt. Kadangi ieškovė nepatvirtino, kad ji sumokės atsakovo nurodytą sumą, tai atsakovė tolimesnių darbų atlikimą sustabdė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 30 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai ir priteisė ieškovei iš atsakovės 2 027,34 Eur skolos, 134,19 Eur palūkanų, 699 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. spalio 21 d. papildomu sprendimu priteisė ieškovei iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 2 161,53 Eur sumą nuo 2015 m. kovo 23 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Teismas nustatė, kad tarp šalių susiklostė rangos (CK 6.644 straipsnis), projektavimo ir tyrinėjimo darbų rangos teisiniai santykiai (CK 6.700 straipsnis). Tik 2014 metų rugpjūčio mėnesį atsakovas teikia atliktų darbų aktą 7 000 Lt sumai ir mokėjimo dokumentus apie 7 000 Lt gavimą. Tai iš esmės patvirtina aplinkybę, kad ieškovė pagrįstai nutraukė žodinę sutartį 2013 m. spalio 16 d. pretenzija ir reikalavo grąžinti 7 000 Lt sumą, nes nuo sutarties sudarymo praėjo daugiau kaip 6 metai. CK 6.658 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad tuo atveju, jei rangovas nepradeda laiku vykdyti sutarties arba atlieka darbą taip lėtai, kad jį baigti iki termino pabaigos pasidaro aiškiai negalima, užsakovas turi teisę atsisakyti sutarties ir reikalauti atlyginti nuostolius. Nei procesiniuose dokumentuose, nei teismo posėdyje atsakovė, kaip savo srities profesionalė, taip ir negalėjo nurodyti svarbių priežasčių, kodėl taip ilgai užtruko darbai, kurie, kaip teigė teismo posėdžio metu atsakovės atstovas, paprastai užtrunka apie pusę metų. Nesudarydama rašytinės sutarties atsakovė prisiėmė riziką įrodyti, kad su ieškove buvo sutarta atlikti didesnės apimties darbus (atidalinti 8 sklypus) ir pastaroji įsipareigojo sumokėti viso 15 000 Lt. Byloje nėra objektyvių įrodymų, pagrindžiančių atsakovės argumentus dėl darbų didesnės apimties ir bendros 15 000 Lt kainos, pagrindžiančių aplinkybę, kad ieškovei buvo perduota dalis darbų rezultato iki sutarties nutraukimo. Būtent ieškovė kreipėsi į atsakovę dėl darbų atlikimo ir mokėjo pinigus, todėl ji turi teisę ginti pažeistas teises tuo atveju, jei sutartinė prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai. Patenkinus reikalavimą dėl 2 027,34 Eur priteisimo, yra pagrindas priteisti 134,19 Eur materialines palūkanas (už 491 dieną) ir 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37, 6.210 straipsniai).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovė UAB „Azimutas“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. sprendimą ir 2015 m. spalio 21 d. papildomą sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti.

1) Teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog šalys žodinę sutartį sudarė 2007 m. gegužės mėnesį. Visi byloje esantys rašytiniai įrodymai prieštarauja tokiai teismo padarytai išvadai. Tik 2007 m. birželio 7 d. Vilniaus apskrities viršininkui išdavus leidimą rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą Nr. 41-L270 ir 2007 m. liepos 27 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijai išdavus planavimo sąlygas rajono lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentams rengti Nr. 247-07 tapo aiškios žemės sklypo formavimo bei pertvarkymo (atidalijimo) sąlygos, t.y. tapo aiškus pirmos darbų dalies mastas. Iki Projekto bei Sąlygų išdavimo objektyviai net nebuvo galima susitarti dėl ketinamos sudaryti rangos sutarties dalyko, nes jis nebuvo ir negalėjo būti žinomas, ir dėl to rangos sutarties ieškovė ir atsakovė negalėjo sudaryti 2007 m. gegužės mėnesį. Sutartis buvo sudaryta 2007 m. rugpjūčio mėnesį, kai tapo aiškus visų darbų, kurie turės būti atlikti, mastas, kiek atskirų sklypų turės būti formuojama, kiek turės būti parengta naujai suformuotų sklypų kadastrinių bylų ir pan.

2) Teismas nepagrįstai nurodė, jog pagal sudarytą rangos sutartį atsakovė įsipareigojo 2,5 ha žemės sklypą padalinti tarp 4 savininkų į lygiaverčius sklypus, padaryti jo geodezinius matavimus per kiek įmanoma trumpesnį terminą; taip pat atlikti kito 1,06 ha sklypo geodezinius matavimus. Tiek Projekte, tiek Sąlygose yra aiškiai numatyta, jog sklypas turi būti dalijamas į keturis savarankiškus sklypus. Pradinis susitarimas su atsakove buvo sudarytas būtent dėl sklypo padalijimo į keturias dalis, bet ne sklypo padalijimo keturiems savininkams, nedetalizuojant atidalytinų sklypų skaičiaus. Vadinasi rangos sutartis buvo sudaryta 2007 m. rugpjūčio mėnesį, be to, iš pradžių buvo sutarta: 1) dėl sklypo padalijimo į keturis atskirus sklypus ir šių sklypų kadastrinių matavimų atlikimo; 2) kitų keturių sklypų kadastrinių matavimų atlikimo.

3) Tam, kad būtų galima remtis CK 6.658 straipsnio 2 dalimi, privalo būtinai egzistuoti bent viena iš šiame straipsnyje numatytų aplinkybių: 1) rangovas turi laiku nepradėti vykdyti sutarties; arba 2) rangovas turi atlikti darbus taip lėtai, kad darbus baigti iki termino pabaigos turi pasidaryti aiškiai negalima. Nagrinėjamoje byloje 2007 m. lapkričio mėnesį buvo atlikti visi lauko darbai (kadastriniai matavimai) ir su parengtais projektais buvo supažindinta tiek ieškovė, tiek ir visi kiti bendrasavininkai. Teismas neįvertino aplinkybės, kad atsakovė darbus atliko ne itin lėtai, bet jų atlikimą buvo teisėtai sustabdžiusi. Vadinasi, antrasis alternatyvus CK 6.658 straipsnio 2 dalyje numatytas šio straipsnio taikymo pagrindas taip pat neegzistavo. Jeigu ieškovė būtų patvirtinusi, jog sutinka sumokėti padidėjusią darbų kainą, darbai būtų buvę pratęsti ir būtų buvę atlikti iki galo. Pažymėtina, kad 2011 m. rugsėjo 14 d. išduotos Planavimo sąlygos rajono lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentams rengti Nr. 225-11 galiojo iki 2014 m. rugsėjo 14 d., o ieškovės pretenzija dėl sutarties nutraukimo buvo išsiųsta 2013 m. spalio 16 d. Taigi, net ir pretenzijos išsiuntimo metu nebuvo galima teigti, jog sutartus darbus baigti iki termino pabaigos (2014 m. rugsėjo 14 d.) buvo aiškiai negalima, nes visi lauko darbai (kadastriniai matavimai) buvo atlikti dar 2007 m. Todėl per likusį planavimo sąlygų galiojimo terminą (beveik metus laiko) buvo tikrai galima baigti derinti parengtus projektus su atsakingomis valstybės institucijomis ir parengti atskiras kadastrines bylas. Sutartis tarp šalių buvo sudaryta 2007 m. rugpjūčio mėnesį, tačiau tiek ieškovė, tiek kiti sklypo bendrasavininkai, 2011 m. išdavus naują leidimą bei išdavus naujas planavimo sąlygas, šiuos dokumentus persiuntė atsakovei ir tuo pačiu patvirtino, kad nori, jog atsakovė toliau tęstų pradėtus darbus. Taigi, ir projektų rengimo terminas (iki 2014 m. rugsėjo 14 d.) ieškovei buvo priimtinas.

4) Pagal CK 6.671 straipsnį rangovas turi teisę reikalauti apmokėti už faktiškai atliktus darbus, kai rangos sutartis yra nutraukiama iki darbų rezultato priėmimo. Teismas dėl šios nuostatos taikymo nepasisakė, nors atsakovė šia nuostata rėmėsi. Sutarties nutraukimo metu ieškovė žinojo, jog matavimo darbai yra atlikti, nes kaip savininkė kartu su kitais bendrasavininkais buvo pasirašiusi atsakovės parengtų sklypų projektuose. Visi atsakovės darbai buvo atlikti daugiau nei prieš 5 metus ir su šiais darbais tiek ieškovė, tiek kiti bendrasavininkai buvo tinkamai supažindinti 2007 m. Bylos iškėlimo metu jau buvo praleistas terminas darbų trūkumams nustatyti, taip pat buvo praleistas senaties terminas. Tačiau teismas visų šių aplinkybių tinkamai neįvertino ir senaties termino netaikė, nors atsakovė buvo pareiškusi tokį prašymą.

5) Sprendime nepagrįstai teigiama, jog byloje nėra objektyvių įrodymų, pagrindžiančių atsakovės argumentus dėl darbų didesnės apimties ir bendros 15 000 Lt kainos. Tai, kad sklypo objektyviai nėra galima padalyti į keturis lygiaverčius sklypus, nebuvo galima nustatyti iš ieškovės pateiktos pirminės informacijos bei dokumentų. Visi darbai, kurie turės būti atlikti, paaiškėjo tik nuvykus į sklypo vietą. Tuo tarpu pirminė darbų kaina (9 000 Lt) buvo nurodyta už sklypo padalijimą į keturis sklypus ir kitų keturių jau minėtų sklypų kadastrinių matavimų atlikimą. Akivaizdu, kad net dvigubai padidėjus atidalytinų sklypų skaičiui – nuo keturių sklypų iki aštuonių sklypų – kaina taip pat padidėjo. Ieškovė tai suprato ir negalėjo to nesuprasti. Atsakovė nurodė, kad už visus darbus iš viso turės būti sumokėta 15 000 Lt. Vadinasi, paaiškėjus, kad turės būti atlikti kiti darbai, nei buvo manyta anksčiau, buvo sudaryta nauja rangos sutartis, pakeitusi ankstesniąją. Atsakovė atliko tik tiek darbų, už kiek faktiškai ieškovė buvo sumokėjusi, o kitų darbų atlikimą sustabdė iki tol, kol ieškovė patvirtins, kad sutinka sumokėti 15 000 Lt už visus darbus. Atsakovė teismui pateikė įrodymus, kokia kaina sutarties sudarymo metu šioje verslo srityje buvo įprasta imti už tokį pat įvykdymą atitinkamomis aplinkybėmis. Tačiau teismas šių įrodymų nevertino.

6) Ieškovė yra tik dalies materialinio teisinio santykio dalyvė (yra tik sklypo bendraturtė), o kiti to paties materialinio teisinio santykio dalyviai (kiti bendraturčiai) ne tik, kad nesikreipė į teismą dėl savo galimai pažeistų teisių gynimo, bet ir apskritai nėra pareiškę jokių pretenzijų atsakovei, taip pat nėra ieškovės tinkamai įgalioję pareikšti kokias nors pretenzijas ar ieškinį jų vardu. Ieškovė neturėjo teisės pareikšti ieškinio tokioje apimtyje, t.y. ji neturėjo teisės kreiptis į teismą dėl kitų asmenų teisių galimo pažeidimo, nebūdama šių asmenų tinkamai įgaliota.

Ieškovė D. S. atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą nesutinka su skundu, prašo palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. sprendimą nepakeistą. Nurodo, jog teismas tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus konstatuodamas, kad sutartis tarp šalių buvo sudaryta būtent 2007 m. gegužės mėn. Byloje yra įrodyta, kad ieškovė, kaip paslaugos gavėja, vartotoja, 2007 m. gegužės mėnesį kreipėsi į atsakovę dėl 2,5 ha ploto žemės sklypo padalinimo tarp 4 savininkų į lygiaverčius sklypus, padaryti jų geodezinius matavimus per kiek įmanoma trumpesnį terminą, taip pat atlikti kito 1,06 ha sklypo geodezinius matavimus. Kadangi minėtas sklypas priklausė bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis priklausė M. K., B. K., A. B. ir sutuoktiniams D. ir H. S., ieškovė visų savininkų vardu kreipėsi į atsakovę, kad padalintų sklypą tarp šių 4 savininkų. Ieškovė neišmano žemės sklypų dalinimo procedūros, dėl to ir kreipėsi į atsakovę, kaip į šios srities specialistę. Atsakovė, būdama savo srities specialistė, išklausiusi ieškovės pageidavimą, išanalizavusi ieškovės pateiktus dokumentus, nurodė, kad minėti darbai ieškovei kainuos 7 000 Lt – 2 550 Lt už 1,06 ha sklypo geodezinius matavimus ir 4 450 Lt už 2,5 ha ploto žemės sklypo padalinimą ir geodezinius matavimus. Būtent po 2007 m. gegužės mėnesio ieškovė kreipėsi dėl leidimų išdavimo ir projektavimo sąlygų. Tai taip pat patvirtina šalių konkliudentiniai veiksmai, kadangi ieškovė atsakovei sumokėjo pinigus, o atsakovė savo ruožtu važiavo į minėtą žemės sklypą ir atliko apžiūrą, o vėliau matavimus. Kaip jau buvo minėta žemės sklypas dėl kurio dalinimo tarėsi šalys, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 4 savininkams. Dėl to ieškovė ir kreipėsi į atsakovą su prašymų padalinti minėtą sklypą tarp 4 jo savininkų, nedetalizuodama padalinimo būdo, t.y. į kiek savarankiškų sklypų turi būti padalintas minėtas sklypas. Būtent tai ir buvo susitarimo dalyku. Atsakovė, susipažinusi su visais reikiamais dokumentais bei nuvykusi į sklypo buvimo vietą, turėjo suprasti, kad sklypo į 4 lygiaverčius sklypus padalinti nėra galimybės. Tačiau atsakovė vis tiek parengė sklypo matavimus pagal teisės aktų reikalavimus neatitinkantį leidimą ir projektavimo sąlygas, bei perdavė juos Vilniaus rajono savivaldybei suderinimui. Sužinojusi, kad sklypas gali būti padalintas tik į 8 lygiaverčius sklypus bei susisiekusi su ieškove, ji nieko nepranešė apie tai, kad darbai pabrangs.

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Byloje kilo ginčas dėl tinkamo rangos sutarties vykdymo termino, duomenų apie darbų kainą tinkamo atskleidimo užsakovui bei rangovo atsakomybės už pernelyg ilgai neatliekamus darbus.

Byloje nustatyta, kad 2007 m. ieškovė su atsakove sudarė žodinę sutartį, pagal kurią atsakovė įsipareigojo 2,5 ha žemės sklypą padalinti keturiems savininkams į lygiaverčius sklypus, padaryti jo geodezinius matavimus per kiek įmanoma trumpesnį terminą, taip pat atlikti kito 1,06 ha sklypo geodezinius matavimus, o ieškovė įsipareigojo už visus prieš tai išvardintus darbus sumokėti 7 000 Lt. Ieškovė nurodytą sumą sumokėjo atsakovei, tačiau dėl atliktų darbų kokybės, terminų bei galutinės kainos tarp šalių kilo ginčas, todėl ieškovė nutraukė sutartį ir pareikalavo grąžinti sumokėtus 7 000 Lt (2 027,34 Eur).

Pirmos instancijos teismas iš esmės teisingai nustatė, kad tarp šalių susiklostė rangos (CK 6.644 straipsnis) bei projektavimo ir tyrinėjimo darbų rangos teisiniai santykiai (CK 6.700 straipsnis). Tačiau teismas taip pat turėjo atsižvelgti į tai, kad ieškovė į atsakovę kreipėsi dėl jai ir kitiems bendrasavininkams priklausančio sklypo atidalijimo tam, kad galėtų juos naudoti savo reikmėms. Atsakovė yra juridinis asmuo, kuris verčiasi sklypų matavimo ir projektavimo veikla ir gauna už tai pajamas. Todėl pirmos instancijos teismas turėjo šalių teisiniams santykiams taikyti ir CK 6.672-6.680 straipsnius, reglamentuojančius vartojimo rangos sutartis ir jų vykdymą.

Atsakovė apeliaciniame skunde ginčija pirmos instancijos teismo padarytą išvadą, jog rangos sutartis buvo sudaryta 2007 m. gegužės mėnesį, taip pat, jog atsakovė įsipareigojo žemės sklypą padalinti tarp keturių savininkų į lygiaverčius žemės sklypus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje nėra teisiškai reikšminga aplinkybė, ar sutartis buvo sudaryta 2007 m. gegužės ar rugpjūčio mėnesį, taip pat, ar šalys tarėsi dalinti žemės sklypą į keturis žemės sklypus ar keturiems savininkams. Atsakovė, nesudarydama su ieškove rašytinės sutarties, kurioje būtų aiškiai aptartos visos sutarties sąlygos bei būtų aiškiai apibrėžta šios sutarties sudarymo data ir jos įvykdymo terminai bei kaina, pati prisiėmė riziką, jog kilusio ginčo atveju teismas šalių sutartinius santykius nustatys pagal byloje esančių įrodymų visumą.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė reiškia, kad ginčo šalys privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai). Teismas turi vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu įrodinėjamų aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus.

Nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, jog 2007 m. birželio 7 d. ieškovei buvo išduotas Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus leidimas rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, 2007 m. liepos 27 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijos planavimo skyrius parengė žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto darbų atlikimo planavimo sąlygas. Minėtuose dokumentuose buvo aiškiai nurodyta, jog Leidimas ir Sąlygos yra išduoti žemės ūkio paskirties sklypo padalinimui į keturis sklypus. Šie dokumentai buvo pateikti atsakovei 2007 m. rugpjūčio mėnesį. Taip pat nėra ginčo, jog atsakovės darbuotojai 2007 m. rudenį buvo nuvykę į ieškovės žemės sklypą, atliko jame matavimus ir 2007 m. lapkričio 14-18 d. pateikė parengtus Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktus pasirašyti ieškovei ir kitiems sklypo bendrasavininkams. Tuo tarpu ieškovė atsakovei iki 2007 m. lapkričio 13 d. sumokėjo 7 000 Lt už atliktus darbus. Taigi, atsakovei 2007 m. lapkričio mėnesį buvo žinoma, kad Leidimas ir Projektavimo sąlygos buvo išduotos sklypo padalinimui į keturis žemės sklypus, taip pat atsakovės vadovas buvo nuvykęs į sklypo vietą ir buvo susipažinęs su realia situacija, tai yra faktiniu kelių išsidėstymu sklype. Atsakovė, turėdama licenciją rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus, privalėjo išmatyti Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus, reglamentuojančius žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimą, todėl turėjo arba formuoti tik keturis žemės sklypus pagal išduotą Leidimą bei Sąlygas, arba, negalėdama to tinkamai atlikti dėl faktinio kelių išsidėstymo, privalėjo informuoti ieškovę apie būtiną Leidimo bei Sąlygų keitimą ir galimą atliktinų projektavimo ir matavimo darbų kainos padidėjimą. Tačiau atsakovė šios pareigos neįvykdė ir savo rizika atliko matavimus, priėmė iš ieškovės pinigus už darbą bei pavedė IĮ S. L. įmonei pagal 2007 m. birželio 7 d. leidimą ir 2007 m. liepos 27 d. sąlygas rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo (atidalijimo) projektą, kuris 2009 m. birželio 9 d. buvo pateiktas Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui. Šią aplinkybę patvirtina Vilniaus rajono savivaldybės 2009 m. liepos 2 d. raštas apie tai, kad atsakovės parengtas sklypo padalinimo projektas neatitinka 2007 m. birželio 7 d. leidimo ir 2007 m. liepos 27 d. sąlygų, bei Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2009 m. liepos 20 d. raštas, kuriuo atsakovė pakartotinai informuojama, jog pateiktame derinti projekte abiejose kelio pusėse yra suprojektuota po keturis sklypus, nors leidimas juos dalyti ir projektavimo sąlygos parengtos į keturis sklypus.

Pažymėtina, kad šios aukščiau nurodytos aplinkybės ieškovei buvo atskleistos tik 2011 m. balandžio 19 d. Todėl ieškovė 2011 m. liepos 5 d. pakartotinai gavo Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus leidimą rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, o 2011 m. rugsėjo 14 d. pakartotinai gavo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijos planavimo skyriaus žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto darbų atlikimo, planavimo sąlygas. Šalių paaiškinimai bei byloje esanti ikiteisminio tyrimo medžiaga patvirtina, kad pagal naujai gautą Leidimą ir Projektavimo sąlygas turėjo būti projektuojami aštuoni žemės sklypai, vietoje anksčiau numatytų keturių, todėl galutinė darbų kaina išaugo iki 15 000 Lt. Tariantis su atsakove, ieškovei iš pradžių buvo aktuali darbų kaina, todėl nurodyta naujoji kaina ieškovei buvo akivaizdžiai per didelė. Tuo tarpu egzistuojantis už 7 000 Lt atsakovės parengtas projektas Vilniaus rajono savivaldybės buvo pripažintas netinkamu, todėl tokio atsakovės atlikto darbo ieškovė negalėjo naudoti pagal paskirtį.

Pagal CK 6.62 straipsnio 2 dalį, jeigu viena šalis prievolės pagal dvišalę sutartį nebegali įvykdyti dėl tokios aplinkybės, už kurią ji atsako, o kitko nenumato įstatymai ar sutartis, antra šalis turi teisę atsisakyti sutarties ir reikalauti grąžinti visa, ką ji įvykdė, taip pat atlyginti dėl sutarties neįvykdymo patirtus nuostolius. Pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus. Pagal CK 6.256 straipsnio 4 dalį, kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai nenumato ko kita. Pagal CK 6.674 straipsnio 1 dalį rangovas iki sutarties sudarymo privalo suteikti užsakovui būtiną ir teisingą informaciją apie siūlomus darbus, jų rūšis, kainą, apmokėjimo formą, taip pat, jeigu užsakovas prašo, kitus su sutartimi ir atliekamu darbu susijusius duomenis. Pagal šio straipsnio 2 dalį užsakovas turi teisę nutraukti sutartį neapmokėdamas už atliktus darbus bei reikalauti atlyginti nuostolius, jei dėl rangovo pateiktos informacijos nepakankamumo ar netikslumo buvo sudaryta sutartis atlikti darbą, pagal savo savybes neatitinkantį, ką užsakovas turėjo omenyje. Nustatytos bylos aplinkybės patvirtina, kad atsakovė, susipažinusi su ieškovės pateiktu Leidimu ir Projektavimo sąlygomis bei matydama faktinę žemės sklypo situaciją, laiku neinformavo užsakovės apie tai, kad pagal egzistuojančias sąlygas turi būti projektuojami aštuoni žemės sklypai, o tam reikia naujo Leidimo bei Sąlygų, taip pat kaina už tokius darbus turi būti didesnė. Atsakovė savo rizika ėmėsi matavimo darbų bei parengė Leidimo bei Sąlygų neatitinkantį sklypo atidalinimo projektą, kuriam Vilniaus rajono savivaldybė negalėjo pritarti, ir už tai paėmė iš ieškovės užmokestį. Akivaizdu, kad toks atsakovės parengtas projektas negalėjo būti patvirtintas, o pagal iš naujo išduotą Leidimą ir Projektavimo sąlygas atliktinų darbų kaina ieškovei tapo per didelė. Todėl pripažintina, kad dėl atsakovės pateiktos informacijos nepakankamumo bei netikslumo buvo sudaryta sutartis atlikti darbą, pagal savo savybes neatitinkantį to, ką ieškovė turėjo omenyje. Nors pirmos instancijos teismas pripažino, kad ieškovei sumokėta 7 000 Lt suma turi būti grąžinta pagal CK 6.658 straipsnio 2 dalies nuostatas, tai yra dėl to, kad rangovas nepradeda laiku vykdyti sutarties arba atlieka darbą taip lėtai, kad jį baigti iki termino pabaigos pasidaro aiškiai negalima. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, remdamasis aukščiau nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, kad esminį sutarties pažeidimą, dėl kurio atsakovė privalo grąžinti ieškovei sumokėtą sumą, sudaro CK 6.674 straipsnyje numatytos rangovo pareigos pateikti užsakovui tinkamą informaciją, tai yra, kad pirminis Leidimas ir Sąlygos neatitinka faktinių sklypo savybių, o pagal naujai išduotą Leidimą ir Sąlygas darbų kaina bus dvigubai didesnė, neatlikimas.

Pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė, kreipdamasi į atsakovę, veikė kaip visų sklypo bendrasavininkų atstovė, todėl ji byloje yra tinkama ieškovė. Atsakovė žinojo apie kitus žemės sklypo bendrasavininkus, tačiau savo rizika neparengė rašytinės žemės sklypo matavimo ir projektavimo darbų sutarties su visais žemės sklypo bendrasavininkais, visus darbus derino ir mokėjimus priėmė tik iš ieškovės.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliacinio skundo argumentai nepripažintini pagrįstais. Pirmosios instancijos teismas atskleidė bylos esmę, teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Ieškovė pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinio proceso metu atlyginimo. Ieškovė sumokėjo 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą. Nurodyta išlaidų advokato pagalbai suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių 8.11 punkto nustatyto maksimalaus 955,63 € dydžio už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 200 Eur.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-331 str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės UAB „Azimutas“, j.a.k. 122003548, ieškovei D. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą.