Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Pukinskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. J., a. k. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2023 m. liepos 4 d. nutarimo Nr. RV-25-2187 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikymo nuteistajam R. J., a. k. (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. J. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 11 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu dvylikai metų. Panevėžio apygardos teismo 2018 m. birželio 7 d. nutartimi R. J. Panevėžio apygardos teismo 2012 m. sausio 11 d. nuosprendžiu paskirta ir nesumokėta 22 MGL (828,31 Eur) dydžio bauda pakeista areštu vienuolikai parų. Panevėžio apygardos teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartimi, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, Panevėžio apygardos teismo 2018 m. birželio 7 d. nutartimi R. J. paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 11 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta subendrinta dvylikos metų vienuolikos dienų laisvės atėmimo bausmė.

Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2014 m. lapkričio 25 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2026 m. gruodžio 6 d. Neatlikta bausmės dalis 2023 m. birželio 28 d. – 3 metai 5 mėnesiai 8 dienos. Nuteistasis du trečdalius jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atliko 2022 m. gruodžio 2 d.

Skundas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, išnagrinėjęs bylą konstatuoja, jog Komisijos nutarimas pagrįstas ir teisėtas, naikinti jo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės, t. y. kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. BVK 83 straipsnyje yra numatytas sąrašas aplinkybių, kurioms esant asmenys negali būti paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos lygtinai.

Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes (formalųjį lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindą, padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.) galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje. BVK 4 straipsnyje įtvirtinti bausmių vykdymo individualizavimo bei teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principai, kurių pagalba turi būti vertinamas nuteistojo elgesys ir galimybė jį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, esant pagrindui manyti, kad jis integruosis į visuomenę bei būdamas laisvėje laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis R. J. 2022 m. gruodžio 2 d. atliko du trečdalius įstatymo nustatytos paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, be to, nėra nustatyta BVK 83 straipsnyje nurodytų aplinkybių, kurioms esant R. J. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos negalėtų būti taikomas. Taigi, yra formalus pagrindas svarstyti klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinas ir materialusis lygtinio paleidimo pagrindas – nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika turi būti žema arba turi būti nustatyta, kad jis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką.

Atlikus nuteistojo R. J. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą pagal OASys metodiką nustatyta, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė. Nustačius, jog nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, nuteisto asmens pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Taigi, būtina nustatyti akivaizdžius nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius laisvės atėmimo vietų įstaigoje, kurie turi būti įtikinantys, kad bausmės tikslai šiuo metu jau iš esmės yra pasiekti ir būdamas nestruktūrizuotoje aplinkoje nuteistasis sugebės savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad 2018 m. gruodžio 10 d. atlikus pirminį nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą R. J. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamumo rizika, 2022 m. lapkričio 23 d. atlikus pakartotinius nusikalstamo elgesio rizikos vertinimus, buvo nustatyta nepakitusi vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, 2023 m. birželio 9 d. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Atsižvelgus į nurodytus duomenis, teismas neturi pagrindo daryti išvadą, kad R. J. pakartotinio nusikalstamumo rizikos rezultatai yra nuosekliai ir akivaizdžiai mažėjantys.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka nuo 2014 m. lapkričio 25 d., Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu 2019 m. rugpjūčio 24 d. perkeltas iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ojo sektoriaus į Vilniaus pataisos namus. Bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis. R. J. po paleidimo iš laisvės atėmimo vietos įstaigos planuoja dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nuteistasis pateikė 2022 m. birželio 16 d. pažymą, kurioje nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ priims R. J. dirbti (duomenys neskelbtini). Šiuo metu nuteistasis mokosi (duomenys neskelbtini), sieks įgyti (duomenys neskelbtini) specialybę. 2023 m. birželio 8 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Finansų skyriaus pažymoje nurodyta, kad įstaiga nuteistojo vykdomųjų dokumentų dėl skolos išieškojimo neturi. R. J. (duomenys neskelbtini) Vilniaus mokymo centre įgijo vidurinį išsilavinimą, 2019 m. dalyvavo projekte „Išgirsti. Suprasti. Keisti“, visuomenės nepakantumo korupcijai bei pilietiškumo ugdymo 4 valandų trukmės mokymuose, 2019 m. dalyvavo individualiame pokalbyje su specialistu aptariant kriminalinės subkultūros prevenciją įkalinimo įstaigoje, nuo 2022 m. rugsėjo pradėjo mokytis (duomenys neskelbtini), rodo iniciatyvą dalyvaudamas pozityvaus užimtumo priemonėse. R. J. palaiko socialinius ryšius su tėvais, sese telefoniniais skambučiais, lankomas pasimatymų metu bei rašydamas laiškus, neseniai sudarė santuoką su R. Š., jos yra lankomas trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų metu. Šios aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir patvirtina, kad jis savo elgesį koregavo tinkama linkme, tačiau vien šių teigiamai apibūdinančių nuteistąjį duomenų nepakanka spręsti, jog nuteistojo pastangos integruotis į visuomenę ir pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką jau šiuo metu yra pakankamos. Šios aplinkybės nelaikytinos išimtinėmis, o tik rodo teigiamą paskirtos bausmės poveikį nuteistojo elgesiui, jo motyvaciją keistis, tuo tarpu lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos gali būti taikomas tik tada, kai yra jokių abejonių nekeliantis pagrindas manyti, kad asmuo pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai.

Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, tačiau visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teismo vertinimu, šiuo metu vis dar nėra pakankama jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Pažymėtina, kad bausmės atlikimo metu R. J. nedirba, 2018 m. lapkričio 26 d. atvykęs į Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją nurodė, kad atsisako dirbti pataisos įstaigos administracijos pasiūlytą darbą, kadangi jo draugai atlikinėjo laisvės atėmimo bausmes būriuose, kuriuose nuteistieji nedirba, o jei jis dirbtų, tai būtų paskirtas gyventi į dirbančiųjų nuteistųjų būrį. Bausmės atlikimo metu ne kartą baustas drausmine tvarka, nes atsisakė tvarkyti bendro naudojimo patalpas pagal nuteistųjų budėjimo grafiką. R. J. laisvėje nevengė įsitraukti į rizikingas situacijas, siekti savo asmeninių tikslų neteisėtais būdais ir priemonėmis. R. J. teistas 6 kartus, jo nusikalstamose veikose dominuoja turtinio pobūdžio veikos. Nors R. J. anksčiau tris kartus atlikinėjo laisvės atėmimo bausmes, tačiau išvadų nepadarė, pakartotinai vykdė nusikalstamas veikas bei nesiekė keisti savo gyvenimo stiliaus ar socialinio rato, R. J. dauguma nusikaltimų įvykdyti kartu su bendrininkais. Nors šiuo metu R. J. galiojančių nuobaudų neturi, tačiau per visą bausmės atlikimo laiką 9 kartus baustas drausmine tvarka, be kita ko, ir už tai, kad bendru sutarimu ir vieningais veiksmais kėlė masinius neramumus, ir kartą skatintas, nes nepriekaištingai elgėsi, dalyvavo piešinių konkurse Karaliaus Mindaugo karūnavimo proga, baudų metimo varžybose užėmė pirmą vietą. Nors nuteistasis geba pažinti savo elgesio ypatumus, tačiau patyrė sunkumų juos koreguoti, savo elgesio suvaržyti negebėjo.

Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodyta, kad nuteistasis išreiškia poreikį po paleidimo iš laisvės atėmimo vietos įstaigos realizuoti save socialiai priimtinais būdais, taip pat jaučia poreikį labiau kontroliuoti savo elgesį bei atsakingiau vykdyti nustatytus reikalavimus. Pastaruoju metu yra stebimas atsakingesnis, disciplinuotesnis nuteistojo elgesys, tačiau prie nuteistojo kriminogeninių statinių veiksmų nurodyti didelis teistumų skaičius sulaukus pilnametystės, vengimas vykdyti teismo įpareigojimą sumokėti baudą, būdingas turtinių nusikaltimų modelis. Prie dinaminių kriminogeninių veiksmų nurodyti darbinės patirties stygius, neigiama nuostata į darbą, nuolatinė veika, skatinanti nusikalstamumą, dauguma nusikaltimų įvykdyta kartu su bendrininkais, sunkumai atpažinti problemas, neteisėti problemų sprendimo būdai, nepakankamas savo elgesio pasekmių vertinimas, gyvenimo stiliaus ypatumai, neskatinantys prosocialaus elgesio raiškos, impulsyvus elgesys, orientavimasis į asmeninės naudos bei galimybių siekimą, būdingos tam tikros kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos, neigiamos nuostatos į priežiūrą ir apribojimus, tam tikro lygmens neigiamos nuostatos visuomenės atžvilgiu.

Pažymėtina, jog sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo, neapsiribotina tik atliktos bausmės dalimi, įvykdytomis socialinėmis reabilitacijos programomis, nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą taip pat reikia vadovautis paskirtos bausmės tikslais, įtvirtintais BK 41 straipsnyje, bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais. Teismas mano, kad šiuo atveju negalima remtis tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančiais duomenimis ir visiškai nekreipti dėmesio, be kita ko, į pačios bausmės paskirtį, kas prieštarautų teisingumo principui. Šiuo atveju svarbus ir visuomenės saugumo interesas, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo atliktų adekvačią jo padarytai nusikalstamai veikai bausmę, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Visuomenės interesas reikalauja, kad nusikalstamas veikas padaręs asmuo atliktų jo padarytoms nusikalstamoms veikoms adekvačią bausmę, kuri paveiktų nuteistąjį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, o tuo pačiu būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Teismas sprendžia, kad lygtinis nuteistojo paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos šiuo metu neužtikrins bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo. Tuo pačiu teismas neturi pagrindo neabejotinai išvadai, jog nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals.

Įvertinęs pirmiau nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad šiuo metu dar nėra pagrindo manyti, kad R. J. pakankamai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals ir toks nuteistojo paleidimas užtikrins bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą, taigi nėra pagrindo tenkinti nuteistojo R. J. skundo dėl Vilniaus kalėjimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2023 m. liepos 4 d. nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikymo nuteistajam R. J. Nr. RV-25-2187.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo R. J. skundą dėl Vilniaus kalėjimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2023 m. liepos 4 d. nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikymo nuteistajam R. J. Nr. RV-25-2187.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.