- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-14
- Bylos Nr.
- eAN2-68-870/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-52-3-00424-2018-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Virginija Liudvinavičienė
- Pareiškėjas
- UAB „I.“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Liudvinavičienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjo UAB „I.“ direktoriaus V. U. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. gruodžio 13 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono Pirmojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo 2018 m. rugpjūčio 31 d. nutarimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. 2018 m. liepos 24 d. pareiškimu UAB „I.“ atstovas A. C. kreipėsi į Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK, nurodydamas, kad apribotas patekimas į panaudos pagrindais naudojamą sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini). Prašo įpareigoti teritorijos savininką patraukti betono blokus nuo įėjimo į minėtą sandėlį.
2. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK 1-ojo veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas S. Č. 2018 m. rugpjūčio 31 d. nutarimu nutraukė administracinio nusižengimo bylos teiseną, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kadangi medžiagoje surinktų duomenų nepakanka konstatuoti, jog A. B. ar R. B. padarė ANK 518 straipsnyje numatytą nusižengimą.
Šalies argumentai
3. Nesutikdamas su vyresniojo tyrėjo nutarimu, UAB „I.“ direktorius V. U. skundu kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismą. 2018 m. gruodžio 13 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nutartimi pareiškėjo skundas buvo netenkintas.
4. Skundu Vilniaus apygardos teismui pareiškėjas – UAB „I.“ direktorius V. U. prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. II-259-834/2018 ir Vilniaus rajono PK 1-ojo veiklos skyriaus vyr. tyrėjo nutarimą Nr. 57.AUR-N-1326-2018.
5. Nurodo, kad Pareiškėjas panaudos sutarties pagrindu naudoja pastatą, esantį Vilniaus r., Pagirių sen., Pagirių k. Pastatas yra pastatytas ant Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausančios žemės, kurią nuomoja AB „S.“, priešais jį stovi kitas pastatas, kuris priklauso UAB „S.k.“. Pareiškėjui pradėjus naudotis pastatu, UAB „S.k.“ direktorius A. B. pradėjo reikalauti „mokesčio“ už naudojimąsi (privažiavimą prie pastato) bei nurodė nuomos mokesčio kainą – 2 000 Eur per mėnesį. Tokius nurodymus pastarasis duoda telefonu. Pareiškėjas, įvertinęs tokį pasiūlymą kaip neteisėtą, atsisakė mokėti nurodytą pinigų sumą, dėl ko A. B. informavo, jog Pareiškėjui yra draudžiama įžengti į jam priklausančią žemę bei naudotis jo turtu. Kiek žinoma Pareiškėjui, A. B. nurodė (duomenys neskelbtini) žvyro karjere dirbantiems darbuotojams (tikėtina – UAB „S.k.“ arba AB „S.“) Pareiškėjo pastato duris ir vartus užremti statybiniais gelžbetoniniais blokais, dėl ko patekimas į pastatą tapo neįmanomas.
6. Pareiškėjas nurodė, kad antstolis A. N. 2018 m. rugpjūčio 9 d. atliko faktinių aplinkybių konstatavimą ir 2018 m. rugpjūčio 16 d. surašė faktinių aplinkybių protokolą, kuriame pažymėjo ne tik trijose skirtingose vietose pastatytus ir blokuojančius kelią/įėjimą gelžbetoninius blokus, bet ir iš gretimo pastato į Pareiškėjo pastatą nukreiptą vaizdo stebėjimo kamerą. Pareiškėjo teigimu, A. B. atsisako patraukti minėtus blokus, kol pastarasis „nesumokės skolos“. Tokį A. B. elgesį Pareiškėjas vertina kaip savavaldžiavimą ir reketą, kadangi iki šiol jokių oficialių raštų ar kitokių pretenzijų dėl skolų nei pastato savininkas, nei nuomininkai nėra gavę.
7. Apelianto teigimu, nutarimą nutraukti teiseną priėmęs pareigūnas nenurodė daugelio svarbių bylai aplinkybių, taip pat neįžvelgė administracinio nusižengimo, nors, Pareiškėjo teigimu, tai akivaizdžiai yra nusikalstama veika. S. Č. nutarime nurodė tik prie vienų Pastato durų pastatytą betoninį bloką bei nutyli, jog iš kitos pusės esantys garažo vartai bei privažiavimas prie jų yra užstatyti dar keliais betoniniais blokais. Toks betoninių blokų išdėstymas, Apelianto nuomone, negali būti vertinamas kaip netyčinis veiksmas. Be to, A. B. patvirtino, kad pats liepė įmonės darbuotojui R. B. pastatyti blokus prie Pareiškėjo naudojamo pastato, kas dar labiau pagrindžia aplinkybę dėl neteisėtų A. B. veiksmų. Dėl tokių pastarojo veiksmų Pareiškėjas negali užtikrinti sandėliuojamo turto saugumo, įvežti turtą ar jį išvežti. Be to, pastate yra daug degių medžiagų, dėl ko, kilus gaisrui, dėl A. B. veiksmų priešgaisrinės tarnybos negalėtų pateikti į pastatą.
Atsiliepimas
8. Atsiliepimu į Pareiškėjo skundą Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK 1-ojo veikslo skyriaus vyresnysis tyrėjas R. V. prašo 2018 m. rugpjūčio 31 d. nutarimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti.
9. Nurodo, kad A. C. pareiškime buvo kalbama apie vieną betoninį bloką, kurį pastatė R. B.. Tiriant šį pareiškimą, per mėnesį UAB „I.“ nepateikė jokių naujų faktinių aplinkybių. Pats A. C. nei pareiškime, nei paaiškinime, kuris priimtas nesulaukus UAB „I.“ juristų medžiagos, neprašė pradėti ikiteisminio tyrimo ar administracinio nusižengimo teisenos, nepranešė, jog A. B. vykdė UAB „I.“ turto prievartavimą, atvirkščiai – patvirtino, kad blokas atitrauktas nuo įėjimo, patekimas į sandėlį atlaisvintas, turtinė žala nepadaryta. 2018 m. liepos 30 d. įvykio vietos apžiūros metu dalyvavo įmonės direktorius V. U., kuris susipažino su protokolu ir jį pasirašė, dėl kitų laukuose gulinčių blokų iš kitos pastato pusės pastabų nepateikė. Nurodo, kad UAB „I.“ dėl aptariamo pastato naudojimo į Vilniaus rajono savivaldybę ir NŽT nesikreipė, Registrų centre nebuvo duomenų, kad UAB „I.“ naudojasi minėtu pastatu, todėl pastarasis neturi leidimo naudotis sklypo dalimi, reikalinga privažiavimui prie pastato, nes prie pastato jokio kelio nėra, privažiuoti galima per smėlio karjero teritoriją, kurioje važinėja karjerą aptarnaujantis transportas. Taigi tikslu neleisti svetimam transportui važinėti minėta teritorija, A. B. telefonu liepė R. B. įmonės teritorijoje prie sandėlio pastatyti betoninį bloką.
10. Atsiliepime nurodoma, kad pagal 2018 m. spalio 5 d. UAB „I.“ skundą pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 2-2-00449-18 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 294 straipsnio 1 dalį, buvo nutrauktas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 212 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktais.
11. 2019 m. sausio 2 d. UAB „I.“ apeliaciniame skunde naujų aplinkybių nepateikė. Antstolio A. N. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole jokio kelio ar pravažiavimo prie pastato Nr. (duomenys neskelbtini nenustatyta, nuotraukose 6-9 nufotografuoti laukuose žolėmis apaugę blokai, vėžių nesimato. Prie šio pastato kelio nėra, todėl blokai kelyje neguli. Vėžės galėjo likti nuo savavališkai palikto automobilio MAZ, v/n (duomenys neskelbtini) kurį po AB „S.k.“ direktoriaus A. B. pareiškimo, parašyto 2018 m. birželio 8 d., patraukė V. U.. Tuomet betoniniai blokai jau gulėjo laukuose. Tuo tarpu, už degių medžiagų sandėliavimo taisyklių pažeidimus pirmiausia atsako sandėliavimu užsiimantis juridinis asmuo, degių medžiagų sandėliavimo pastatas turi atitikti nustatytus reikalavimus. Kilus gaisrui priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai betoninis blokas ar užrakinti vartais nebūtų kliūtis patekti į sandėlį.
12. Aukštesnės instancijos teismas, kaip tai numatyta ANK 652 straipsnio 1 dalyje, patikrinęs priimto skundžiamo teismo procesinio sprendimo administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą, sprendžia, kad pagrįstai administracinio nusižengimo teisena nutraukta, įvertinus, kad padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Padarydamas tokią teisinę išvadą, nutarimą priėmęs pareigūnas išsamiai įvertino visus byloje surinktus duomenis – UAB „I.“ atstovo parodymus, taip pat A. B., R. B. parodymus, rašytinius byloje surinktus duomenis, vertindamas tiek kiekvieną jų atskirai, tiek ir bendrame kontekste. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai paliko galioti 2018 m. rugpjūčio 31 d. policijos institucijos priimtą nutarimą. Kitaip vertinti nustatytų aplinkybių bei naikinti skundžiamą apylinkės teismo nutartį, policijos institucijos nutarimą aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo.
13. Motyvuodamas būtinumą pradėti administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 518 straipsnį, Pareiškėjas nurodo aplinkybes, susijusias su A. B. reikalavimu atsiskaityti už teikiamas turto nuomos paslaugas, o šiam nepaklusus tokiam reikalavimui, buvo apribotas patekimas į aptariamą pastatą, prie įėjimo padedant betoninius blokus. Būtent tokias aplinkybes Apeliantas vertina kaip savavaldžiavimą. Vis dėlto, kaip pagrįstai yra nurodoma policijos institucijos atsiliepime, pirminis UAB „I.“ pareiškimas, kurio pagrindu buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena, buvo susijęs su tuo, kad betono blokais buvo užtvertas įėjimas į UAB „I.“ panaudos pagrindais valdomą pastatą. Kreipdamasis į policijos pareigūnus, 2018 m. liepos 24 d. bendrovės atstovas prašė įpareigoti teritorijos savininkus betono blokus patraukti (b.l. 35). Prie pareiškimo yra pridėtos dvi nuotraukos, kuriose užfiksuotas įėjimas į pastatą bei prie durų padėtas betono blokas (b.l. 36, 37). 2018 m. liepos 30 d. buvo atlikta įvykio vietos apžiūra (b.l. 49-51). Jos metu buvo apžiūrėtas pastatas – sandėlis, esantis (duomenys neskelbtini pabaigoje, smėlio karjero teritorijoje. Užfiksuota, kad iš fasado pusės pastate yra metaliniai vartai, ant jų užrašas ir apsaugos firmos informaciniai lipdukai. Vartų durys užrakintos, yra pakabinama spyna, nuo vartų 1 metro atstumu ant žemės guli betoninis blokas. Šalia vartų stovi traktorius, kurio kaušas padėtas ant bloko. Prie apžiūros protokolo pridėtuose nuotraukose yra užfiksuotas betoninis blokas bei traktorius. Kaip pastebėjo atsiliepimą į skundą surašęs policijos pareigūnas, įvykio vietos apžiūra atliktas dalyvaujant Pareiškėjui V. U., tačiau jokių pastabų dėl atlikto procesinio veiksmo neišsamumo pateikta nebuvo. Nėra duomenų, kad Pareiškėjas būtų nurodęs ne tik kitus pastato įėjimus blokuojančius betono luitus, bet ir pateikęs informaciją apie santykius su A. B., t.y. kad pastarasis prašo sumokėti atitinkamą pinigų sumą už pastato nuomą ir patekimo į pastatą blokavimas yra sąlygotas šių aplinkybių.
14. Pažymėtina ir tai, kad 2018 m. rugpjūčio 14 d. rašytiniame paaiškinime A. Ch. nurodė, kad parašius pareiškimą policijai dėl to, jog betoninis blokas trukdo patekti į patalpą, vėliau šis buvo patrauktas ir patekimas į sandėlį atlaisvintas (b.l. 52-53). Iš esmės tokias pačias aplinkybes, t.y. kad blokas nuo įėjimo į sandėlį buvo patrauktas, tačiau tai padaryta vėliau, kadangi sugedo traktorius, patvirtino tiek A. B., tiek R. B. (b.l. 54-55, 56-57). Duomenų, kad UAB „I.“ buvo padaryta žala dėl to, kad prie įėjimo į sandėlio buvo padėtas betoninis blokas, pateikta nebuvo. Apeliaciniame skunde apsiribojama tik numanomomis, tikėtinomis aplinkybėmis, kad tai sudarytų kliūtį patekti į sandėlį, jeigu jame kiltų gaisras. Tačiau tokios aplinkybės savaime negali būti vertinamos kaip dėl neteisėtų veiksmų patiriama žala ANK 518 straipsnio prasme (pažymėtina, kad veiksmų kvalifikavimui pagal nurodytą normą būtina nustatyta, kad nepadaryta esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams). Nors 2018 m. rugpjūčio 16 d. antstolio A. N. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuota, kad prie įėjimo durų į pastatą (tų pačių, kurios užfiksuotos vyr. tyrėjo atliktame įvykio apžiūros protokole) vis dar guli šis blokas, tačiau nuo įėjimo durų jis yra patrauktas, taigi įeiti į patį pastatą netrukdo.
15. A. Ch. 2018 m. rugpjūčio 14 d. rašytiniame paaiškinime užsiminė, kad iš įmonės UAB „I.“ yra reikalaujama sumokėti 2 000 Eur už stovėjimą, tačiau plačiau šių aplinkybių nepaaiškino. Be to, kaip matyti, dėl tokių aplinkybių (dėl galimo turto prievartavimo ir savavaldžiavimo) buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris 2018 m. gruodžio 17 d. nutarimu nutrauktas. Taigi vertinti Pareiškėjo skunde nurodomas aplinkybes, susijęs su mokesčiu dėl naudojimosi pastatu prašymu, nėra pagrindo. Tuo tarpu, visos aplinkybės, susijusios su šiuo konkrečiu aptariamu įvykiu, t.y. 2018 m. liepos 24 d. užstatytu įėjimu į UAB „I.“ panaudos pagrindais valdomą pastatą – sandėlį, buvo išsamiai išnagrinėtos, vertinant, kad nei A. B., nei R. B. veiksmuose nėra ANK 518 straipsnyje numatyto pažeidimo sudėties. Darant tokia išvadą buvo išsamiai aptarti ir aptariamo pastato bei žemės sklypo nuosavybės klausimai, vertinant, kad A. B. nurodymu betono blokas buvo padėtas būtent jo įmonės teritorijoje. Tiek A. B., tiek R. B. patvirtino, kad toks veiksmas buvo atliktas siekiant neleisti po teritoriją važiuoti kitiems asmenims priklausančioms transporto priemonėms. Aukštesniojo teismo vertinimu, pagrįstai nenustatyta tyčia nurodytų asmenų veiksmuose trukdyti UAB „I.“ naudotis jų valdomu turtu, ir administracinio nusižengimo bylos teisena nutraukta. Tuo tarpu, dėl naudojimosi teritorija prie aptariamo pastato bei kiti tokio pobūdžio ginčai tarp UAB „I.“ atstovų bei apeliaciniame skunde nurodomų asmenų turėtų būti sprendžiami civilinio proceso tvarka.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
UAB „I.“ atstovo direktoriaus V. U. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. gruodžio 13 d. nutartį nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.