Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Jaliniausko, teisėjų Giedriaus Endriukaičio ir Evaldo Gražio, nerengdama teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo R. P. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Kybartų pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2015 m. spalio 27 d. nutarimą Nr. LK-246 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo“, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. P., gimęs (duomenys neskelbtini) Kauno apygardos teismo 2007 m. birželio 7 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. sausio 14 d. nuosprendžiu, pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje bei BK 266 straipsnio 1 dalyje. Už šių nusikaltimų padarymą, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, jam paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 11 (vienuolikai) metų. Ši bausmė, taikant BK 64 straipsnio 1, 3 dalis, subendrinta su Kauno apygardos teismo 2004 m. birželio 21 d. nuosprendžiu ir Lietuvos apeliacinio teismo 2004 m. rugsėjo 24 d. nutartimi paskirtomis bausmėmis ir R. P. paskirta galutinė bausmė – 12 (dvylika) metų laisvės atėmimo. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2006 m. spalio 11 d., bausmės pabaiga – 2018 m. spalio 11 d. Neatlikta bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dienai – 2 metai 11 mėnesių 14 dienų.

Nuteistasis, siekdamas lygtinio paleidimo, pateikė prašymą Komisijai lygtinai paleisti jį iš pataisos įstaigos. Komisija, atsižvelgdama į tai, kad nuteistasis įvykdė socialinės reabilitacijos ir nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo priemones, pastaruoju metu buvo du kartus paskatintas, bausmę atlieka lengvojoje grupėje, turi aiškiai suformuluotus tikslus, žino strategijas jų įgyvendinimui, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika žema, padarė išvadą, jog tikslinga nuteistajam švelninti teisinę padėtį ir nuteistąjį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 18 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2015 m. spalio 27 d. nutarimą Nr. LK-246 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos R. P., konstatuodamas, kad šiuo metu nuteistąjį lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos, būtų neįgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei būtų pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra, nes išvadai, jog šiuo metu lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos R. P. bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, nėra pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. P. skundas atmestinas.

BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal aptartą teisinį reguliavimą ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Šiame kontekste pažymėtina, kad iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo seka, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką vertinama ne tik esant vidutinei arba aukštai nusikalstamumo rizikai, bet ir tuomet, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. P. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs daugiau nei įstatymo nustatytą minimalią paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas leidžia svarstyti sprendimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. 2015 m. spalio 15 d. atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad R. P. priklauso žemos rizikos grupei – 29 balai (b. l. 10, 13). Tačiau, net ir esant žemai nusikalstamo elgesio rizikai, taip pat turi būti nustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nors nuteistasis skunde nurodo, kad jis per bausmės atlikimo laiką permąstė savo gyvenimą, jį pakeitė kardinaliai ir dabar stengiasi atsakingiau priimti sprendimus, aukštesniojo teismo nuomone, akivaizdžių jo pažangos veiksnių, praeityje lėmusių jo nusikalstamą elgesį, ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje jis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta.

Bylos duomenys patvirtina, kad nuteistasis iš tiesų savo elgesį koreguoja teigiama linkme, jis yra padaręs pozityvias išvadas dėl įvykdytų nusikalstamų veikų, jo elgesys gerėja, nuo 2013 m. kovo 28 d. jis laikomas nebaustu drausmine tvarka. Tačiau vis dar egzistuoja net trys kriminogeniniai veiksniai, prognozuojantys pakartotinį jo nusikalstamumą, t. y. ankstesni nusikalstami veiksmai, kriminalinių kompanionų įtaka ir netinkamas elgesio modelių pasirinkimas. Nors pirmasis kriminogeninis veiksnys yra gana statiškas ir nuteistasis bausmės atlikimo metu jo pakeisti praktiškai negali, visgi, ir kitus du veiksnius nuteistasis laisvės atėmimo metu nepakankamai siekia pašalinti. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis stengiasi nutraukti ryšius su asmenimis, kurie praeityje įtakojo jo nusikalstamą elgesį, tačiau, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog tai reiškia, kad jis vis dėlto per daugiau kaip devynerius laisvės atėmimo metus šių ryšių visiškai nenutraukė. Vadinasi, jo pastangos nebuvo pakankamos. Be to, iš Kybartų pataisos namų 2015 m. spalio 27 d. pažymos apie nuteistojo nuobaudas ir paskatinimus matyti, kad R. P., būdamas nuteistas ne pirmą kartą ir, be abejonės, žinodamas pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisykles, bausmės atlikimo sąlygas, bausmės atlikimo metu nesielgė nepriekaištingai, už ką septynis kartus buvo nubaustas drausminėmis nuobaudomis. Ši aplinkybė neabejotinai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, vertinant jo gebėjimą pasirinkti tinkamus elgesio modelius, prisitaikyti prie visuotinai priimtinų taisyklių bei paklusti nustatytai tvarkai ir reikalavimams. Pastebėtina, kad nuteistasis savo elgesį tinkama linkme pradėjo koreguoti tik artėjant terminui, kada galimas jo lygtinis paleidimas. Iki to laiko jis ne kartą pažeidinėjo pataisos namuose numatytą tvarką, o net keturi jo pažeidimai ir už juos skirtos nuobaudos yra susiję su apsvaigimu nuo narkotinių, psichotropinių medžiagų ar alkoholio pataisos namuose, dėl ko nuteistasis keturis kartus buvo uždarytas į baudos izoliatorių. Atsižvelgus į tai, kad R. P. buvo ir teistas už disponavimą narkotinėmis, psichotropinėmis medžiagomis, darytina išvada, jog jis yra linkęs į narkotinių bei psichotropinių medžiagų vartojimą, kas, neabejotinai, tik didina riziką ateityje nusikalsti. Todėl švelninti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės sąlygas, taikant lygtinį paleidimą jau šiuo metu, net ir atsižvelgiant į pamažu gerėjantį jo elgesį, nėra objektyvaus pagrindo. Aukštesniojo teismo manymu, toks sprendimas tik paneigtų baudžiamosios teisės esmę ir paskirtį, suformuotų nebaudžiamumo nuotaikas bei nepagarbą įstatymui.

Be to, R. P. siekiant lygtinio paleidimo, siūlytina pataisos namuose aktyviau ieškoti galimybių įsidarbinti ir tokiu būdu įgyti patirties gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis, sudaryti sąlygas po bausmės atlikimo reintegruotis į visuomenę. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų apie itin aktyvų nuteistojo siekį įsidarbinti pataisos namuose, o tai verčia abejoti, kad jis ir laisvėje sieks užsiimti prasminga veikla, dirbti, turėti legalų pragyvenimo šaltinį bei sėkmingai įsilieti į visuomenę.

Skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog Komisijos nutarime išdėstytos išvados iš esmės atitinka faktines aplinkybes, tačiau nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – nenustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų tikėtis, kad R. P. ateityje laikysis įstatymų ir savo tikslų sieks tik teisėtais būdais. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo R. P. skundą atmesti ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.