Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės Turto bankas, ieškinį atsakovei M. Z. dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe, tretieji asmenys – antstolė J. Ž., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, D. V., G. M..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. Iš ieškinyje nurodytų aplinkybių, nustatyta, kad nesant Centrinės hipotekos įstaigoje įregistruotų (duomenys neskelbtini) mirusio A. Z. palikimo priėmimo faktų (Testamentų registro išrašas, e. b. l. 5), ieškovė raštu kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos notarę dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo į palikėjui priklausiusį nekilnojamąjį ir kitą turtą. Kauno rajono 4-ojo notaro biuro notarė J. V. raštu buvo atsisakiusi išduoti palikimo perėjimo valstybei liudijimą, iki kol nebus nustatytas palikėjui priklausantis turtas. Dėl to Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose buvo iškelta ir 2024 m. liepos 25 d. išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-7973-959/2024, kurioje buvo nustatyta, kad ½ dalis buto esančio (duomenys neskelbtini), sąskaita AB SEB banke Nr. (duomenys neskelbtini) ir joje esančios piniginės lėšos, automobiliai „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Ford Scorpio“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausė A. Z., mirusiam (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise (e. b. l. 9–10).

6. Paveldėjimas, tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 1 dalis). CK 5.62 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, jeigu nei vienas iš įpėdinių nepriima palikimo. Ieškovei pasikreipus į notarų biurą dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo ir vykdant palikėjo palikimo paveldėjimo procedūrą paaiškėjo, kad A. Z. ir M. Z. santuokos metu, kuri buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) ir iki palikėjo įvykusios mirties nebuvo nutraukta (Gyventojų registro išrašai, e. b. l. 6, 42), 2004 m. vasario 4 d. pirkimo–pardavimo sutarties, sudarytos tarp atsakovės M. Z., kaip pirkėjos, ir V. J., kaip pardavėjo (e. b. l. 93–95, 96–97), pagrindu buvo įgytas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre (e. b. l. 7, 8) įregistruotas atsakovės M. Z. vardu.

7. Įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu. Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia mirus vienam iš sutuoktinių, taip pat nutraukus santuoką (CK 3.100 straipsnio 1 ir 4 punktai). Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Šios prezumpcijos, kaip ir bet kuri kita, gali būti paneigtos, įrodžius, kad tam tikras turtas yra asmeninė vieno iš sutuoktinių nuosavybė. Šiuo atveju faktą, kad patikslintame ieškinyje nurodytas turtas (½ dalis žemės sklypo) priklausė palikėjui asmeninės nuosavybės teise, įrodo atsakovės raštu išdėstyta pozicija dėl šio turto. Atsakovė į minėtą turtą nereiškia jokių pretenzijų, pareikštų reikalavimų neginčija. Todėl, spręstina, kad ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), buvo įgyta ir valdoma palikėjo A. Z. asmenine nuosavybės teise.

8. Ieškinį tenkinus, 114 Eur žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista CPK 83 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu, ir byloje susidariusios 40,10 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, priteisiami iš atsakovės valstybei (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis, 82 straipsnis, 92, 93, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263–268 straipsniais, 270–271 straipsniais, teismas

nusprendžia:

patikslintą ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti, kad ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), priklausė A. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusiam (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise.

Priteisti valstybei iš atsakovės M. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 114 Eur (vieno šimto keturiolikos eurų) žyminį mokestį, išaiškinant, kad žyminis mokestis mokamas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovės M. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 40,10 Eur (keturiasdešimties eurų 10 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos vieną iš surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5662.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.