Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-05-18 · Byla Nr. 2SA-120-553/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-05-18
Bylos Nr.
2SA-120-553/2011
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-20338-2010-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Neringa Švedienė, Loreta Lipnickienė, Aldona Tilindienė (pran.)
Kategorijos
  • 128.11pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2SA-120-553/2011Teisminio proceso Nr.: 2-01-3-20338-2010-5Procesinio sprendimo kategorija: 128.11; 122.4 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2011 m. gegužės 18 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Aldonos Tilindienės,kolegijos teisėjų Neringos Švedienės ir Loretos Lipnickienės,

kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo restruktūrizuojamos AB „Iglus“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo restruktūrizuojamos AB „Iglus“ skundas dėl antstolės A. P. veiksmų,

Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme buvo nagrinėjamas pareiškėjo restruktūrizuojamos AB „Iglus“ (toliau RAB „Iglus“) skundas dėl antstolės A. P. veiksmų. Pareiškėjas skundė antstolės A. P. 2010 m. lapkričio 19 d. patvarkymą Nr. 19-10548, kuriuo buvo sustabdytas 2010 m. lapkričio 12 d. patvarkymas- areštuoti UAB „Aido turtas“ pinigines lėšas ir saugoti skolininko atsiskaitomojoje sąskaitoje iki atskiro antstolio nurodymo. Nurodė, kad antstolis G. P. vykdė Panevėžio apygardos teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. 2010 m. lapkričio 12 d. turto aprašu buvo areštuotas UAB „Aido turtas“ priklausantis nekilnojamas turtas, kuris VĮ „Registrų centras“ pateiktais duomenimis įvertinas 131 799 704 Lt. Areštuotas turtas taip pat buvo įkeistas 42 863 762 eurų prievolei užtikrinti. Antstolis nustatė, kad kito turto UAB „Aido turtas“ neturi, todėl 2010 m. lapkričio 12 d. patvarkymu areštavo jam priklausančias lėšas, esančias kredito įstaigose. Antstoliui buvo pateikta 2009 m. gruodžio 8 d. Turto vertės nustatymo pažyma, kurioje nustatyta, kad suinteresuoto asmens nuosavybės teise valdomo turto vertė yra 187 900 000 Lt, o skola bankams 122 666 665, 41 Lt. Todėl antstolė A. P., pavaduodama nutartį vykdžiusį antstolį G. P., 2010 m. lapkričio 19 d. patvarkymu Nr. 19-10548 sustabdė 2010 m. lapkričio 12 d. patvarkymo dėl lėšų arešto galiojimą. Pareiškėjo nuomone, suinteresuotam asmeniui UAB „Aido turtas“ pateikus paprieštaravus dėl jam priklausančio turto įkainojimo, antstolė privalėjo paskirti ekspertizę areštuoto turto vertei nustatyti ir tik ekspertizės metu nustačius, kad areštuoto turto pakanka nutarčiai dėl laikinųjų apsaugos priemonių įvykdyti, panaikinti areštą piniginėms lėšoms. (b. l. 1-5).

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 16 d. nutartimi pareiškėjo restruktūrizuojamos AB „Iglus“ skundo dėl antstolės veiksmų netenkino. Nurodė, kad Panevėžio apygardos teismas, siekdamas išvengti ypatingai skolininkui žalingų padarinių (ūkinės veiklos sutrikdymo), nustatė nutarties vykdymo tvarką: nurodė areštuoti turtą, turtines teises ir tik nesant arba nepakankant - pinigines lėšas. Teismas konstatavo, kad antstolis galėjo areštuoti pinigines lėšas tik įsitikinęs, kad nutarties nepavyks įvykdyti areštavus turtą ir turtines teises. Todėl teismas vertino, kad antstolės veiksmai teisėti, t.y. kilus abejonei, kad yra areštuota iš esmės daugiau turto negu reikalauja teismo nutartis, pasielgė tinkamai sustabdžiusi patvarkymo dėl lėšų arešto galiojimą iki bus patikslinta areštuoto turto vertė. Pažymėjo, kad siekiant nustatyti tikslią areštuoto turto vertę, negalima vadovautis vien Nekilnojamojo turto registro duomenimis. Nekilnojamojo turto registre nurodoma masiniu būdu įvertinta turto vertė gali skirtis nuo individualios turto vertės, nes tai lemia rinkos pokyčiai, vertinimo pokyčiai ir pan. Nurodė, kad antstolė nebuvo gavusi skolininko prieštaravimų dėl turto vertės. Antstolės veiksmas, kurį skundžia pareiškėja buvo įtakotas ne skolininko valios, o antstolei suabejojus dėl turto aprašu areštuoto nekilnojamojo turto vertės (b. 38-40).

Šalies argumentai

Pareiškėjas restruktūrizuojama AB „Iglus“ prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės- panaikinti 2010 m. lapkričio 19 d. patvarkymą Nr. 19-10548. Tvirtina, kad CPK nenumato antstoliui galimybės patvarkymu sustabdyti patvarkymą. Gali būti sustabdoma tik vykdomoji byla. Mano, kad antstolis priimtą patvarkymą gali pakeisti arba panaikinti, bet nesustabdyti jo vykdymą. Neaiškus patvarkymo sustabdymo terminas, nes nurodoma, kad patvarkymas sustabdomas iki atskiro antstolio patvarkymo. Tokiu atveju neaišku, koks įvykis turi įvykti, kad 2010 m. gruodžio 12 d. patvarkymo vykdymas būtų atnaujintas. Tvirtina, kad jei, antstolis, pradėdamas vykdyti nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, neturi jokių duomenų apie skolininko turto vertę, antstolis areštuoja visą skolininko turtą ir lėšas iki turto vertės nustatymo, todėl antstolis turėjo remtis VĮ Registrų centro duomenimis. Teigia, kad iki ekspertizės atlikimo antstolis turi vadovautis ta turto verte, kuri buvo nustatyta iki ekspertizės skyrimo. Šiuo atveju areštuoto turto yra per mažai, dėl to pažeidžiami kreditoriaus interesai (b.l. 83-86).

Atsiliepimas

A. A. P. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė atskirąjį skundą atmesti, o Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad patvarkymas areštuoti pinigines lėšas buvo sustabdytas dėl to, kad buhalterinėje pažymoje nurodytas UAB „Aido turtas“ skolos likutis bankams 2010 m. lapkričio 18 d. buvo mažesnis nei turto apraše nustatyta aprašyto turto vertė. Be to, iš UAB „Aido turtas“ balanso matyti, jog įmonė turi ir kito brangaus materialaus turto už beveik 13,5 mln. litų. Antstolė atsižvelgė ir į Panevėžio apygardos teismo nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodytą areštuotino turto eiliškumą, nustatant, kad piniginės lėšos areštuotinos tik nepakankant kito turto (b.l .92-93).

UAB „Aido turtas“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo restruktūrizuojamos AB „Iglus“ atskirąjį skundą atmesti, o Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistą. Teigia, kad piniginių lėšų arešto galimybę Panevėžio apygardos teismas numatė tik išimtiniu atveju. Tvirtina, kad kol nėra atlikta ekspertizė antstolis vykdydamas 2010 m. spalio 26 d. Panevėžio apygardos teismo nutartį, ir be piniginių lėšų, dėl kurių arešto patvarkymas šiuo metu yra sustabdytas, yra aprašęs UAB „Aido turtas“ turto žymiai daugiau, nei jo pakaktų restruktūrizuojamai AB „Iglus“ ieškiniu reiškiamiems reikalavimams patenkinti. Nurodo, kad patvarkymo vykdymo klausimas iškilo vykdymo proceso metu, o pagal CPK 613 str. 1 d. visus tokius klausimus antstolis sprendžia patvarkymu.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi pateiktą civilinės bylos medžiagą, atskirojo skundo, atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas, tinkamai aiškino ir taikė laikinųjų apsaugos priemonių taikymą reglamentuojančias procesines bei materialines teisės normas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Panevėžio apygardos teismas 2010 m. spalio 26 d. nutartimi nutarė patenkinti restruktūrizuojamos AB „Iglus“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir areštavo atsakovės UAB „Aido turtas“ turtą 15 565 331,52 Lt sumai, nurodydamas arešto taikymo turtui eiliškumą ir tvarką (b.l. 6-7). A. A. P. 2010 m. lapkričio 19 d. Patvarkymu Nr. 19-10548 „Dėl 2010-11-12 patvarkymo areštuoti pinigines lėšas ir saugoti skolininko atsiskaitomojoje sąskaitoje Nr. 19-10413, vykdymo sustabdymo“ sustabdė 2010 m. lapkričio 12 d. patvarkymo areštuoti pinigines lėšas ir saugoti skolininko atsiskaitomojoje sąskaitoje Nr. 19-10413 vykdymą iki atskirojo antstolio nurodymo. Antstolė nurodė, kad 2010 m. lapkričio 12 d. buvo aprašytas skolininkui UAB „Aido turtas“ priklausantis nekilnojamasis turtas, kuris vadovaujantis VĮ Registrų centro duomenimis buvo įvertintas 131 799 704 Lt. 2010 m. lapkričio 12 d. patvarkymu Nr. 19-10413 buvo areštuotos UAB „Aido turtas“ priklausančios piniginės lėšos, esančios AB „Swedbank“, nes visas turto aprašu aprašytas turtas yra įkeistas 42 863 762 EUR sutartinei prievole užtikrinti, kurios dydis žymiai viršija VĮ Registrų centro nustatytą aprašyto turto vertę ir dėl šios priežasties aprašyto turto vykdomoms laikinosioms apsaugoms priemonėms užtikrinti ateityje gali neužtekti. 2011-11-18 UAB „Aido turtas“ pateikė 2009 m. gruodžio 8 d. Turto vertės nustatymo pažymą Nr. 10-11-18-2930, kurioje nustatyta, kad aprašyto turto rinkos vertė 2009 m. gruodžio 8 d. yra 187 900 000 Lt bei buhalterinę pažymą, kurioje nurodyta, kad pagal 2007 m. gruodžio 22 d. kredito sutartį Nr.07-150062-IN/07150064-KL su vėlesniais pakeitimais bei 2008 m. rugsėjo 15 d. skolos perkėlimo sutartį Nr. 07-150062IN/07-150064-KL, UAB „Aido turtas“ skola bankams 2010 m. lapkričio 18 dienai yra 122 666 665,41 Lt. Todėl antstolė įvertinusi tai, kad aprašyto turto vertė gali būti ženkliai didesnė nei VĮ Registrų centro nustatyta turto vertė, nutarė sustabdyti patvarkymo areštuoti pinigines lėšas vykdymą iki bus patikslinta aprašyto turto vertė (b.l. 8-9).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybės, nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normas, todėl priėmė pagrįstą sprendimą.

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas susijęs su tam tikrų ribojimų atsakovui taikymu. Tiek teismui taikant laikinąsias apsaugos priemones, tiek antstoliui vykdant teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtina siekti ieškovo ir atsakovo interesų pusiausvyros, kad atsakovui taikomi ribojimai būtų būtini, teisėti ir pagrįsti, užtikrintų ir atsakovo teisių bei teisėtų interesų apsaugą. Vykdydamas teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo antstolis privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos, taip pat privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisti kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų. Pagal CPK 148 str. 4 d., jeigu areštuojamas turto registre neregistruojamas kilnojamasis daiktas arba teismo nutarties dėl turto arešto taikymo priėmimo dieną nėra žinoma, kiek ir kokio turto turi atsakovas, tai teismo nutartyje išsamūs turto duomenys gali būti nenurodomi, o surasti ir aprašyti atsakovo turtą pavedama antstoliui. Pagal CPK 152 str. 4 d. tokias teismo nutartis antstolis vykdo teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka. Šią tvarką reglamentuoja CPK VI dalies „Vykdymo procesas“ normos. Sprendimų vykdymo instrukcija nustato vykdymo proceso normų taikymo tvarką (CPK 583 str. 1 d.). Pažymėtina, kad teismo nutartis dėl laikinosios apsaugos priemonės – turto arešto – taikymo savaime yra turto arešto aktas, t. y. dokumentas, kuriuo įforminamas valstybės institucijos (pareigūno) sprendimas priverstinai tam tikram laikui apriboti nuosavybės teises į turtą. Antstolis, vykdantis tokią teismo nutartį, neturi įgalinimų areštuoti turtą bei surašyti turto arešto aktą. Kaip jau buvo minėta, pagal CPK 148 str. 4 d. teismas antstoliui paveda tik surasti ir aprašyti turtą. CPK 675 str. 3 d. nustatyta, kad vykdydamas teismo (teisėjo) nutartį areštuoti turtą antstolis sudaro areštuojamo turto aprašą CPK 677 str. nustatyta tvarka. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2007).

Nagrinėjamu atveju antstolis vykdė nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Teismo nutartyje aiškiai buvo nurodyta, kad areštuojamas skolininko UAB „Aido turtas“ 15 565 331,52 Lt vertės nekilnojamasis ir/ar kilnojamasis turtas, o tik jo nesant ar nepakankant ieškiniui užtikrinti skolininko 15 565 331,52 Lt nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, areštuoti skolininko pinigines lėšas, esančias pas skolininką ar trečiuosius asmenis ir/ar skolininko banko ir/ar kitu kredito įstaigų atsiskaitomosiose sąskaitose, neviršijant pareiškimo sumos, t. y. 15 565 331,52 Lt. Todėl antstolis vykdydamas nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo visų pirma vykdymą nukreipė į skolininko nekilnojamą/kilnojamą turtą. Teisėjų kolegija pažymi, kad viena iš vykdymo proceso stadijų yra turto, į kurį nukreiptas išieškojimas, tinkamas įkainojimas. CPK 681 straipsnyje nustatytas reikalavimas antstoliui įkainoti turtą vykdant jo areštą. Antstolis areštuodamas skolininko turtą turi nepažeisti CPK 675 str. 2 d. ir 677 str. 2 d. nustatytų draudimų, kad negalima areštuoti ar aprašyti turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai skolai ir vykdymo išlaidoms padengti. Toks teisinis reguliavimas įpareigoja antstolį pagal 681 str. 1 d. įvertinti areštuojamą turtą rinkos kaina bei nustatyti areštuoto turto vertės ir išieškotinos skolos balansą. LR CPK 681 str. nustatyta, kad skolininko turtas turi būti įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. Pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą rinkos kaina – tai reliatyvus turto rinkos vertės patvirtinimas konkrečiame sandoryje; rinkos vertė – apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti parduotas turtas vertinimo dieną, sudarius norinčių turtą parduoti ir norinčių turtą pirkti asmenų tiesioginį komercinį sandorį po šio turto tinkamo pateikimo į rinką, jeigu abi sandorio šalys veiktų dalykiškai, be prievartos ir nesąlygojamos kitų sandorių bei interesų. Taigi, pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kaina. Teisinis reglamentavimas yra nustatytas taip, kad, taikant prievartinį skolininko nuosavybės teisių ribojimą ją priverstinai parduodant, būtų išvengta sumų, neatitinkančių paimamo turto vertės sumokėjimo, kas reikštų neproporcingą nuosavybės teisių apribojimą. Teisingas, įstatymų reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas, yra visų pirma antstolio tiesioginė pareiga. Teismų praktikoje konstatuota, kad šią pareigą antstolis privalo vykdyti nepaisant to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis. Įstatymo antstoliui nustatyta pareiga ir suteikta realių galimybių taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas, išieškotojo ir skolininko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, civilinė byla Nr. 3K-3-211/2007; civilinė byla Nr. 3K-3-604/2008; civilinė byla Nr. 3K-3-218/2009). Todėl kolegija sprendžia, kad antstolis pagrįstai sustabdė piniginių lėšų areštą, gavęs papildomus duomenis, paneigiančius VĮ Registrų centro duomenis, apie aprašyto nekilnojamojo turto vertę, nes jis turi pareigą nustatyti tikslią areštuotino turto vertę atitinkančią rinkos kainas ir nepažeisti teismo nutartyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo masto, o kartu ir šalių interesų pusiausvyros.

Tuo trapu apeliantas mano, kad antstolis, nustatydamas turto vertę, turėjo remtis VĮ Registrų centro duomenimis. Kaip jau buvo minėta, areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklės įtvirtintos CPK 681 straipsnyje, kurio 1 dalyje nurodyta, kad skolininko turtas turi būti įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę, o skolininkui ar išieškotojui prieštaraujant antstolio atliktam įkainojimui arba antstoliui kilus abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Todėl šiuo atveju kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad negalima vadovautis vien Nekilnojamojo turto registro išraše pateikiama vidutine turto rinkos verte, siekiant nustatyti tikslią areštuoto turto vertę. Juolab, kad antstolis turi pareigą įkainoti areštuotą turtą taip, kad įkainojimas atliktų galimas realias rinkos kainas, išieškotojo ir skolininko interesus. Esant šioms aplinkybėms, kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino antstolės veiksmus tinkamais, nutarus sustabdyti piniginių lėšų areštą, po to kai paaiškėjo naujos aplinkybės dėl jau aprašyto nekilnojamojo turto vertės. Antstolė, sustabdžiusi piniginių lėšų areštą, paskyrė ekspertizę aprašyto areštuotino turto vertei nustatyti. Šie antstolio veiksmai atitinka teisė normų reguliuojančių teismo nutarčių vykdymo tvarką, vykdytinos teismo nutarties turinį bei esmę ir šalių interesų pusiausvyros bei proporcingumo principus vykdymo procese.

Pažymėtina, kad vykdymo proceso metu iškylančius klausimus antstolis išsprendžia motyvuotu patvarkymu (CPK 613 str. 1 d.), kuris vėliau gali būti skundžiamas įstatymų nustatyta tvarka. Todėl apelianto argumentai dėl antstolio procesinio veiksmo, t.y. patvarkymo priėmimo, siekiant sustabdyti jau priimtą patvarkymą, nepagrįsti, nes visus vykdymo procese iškilusius klausimus spręsti patvarkymu antstoliui teisę suteikia įstatymas. Nors pareiškėjas teigia, kad jam yra neaišku iki kokio įvykio patvarkymas dėl piniginių lėšų arešto sustabdymo yra sustabdytas, tačiau iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad minėtas patvarkymas dėl piniginių lėšų arešto sustabdymo sustabdytas iki bus patikslinta aprašyto turto vertė, o skundžiamo patvarkymo tolimesnis galiojimas bus išspręstas atskiru antstolio nurodymu.

Esant nurodytoms aplinkybėms kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurią keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Iš apelianto (pareiškėjo) restruktūrizuojamos AB „Iglus“ valstybės naudai priteistinos procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos – 9,85 Lt (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 329, 331, 336, 337, 339 str., kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank” įmokos kodas 5660) iš restruktūrizuojamos AB „Iglus“ 9,85 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.

Kolegijos pirmininkė Aldona TilindienėTeisėjai Neringa ŠvedienėLoreta Lipnickienė