Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Lemežio,

nuteistajam M. P.

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją byla pagal nuteistojo M. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nuosprendžio, kuriuo M. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str.1 d. laisvės atėmimu 10 mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš nuteistojo M. P. priteista 15,88 Eur Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai ir nukentėjusiojo D. Ž. naudai 189,23 Eur turtinei bei 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. P. nuteistas už tai, kad 2015-07-12 apie 23.30 val., viešojoje vietoje, adresu Vilniuje, Tauro g. 5, iš nugaros priėjo prie nukentėjusiojo D. Ž. ir vieną kartą kumščiu sudavė nukentėjusiajam į nosį, padarė pastarajam nosies kaulų lūžį ir tokiais veiksmais nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo D. Ž. sveikatą, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d.

Atkreipia dėmesį į tai, jog nuosprendžiu jam paskirta laisvės atėmimo bausmė yra aiškiai per griežta, ji apeliantui sukels sunkias pasekmes, nes jis yra studentas.

Teismo posėdyje nuteistasis prašė skundą patenkinti ir jam paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, kaltu neprisipažįsta. Nuteistojo gynėja prašė nuosprendį panaikinti ir M. P. išteisinti. Prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. P. apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai nebūtų naikinami ir keičiami. Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Remiantis Lietuvos Respublikos BPK 1 str. 1 d. nuostatomis, nuosprendis teisingas, t.y. teisėtas ir pagrįstas, gali būti tik tuo atveju, kai viso bylos baudžiamojo proceso metu yra išsamiai atskleista nusikalstama veika ir tinkamai pritaikytas įstatymas, kai nusikalstamą veiką padaręs asmuo nubaustas teisingai, t.y. būtent už tą veiką ir ta apimtimi, kurią yra padaręs, kad niekas nekaltas nebūtų nubaustas.

Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 str. 1 d. nurodytų padarinių.

Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė teisingam bylos išsprendimui reikšmingas aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo įrodymus bei padarė teisingas išvadas dėl M. P. kaltės pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d.

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs M. P. kaltę įvykdžius Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką, išanalizavo jo paties parodymus, nukentėjusiojo D. Ž. ir liudytojų parodymus, rašytinius įrodymus bei padarė teisingas ir pagrįstas išvadas dėl faktinių bylos aplinkybių bei baudžiamojo įstatymo taikymo. Pirmosios instancijos teismas savo išvadas dėl apelianto kaltės grindė byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma. Vien tai, kad apeliaciniame skunde nesutinkama su nuosprendyje padarytomis išvadomis dėl nuteistajam inkriminuoto nusikaltimo, nėra pagrindas teigti apie nepagrįstą ir neteisėtą nuosprendį.

Nukentėjusysis D. Ž. ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje nuosekliai parodė, kad 2015-07-12, apie 23.30 val., kaimynė Brigita pranešė, kad kieme automobilis atsitrenkė į jo stovintį automobilį. Jis išbėgo į lauką ir iš tikrųjų rado apgadintą savo automobilį. Pamatė du neblaivius asmenis, šalia stovėjo apgadintas automobilis Peugeot. Paklausė, kas vairavo ir vienas iš dviejų vaikinų (A. M.) prisipažino sukėlęs eismo įvykį. Tuomet nukentėjusysis pasakė, kad kvies policijos pareigūnus. Jam bekalbant telefonu su operatore keleivis (M. P.) elgėsi neadekvačiai, šokinėjo aplinkui, vartojo daug necenzūrinių žodžių, nes buvo nepatenkinimas dėl policijos kvietimo. Po to iš nugaros pajuto smūgį į nosį, pradėjo smarkiai bėgti kraujas. Tuo metu jam už nugaros buvo tik keleivis, nes kitų žmonių nebuvo, o vairuotojas buvo 6-7 metrų atstumu nuo jo ir smūgio metu jis buvo nukentėjusiojo akiratyje (b. l. 4-5, 13-14, 166-167). D. Ž. parodymai viso proceso metu buvo nuoseklūs ir negali būti vertintini kaip M. P. apkalbėjimas, nes jie iki įvykio pažįstami ir susipykę nebuvo, jokių tarpusavio konfliktų neturėjo, todėl nėra pagrindas netikėti jo nuosekliais bei įtikinamais parodymais. Juolab, kad D. Ž. ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje duoti parodymai atitinka kitus byloje išnagrinėtus įrodymus.

Liudytoja B. J. patvirtino girdėjusi, kad vaikinai nenori, jog būtų kviečiama policija. Nukentėjusysis nesutiko, kalbėjo telefonu, tuomet vienas iš vaikinų priėjo jam iš nugaros ir trenkė, tačiau ji negali pasakyti, kuris iš dviejų vaikinų tai padarė (b. l. 37-38, 167). Liudytojas M. Š. parodė, kad po to, kai nukentėjusiajam buvo suduotas smūgis ir sužalota nosis (paties smūgio momento jis nematė), nukentėjusysis kreipėsi būtent į M. P., sakydamas, kad nevyriška suduoti smūgį iš nugaros pusės (b. l. 33, 168-169). Liudytojas A. M. parodė, kad jis vairavo neblaivus ir apgadino nukentėjusiojo automobilį, už ką vėliau buvo nubaustas, kaip nukentėjusysis buvo sužalotas, pasakyti negali, tačiau jis jam smūgio nesudavė (b. l. 40, 169-170).

Teismo medicinos specialisto išvada nustatyta, kad nukentėjusiajam D. Ž. nustatytas nosies kaulų lūžis. Sužalojimas padarytas nuo trauminio poveikio kietu buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu būdu ir laiku. Sužalojimas vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl nosies kaulų lūžio sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (b. l. 50-51).

Veikos padarymo metu M. P. buvo neblaivus, kadangi netgi 2015-07-13 07.55 val., t.y. po 8 valandų nuo įvykio, jam nustatytas 0,89 promilės girtumas (b. l. 41).

Atsižvelgiant į aptartus įrodymus, apeliacinės instancijos teismui nekilo abejonių, kad būtent M. P. 2015-07-12, apie 23.30 val., viešojoje vietoje, adresu Vilniuje, Tauro g. 5, iš nugaros priėjo prie nukentėjusiojo D. Ž. ir vieną kartą kumščiu sudavė nukentėjusiajam į nosį, padarė pastarajam nosies kaulų lūžį ir tokiais veiksmais nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo D. Ž. sveikatą.

Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas M. P. nusikalstamą veiką kvalifikavo teisingai ir pagrįstai pripažino jį kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. Tokią išvadą padarė vadovaudamasis išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Apeliaciniu skundu nuteistasis M. P. nesutinka ir su paskirta bausme. Nuteistasis teigia, kad teismas paskyrė aiškiai per griežtą bausmę.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos BK 54 str., bei tinkamai vadovavosi bausmių skyrimo nuostatomis. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, paskirdamas bausmę nuteistajam M. P., tinkamai atsižvelgė į jo asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos jos padarymui. M. P. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, t.y. tyčia sudavė kumščiu vieną smūgį D. Ž. į nosį ir padarė pastarajam nosies kaulų lūžį, tokiu būdu nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą. Nuteistasis nusikalstamą veiką padarė būdamas ne kartą baustas administracine tvarka už nedidelį chuliganizmą bei alkoholio vartojimą viešoje vietoje, tris kartus teistas, teistumai neišnykę ir nepanaikinti. Iš bylos duomenų matyti, kad du kartus jam buvo paskirtos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, tačiau jos neturėjo jokios teigiamos įtakos apelianto elgesiui. Nuteistasis M. P. rodo aiškų nenorą laikytis įstatymų ir polinkį daryti priešingus teisei veiksmus, todėl pirmosios instancijos teismas už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., pagrįstai paskyrė griežčiausią sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę. Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė iki 3 metų (bausmės vidurkis 1 m. 7 mėn. 15 d.). M. P. paskirta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurią nėra jokio pagrindo laikyti aiškiai per griežta.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-12-02 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo jį keisti ar naikinti.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo M. P. apeliacinį skundą atmesti.