- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-04-19
- Bylos Nr.
- 1-161-804/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-87-1-00280-2011-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ričardas Prašmuntas
- Nukentėjusysis
- R. U., J. V.
- Kaltinamasis
- R. K.
- Advokatai
- Žana Kozliakienė
- Kategorijos
- 1.1.4.5.1Bendrininkų grupė (BK 25 str. 2 d.)
- 1.1.7.1.2.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.8.1.1Aplinkybės į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.2.4.5Nesunkus sveikatos sutrikdymas (BK 138 str. 1 d.)
- 1.2.5.4Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimas (BK 145 str.)
- 1.2.4.8Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str.)
- 1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
nukentėjusiesiems R. U. ir J. V.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
B.P., gim. a.k(duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), lietuvis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis, nebaustas administracine tvarka, 2 kartus teistas: 1) 2006-11-27 Trakų rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d.( 2 epizodai) – laisvės apribojimui 10 mėnesių, 2) 2008-06-19 Trakų rajono apylinkės teismo pagal LR BK 180 str. 2 d. – laisvės atėmimu 1 m. 10 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis LR BK 75 str. bausmės vykdymą atidedant 2 metams, kaltinamas pagal LR BK 138 str.1 d., 145 str. 1 d. ir
R.K., a.k(duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) lietuvis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, nebaustas administracine tvarka, teistas: 1 ) 2011-03-24 Trakų rajono apylinkės teismo pagal LR BK 140 str. 1 d. - laisvės atėmimu 3 mėnesiams, LR BK 138 str. 2 d. 3 p. - laisvės atėmimu 1 metams ir 6 mėnesiams, LR BK 145 str. 2 d.- laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams, subendrinant bausmę paskirta laisvės atėmimas 2 metams 3 mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, kaltinamas pagal LR BK 138 str.1 d., 145 str. 1 d. ir LR BK 140 str. 1d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
B. P. ir R. K. 2011-04-25, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytą valandą, (duomenys neskelbtini)., buvusios mokyklos pastato koridoriuje, būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdami bendrai kilusio konflikto su R. U. metu sudavė pastarajam daugybinius smūgius į galvos sritį, po ko jis nugriuvo ant grindų ir prarado sąmonę. Po to R. K. ir B. P., tęsdami nusikalstamą veiką, nutempė nukentėjusįjį į dušo kambarį, kur jam, gulinčiam ant grindų, sudavė daugybinius smūgius kojomis ir rankomis į šonus ir galvos sritį, kitas kūno vietas, po to B. P. rankomis paėmęs už kaklo ėmė smaugti R. U.. Šiais veiksmais B. P. ir R. K. veikdami bendrininkų grupėje padarė nukentėjusiajam poodines kraujosruvas galvos kairėje pusėje, kakle, odos nubrozdinimus nugaroje, krūtinės ląstos kairės pusės VIII – o šonkaulio lūžį, t.y. nesunkiai sutrikdė R. U. sveikatą t.y. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 138 str. 1 d.
Taip pat B. P. ir R. K. 2011-04-25, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytą valandą, (duomenys neskelbtini)., esančiame name, būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdami bendrai kilusio konflikto su R. U. metu sudavė pastarajam daugybinius smūgius, grasino jį nužudyti sakydami, kad paskandins dušo kabinoje. Po to B. P., R. K. stovint greta nukentėjusiojo, pridėjo prie R. U. galvos ir pilvo dujinį pistoletą, sakydamas nukentėjusiajam „ kad tau galas“ esant pakankamam pagrindui manyti, kad šie grasinimai gali būti įvykdyti, t.y. šiais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 145 straipsnyje 1 dalyje.
Taip pat R. K. 2011-10-12 apie 19.00 val. (duomenys neskelbtini)., esančiame name, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kilusio tarpasmeninio konflikto metu, tyčia kumščiu vieną kartą sudavė sugyventinei J. V. į kairę veido pusę, sudavė daugybinius smūgius į šlaunis ir pilvą, daužė galvą į grindis, apėmęs kaklą rankomis, smaugė J. V., kol pastaroji prarado sąmonę. J. V. atsipeikėjus ir iššokus per buto langą į lauką tikslu išvengti R. K. tolimesnio smurto, R. K. lauke pasivijo bėgančią J. V., pagriebęs ją už plaukų bei už rankos, ją pargriovė ant žemės ir tempė iki namo. Po to pro pravirą langą, paėmęs ją už kojų bei rankų įmetė į namo vidų, kur nukentėjusioji krisdama visu kūnu atsitrenkė į grindis. Šiais veiksmais R. K. sugyventinei J. V. padarė poodines kraujosruvas kairiame skruoste, krūtinės dešinėje, abiejose alkūnėse, klubų išoriniuose paviršiuose tai yra nežymiai sutrikdė sugyventinės J. V. sveikatą. Šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 1d.
DĖL KALTINAMŲJŲ BRONIAUS PRAKAPO IR RIČARDO KIRKLIAUSKO KALTĖS PADARIUS JIEMS INKRIMINUOJAMAS NUSIKALSTAMAS VEIKAS, NUMATYTAS LR BK 138 STR. 1 D., LR BK 145 STR. 1 D PIL. ROMUALD URBANOVIČ ATŽVILGIU
B. P. teisiamojo posėdžio metu dėl įvykdytų nusikaltimų prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2011-04-25 apie 20.00 val. jis, R. U., R. U. brolis M. U., atėjo pas R. K. į namus, esančius (duomenys neskelbtini)., buvusios mokyklos patalpose, kur visi gėrė alų, t.y. išgėrė du butelius 2 litrus talpos, 8 laipsnių alaus bei 1 butelį 0,5 litro vyno, nes šventė Velykas. Kai kambaryje visi gėrė alkoholinius gėrimus, jis nematė, kad R. U. turi ginklą. R. U. ginklo jiems nedemonstravo. Kada jau buvo išgėrę visus alkoholinius gėrimus, Ričardas ir Romas išėjo į koridorių parūkyti, o jis su Mareku liko sėdėti kambaryje. Po 10 minučių Ričardas ir Romas negrįžo iš koridoriaus, todėl jis su Mareku išėjo į koridorių jų ieškoti. Priėjęs arčiau prie Ričardo ir Romo, pamatė, kad Romas laiko įrėmęs ginklą Ričardui į šoną. Tai pamatęs, jis pastvėrė už ginklo ir pargriovė R. U. ant grindų. B. P. parodė, kad jis atėmė iš R. U. ginklą, ginklas buvo pas R. U. rankose. Tuomet M. U. pabėgo. Kai R. U. nukrito, jam iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Dėl to jis paėmė R. U. už vienos parankės, R. K. - už kitos parankės ir abu nuvedė R. U. į dušo kambarį, kur norėjo R. U. nuprausti, nes jam iš nosies bėgo kraujas. Tada, kai jis su Ričardu vedė Romą į dušo kambarį, R. U. priešinosi, t.y. jis visaip muistėsi, bet jie jo nepaleido. Tuo metu, kai vedė R. U. į dušo kambarį, ginklas buvo pas jį rankoje. Pasak B. P., dušo kambaryje Romas pradėjo trankytis rankomis, sudavė jam į veidą, tada jis Romą stipriai pastūmė, po ko jis atsitrenkė į sieną ir nukrito ant radiatoriaus, o po to nukrito ant žemės. B. P. parodė, kad nei jis, nei R. K. gulinčio R. U. nespardė, nemušė. Kada R. U. atsistojo, jis priėjo prie Romo ir jam pasakė, kad jis apsiramintų. Netrukus į dušo kambarį įėjo policijos pareigūnai, kurie pareikalavo atiduoti ginklą, buvusį jo rankose. Kaltinamasis parodė, kad jis pakluso ir padėjo ginklą ant skalbimo mašinos. Pareigūnams užėjus į dušo kambarį, jis stovėjo prie pat R. U., pasak jo, ginklą jis laikė rankoje, tačiau nebuvo ginklo įrėmęs R. U. nei į pilvą, nei į galvą, ar kitas kūno vietas. Taip pat nesakė R. U., kad jam galas. R. K. tuomet stovėjo jam už nugaros. R. K. taip pat R. U. negrasino, jis asmeniškai to negirdėjo. Kaltinamasis parodė, kad jis dėl savo elgesio gailisi, atsiprašė R. U., kad jį pargriovė bei stipriai pastūmė į sieną, dėl ko Romas nukrito ant radiatorių. Jo manymu, tada Romas ir galėjo susilaužyti šonkaulius. R. U. jam atleido, pasakė, kad jokių turtinių ir neturtinių pretenzijų neturi. Kaltinamasis parodė, kad 2011-04-25 nebuvo įrėmęs ginklo R. U. į galvą ar pilvą, jam negrasino, pasak jo, R. K. taip pat negrasino, ginklas visada buvo jo rankose. Taip pat parodė, kad 2011-04-25 R. U. nebuvo nei vieną kartą praradęs sąmonės.
R. K. teisiamojo posėdžio metu dėl įvykdytų nusikaltimų pil. R. U. atžvilgiu neprisipažino ir parodė, kad 2011-04-25 vakarop, jau temo, tiksliai kiek buvo valandų pasakyti negalėjo, pas jį namuose, Šklėrių buvusioje mokykloje, Trakų r., vyko išgertuvės, kuriose dalyvavo jis, B. P., R. U. ir R. U. brolis M. U.. R. K. parodė, kad visi jie šventė Velykas ir kalbėjosi dėl darbo. Jokių konfliktų tarp jų nebuvo. Gal po poros valandų, jis ir R. U. išėjo į kiemą parūkyti, o M. ir B. liko koridoriuje. Jam su R. rūkant kieme, R. įrėmė jam į šoną ginklą, kokį ginklą, jis nepastebėjo. Iš kur R. paėmė ginklą nematė. Tuomet jam R. U. pasakė: „ Klausyk, ką dabar aš pasakysiu, aš čia Šklėriuose autoritetas, turėsi visada manęs klausyti“. Po to R. pradėjo jo klausinėti, ar visur yra įrengta signalizacija Šklėrių buvusioje mokykloje. R. U. jam liepė eiti į vidų. Jis nesipriešino ir įėjo į namą, t.y. į koridorių. Jam su R. einant, R. visuomet laikė įrėmęs ginklą jam į šoną. Koridoriuje stovėjo B. P. su M. B. P. pamatęs, kad jam yra įremtas ginklas, riktelėjo R., ką jis čia daro su ginklu ir griebė R. už sprando, po ko pagriovė R. priekiu ant grindų. Taip pat B. atėmė iš R. U. ginklą, tačiau kur Bronius padėjo ginklą, nematė. R. K. parodė, kad M., pamatęs ginklą, pabėgo. Po to, kada B. P. pargriovė R. U. ir pastarasis nukrito, jam iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Tada jis ir B. P. nuvedė R. U. į dušo kambarį, nes norėjo išplauti jam kraują, kuris bėgo iš nosies. Jam ir B. vedant R. į dušo kambarį, R. U. nesipriešino, jis ėjo pats, o jis su Broniumi ėjo šalia. R. U. ginklas tuomet buvo pas B. P. rankose, o kada jie užėjo į dušo kambarį, jis matė, kad Bronius ginklą padėjo į kriauklę. Dušo kambaryje, R. U. griuvinėjo, nei jis, nei B., R. nestumdė, kojomis ir rankomis R. U. nespardė, gulinčio R. U. nemušė. Dušo kambaryje Bronius laikė R. U., t.y. stūmė jį prie vandens, kad nusipraustų, o jis paleido vandenį ir bandė plauti R. U. veidą. Tuomet jis išgirdo, kad kažkas beldžiasi į duris, pasak jo, durys užrakintos nebuvo. Prieš tai jis girdėjo, kad koridoriumi eina daug žmonių, todėl jis pagalvojęs, kad grįžo M. su draugais, bandė laikyti duris, kad niekas neužeitų į dušo kambarį. Bet išgirdęs, kad tai policijos pareigūnai, jis atidarė duris ir pareigūnai užėjo į vidų. Kada į dušo kambarį užėjo pareigūnai, B. P. stovėjo prie R. U., bet B. nebuvo įrėmęs R. ginklo, nes ginklas buvo padėtas kriauklėje. Jis asmeniškai negirdėjo, kad pareigūnai sakytų B., jog jis padėtų ginklą ant žemės. Pasak jo, policijos pareigūnai paėmė ginklą, paklausė, kieno yra ginklas. R. U. pasakė, kad ginklas yra jo. R. K. teigė, kad tuo metu, kada 2011-04-25 vakare, jis, Marekas, Romas ir Bronius pas jį kambaryje gėrė alkoholinius gėrimus, jis nematė, jog R. turi ginklą, jis ginklo nerodė. Taip pat parodė, kad 2011-04-25 jis R. U. nesudavė nei vieno smūgio, tik pastūmė, kad jis eitų praustis. R. U. jis nespardė nei kojomis, nei rankomis. B. P. taip pat nespardė R. U. kojomis, nedaužė rankomis, nesmaugė. B. P., paėmęs ranka R. U. už sprando, lenkė R. prie dušo kabinos, kad nusiprastų. Jo manymu, R. U. šonkaulį galėjo susilaužyti griūdamas, nes jis dušo kambaryje griuvinėjo. Jis nematė, kad B. P. būtų įrėmęs R. U. ginklą į galvą ar į kitas kūno vietas. Pasak jo, jiems užėjus į dušo kabiną, B. iš karto padėjo ginklą į kriauklę. Jis asmeniškai ginklo rankose neturėjo. Parodė, kad jis girdėjo, kaip B. P. sakė R.: „kam tu tą ginklą prirėmei“, tačiau negirdėjo, kad R. sakytų, jog jam galas, ar panašiai. R. K. parodė, kad nei B., nei jis R. U. negrasino. Po minėto įvykio, jis buvo susitikęs R. U., kuris pasakė, jog jokių pretenzijų dėl 2011-04-25 įvykusio incidento neturi. R. K. manymu, konfliktinę situaciją išprovokavo R. U., nes pirmas prikišo ginklą jam prie šono ir pradėjo klausinėti apie signalizaciją. Taip pat parodė, kad 2011-04-25 jis jautėsi apsvaigęs, bet labai girtas nebuvo.
Nukentėjusysis R. U. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad gyvena kartu su motina ir broliu M. Š. kaime. 2011-04-24 jie vis kartu šventė Velykas. 2011-04-24 vakare, tikslaus laiko nurodyti negalėjo, jis iš savo namų Šklėrių k. išvažiavo pasivažinėti motoroleriu. Bevažinėdamas po Šklėrių kaimą, susitiko savo brolį M., R. K. ir B. P.. Sutikęs juos, jis pakalbėjo dėl darbo ir vėl nuvažiavo su motoroleriu. Grįžęs namo, pasistatė motorolerį ir netrukus išgirdo lojant šunis. Atsisukęs į gatvės pusę, pamatė, kad keliu eina jo brolis M., R. ir B., kurie užėjo į jo kiemą. Brolis pasakė, kad vaikinai atėjo pas jį. Atėję vaikinai, vėl pradėjo klausinėti dėl darbo, po to R. jam pasiūlė išgerti alaus, kurį buvo atsinešęs su savimi. Pas jį namuose, visi keturiese išgėrė 2 litrus alaus. Jiems išgėrus alų, R. pasiūlė nueiti pas jį į namus, nes namuose dar turėjo alaus. Tuomet visi keturi išėjo pas R.. Tačiau jis dar grįžo į namus ir iš namų pasiėmė su savimi savo dujinį pistoletą. Pistoletą pasiėmė dėl to, kad iš kalbų suprato, jog B. ir R. yra sėdėję kalėjime. Nuėjus pas R. į namus jie vėl gėrė alų. Po kiek laiko, jis atsistojo ir norėjo su broliu eiti į namus, tuo tarpu R. atsistojo ir pasakė B.: „aš tą, o tu šitą“. Po šių žodžių puolė jį mušti. Tuo tarpu jo brolis M. pasakė, kad jis turi pistoletą, ir pabėgo iš R. namų. B. ir R. pradėjo jį mušti, o jis pastūmė prie durų stovėjusį B., kad jo brolis galėtų išbėgti iš namų, o pats išbėgo į koridorių ir paslėpė pistoletą už durų. Tuo tarpu B. ir R. jį pasivijo ir pradėjo mušti koridoriuje. Jis negalėjo pasakyti, kaip jį mušė, taip pat negalėjo pasakyti, kas jam sudavė pirmą smūgį, nes pirmas smūgis buvo į galvos sritį, po ko jis prarado sąmonę. Atsigavęs, jis pamatė, kad guli ant grindų dušo kambaryje. Jį gulintį dušo kambaryje spardė kojomis į šonus, į galvos sritį ir B., ir R.. Kiek jam buvo suduota smūgių, pasakyti negalėjo. Po to B. paėmęs rankomis už kaklo jį smaugė, o tuo tarpu R. pylė ant jo vandenį. Po smaugimo, jis vėl prarado sąmonę. Po kiek laiko jis atsipeikėjo, pasakyti negalėjo. Kada jis atgavo sąmonę, B. ir R. spardė jį gulintį ant grindų dušo kambaryje, kiek jam buvo suduota smūgių ir į kokias kūno vietas, pasakyti negali, nes neprisimena. Pasak jo, vaikinai jį spardydami, reikalavo pasakyti, kur jis padėjo pistoletą, grasino jam, jei jis nepasakys, paskandins jį dušo kabinoje. Tuomet jis pasakė, kur paslėpė pistoletą. B. nuėjo ir paėmė pistoletą. Grįžęs su pistoletu, B. prirėmė jam pistoletą prie galvos ir pasakė, kad jam galas, R., anot jo, stovėjo šalia. B. P. pistoletą jam buvo įrėmęs tiek į galvą, tiek į pilvą ir kitas kūno vietas, sakydamas, kad jam bus galas. Taip pat parodė, kad tuo metu R. K. stovėjo šalia ir savo buvimu kėlė jam grėsmę. Po to į dušo kambarį užėjo policijos pareigūnai, kurie sutramdė B. ir R.. Jį medikai išvežė į ligoninę. Jis negalėjo pasakyti, kas iškvietė policiją, nes nežino. Dėl minėto įvykio jam yra padaryta fizinė žala, tačiau pretenzijų jis niekam neturintis, nuo civilinio ieškinio atsisakė.
Liudytojas M. U. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini) , pas savo tėvus namuose. Kartu viename name gyvena ir jo brolis R.. 2011-04-24 jis kartu su šeima ir broliu namuose šventė Velykas. Po to tą pačią dieną apie 19.00 val. išėjo pasivaikščioti po Šklėrių k. Bevaikščiodamas sutiko R. ir jo draugą iš Onuškio, jo vardo pasakyti negali. Pasak jo, susitikę jie stovėjo ir kalbėjo, kai prie jų motoroleriu privažiavo jo brolis R. ir pradėjo kalbėti su R. dėl darbo. Po kiek laiko, R. motoroleriu nuvažiavo į namus, o jis kartu su R. ir jo draugu nuėjo paskui brolį į namus. Kada jie trise atėjo prie jo namų. Tuo metu jo brolis R. jau buvo namuose. Pasak jo, R. iš kišenės išsitraukė 2 litrų butelį alaus, kurį jie keturiese namuose išgėrė. Išgėrus alų, R. pasiūlė nueiti pas jį į namus, t.y. buvusios Šklėrių mokyklos patalpose. Nuėjus jiems pas R., pastarasis pasiūlė išgerti 2 litrų alaus butelį. Tuomet jie visi sėdėjo kambaryje ir gėrė alų. Išgertuvių metu Ričardas pastebėjo pas jo brolį R. dėklą nuo šautuvo ir pradėjo prašyti, kad jis parodytų ginklą. Jo brolis atsisakė, tuomet R. supyko ir pasakė: „aš tą, o tu šitą“, po šių žodžių prasidėjo muštynės. R. draugas puolė prie jo bei pagriebęs jį už sprando, laikė, o tuo tarpu R. aiškinosi su R. Po to Ričardo draugas jį paleido ir jis išbėgo į lauką. Prieš tai dar pamatė, kad R. kumščiu suduoda smūgius jo broliui R. į galvos sritį, anot jo, apie 3 smūgius. Jis parodė, kas vyko daugiau, nežino, nes nematė. Dėl ko prasidėjo muštynės, pasakyti negalėjo. Pasak jo, jokių konfliktų išgertuvių metu nebuvo, viskas buvo gerai. Jis parodė, kad jis nematė, kada jo brolis pasiėmė pistoletą. Dėl minėto įvykio jokia žala jam asmeniškai padaryta nebuvo, jis pretenzijų niekam neturi.
Liudytojas S. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba Trakų policijos komisariate Lietuvos Viešosios policijos rinktinės „Vytis“ 5 kuopos vyresniuoju patruliu. 2011-04-25 apie 04.00 val. Trakų r. PK buvo gautas pranešimas, kad Šklėrių k., mokykloje kilo triukšmas. Jis kartu su patruliais V. D. ir K. N. nuvyko į įvykio vietą. Jis liko lauke prie automobilio, o jo kolegos užėjo į pastato vidų. Būdamas lauke, girdėjo, kad jo kolegos liepia mesti ginklą. Tuomet jis nusprendė užeiti į vidų pasižiūrėti, kas ten vyksta. Užėjęs į vidų, jis dušo kambaryje pamatė du jaunuolius gulinčius ant grindų, o trečias jaunuolis buvo toliau nuo gulinčių, jis buvo visas kruvinas. Jaunuoliai, kurie buvo suguldyti ant grindų, buvo išvesti į koridorių, jiems buvo uždėti antrankiai ir jie vėliau buvo pristatyti į policijos komisariatą. Apklausos metu S. B. parodė, kad į patalpą užėjo paskutinis, tuo tarpu jo kolegos K. N. ir V. D. pirmi, todėl kaip viskas klostėsi iš pradžių, jis tiksliai pasakyti negalėjo, nes nematė. (1 t., b.l. 33-34)
Liudytojas K. N. teisminio tyrimo metu parodė, kad dirba Vilniaus apskr. VPK Trakų rajono policijos komisariate, vyr. patruliu. Jis parodė, kad 2011-04-25 04.00 val. iš Vilniaus apskr. Vyriausiojo policijos komisariato buvo gautas pranešimas, kad Trakų r., Šklėrių kaime, buvusioje mokykloje, kur šiuo metu yra savivaldybės suteikti socialiniai būstai, kilo triukšmas. Jis kartu su patruliais V. D. ir S. B. nuvyko į įvykio vietą. Jis parodė, kad įėjęs į buvusios Šklėrių mokyklos pastatą, išgirdo triukšmą. Dešinėje pusėje pastebėjo atidarytas dušo kambario duris ir nuėjo link minėtų durų. Jam priėjus arčiau durų, ten buvęs jaunuolis, pamatęs jį, stvėrė už durų rankenos ir bandė uždaryti dušo kambario duris. Tuomet jis taip pat stvėrė už durų rankenos ir neleido minėtam jaunuoliui uždaryti dušo kambario durų. Užėjęs į dušo kambarį, pamatė kitą jaunuolį, kuris stovėjo nugara į jį. Liudytojas parodė, kad minėtas jaunuolis dešinėje rankoje laikė pistoletą, kurį buvo įrėmęs vyrui į pilvą, o su kaire ranka mušė tam pačiam vyrui į krūtinę, sakydamas pastarajam: „ tau galas“. Jis tuo metu taip pat pastebėjo, kad vyro veidas, kurį mušė ir į buvo įremtas pistoletas, buvo visas kruvinas. Tuomet jis pamatęs, kad jaunuolis turi ginklą, iš karto žodžiu pareikalavo, kad jis padėtų ginklą ant grindų. Jaunuolis iš pradžių atsisuko veidu į jį, ir uždėjęs rankas sau už nugaros, pradėjo eiti ir artintis link jo ir kolegos. Tuomet jis dar kartą pareikalavo padėti ginklą, po ko, jaunuolis padėjo ginklą ant skalbimo mašinos. Jis parodė, kad prieš abu jaunuolius, kurie sumušė vyriškį, buvo panaudotos specialiosios priemonės, t.y. buvo uždėti antrankiai. Parodė, kad jam paklausus sumušto vyriškio, kurio vardo ir pavardės pasakyti negalėjo, dėl ko jį sumušė, pastarasis jam atsakė, kad jis pats nesuprato dėl ko jį sumušė. Į įvykio vietą buvo iškviesta operatyvinė grupė.
2011-05-09 nukentėjusysis R. U. prijungimui prie ikiteisminio tyrimo medžiagos pateikė dujinio pistoleto ME-38 compact GVM garantinį taloną. (1 t., b.l.27-28)
2011-10-10 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr.G 2920/11 (01) konstatuota, kad R. U. padaryti kūno sužalojimai: poodinės kraujosruvos galvos kairėje pusėje, kakle, odos nubrozdinimai nugaroje, krūtinės ląstos kairės pusės VIII – o šonkaulio lūžis. Sužalojimai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Poodinės kraujosruvos kakle nėra būdingos griuvimui. Likusieji kūno sužalojimai galėjo būti padaryti tiek suduodant smūgius, tirk griūnant bei atsitrenkiant į kietus bukus paviršius. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip 4-iais trauminiais poveikiais. (1 t.,b.l. 24-25)
2011-04-25 06:47 Nukentėjusiajam R. U. nustatytas 1,69 promilių girtumas (1 t., b.l.10)
2011-04-25 06:58 Kaltinamajam B. P. nustatytas 1,46 promilių girtumas (1 t., b.l.38)
2011-04-25 07:04 val. Kaltinamajam R. K. nustatytas 1,74 promilių girtumas (1 t., b.l.79)
Įvykio vietos apžiūros protokole su fotolentelėmis užfiksuota, kad 2011-04-25 apžiūrėtas gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini) Namo koridoriuje ant grindų matyti dėmės panašios į kraujo dėmes. Dušo kambaryje taip pat ant grindų matyti rausvos spalvos dėmės, panašios į kraujo dėmes. Įvykio vietoje išimtas dujinis pistoletas ir 4 šoviniai prijungti prie bylos.(1 t., b.l.4-8)
2011-04-18 daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas revolveris su 4 dujiniais šoviniais. Revolveris yra pagamintas iš juodos spalvos metalo. Revolverio rankena yra guminė. Ant rankenos vamzdžio kairės pusės yra užrašas „ ME 38 Compact 6. 4 dujinių šovinių tūtelės pagamintos iš gelsvos ir rudos spalvos metalo. (1 t., b.l.141-143)
2011-04-28 kaltinamasis B. P. pateikė džinsines kelnes ir pilkos spalvos marškinėlius, kuriais jis buvo apsivilkęs 2011-04-25. Šie drabužiai buvo apžiūrėti. Apžiūros metu nustatyta, kad ant drabužių yra rusvų dėmių, t.y. panašių į kraujo dėmes. (1 t., b.l.58-91)
2011-04-26 kaltinamasis R. K. pateikė sportinį kostiumą kuriuo jis buvo apsivilkęs 2011-04-25. Šie drabužiai buvo apžiūrėti. Apžiūros metu nustatyta, kad ant drabužių yra rusvų dėmių, t.y. panašių į kraujo dėmes. (1 t., b.l.102-104)
DĖL KALTINAMOJO RIČARDO KIRKLIAUSKO KALTĖS , PADARIUS JAM INKRIMINUOJAMĄ NUSIKALSTAMĄ VEIKĄ, NUMATYTĄ LR BK 140 STR. 1 D.,
Kaltinamasis R. K. teisiamojo posėdžio metu dėl įvykdyto nusikaltimo pil. J. V. atžvilgiu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2011-10-12 apie 17.00 val. kartu su sugyventine J. V. dviese išgėrė 1 butelį 2 litrų talpos alaus. Konfliktas tarp sugyventinės J. V. ir jo kilo dėl to, kad J. V. pati prisipažino, kad deda raminamus vaistus jam į arbatą. Dėl ko jis supyko ir vieną kartą kumščiu sudavė J. V. į veidą. Pasak jo, daugiau jokių smūgių 2011-10-12 sugyventinei nesudavė, taip pat jos nesmaugė, už plaukų J. V. netampė . Visa tai vyko apie 19.00 val. Jis sudavė savo sugyventinei J. V. kambariuke, kuris yra negyvenamas, vieną kartą kumščiu į žandą, berods kairės pusės. Po to J. iš karto pabėgo pro duris į kiemą ir pasislėpė prie namo krūmuose. Jis išbėgo į lauką paskui J. V. ir pamatė sugyventinę J. V. besislepiančią krūmuose. Priėjęs prie J. V., paėmė ją už rankų ir vedė į namus, bet, pasak jo, Jelena spyriojosi, rėkė, kad ji neis. Jis nepajėgė J. V. įvesti pro duris į namus, nes ji įsirėmė rankomis į sieną. Po ko J. V. išsprūdo ir nubėgo už mokyklos, jis vėl vijosi J. V. ir kieme ją pasivijo. Tuomet jis pamatęs, kad yra atidarytas koridoriaus langas, paėmęs sugyventinę rankomis už kojų, įkėlė ją pro langą į koridorių, po ko Jelena nukrito koridoriuje ant žemės. Pasak jo, nukritusi J. V. apsidaužė alkūnes ir kelius, atsirado mėlynės. Kol jis įlipo pro langą paskui Jeleną į koridorių, pastaroji nubėgo į vaikų kambarį, kur per langą iššoko iš namų ir pabėgo. Kaltinamasis parodė, kad J. V. nesivijo, nes prabudo vaikai ir jis liko su vaikais. Pasak jo, sugyventinė J. V. į namus tą naktį negrįžo. Parodė, kad jis J. V. tempė, paėmęs už rankų, prie koridoriaus lango, tuomet ji priešinosi, bet ėjo savo kojomis, žeme jis J. V. nevilko. Taip pat parodė, kad jis įmetė sugyventinę pro langą į namus, kur ji visu svoriu nukrito koridoriuje ant žemės. Jo manymu, J. V. 2011-10-12 sąmonės jo sugyventinė J. V. praradusi nebuvo.
Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė J. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad konfliktas su sugyventiniu R. K. įvyko 2011-10-12 vakare, Šklėrių vidurinėje mokykloje, kur jai su vaikais yra skirtas socialinis būstas. Parodė, kad tą dieną R. K. iš parduotuvės atsinešė 1 butelį 2 litrų talpos alaus ir liepė jai kartu su juo gerti. Ji su sugyventiniu R. K. viename kambaryje gėrė alų, o kitame kambaryje miegojo vaikai. Ji patikslino, kad vaikai konflikto nematė, nes kaip minėjo, jie miegojo. Išgertuvių metu, sugyventinis R. K. pradėjo prie jos kabinėtis, neva ji girdo jį kažkokiais vaistais. Ji parodė, kad jokių vaistų sugyventiniui R. K. neduodavo. Nukentėjusioji parodė, kad sugyventinis ją stumdydamas nusitempė į kitą kambarį, kuris yra arčiausiai išėjimo durų, kur sugyventinis R. K. sudavė jai vieną smūgį kumščiu į kairę veido pusę, po to pradėjo ją smaugti, rankomis apėmęs kaklą. Ji trumpam buvo praradusi sąmonę. Kuomet atsipeikėjo, sugyventinis R. K. vėl ją smaugė pargriovęs ant grindų ir ji vėl prarado sąmonę. Atsipeikėjusi, išėjo iš kambario į koridorių, kur atsidarė langą ir iššoko pro langą bei pasislėpė krūmuose. Jai būnant krūmuose, prie jos priėjo sugyventinis R. K. ir griebė ją tupinčią krūmuose už plaukų, taip pat paėmęs už rankos tempė ją į namus. Ji parodė, kad bijojo sugyventinio, todėl į namus eiti nenorėjo, priešinosi, todėl sugyventinis R. K. tempė ją jėga. Ji tempiama įsikabino į tvorą ir sugyventiniui nepavyko įsitempti jos į namo vidų. Tuomet sugyventinis nutempė ją prie lango, kuris buvo atviras, ir įmetė ją į namo vidų. Pasak jos, sugyventinis ją tempė už rankos, o jos kūnas, t.y. nugara ir pilvas tempėsi žeme. Po to, kuomet sugyventinis R. K. atitempė ją iki praviro koridoriaus lango, jis paėmė ją už kojų ir už rankų ir įmetė į koridorių pro langą, ir ji visu kūnu nukrito ant grindų. Po to ji greitai atsipeikėjo ir nubėgo į kambarį, kur miegojo vaikai, ir atsidariusi langą pro jį iššoko. Pasak jos, ji taip elgėsi, nes bijojo savo sugyventinio R. K.. Jeigu jis būtų ją pasivijęs, būtų vėl ją mušęs. Pabėgusi nuo sugyventinio R. K., ji pasislėpė netoli esančiame sandėliuke, kur prabuvo visą naktį. Po sumušimo, ji buvo gydoma VŠĮ Trakų ligoninėje, kur į ligoninę pas ją buvo atėjęs sugyventinis R. K.. Jis grąžino jai jos mobilųjį telefoną, asmens tapatybės kortelę, banko korteles, taip pat sugyventinis R. K. jos atsiprašinėjo, žadėjo jai daugiau taip nesielgti, teisinosi, kad jis nesusivaldė, nes buvo išgėręs. Nukentėjusioji parodė, kad sugyventinis R. K. muša ją ne pirmą kartą, taip pat sugyventinis jai nuolat grasina, kad vis tiek kada nors ją užmuš ir atsėdės kalėjime už rimtą reikalą. 2011-10-12 dėl sumušimo jai buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala. Pasak nukentėjusiosios, po sumušimo ji 2 savaites buvo gydoma Trakų ligoninėje, išvykus iš ligoninės pirko vaistų už 12, 36 litus daugiau turtinės žalos ji nepatyrė. Apklausos metu J. V. teigė, kad ji patyrė neturtinę žalą, kurią įvertina 1000 litų, nes patyrė didelį šoką, buvo labai išgąsdinta, visą naktį praleido sandėliuke. Pasak jos, ji iki šiol bijo R. K..
Liudytoja L. T. teisiamojo posėdžio metu metu parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini) Jos namas yra priešais buvusią Šklėrių mokyklą, kur šiuo metu yra įrengtas socialinis būstas. Kiek jai yra žinoma, šiuo metu socialiniame būste gyvena moteris su vyru ir 2 mažamečiais vaikais. Tačiau jų duomenų ji nurodyti negalėjo, nežino, nes su jais nebendrauja. Kiek jai žinoma, socialiniame būste Šklėrių buvusioje mokykloje gyvena tik ši viena šeima. Ji teigė, kad 2011-10-12 vakare ji buvo savo namuose, tačiau jokių riksmų ar pagalbos šauksmo iš Šklėrių buvusioje mokykloje esančio socialinio būsto, ji negirdėjusi. 2011-10-13 ryte tarp 06-07 val. pas ją į namus atėjo moteris, vardo ir pavardės pasakyti negalėjo, parodė, kad ji pažino, kad tai yra moteris, kuri gyvena socialiniame būste Šklėrių k., ir paprašė jos pasišildyti. Moteris buvo basa, su palaidine trumpomis rankovėmis. Taip pat ji matė, kad minėtai moteriai ant lūpų buvo mėlynė, taip pat mėlynė buvo moteriai prie akies. Moteris jai pasakė, kad jos vyras prisigėrė ir triukšmauja. Daugiau moteris jai nieko nepasakojo. Kadangi ji skubėjo į darbą, todėl asmeniškai moteriškės atėjusios pas ją nieko neklausinėjo. Ji davė moteriškei striukę ir šlepetes, nes kaip minėjo, ji buvo basa. Tada moteris išėjo iš jos namų, kur ji nuėjo, nematė. Su 2011-10-13 pas ją atėjusia moteriške iš socialinio būsto, ji tą dieną susidūrė pirmą kartą, anksčiau minėta moteriškė į ją jokios pagalbos nesikreipė. Daugiau apie šeimą, gyvenančią Šklėrių mokyklos socialiniame būste, ji nieko pasakyti negalėjo, ji asmeniškai nematė, kad toje šeimoje būtų konfliktai ar muštynės.
Liudytoja J. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad apie 30 metų gyvena (duomenys neskelbtini) Jos namas yra priešais buvusią Šklėrių mokyklą, kur prieš du metus buvo įrengti socialiniai būstai. Kiek jai žinoma, Šklėrių buvusioje mokykloje įrengtuose socialiniuose būstuose, gyvena viena šeima. Tačiau ji su socialiniame būste gyvenančia šeima nebendrauja, todėl pavardžių nurodyti negali, apie minėtą šeimą nieko pasakyti negali. Parodė, kad žino tiek, kad šią šeimą sudaro vyras moteris ir du mažamečiai vaikai. Liudytoja parodė, kad 2011-10-12 vakare apie 20.00 val. ji eidama iš savo namų pas sūnų, (duomenys neskelbtini), lauke prie socialinio būsto išgirdo balsus. Tuomet ji sustojo paklausyti, ir išgirdo moters balsą, kuri šaukė: „Gelbėkit, gelbėkit kvieskite greitąją“. Po to ji išgirdo ir vyro balsą, kuris sakė: „Einam namo, tu visa šlapia“. Ji parodė, kad girdėjo tik balsus, tačiau žmonių nematė, nematė, kas ten vyksta. Iš balsų ji tuomet suprato, kad tai yra vyro ir moters, kurie gyvena socialiniame būste, balsai. Ji parodė, kad ji neėjo arčiau pasižiūrėti, o nuėjo pas sūnų į namus. Po 5 minučių, jai grįžtant atgal į namus, pamatė, kad moteris stovėjo prie tvoros, prie buvusios Šklėrių mokyklos, o vyras buvo prie moters pritūpęs ir prašė gražiai, kad ji eitų į namus. Pasak liudytojos, moteris į namus neėjo, ji kažko verkė ir rėkavo. Ji nuėjo į namus, nes pagalvojo, kad viskas yra gerai, kad moteris su vyru susitaikys, todėl nusprendė, kad nereikia kištis į jų konfliktą. Ji parodė, kad ji nematė, kas vyko 2011-10-12 vakare socialiniame būste tarp ten gyvenančių vyro ir moters, nes ji namuose nebuvo. Ji parodė, kad matė ir girdėjo, kas vyko tarp pastarųjų kieme prie namų. Parodė, kad nematė, jog 2011-10-12 kieme vyras prieš moterį būtų smurtavęs, pasak jos, vyras kieme moteriai nesudavė nei vieno smūgio, ji taip pat nematė, kad vyras būtų tempęs moterį už kojų ar rankų, nematė, kad vyras būtų įmetęs moterį pro langą į namus. Parodė, kad 2012-10-12 apie 20.00 val. ji girdėjo, kaip moteris šaukėsi pagalbos, dėl ko ji šaukėsi pagalbos pasakyti negalėjo.
Liudytoja Vida Malūnavičienė teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji yra Trakų r. savavivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė. Nukentėjusioji J. V. skyriaus specialistams yra žinoma dar nuo to kai ji buvo nepilnametė, nes augo vaikų namuose. Vėliau ji susipažino su R. K. ir pradėjo kartu gyventi. Gyveno nesusituokę jiems gimė du vaikai. Jau 2008 m. J. V. kreipėsi pagalbos į skyrių nurodydama, kad sugyventinis R. K. prieš ją smurtauja. Tokių kreipimosi atvejų buvo ne vienas. Šeima yra įrašyta į socialinės rizikos apskaitą. Kai J. V. dėl sumušimų buvo gydoma ligoninėje jos mažamečiai vaikai buvo apgyvendinti vaikų namuose „Obelėlė“, jai pasveikus ir išėjus iš ligoninės vaikai jai buvo sugrąžinti.
2012-02-03 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr.G 3789/11 (01) konstatuota, kad J. V. nustatytos poodinės kraujosruvos kairiame skruoste, krūtinės dešinėje, abiejose alkūnėse, klubų išoriniuose paviršiuose, sužalojimai padaryti ne mažiau kaip 6 trauminiais poveikiais. Sužalojimai tiek visumoje, tiek atskirai kiekvienas kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu.(2 t.b.l.31-32)
Iš 2011-10-19 d. Įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad parodymų patikrinimo vietoje metu kaltinamasis R. K. parodė nusikaltimo padarymo aplinkybes ir parodė, kaip namą, kuriame jis su J. V. gyvena, kambarį, kuriame įvyko konfliktas, parodė kaip sudavė J. V. į veidą, parodė vietą kur po jo suduoto smūgio J. V. pabėgo, langą, pro kurį įmetė J. V., kai ją pagavo. ( 2 t.b.l.55-62).
Iš 2011-12-14 liudytojo parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad parodymų patikrinimo vietoje metu J. V. patvirtino savo parodymus, duotus apklausų metu ir parodė namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) kuriame 2011 m. spalio mėn., ją sumušė R. K., bei aplinkybes (kaip buvo suduoti smūgiai, kaip ją R. K. smaugė, kaip ji pargriuvo ant grindų ir t.t.) kuriomis ji 2011-10-12 buvo sumušta. (2 t.,b.l.16-23)
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas
Apkaltinamasis nuosprendis priimamas tik su sąlyga, jeigu teisminio bylos nagrinėjimo eigoje kaltinamojo kaltumas nusikaltimo padarymu yra įrodytas (LR BPK 303 str.2 d.). Įrodymai baudžiamojoje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remiasi teismas įstatymo nustatyta tvarka konstatuoja pavojingos visuomenei veikos buvimą, šią veiką padariusių asmenų kaltumą ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti.(LR BPK 20 str.)
Dėl LR BK 138 str. 1d. ir 145 str. 1 d.
LR BK 138 str. 1d. numato baudžiamąją atsakomybę už žmogaus sužalojimą ar susargdinimą, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo sunkių padarinių.
LR BK 145 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę už grasinimą nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogų terorizuojant.
Grasinimas pasireiškia aktyviais veiksmais pranešant žmogui, kad jis bus nužudytas arba sunkiai sužalotas. Tai gali būti padaryta žodžiu, gestais ir pan. Grasinimas turi būti konkretus ir realus. Grasinimas yra realus esant pakankamam pagrindui manyti, kad jis bus realizuotas. Tai gali liudyti aplinkybės, kuriomis esant buvo grasinama. grasinimas gali būti išreiškiamas žodžiais ar veiksmais, taip pat be grasinančių žodžių ar veiksmų, pasinaudojant ar sukuriant situaciją, kuri yra bauginanti, kelianti nerimą ar saugumo trūkumą nukentėjusiajam. Situacijos grėsmingumas suvokiamas įvertinus užpuoliko pranašumą, nusikaltimo įrankių, suteikiančių ar sudarančių tokio pranašumo įspūdį, turėjimas, užpuolimo netikėtumas bei grasinimui ir (ar) smurto panaudojimui palankios aplinkybės.
Taigi, šiame epizode kaltinamųjų B. P. ir R. K. kaltė dėl įvykdyto nesunkaus sveikatos sutrikdymo ir grasinimo nužudyti yra grindžiama ne tik nukentėjusiojo R. U. parodymais, bet ir liudytojų M. U., K. N. bei S. B. parodymais, 2011-10-10 specialisto išvada Nr.G 2920/11(01), bei kita bylos medžiaga. Teismas vertindamas kaltinamųjų parodymus atsižvelgia į tai, kad R. K. savo kaltės nepripažino, o B. P. tik iš dalies – jų parodymai nėra nuoseklūs ir teisingi, todėl teismas vertina juos kaip bandymą išvengti baudžiamosios atsakomybės. Teismas kritiškai vertina kaltinamojo R. K. parodymus, kad ne jis o nukentėjusysis buvo konflikto iniciatorius, kad būtent nukentėjusysis R. U. pirmas įrėmė jam į šoną ginklą ir prievarta liepė eiti į namo vidų. Teismas mano, kad tokie kaltinamojo parodymai neatitinka byloje surinktų ir ištirtų įrodymų. Tuo tarpu nukentėjusiojo asmens R. U. parodymai nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios yra nuoseklūs, bei paremti įrodymais t.y. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvada, liudytojų parodymais. Liudytojai K. N. ir S. B. yra policijos pareigūnai ir jie nėra suinteresuoti bylos baigtimi, todėl jų parodymus teismas vertindamas dėl nukentėjusiojo grasinimo nužudyti vertina kaip ypatingai reikšmingus tiriant ir vertinant šio nusikaltimo aplinkybes ir neturi pagrindo jais netikėti.
Teismas įvertinęs byloje surinktus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą pagrįstą visapusišku, pilnu ir objektyviu visos bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, konstatuoja, kad B. P. ir R. K. 2011-04-25, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytą valandą, Trakų r., Rūdiškių sen., Šklėrių k., buvusios mokyklos pastato koridoriuje, būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdami bendrai kilusio konflikto su R. U. metu sudavė pastarajam daugybinius smūgius į galvos sritį, po ko jis nugriuvo ant grindų ir prarado sąmonę. Po to R. K. ir B. P., tęsdami nusikalstamą veiką, nutempė nukentėjusįjį į dušo kambarį, kur jam, gulinčiam ant grindų, sudavė daugybinius smūgius kojomis ir rankomis į šonus ir galvos sritį, kitas kūno vietas, po to B. P. rankomis paėmęs už kaklo ėmė smaugti R. U.. Šiais veiksmais B. P. ir R. K. veikdami bendrininkų grupėje padarė nukentėjusiajam poodines kraujosruvas galvos kairėje pusėje, kakle, odos nubrozdinimus nugaroje, krūtinės ląstos kairės pusės VIII – o šonkaulio lūžį, t.y. nesunkiai sutrikdė R. U. sveikatą t.y. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 138 str. 1 d.
Taip pat teismas mano, kad yra pilnai įrodyta, kad B. P. ir R. K. 2011-04-25, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytą valandą, (duomenys neskelbtini)., esančiame name, būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdami bendrai kilusio konflikto su R. U. metu sudavė pastarajam daugybinius smūgius, grasino jį nužudyti sakydami, kad paskandins dušo kabinoje. Po to B. P., R. K. stovint greta nukentėjusiojo, pridėjo prie R. U. galvos ir pilvo dujinį pistoletą, sakydamas nukentėjusiajam „kad tau galas“ esant pakankamam pagrindui manyti, kad šie grasinimai gali būti įvykdyti, t.y. šiais veiksmais B. P. ir R. K. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 145 straipsnyje 1 dalyje.
Dėl LR BK 140 str. 1 d.
Teismas vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo, mano, kad kaltinamojo R. K. veiksmai nukentėjusios J. V. atžvilgiu pilnai atitinka LR BK 140 str. nusikaltimo sudėtį. Obektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaip matyti iš 2012-02-03 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr.G 3789/11 (01) , kad J. V. nustatytos poodinės kraujosruvos kairiame skruoste, krūtinės dešinėje, abiejose alkūnėse, klubų išoriniuose paviršiuose, sužalojimai padaryti ne mažiau kaip 6 trauminiais poveikiais. Sužalojimai tiek visumoje, tiek atskirai kiekvienas kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu.
Vertindamas kaltinamojo R. K. parodymus toje dalyje, kad jis tik vieną kartą kumščiu sudavęs J. V. į veidą daugiau jokių smūgių 2011-10-12 sugyventinei nesudavė, jos nesmaugė ir už plaukų J. V. netampė - šiuos kaltinamojo parodymus vertina kritiškai, kaip bandymą išvengti baudžiamosios atsakomybės. Tokie kaltinamojo parodymai prieštarauja nukentėjusios J. V. parodymams bei 2012-02-03 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadai Nr.G 3789/11 (01). Pats kaltinamasis R. K. 2011-10-19 d. t.y. neužilgo po įvykio parodymų patikrinimo vietoje metu kaltinamasis R. K. parodė nusikaltimo padarymo aplinkybes ir parodė, kaip namą, kuriame jis su J. V. gyvena, kambarį, kuriame įvyko konfliktas, parodė kaip sudavė J. V. į veidą, parodė vietą kur po jo suduoto smūgio J. V. pabėgo, langą, pro kurį įmetė J. V., kai ją pagavo.
Nukentėjusioji J. V. parodymų patikrinimo vietoje metu patvirtino savo parodymus, duotus apklausų metu ir parodė namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) kuriame 2011 m. spalio mėn., ją sumušė R. K., bei aplinkybes (kaip buvo suduoti smūgiai, kaip ją R. K. smaugė, kaip ji pargriuvo ant grindų ir t.t.) kuriomis ji 2011-10-12 buvo sumušta. Tokiais parodymų patikrinimo vietoje duotais ir teismo posėdžio metu patvirtintais nukentėjusios J. V. parodymais teismas neturi pagrindo netikėti, todėl teismas mano, kad yra pilnai įrodyta, kad R. K. 2011-10-12 apie 19.00 val. (duomenys neskelbtini) esančiame name, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kilusio tarpasmeninio konflikto metu, tyčia kumščiu vieną kartą sudavė sugyventinei J. V. į kairę veido pusę, sudavė daugybinius smūgius į šlaunis ir pilvą, daužė galvą į grindis, apėmęs kaklą rankomis, smaugė J. V., kol pastaroji prarado sąmonę. J. V. atsipeikėjus ir iššokus per buto langą į lauką tikslu išvengti R. K. tolimesnio smurto, R. K. lauke pasivijo bėgančią J. V., pagriebęs ją už plaukų bei už rankos, ją pargriovė ant žemės ir tempė iki namo. Po to pro pravirą langą, paėmęs ją už kojų bei rankų įmetė į namo vidų, kur nukentėjusioji krisdama visu kūnu atsitrenkė į grindis. Šiais veiksmais R. K. sugyventinei J. V. padarė poodines kraujosruvas kairiame skruoste, krūtinės dešinėje, abiejose alkūnėse, klubų išoriniuose paviršiuose tai yra nežymiai sutrikdė sugyventinės J. V. sveikatą. Šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 1d.
Skirdamas bausmę teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 str.), taip pat atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltinamųjų asmenybę, atsakomybę sunkinančias bei lengvinančias aplinkybes.
Sunkinančia B. P. atsakomybe aplinkybe laikytina tai, kad nusikaltimą padarė bendrininkų grupėje, ir apsvaigęs nuo alkoholio, lengvinančių atsakomybę aplinkybių teismas nenustatė. B. P. VšĮ Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas, Vilniaus priklausomybės ligų centre į narkologinę įskaitą neįrašytas, VšĮ Trakų psichikos sveikatos centro stebimų pacientų grupei nepriklauso (1 t., b.l.74-77), nedirbantis, nebaustas administracine tvarka, teistas. Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes bei vadovaujantis LR BK 54, 61 str. nuostatomis, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo atžvilgiu bausmės tikslai bus įgyvendinti skiriant jam laisvės atėmimo bausmę su jos vykdymo atidėjimu taikant LR BK 75 str. nuostatas..
Teismas vertindamas kaltinamųjų bendrininkavimą konstatuoja, kad abu kaltinamieji buvo nusikaltimo vykdytojai.
Skiriant bausmę R. K. teismas lengvinančių kaltinamojo atsakomybę aplinkybių nenustatė, o sunkinančiom laikytina tai, kad nusikaltimą pagal LR BK 138 str. 1 d. ir 145 str. 1d. padarė bendrininkų grupėje ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. R. K. VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje gydytas 2 kartus, tačiau skirti teismo psichiatrinę ekspertizę netikslinga (1 t., b. l.118, 130, 2 t., b.l.134-135), VšĮ Trakų psichikos sveikatos centro stebimų pacientų grupei nepriklauso (b.l.120), Vilniaus priklausomybės ligų centre į narkologinę įskaitą neįrašytas (b.l.1119), nedirbantis, nebaustas administracine tvarka (1 t. b.l.107-108), teistas ( 1 t. , b.l. 109-110; 2 t., b.l. 119-120). Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad R. K. jau yra teistas (2011-03-24 d.) Trakų r. apylinkės teismo už nukentėjusios J. V. sužalojimą bei grasinimo nužudyti. Teismas nuosprendžiu R. K. paskyrė 2 metus ir 3 mėn. laisvės atėmimo, vadovaujantis LR BK 75 str. bausmės vykdymas buvo atidėtas dviem metams . Kaip matyti kaltinamasis reikiamų išvadų nepadarė, jis vėl nusikalto ir nusikalto bausmės vykdymo atidėjimo metu. Todėl teismas mano, kad R. K. turi būti skirta laisvės atėmimo bausmė netaikant jos vykdymo atidėjimo. Bausmė skirtina už kiekvieną nusikalstamą veiką, bausmes subendrinant vadovaujantis LR BK 63 str., nuostatomis, o taip pat vadovaujantis LR BK 64 str., paskirta bausmė turi būti subendrinta su 2011-03-24 d. Trakų r. apylinkės teismo paskirta bausme.
Civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos ieškinys dėl 1193,24 litų priteisimo žalos atlyginimui už nukentėjusios J. V. gydymą yra pagrįstas rašytiniais įrodymais ir pilnai tenkintinas.
Nukentėjusioji J. V. yra pareiškusi ieškinį į dėl 12,36 litų turtinės ir 1000 litų neturtinės žalos.
Turtinė ir neturtinė žala yra dvi savarankiškos žalos rūšys, atlyginamos skirtingais pagrindais, o jų dydis nustatomas pagal skirtingus kriterijus. Turtinė žala atlyginama, kai nukenčia asmens ekonominiai interesai, ir šios žalos dydis pinigais galį būti apskaičiuojamas tiksliai pagal objektyvius kriterijus. Tuo tarpu neturtinės žalos, atsirandančios dėl neturtinio pobūdžio praradimų, kai pakenkiama nematerialioms, t.y. ekonominės vertės neturinčioms vertybėms – šios žalos piniginė išraiška nustatoma vadovaujantis kriterijais, kurių nebaigtinis sąrašas įtvirtintas CK 6.250 straipsnyje. Teismas spręsdamas dėl neturtinės žalos įvertinimo pinigais vadovaujasi ne tik CK 6. 250 straipsnyje įtvirtintais kriterijais, bet ir sąžiningumo, protingumo, teisingumo principais bei CK 6.251 straipsnio 2 dalyje ir 282 straipsnyje įtvirtintais kriterijais. Toks neturtinės žalos atlyginimo teisinis reglamentavimas nustatytas tam, kad teisės į neturtinės žalos atlyginimą nepažeistų nurodytų principų ir nesukeltų neadekvačių sunkių pasekmių žalą atlyginti turinčiam asmeniui. CK 6.263 straipsnio 2 dalis nustato, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos atlyginimą, yra nurodęs, kad neturtinės žalos dydis, išreikštas pinigais, yra bendrieji nuostoliai, kurių įrodinėjimo specifika yra ta, jog jų dydį nustato teismas, o kreditorius turi pagrįsti kuo daugiau ir kuo svarbesnių neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (žr., pvz., Lietuvos A. T. 2005 m. balandžio 18 d. nutartį civilinėje byloje L. Z., M. Z., V. Z., G. Z. v. VšĮ Marijampolės ligoninė, bylos Nr. 3K-7-255/2005). Teismas pažymi, kad atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 str.) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį atsižvelgia į: 1) žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) jo turtinę padėtį; 4) padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Taigi remiantis išdėstytu ir įvertinęs aukščiau išvardintus kriterijus ir atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes teismas nusprendžia nukentėjusiosios J. V. 1000 litų ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo tenkinti pilnai. Taip pat tenkintinas ir 12,36 litų ieškinys dėl turinės žalos priteisimo, kuris yra įrodytas Gintarinės vaistinės kvitu (b.t. 2. b.l. 142)
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: dujinis pistoletas su 4 šoviniais saugomi VA VPK Trakų r. PK – nuosprendžiui įsiteisėjus sugrąžintini nukentėjusiajam.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
B. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 138 str. 1 d. ir nuteisti jį laisvės atėmimu 2 (dviem) metams.
B. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 145 str. 1 d. ir nuteisti jį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 2 d., paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę ir B.P. subendrintą bausmę paskirti 2 (du) metus laisvės atėmimo.
Vadovaujantis BK 75 str. bausmės vykdymą B. P. atidėti 2 (dviem) metams, įpareigojant nuteistąjį be organo prižiūrinčio bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje.
Kardomąją priemonę B.P. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki įsiteisės nuosprendis, palikti tą pačią, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Bausmės atlikimo pradžią B. P. skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
R.K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 138 str. 1 ir nuteisti jį laisvės atėmimu 2 ( dviem) metam ir 3 (trim) mėnesiams.
R.K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 145 str. 1 ir nuteisti jį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 2 d., paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę ir R. K. subendrintą bausmę paskirti 2 (du) metus ir 3 (tris) mėnesius laisvės atėmimo.
R.K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 1 ir nuteisti jį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 4 d., paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu prie griežčiausios bausmės iš dalies pridėti švelnesnę bausmę ir R. K. subendrintą bausmę paskirti 2 (du) metus ir 9 (devynis) mėnesius laisvės atėmimo.
Vadovaujantis LR BK 64 str. 1, 3 d., R. K. šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su 2011 m. kovo 24 d. Trakų r. apylinkės teismo paskirta ir neatlikta 2 (dviejų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausme prie griežtesnės bausmės dalinai pridėti šiuo nuosprendžiu paskirta bausmę ir galutinę subendrintą bausmę R. K. paskirti laisvės atėmimą 4 (keturiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos 2012-04-19.
Į bausmės atlikimo laiką įskaityti sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2011-10-17 d. iki 2012-04-19 d.
Kardomąją priemonę – suėmimą R. K. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą. -19 d.
Kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą R. K. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Priteisti iš R. K. Valstybinei ligonių kasai 1193,24 litų žalos už nukentėjusios J. V. gydymą.
Priteisti iš R. K. nukentėjusios J. V. naudai 12,36 litų turtinės ir 1000 litų neturtinės žalos.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: dujinį pistoletą su 4 šoviniais saugomus VA VPK Trakų r. PK – nuosprendžiui įsiteisėjus sugrąžintini nukentėjusiajam R. U..
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.