Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sigita Bieliauskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal V. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutarties, kuria V. D. skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo skyriaus Administracinės veiklos ir analizės grupės specialisto 2013 m. spalio 10 d. nutarimo, atmestas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2013 m. spalio 10 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo skyriaus Administracinės veiklos ir analizės grupės specialisto M. L. nutarimu V. D. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 123 str. 1 d., už tai, kad jis 2013 m. rugsėjo 25 d., apie 20.50 val., Vilniuje, Liepkalnio g., vairavo automobilį Ford Escort, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) turintį gedimų, dėl kurių Kelių eismo taisyklės draudžia važiuoti, t.y. tamsiu paros metu neveikė abu galiniai gabaritiniai žibintai.

Nesutikdamas su priimtu nutarimu, V. D. pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui, nurodydamas, kad jam inkriminuoto pažeidimo jis nepadarė. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 16 d. nutartimi V. D. skundą atmetė ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo skyriaus Administracinės veiklos ir analizės grupės specialisto 2013 m. spalio 10 d. nutarimą paliko nepakeistą.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą V. D. atžvilgiu pirmosios instancijos teisme, buvo pažeistos jo teisės – apylinkės teismo teisėjas ignoravo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymą atidėti bylos nagrinėjimą neatvykus liudytojui I. Z. bei nepagrįstai atmetė apelianto prašymą į teismo posėdį iškviesti liudytoją E. G..

V. D. apeliacinis skundas atmestinas.

Pagal ATPK 272 str. nuostatas, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, duoti paaiškinimus, pateikti įrodymus, pareikšti prašymus; nagrinėjant bylą, naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo, turinčio aukštąjį teisinį universitetinį arba jam prilyginamą išsilavinimą, pagalba; kalbėti gimtąja kalba arba ta kalba, kurią jis moka, ir naudotis vertėjo paslaugomis, jeigu nemoka lietuvių kalbos; apskųsti nutarimą byloje. Pažymėtina, kad nuosekliai formuojamoje teismų praktikoje pripažįstama, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo procese turi tokias pačias teises, kokios yra garantuojamos kaltinamajam baudžiamajame procese. Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 22 str. 3 d., kaltinamasis turi teisę žinoti, kuo jis kaltinamas, gauti kaltinamojo akto nuorašą, susipažinti teisme su byla, nustatyta tvarka pasidaryti reikiamų dokumentų išrašus arba nuorašus, turėti gynėją, pateikti prašymus, pareikšti nušalinimus, teikti įrodymus ir dalyvauti juos tiriant, nagrinėjimo teisme metu užduoti klausimus, duoti paaiškinimus apie teismo tiriamas bylos aplinkybes ir pareikšti savo nuomonę dėl kitų nagrinėjimo teisme dalyvių pareikštų prašymų ir t.t. Iš šių nuostatų analizės matyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, be kitų jam garantuojamų teisių, turi teisę teismo posėdžio metu užduoti klausimus kitiems proceso dalyviams. Kita vertus, pagal ATPK 276 str. nuostatas, administracinio teisės pažeidimo byloje liudytoju gali būti šaukiamas bet kuris asmuo, kuriam gali būti žinomos kokios nors šioje byloje nustatytinos aplinkybės, iš ko spręstina, kad teismui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, įstatymas numato teisę, bet ne pareigą teismo posėdžio metu apklausti asmenis, galinčius turėti žinių apie reikšmingas bylos aplinkybes. Kiekvienu atveju teismas, spręsdamas klausimą dėl liudytojų apklausos teismo posėdžio metu, įvertina, ar byloje esančių duomenų pakanka administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltei pagrįsti. Esant pakankamam pagrindui manyti, kad asmuo padarė jam inkriminuojamą pažeidimą, papildomai apklausti liudytojus teismo posėdyje, teismas nėra įpareigotas.

Nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos duomenimis nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas V. D. atžvilgiu buvo surašytas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 2-ojo būrio vyresniojo patrulio I. Z.. Šio protokolo pagrindu 2013 m. spalio 10 d. buvo priimtas nutarimas, kuriuo V. D. pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 123 str. 1 d., ir nubaustas 140 (vieno šimto keturiasdešimties) litų bauda.

Iš policijos pareigūno I. Z. 2013 m. rugsėjo 25 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2013 m. rugsėjo 25 d. jam patruliuojant kartu su pareigūne D. N., apie 20.50 val., Vilniuje, Minsko pl. ir Liepkalnio g. sankryžoje, buvo pastebėtas važiuojantis automobilis Ford Escort, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurio abu galiniai gabaritiniai žibintai nedegė, avarinės signalizacijos žibintai nebuvo įjungti, avarinis – trikampio formos, ženklas automobilio gale nebuvo prikabintas. Šis automobilis buvo sustabdytas Liepkalnio g. Automobilį vairavęs V. D. kelis kartus bandė įjungti galinius gabaritinius žibintus, bet jam nepavyko to padaryti. V. D., nepateikęs policijos pareigūnui I. Z. jokių vairuotojo ar automobilio dokumentų, padėkojo už perspėjimą ir ketino važiuoti toliau, tačiau pareigūnas jam pakartojo reikalavimą pateikti reikiamus dokumentus ir paaiškino, kad jo automobilis yra techniškai netvarkingas ir jo eksploatavimas pažeidžia Kelių eismo taisyklių reikalavimus, už kurių pažeidimą numatyta administracinė atsakomybė. Tai išgirdęs V. D. supyko, pradėjo su pareigūnais bendrauti įžūliai, agresyviai ir aiškino, kad pareigūnai neturi jokios teisės jo bausti, privalo jį paleisti (b. l. 8).

Šias policijos pareigūno I. Z. nurodytas aplinkybes patvirtino ir įvykio dieną su juo kartu patruliavusi pareigūnė D. N. savo tarnybiniame pranešime nurodžiusi, kad jai 2013 m. rugsėjo 25 d., apie 20.50 val., patruliuojant su kolega I. Z. Vilniuje, Minsko pl. ir Liepkalnio g. sankryžoje, buvo pastebėtas važiuojantis automobilis Ford Escort, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurio abu galiniai gabaritiniai žibintai nedegė, avarinės signalizacijos žibintai nebuvo įjungti, avarinis – trikampio formos, ženklas automobilio gale nebuvo prikabintas. Minėtas automobilis buvo sustabdytas, I. Z. išlipo iš tarnybinio automobilio ir nuėjo prie vairuotojo, kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo V. D.. I. Z. bendraujant su V. D., pastarasis išlipo iš automobilio ir pradėjo apžiūrinėti galinius gabaritinius žibintus, vėliau paėmė mobilaus ryšio telefoną ir pradėjo su kažkuo kalbėti ignoruodamas I. Z.. Pabendravęs telefonu (kaip vėliau paaiškėjo, jis skambino pasitikėjimo telefonu, kur išreiškė pasipiktinimą pareigūnų veiksmais) V. D. pateikė visus reikiamus dokumentus, jam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas su administraciniu nurodymu. V. D. nuo paaiškinimo protokole bei susipažinimo su juo atsisakė, jo atžvilgiu surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo nepaėmė (b. l. 9).

Policijos pareigūnė D. N. (Jankauskienė) šias aplinkybes patvirtino ir apklausiama pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, nurodydama, kad 2013 m. rugsėjo 25 d., apie 20.50 val., Liepkalnio g., Vilniuje, buvo sustabdytas V. D. vairuojamas automobilis Ford Escort, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuriam, tamsiu paros metu, nedegė abu galiniai žibintai. Su V. D. bendravo pareigūnės porininkas I. Z., o ji tuo metu sėdėjo tarnybiniame automobilyje ir matė, kad galiniai žibintai automobilyje nebuvo uždegti, pažeidėjas nuvažiavo įsijungęs avarines šviesas. Pasirašyti jo atžvilgiu surašytą administracinio teisės pažeidimo protokolą ir paimti jo kopiją jis atsisakė.

Nors pirmosios instancijos teismo posėdžio metu policijos pareigūnas I. Z. nebuvo apklaustas, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių V. D. kaltę padarius jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą, todėl I. Z. apklausa teismo posėdžio metu šiuo atveju būtų perteklinis procesinis veiksmas. Šių aplinkybių visumoje būtina pažymėti ir tai, kad pirmasis teismo posėdis apylinkės teisme dėl V. D. skundo įvyko 2013 m. lapkričio 26 d. Į šį posėdį policijos pareigūnas I. Z. buvo atvykęs, tačiau teismo posėdžio dieną buvo gauta informacija, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas V. D. susirgo ir posėdyje dalyvauti negalės. Tuo tarpu iš byloje esančio pranešimo apie išduotą nedarbingumo pažymėjimą matyti, kad jis V. D. buvo išduotas tik 2013 m. gruodžio 2 d., t.y. praėjus 5 dienoms po pirmojo teismo posėdžio, iš ko spręstina, kad pažeidėjas posėdžio dieną nebuvo nedarbingas, galėjo atvykti į teismo posėdį ir apklausti jame dalyvavusį policijos pareigūną I. Z., tačiau tokia įstatymo jam suteikta teise jis nepasinaudojo. Pažymėtina ir tai, kad apylinkės teismo posėdžio, vykusio 2013 m. gruodžio 10 d., metu buvo apklausta policijos pareigūnė D. N., tačiau klausimų šiai liudytojai V. D. neturėjo, principingai nurodydamas, kad nori apklausti abu liudytojus, t.y. ir D. N. ir I. Z. ir tokiu būdu įrodyti teismui, kad jie meluoja.

Šioje vietoje sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad netikėti policijos pareigūnų – I. Z. ir D. N., parodymais, nėra pagrindo. Byloje nenustatytas šių asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi, abu pareigūnai tarnybiniuose pranešimuose aiškindami nagrinėjamo įvykio aplinkybes davė analogiškus parodymus, kuriuos D. N. patvirtino ir apklausiama pirmosios instancijos teismo posėdžio metu.

Tuo tarpu vertinant administracinėn atsakomybėn traukiamo V. D. argumentus, pažymėtina, kad apklausiamas pirmosios instancijos teisme jis paaiškino, kad policijos pareigūnams sustabdžius jo vairuojamą automobilį ir pranešus apie tai, kad nešviečia jo automobilio galiniai gabaritiniai žibintai, jis išlipo iš automobilio ir įsitikino, kad galinis žibintas tikrai nešvietė, pareigūnui nurodžius įjungti ir vėl išjungti automobilio šviesas, visi žibintai vėl degė kaip priklauso. Kaip matyti iš šių apelianto parodymų, jis iš esmės nesutiko su policijos pareigūnų nurodytomis aplinkybėmis, kad jo vairuojamo automobilio galiniai gabaritiniai žibintai visai nedegė, nurodydamas, kad tai galbūt buvo trumpas sujungimas, kurio metu žibintai užgeso, tačiau įjungus ir išjungus automobilio šviesas, žibintai vėl pradėjo veikti. Atmetant tokius V. D. argumentus, pabrėžtina, kad šią aplinkybę paneigė tiek I. Z. savo tarnybiniame pranešime, tiek D. N., apklausiama apylinkės teisme, be to, bylos duomenimis nustatyta, kad iš įvykio vietos apeliantas išvažiavo su įjungtu avariniu signalu, kas vėlgi patvirtina, jog V. D. vairuojamo automobilio galiniai žibintai nešvietė. Įvertinus aptartas aplinkybes, konstatuotina, kad tokie apelianto argumentai vertintini kaip jo pasirinkta gynybos versija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės.

Apeliaciniame skunde, be viso ko, nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas ignoravo V. D. prašymą pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklausti liudytoją E. G., teigdamas, kad tokiu būdu teismas pažeidė jo procesines teises. Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 10 d. teismo posėdžio protokolo matyti, kad V. D. posėdžio metu išreiškė prašymą į kitą teismo posėdį iškviesti liudytoją, kuri, pasak apelianto, viską matė, tačiau nenurodė šios liudytojos duomenų, nepaaiškino, kokias teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingas aplinkybes ji gali patvirtinti ar paneigti. Be to, aplinkybę, kad nagrinėjamą įvykį matė kitas asmuo, V. D. nurodė tik posėdžio metu, tuo tarpu nei skunde apylinkės teismui, nei bylą nagrinėjant policijos įstaigoje apie šią aplinkybę apeliantas neužsiminė, kas teismui leidžia abejoti tokios aplinkybės pagrįstumu. Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad nagrinėjamo įvykio metu būtų užfiksuoti kokie nors įvykio liudytojai, nors tokie veiksmai policijos pareigūnams, fiksuojantiems administracinio teisės pažeidimo padarymą, yra privalomi.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, procesiniai pažeidimai nebuvo nustatyti. Naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą V. D. atžvilgiu apylinkės teismui nagrinėti iš naujo, nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

V. D. apeliacinio skundo netenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.