Tauragės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. B. ieškinį atsakovui A. B. dėl santuokos nutraukimo ir kitų su tuo susijusių klausimų išsprendimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Faktinės aplinkybės ir byloje kilusio ginčo esmė

4. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovė E. B. ir atsakovas A. B. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Šalys neturi nepilnamečių vaikų. Nuo 2025 m. (duomenys neskelbtini) mėnesio šalys nebegyvena kartu ir bendro ūkio nebeveda.

5. Byloje nėra ginčo nei dėl santuokos nutraukimo, nei dėl turto padalijimo.

Dėl santuokos nutraukimo ir sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo, pavardžių, sutuoktinių išlaikymo

6. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė patvirtino, jog atkurti šeiminių santykių nėra galimybės, ji pageidauja nutraukti santuoką. Bylos nagrinėjimo metu išklausęs ieškovės paaiškinimus, teismas įsitikino, jog šalių santuoka faktiškai yra iširusi. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad nėra tikimybės, jog sutuoktiniai vėl pradės gyventi kartu, todėl terminas susitaikyti nenustatytinas, šalių santuoka nutrauktina ir spręstina dėl su santuokos nutraukimu susijusių klausimų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.53 straipsnio 2 dalis, 3.54 straipsnio 4 dalis).

7. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas šio kodekso trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagal to paties straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Ieškovui tenka pareiga įrodyti faktą, su kuriuo siejama kitos šalies kaltės prezumpcija. CK 3.61 straipsnyje nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis). CK 3.63 straipsnyje nustatyta, jog abiejų sutuoktinių prašymu teismas, nutraukdamas santuoką, sprendime nenurodo konkrečių faktų, patvirtinančių vieno ar abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo, o tik konstatuoja, kad santuoka iširo dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės.

8. Iš ieškovės teiktų paaiškinimų, rašytinės bylos medžiagos nustatyta, jog šalys kartu nebegyvena nuo 2025 m. (duomenys neskelbtini) mėnesio. Ieškovė nurodė priežastis, lėmusias šeiminių santykių iširimą, ir pripažino egzistuojant abiejų sutuoktinių kaltę. Atsižvelgus, kad šalys bendro ūkio nebeveda, šeiminių santykių nebepalaiko, nebemato jokių galimybių išsaugoti santuoką, sutuoktinių ryšiai nutrūkę ir jie nemano, kad galima tikėtis, jog vėl pradės gyventi kartu, darytina išvada, jog santuoka tarp ieškovės ir atsakovo yra iširusi, todėl teismo sprendimu nutrauktina, nenurodant ir nevertinant konkrečių faktų, dėl kurio sutuoktinio kaltės kilo būtinybė nutraukti santuoką. Nesant ginčo, santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

9. CK 3.69 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę. Iš santuokos sudarymo įrašo nustatyta, kad iki santuokos ieškovės pavardė buvo ne R., o M.. Teismo posėdžio metu ieškovė patikslino reikalavimą dėl jai paliktinos pavardės ir nurodė, kad pageidauja pasilikti santuokinę pavardę B.. Taigi po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina santuokinė pavardė B., atsakovui – jo prigimtinė pavardė B.. Ginčo dėl pavardžių nėra (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

10. Reikalavimai dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo nepareikšti, todėl šis klausimas nespręstinas (CK 3.72 straipsnis).

Dėl šalių turto ir skolinių įsipareigojimų padalijimo

11. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimą, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CK 3.59 straipsnis). Nutraukiant santuoką, dalijamas turtas, sutuoktiniams priklausantis bendrosios jungtinės nuosavybės teise (CK 3.116 straipsnio 1 dalis). Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas sutuoktinių turto balansas, t. y. nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir kiekvieno iš jų asmeninis turtas (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Privalo būti padalytas tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai bei kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 straipsnis). Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Nuo šio principo galima nukrypti tik įstatymo nustatytais atvejais (CK 3.123 straipsnis).

12. Ieškovė nurodė, kad santuokos metu šalys nekilnojamojo turto neįgijo, tačiau įgijo kilnojamojo turto, t. y. automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė yra 1000 Eur, kuris registruotas atsakovo vardu, ir automobilį MERCEDEZ-BENZ E 200 CGI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė yra 2500 Eur ir kuris registruotas jos vardu.

13. Kaip minėta, teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimą. Nustatytą bendrą turtą teismas padalija sutuoktiniams vadovaudamasis CK 3.118 straipsnio 2 ir 4 dalimis ir taikydamas šias teisės normas sistemiškai su kitomis CK normomis (CK 3.1 straipsnis) bei vadovaudamasis proceso teisės normomis (CPK 375 straipsnio 2 dalis). Turtas padalijamas lygiomis dalimis, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymas leidžia nukrypti nuo lygių dalių principo (CK 3.117 straipsnis, 3.123 straipsnis).

14. Sąlygos, kai sutuoktinių turtas gali būti padalytas nelygiomis dalimis, nustatytos CK 3.123 straipsnio 1 dalyje. Joje pateikiamas pavyzdinis aplinkybių, kurioms esant galimas nukrypimas nuo lygių dalių principo, sąrašas (nepilnamečių vaikų interesai, vieno sutuoktinio sveikatos būklė, turtinė padėtis arba kitos svarbios aplinkybės). Šis sąrašas nėra baigtinis, galimybė kitas aplinkybes pripažinti reikšmingomis ir dėl jų nukrypti nuo minėto principo palikta teismo diskrecijai, įvertinus kiekvienos konkrečios bylos teisiškai reikšmingas aplinkybes.

15. Šiuo atveju ieškovė prašo nukrypti nuo lygių dalių principo (CPK 3.123 straipsnis), prašydama priteisti automobilius atsakovui nepriteisiant jai kompensacijos. Ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad transporto priemonė ieškovės vardu buvo registruota iš esmės tik formaliai – automobilis visuomet buvo tik atsakovo valdomas. Ieškovė taip pat nurodė, kad kompensacijos iš atsakovo už jam tenkančią didesnę turto dalį nereikalauja.

16. Apibendrinant tai, kas paminėta, ieškovės reikalavimas tenkintinas, atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteistinos transporto priemonės (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir MERCEDEZ-BENZ E 200 CGI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepriteisiant atsakovui kompensacijos (CK 3.123 straipsnis, CPK 12 straipsnis, 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

17. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė ir / ar atsakovas turėtų kreditorinių įsipareigojimų, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, dėl ieškovės ir atsakovo skolinių įsipareigojimų nėra pradėtų bylų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

18. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

19. Ieškovė pateikė įrodymus, jog šioje byloje turėjo 606,78 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 193 Eur žyminis mokestis ir 413,78 Eur teisinės pagalbos išlaidos. Teismas, susipažinęs su pateiktu prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, daro išvadą, kad visos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nurodytų dydžių. Tenkintus ieškinį, šios ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo.

20. Valstybė šioje byloje patyrė 23,79 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo valstybei priteistina 19,92 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti ieškovės E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą sudarytą (duomenys neskelbtini) Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei E. B. palikti santuokinę pavardę B., atsakovui A. B. palikti jo prigimtinę pavardę B..

Priteisti atsakovui A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), reg. data (duomenys neskelbtini) (vertė – 1000 Eur), ir MERCEDEZ-BENZ E 200 CGI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini) (vertė – 2500 Eur), asmeninės nuosavybės teise.

Kompensacijos ieškovei už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį nepriteisti.

Iš atsakovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti 606,78 Eur (šešių šimtų šešių eurų 78 ct) Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 23,79 Eur (dvidešimt trijų eurų 79 ct) bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Šios bylinėjimosi išlaidos turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB banke, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS banke, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, Nr. LT427230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke, įmokos kodas 5662, mokėjimo paskirtis: bylinėjimosi išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos sprendimo nuorašą išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, akcinei bendrovei „Regitra“ ir Vedybų sutarčių registrui.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.