- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-12-17
- Bylos Nr.
- 2-14590-615/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-08271-2013-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Mindaugas Plučas
- Ieškovas
- UAB „Stragutės mėsa“
- Atsakovas
- UAB „Bajorų smuklė“
- Kategorijos
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Plučas, sekretoriaujant Vilmai Mikelionienei, dalyvaujant ieškovo UAB „Stragutės mėsa“ atstovui advokatui V. P., nedalyvaujant atsakovo UAB „Bajorų smuklė“ atstovui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Stragutės mėsa“ ieškinį atsakovui UAB „Bajorų smuklė“, dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas Kauno apylinkės teisme pareiškė ieškinį atsakovui, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo 7394,19 Lt skolos, 1243,86 Lt delspinigių, 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje, dublike, bei ieškovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovas ir atsakovas 2012 m. liepos 12 d. sudarė Pirkimo- pardavimo sutartį Nr. 12/0718. Sutartimi pardavėjas įsipareigojo parduoti pirkėjui ieškovo įmonėje pagamintas prekes (produkciją - mėsos produktus), o pirkėjas įsipareigojo priimti prekes ir sumokėti už jas nustatytą pinigų sumą (kainą) pagal pateiktą PVM sąskaitą-faktūrą. Laikotarpiu nuo 2013-03-05 iki 2013-04-12 ieškovas pateikė atsakovui prekių (mėsos gaminių) už bendrą 7394,19 Lt sumą. Atsakovas nurodytos įsiskolinimo sumos nėra sumokėjęs. CK 6.256 straipsnio 1 dalis numato, jog kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles, o to paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog asmuo, neįvykdęs ar netinkamai vykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Šalių sudarytos sutarties 2.3 punktas nustato, kad pirkėjas, laiku nesumokėjęs pardavėjui už pateiktas prekes, privalo sumokėti 0,2 % dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pavėluotą kalendorinę dieną. Taigi šiuo atveju atsakovas privalo sumokėti ieškovui sutartyje nustatytus delspinigius, kurie ieškovo paskaičiavimu sudaro 1243,86 Lt. Kadangi atsakovas skolos ieškovui nustatytu terminu nepadengė, ieškovas buvo priverstas kreiptis į teismą, todėl ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Dublike nurodė, kad atsakovo argumentai dėl perduotos produkcijos tariamo kiekio ir kokybės reikalavimų neatitikimo yra visiškai nepagrįsti jokiais leistinais įrodymais ir ieškovo vertinami tik kaip būdas išvengti piniginės prievolės įvykdymo. Pirma, atsakovo argumentai, kad produkcija jam buvo tiekiama atšaldyta, o ne atvėsinta nagrinėjamai bylai yra teisiškai nereikšmingi ir nepaneigiantys atsakovo pareigos atsiskaityti su ieškovu už pateiktą produkciją. 2012 m. liepos 12 d. Pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 12/0718 1.1 punktu pardavėjas (UAB „Stragutės mėsa“) įsipareigojo parduoti pirkėjui (UAB „Bajorų smuklė“) įmonėje UAB „Stragutės mėsa“ pagamintas prekes (produkciją -mėsos produktus), o pirkėjas įsipareigojo priimti prekes ir sumokėti už jas nustatytą pinigų sumą (kainą) pagal pateiktą PVM sąskaitą-faktūrą. Atkreiptinas dėmesys, kad kiekvienoje PVM sąskaitoje - faktūroje yra labai aiškiai detalizuota, kokia produkcija yra perduodama pirkėjui, t.y. prekės pavadinimas (pvz. kiaulienos sprandinė atšaldyta), laikymo sąlygos (pvz. -1+7 C), iki kada tinkama vartoti, kiekis ir kaina. PVM sąskaitose - faktūrose labai aiškiai nurodyta, kad produkcija yra pateikiama atšaldyta, nurodyta temperatūra, kuri yra išlaikoma perduodant produkciją. Tai reiškia, kad atsakovui buvo pateikiama tokia produkcija, dėl kurios šalys susitarė ir tokios temperatūros, kuri tai produkcijai yra būtina kokybės reikalavimams užtikrinti. Atsakovo argumentai, kad produkcija turėjo būti tiekiama atvėsinta, ar kad perduotoje produkcijoje buvo susikaupęs vanduo yra deklaratyvūs ir nemotyvuoti. Jeigu atsakovas teigia, kad jam produkcija turėjo būti teikiama ne „atšaldyta“, o „atvėsinta“ jis turėtų labai aiškiai suformuluoti ir leistinais įrodymais pagrįsti, kokioje temperatūroje, jo nuomone, turėjo būti laikoma jam pateikta produkcija, turėtų įrodymais pagrįsti, kad neatitiko perduotos produkcijos svoris (CPK 178 straipsnis). Tokių įrodymų į bylą nėra pateikta. Be to, atsakovo argumentai, jog tiekiama produkcija neatitikdavo kokybės, saugos reikalavimų, kurių protingai gali tikėtis vartotojas yra neteisingi ir nepagrįsti įrodymais. CK 6.327 str. reglamentuoti reikalavimai daiktui, šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, - įprastus reikalavimus. Pagal CK 6.338 straipsnio 1 dalies nuostatas, šalims nesusitarus kitaip, pirkėjas nuo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ar nuo ofertos pateikimo turi teisę prieš mokėdamas ar prieš priimdamas daiktus juos patikrinti bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, kurie atitinka protingumo kriterijus. Be to, CPK 6.337 straipsnio 2 dalis nustato, kad tais atvejais, kai įstatymai ar sutartis nenustato daiktų kokybės patikrinimo tvarkos ir terminų, tai daiktų kokybė turi būti patikrinta per protingą terminą ir pagal įprastai taikomas daiktų kokybės patikrinimo sąlygas bei prekybos papročius. Taigi, net jei atsakovas jam perduodamos produkcijos pasiėmimo metu dėl objektyvių priežasčių būtų negalėjęs patikrinti jų kokybės ar jos nepatikrino dėl pateisinamo pasitikėjimo, jam išlieka teisė ją patikrinti ir vėliau, o CK 6.348 straipsnio 1 dalies pagrindu jam bet kuriuo atveju kyla pareiga pranešti pardavėjui apie sutarties sąlygų, nustatančių daiktų kokybę, kiekį, asortimentą, komplektiškumą, tarą ir pakuotę, pažeidimą per įstatymų ar sutarties nustatytą terminą, o jeigu šis terminas nenustatytas, - per protingą terminą po to, kai buvo ar atsižvelgiant į daiktų pobūdį ir paskirtį turėjo būti nustatytas atitinkamos sąlygos pažeidimas. Atsakovui pagal į bylą pateiktas PVM sąskaitas - faktūras buvo pateikta tik kokybiška mėsos produkcija. Šį faktą patvirtina ir ta aplinkybė, kad atsakovas dėl perduotos produkcijos kokybės niekuomet ieškovui nereiškė jokių pretenzijų. UAB „Bajorų smuklė“ yra verslo subjektas, kuriam keliami didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai. Jeigu, kaip teigia atsakovas, jam buvo pateikta netinkamos kokybės produkcija, jis įstatymų nustatyta tvarka privalėjo informuoti pardavėją apie savo abejones dėl perduotos produkcijos kokybės, aiškiai nurodyti, kokie perduotos produkcijos kokybės trūkumai yra nustatyti, pagrįsti, kaip kokybės trūkumai buvo nustatyti, tačiau atsakovas to nepadarė. Tai, kad atsakovas nereiškė jokių pretenzijų dėl perduotos produkcijos kokybės reikalavimų neatitikimo, rodo, kad perduota produkcija buvo tinkamos kokybės, o tokio pobūdžio argumentais atsakovas tik siekia išvengti piniginės prievolės įvykdymo. Atsakovas atsiliepimu į ieškinį prašo teismo sumažinti prašomų priteisti delspinigių dydį. Nurodo, kad 0,2 proc. dydžio delspinigiai yra aiškiai ir neprotingai dideli, todėl atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus bei vadovaujantis atsiliepime į ieškinį nurodytą teismų praktiką, atsakovas prašo delspinigius sumažinti iki 0,02 proc. dydžio. Šalių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma. Kasacinio teismo nurodyta, kad, sprendžiant dėl priteistinų sutartinių netesybų dydžio, svarbu atsižvelgti į tai, jog netesybos nustatytos šalių valia jų sudarytoje sutartyje, įvertinti konkrečių sutartinių santykių pobūdį. Teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą. Nagrinėjamoje byloje teismas turėtų įvertinti, kad abi ginčo šalys yra verslo subjektai, tai reiškia, tiek ieškovas, tiek atsakovas sutartyje aptardami delspinigių dydį, suprato sutarties sąlygos esmę bei numatė įsipareigojimų nevykdymo padarinius. Atsakovas akivaizdžiai piktnaudžiauja teise, nemokėdamas ieškovui skolos, bei į ieškinio argumentus atsikirtinėdamas akivaizdžiai nepagrįstais argumentais dėl tariamai netinkamos perduotos produkcijos kiekio ir kokybės trūkumo. Šiuo atveju sutartyje numatytos netesybos vertintinos kaip ieškovo patirti minimalūs nuostoliai, kurių nereikia papildomai įrodinėti. Todėl, ieškovo įsitikinimu, teismas neturėtų paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą ir priteisti ieškovui visus prašomus delspinigius, o atsakovo argumentus atmesti kaip nepagrįstus.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į ieškinį, triplike su ieškiniu sutiko iš dalies, prašė iš atsakovo ieškovo naudai priteisti 3697,10 Lt skolą ir 62,20 Lt delspinigių, iš viso 3759,30 Lt, kitoje dalyje ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovo tiekiama produkcija neatitiko užsakomo kiekio reikalavimų, kadangi buvo tiekiama atšaldyta, o ne atvėsinta mėsa. Atšaldyta mėsa sveria daugiau nei atvėsinta, kadangi joje yra susikaupę vandens, kuris yra sušalęs. Tokiu būdu atsakovas patirdavo mėsos kiekio trūkumą, ko pasekoje ir nuostolį. Be to, atšaldytos, o ne atvėsintos mėsos pristatymas turi įtakos ir gaminių kokybei. Atsakovo manymu, ieškovas veikė nesąžiningai pateikdamas ne atvėsintą, o atšaldytą mėsą. Be to, atsakovo tiekiama produkcija neatitikdavo kokybės, saugos reikalavimų, kurių protingai gali tikėtis vartotojas (CK 6.294 straipsnio 1 dalis). Ieškovas yra pateikęs netinkamos kokybės mėsos produkcijos, kurioje, kaip įtariama, buvo maisto papildų, ko pasekoje mėsa keitė spalvą ir skonį. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo pateikta produkcija buvo nekokybiška, atsakovas, vadovaudamasis CK 6.334 straipsnio 1 dalies 2 punktu, atsiliepime į ieškinį prašė sumažinti ieškovo pateiktos produkcijos (mėsos produktų) pirkimo kainą. Ieškovas prašo priteisti 7394,19 Lt skolos už pateiktą nekokybišką produkciją ir 1243,86 Lt delspinigių. Nustatant iki kokio dydžio mažintina priteistina skolos suma būtina vadovautis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į atsiliepime išdėstytus argumentus dėl ieškovo tiekiamų produktų kiekių ir kokybės, manytina, kad protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus (CK 1.5 straipsnis) atitiktų pusė sumos, kurios reikalauja ieškovas, t. y. 3697,10 Lt. Rašytinių įrodymų atsakovas neturi, ko pasekoje negali jų pateikti. Paminėtina, kad tarp ieškovo ir atsakovo rašytinio susirašinėjimo dėl ieškovo pateiktos nekokybiškos produkcijos nebuvo. Atsakovas savo pateiktus argumentus grindžia savo paaiškinimais, kurie remiantis CPK 177 straipsniu laikytini leistinais įrodymais civilinėje byloje. Be to, atsakovas ketina pasinaudoti teise atsivesti liudytojus į teismo posėdį, kurie patvirtintų aplinkybes dėl ieškovo tiekiamos produkcijos kokybės. Taigi, argumentai, kad ieškovo tiekiama produkcija neatitikdavo kokybės, saugos reikalavimų, kurių protingai gali tikėtis vartotojas (CK 6.294 straipsnio 1 dalis) ir dėl to buvo trikdoma atsakovo veikla, bus patvirtinti ne tik atsakovo paaiškinimais, bet ir liudytojų parodymais. Kokybės trūkumų prekių priėmimo metu, apžiūrint prekes nebuvo galima pastebėti. Kokybės trūkumai išryškėdavo vėliau (pvz. mėsa pakeisdavo spalvą dėl maisto papildų, kurie būdavo patiektoje produkcijoje), jau atsakovui naudojant ieškovo produkciją ir tiekiant ją savo klientams. Atsižvelgiant į tai, kad gaminiai iš ieškovo teiktos produkcijos buvo pateikti atsakovo klientams, tai ieškovo pateiktos nekokybiškos produkcijos tiesiog neliko (t. y. nebeliko objekto, kurį galėtų patikrinti). Be to, ieškovas nelaukdamas kol sueis apmokėjimo terminai siuntė atsakovui raginimus apmokėti sąskaitas ir iš karto kreipėsi į teismą su reikalavimu priteisti susidariusį įsiskolinimą, ko pasekoje atsakovas neturėjo galimybės pasinaudoti teise per protingą terminą informuoti ieškovą apie jo tiekiamą nekokybišką produkciją. Be to, ieškovo prašomi priteisti 0,2 % dydžio delspinigiai yra aiškiai ir neprotingai dideli CK 6.73 ir 6.258 straipsnių prasme, todėl atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principą bei vadovaujantis teismų praktika turi būti sumažinti. Vadovaujantis teismų praktika, atsakovo manymu, delspinigiai turi būti sumažinti iki 0,02 % ir iš atsakovo ieškovui priteistina 62,20 Lt delspinigių. Teismų praktikoje nustatyta, kad sprendžiant dėl netesybų sumažinimo turi būti atsižvelgiama į konkretaus ginčo aplinkybes. 2012-07-18 pirkimo - pardavimo sutartyje Nr. 12/0718 numatytas 0,2 % delspinigių dydis, kuris skaičiuojamas nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pavėluotą dieną, o tai sudaro 73 % nuo neapmokėtos sumos per metus. Pastebėtina, kad CK 6.210 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas įstatyminis palūkanų dydis, t. y. numatytos 6 proc. dydžio metinės palūkanos. Šios įstatyminės metinės palūkanos atitinka 0,02 proc. per dieną. Taigi, akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju, 2012-07-18 pirkimo - pardavimo sutartyje Nr. 12/0718 numatytas 0,2 % delspinigių dydis yra neprotingai ir nepagrįstai didelis. Be to, ieškovas, net ir pateikdamas dubliką, nepateikė įrodymų, pagrindžiančių prašomų priteisti netesybų dydžio (1181,66 Lt) atitiktį protingumo kriterijui bei įrodymų, kokio dydžio nuostolių jis patyrė. Ieškovo prašomi priteisti delspinigiai beveik siekia trečdalį prašomo priteisti įsiskolinimo dydžio, kas manytina neatitinka protingumo kriterijaus.
Atsakovo atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą informuotas tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti atsakovo atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Civilinės bylos medžiaga nustatyta, kad 2012-07-18 tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta Pirkimo- pardavimo sutartis Nr. 12/0718 (b.l. 6, 44). Pagal sutarties 1.1 punktą, ieškovas įsipareigojo parduoti atsakovui ieškovo įmonėje pagamintas prekes (produkciją– mėsos produktus), o atsakovas įsipareigojo priimti prekes ir sumokėti už jas nustatytą pinigų sumą (kainą) pagal sutarties 2 punktą. Prekių kiekis ir kainos kiekvienu konkrečiu pardavimo atveju nustatomi tarpusavio susitarimu ir nurodomi PVM sąskaitose– faktūrose. Sutarties 2.1 punktu šalys susitarė, kad už gautą produkciją pirkėjas sumoka grynais pinigais ar mokėjimo pavedimu per 21 d. nuo PVM sąskaitos– faktūros išrašymo dienos.
Ieškovas kartu su ieškiniu pateikė PVM sąskaitas– faktūras (b.l. 46-56), bei 2013-05-14 skolų suderinimo aktą (b.l. 45), kurie patvirtina, kad atsakovo skola ieškovui pagal išrašytas PVM sąskaitas– faktūras šiuo metu yra 7394,19 Lt. Atsakovas prekių gavimo iš ieškovo ar PVM sąskaitose– faktūrose nurodytos prekių kainos neginčijo.
Atsakovas nurodė, kad ieškovo tiekiama produkcija neatitikdavo kokybės, saugos reikalavimų, kurių protingai gali tikėtis vartotojas (CK 6.294 straipsnio 1 dalis), todėl, vadovaudamasis CK 6.334 straipsnio 1 dalies 2 punktu, prašė sumažinti ieškovo pateiktos produkcijos (mėsos produktų) pirkimo kainą iki 3697,10 Lt (t.y. atsakovas sutiko tik su puse skolos sumos, kurios reikalauja ieškovas). Atsakovas nurodė, kad kokybės trūkumų prekių priėmimo metu, apžiūrint prekes nebuvo galima pastebėti. Kokybės trūkumai išryškėdavo vėliau (pvz. mėsa pakeisdavo spalvą dėl maisto papildų, kurie būdavo patiektoje produkcijoje), jau atsakovui naudojant ieškovo produkciją ir tiekiant ją savo klientams, todėl ieškovo pateiktos nekokybiškos produkcijos tiesiog neliko (t. y. nebeliko objekto, kurį galėtų patikrinti). Taigi, atsakovas pats pripažino, kad iš ieškovo pirktą produkciją suvartojo. Be to, kiekvienoje ieškovo išrašytoje PVM sąskaitoje- faktūroje yra detalizuota, kokia produkcija yra perduodama pirkėjui, t.y. prekės pavadinimas, laikymo sąlygos, iki kada tinkama vartoti, kiekis ir kaina, taip pat, kad produkcija yra atšaldyta. Taigi, PVM sąskaitose- faktūrose nurodyta, kad produkcija yra pateikiama atšaldyta, nurodyta temperatūra, kuri yra išlaikoma perduodant produkciją, todėl teismas laiko, kad atsakovui buvo pateikiama tokia produkcija, dėl kurios šalys susitarė ir tokios temperatūros, kuri tai produkcijai yra būtina kokybės reikalavimams užtikrinti.
CK 6.327 straipsnyje yra reglamentuoti reikalavimai daiktui, šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų,- įprastus reikalavimus. Pagal CK 6.338 straipsnio 1 dalies nuostatas, šalims nesusitarus kitaip, pirkėjas turi teisę pareikšti reikalavimus dėl parduotų daiktų trūkumų. Be to, CK 6.337 straipsnio 2 dalis nustato, kad tais atvejais, kai įstatymai ar sutartis nenustato daiktų kokybės patikrinimo tvarkos ir terminų, tai daiktų kokybė turi būti patikrinta per protingą terminą ir pagal įprastai taikomas daiktų kokybės patikrinimo sąlygas bei prekybos papročius. Taigi, atsakovui CK 6.348 straipsnio 1 dalies pagrindu kyla pareiga pranešti pardavėjui apie sutarties sąlygų, nustatančių daiktų kokybę, kiekį, asortimentą, komplektiškumą, tarą ir pakuotę, pažeidimą per įstatymų ar sutarties nustatytą terminą, o jeigu šis terminas nenustatytas,- per protingą terminą po to, kai buvo ar atsižvelgiant į daiktų pobūdį ir paskirtį turėjo būti nustatytas atitinkamos sąlygos pažeidimas. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad būtų minėtas aplinkybes pranešęs ieškovui, priešingai, jis triplike pats nurodė, kad tarp ieškovo ir atsakovo rašytinio susirašinėjimo dėl ieškovo pateiktos nekokybiškos produkcijos nebuvo.
Be to, atsakovas nepateikė visiškai jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių jo nurodytas aplinkybes apie prekių kokybę bei nurodė, kad tokių įrodymų pateikti negali. Atsakovas nurodė, kad jis savo pateiktus argumentus grindžia savo paaiškinimais, kurie remiantis CPK 177 straipsniu laikytini leistinais įrodymais civilinėje byloje, taip pat nurodė, kad remsis liudytojų parodymais. Minėtomis įrodinėjimo priemonėmis bylos eigoje atsakovas nepasinaudojo, taip pat į teismo posėdį jokių liudytojų neatsivedė ir jų apklausti neprašė. Taip pat atsakovas nenurodė, nepateikė ir neprašė teismo išreikalauti jokių įrodymų pagrindžiančių atsakovo atsikirtimus. Esant nurodytoms aplinkybėms pripažintina, kad atsakovas civilinėje byloje neįrodė jo atsikirtimų į ieškinį faktinį pagrindą sudarančių aplinkybių (CPK 178 straipsnis).
Tarp šalių sudaryta Pirkimo– pardavimo sutartis nėra nuginčyta įstatymų nustatyta tvarka, todėl sutartiniai įsipareigojimai jos šalims yra privalomi. Šalys sutartinius įsipareigojimus prisiėmė laisvai suderinta abiejų šalių valia, sutartis nėra pakeista ar panaikinta, sutarties sąlygos aiškiai nurodytos, neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.80 straipsnio 1 dalis, 1.81 straipsnio 1 dalis, 6.196 straipsnio 1 dalis), todėl yra galiojanti, turi šalims įstatymo galią ir privalo būti vykdoma tinkamai ir sąžiningai (CK 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnio 1 dalis). CK 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.59 straipsnis).
Esant sprendime aukščiau nurodytoms aplinkybėms ir atsakovui neįrodžius savo atsikirtimų į ieškinį faktinį pagrindą sudarančių aplinkybių (CPK 178 straipsnis), ieškovo reikalavimai laikytini pagrįstais ir tenkintini.
Sutarties 2.3 punktu šalys susitarė, kad laiku neatsiskaičius už prekes, skaičiuojama 0,2 proc. delspinigių nuo laiku neapmokėtos sumos už kiekvieną pavėluotą kalendorinę dieną. Atsakovas už prekes laiku neatsiskaitė, todėl ieškovas paskaičiavo jam 1243,86 Lt dydžio delspinigius (b.l. 41-42). Atsakovas nurodė, kad ieškovo prašomi priteisti 0,2 % dydžio delspinigiai yra aiškiai ir neprotingai dideli CK 6.73 ir 6.258 straipsnių prasme, todėl atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus bei vadovaujantis teismų praktika turi būti sumažinti iki 0,02 % ir iš atsakovo ieškovui priteistina 62,20 Lt delspinigių. Šie atsakovo argumentai atmestini kaip nepagrįsti, kadangi šalių laisva valia sudarytoje rašytinėje sutartyje sulygtos netesybos yra šalių suderinta laisva valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma. Be to, nagrinėjamu atveju abi ginčo šalys yra verslo subjektai, todėl, sutartyje aptardami delspinigių dydį, suprato sutarties sąlygos esmę bei numatė įsipareigojimų nevykdymo padarinius. Kaip ne kartą yra nurodęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktiką civilinėse bylose, jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. Teismas turi teisę mažinti pagal sutartį atsiradusias netesybas tik nustatęs, kad konkrečiu atveju netesybos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) arba prievolė iš dalies įvykdyta. Sprendžiant dėl priteistinų sutartinių netesybų dydžio, svarbu atsižvelgti į tai, jog netesybos nustatytos šalių valia jų sudarytoje sutartyje, įvertinti konkrečių sutartinių santykių pobūdį (pavyzdžiui abi sutarties šalys yra privatūs verslo subjektai, turintys patirties verslo bei derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantys sutarties sąlygas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013-07-02 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2013, pažymėjo, kad netesybomis siekiama sukurti teisinį aiškumą tarp šalių dėl civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios šalies atsakomybę tam tikra sutartine ir iš anksto žinoma pinigų suma, be to, skatina skolininką laiku ir tinkamai įvykdyti įsipareigojimus. Taigi šalių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma. Kasacinio teismo nurodyta, kad, sprendžiant dėl priteistinų sutartinių netesybų dydžio, svarbu atsižvelgti į tai, jog netesybos nustatytos šalių valia jų sudarytoje sutartyje, įvertinti konkrečių sutartinių santykių pobūdį. Teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2008; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; kt.).
Įvertinęs civilinės bylos medžiagą teismas sprendžia, kad atsakovo prašymo tenkinimas prieštarautų CK 1.5 straipsnio 4 dalyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, kadangi civilinės bylos medžiaga yra nustatyta, kad atsakovas akivaizdžiai vengia vykdyti savo paties laisva valia sudaryta rašytine sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, nenurodė, nepateikė į bylą ir neprašė teismo išreikalauti iš esmės visiškai jokių įrodymų, patvirtinančių jo atsikirtimuose į ieškinį nurodomas aplinkybes, o atsakovo atstovas net neatvyko į teismo posėdį. Be to, nors triplike atsakovas ir nurodė, kad civilinėje byloje remsis liudytojų parodymais, tačiau į teismo posėdį jokių liudytojų neatsivedė ir jų apklausti neprašė. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms atsakovo prašymas dėl delspinigių dydžio sumažinimo atmestinas ir ieškinys šioje dalyje tenkintinas pilnai (CK 6.72 straipsnis, 6.258 straipsnis, Sutarties 2.3 punktas).
CK 6.37 straipsnis nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl ieškovo reikalavimas dėl 6 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo iš atsakovo laikytinas pagrįstu ir tenkintinas (CK6.37 straipsnis, 6.210 straipsnis).
Ieškinį patenkinus, iš atsakovo priteistinos ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos ieškovo naudai (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 9 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).
Ieškovo atstovas advokatas V. P. šioje civilinėje byloje konsultavo ieškovą, rengė ieškinį, dubliką, atstovavo klientą teisme, todėl teismas konstatuoja, kad advokato išrašytoje PVM sąskaitoje- faktūroje už suteiktas paslaugas nurodyta suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytų rekomenduojamų maksimalių dydžių už minėtų paslaugų suteikimą ir ši suma priteistina iš atsakovo ieškovui.
Iš atsakovo priteistinos teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškovo UAB „Stragutės mėsa“ ieškinį atsakovui UAB „Bajorų smuklė“ tenkinti.
Priteisti iš atsakovo UAB „Bajorų smuklė“, į.k. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), a.s. Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas, 7394,19 Lt skolos, 1243,86 Lt delspinigių, 6 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013-05-24) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 259,00 Lt žyminio mokesčio, 4356,00 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, ieškovo UAB „Stragutės mėsa“, į.k. (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini), a.s. Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas, naudai.
Priteisti iš atsakovo UAB „Bajorų smuklė“, į.k. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), a.s. Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas, išlaidas susijusias su procesinių dokumentų įteikimu- 28,93 Lt valstybei. Išieškotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija, įm. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.