- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-10-01
- Bylos Nr.
- 2-2506-647/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-01713-2013-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Ieškovas
- J. D.
- Atsakovas
- O.G. Ž.
- Trečiasis asmuo
- E. M., VĮ Registrų centras
- Kategorijos
- 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 36.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 42.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 63.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 113.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.9.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. D. ieškinį atsakovei O.G. Ž., tretieji asmenys E. M. ir VĮ Registrų centras, dėl leidimo pakeisti kadastro duomenis be atsakovės sutikimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė J. D. pateikė ieškinį atsakovei O.G. Ž. dėl leidimo pakeisti kadastro duomenis be atsakovės sutikimo, nurodydamas, kad 2011-06-03 pirkimo-pardavimo sutartimi ieškovė įsigijo iš trečiojo asmens E. M. žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Minimame žemės sklype yra dalis namo, priklausanti E. M., tačiau ½ šio namo dalis nėra įregistruota VĮ Registrų centre. Šią namo dalį, kartu su žemės sklypu įsigijo ieškovė J. D., tačiau notariškai įtvirtinti pirkimo-pardavimo sutarties nebuvo galimybės, todėl ieškovė su E. M. 2012-09-11 sudarė preliminarią statinio pirkimo – pardavimo sutartį, siekiant apsaugoti ieškovės interesus. 2012 m. E. M. kreipėsi į VĮ Registrų centrą, prašydamas įregistruoti minimą namo dalį, tačiau 2012-09-03 VĮ Registrų centras atsisakė tenkinti jo prašymą, nes nekilnojamojo turto registre į nekilnojamojo daikto (duomenys neskelbtini) dalis yra įregistruotos atsakovės O.G. Ž. nuosavybės teisės. Ieškovė informavo atsakovę O.G. Ž. apie VĮ Registrų centro poziciją, bet atsakovė atsisakė atvykti į VĮ Registrų centras. Todėl prašo leisti ieškovei J. D. pakeisti nekilnojamojo daikto – sodo pastato (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) kadastro duomenis nekilnojamojo turto kadastre be atsakovės sutikimo.
Ieškovė, bei jos atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad ieškovė nusipirko nekilnojamąjį turtą, juo naudojasi, valdo, moka už elektrą, bet negali susitvarkyti registravimo dokumentų, nes atsakovė nesutinka su pastatų registravimu VĮ Registrų centre, todėl leidimo prašė leisti pakeisti kadastro duomenis be atsakovės sutikimo.
Atsiliepimas
Atsakovė su ieškiniu nesutiko, atsiliepime nurodė, kad iš į bylą pateiktų dokumentų matyti, kad ieškovės nurodoma žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis tarp ieškovės ir trečiojo asmens E. M. buvo sudaryta 2011-06-03, tačiau byloje nėra jokių duomenų apie tai , kad E. M. būtų priklausiusi kokia nors namo dalis, kuri ieškovės teigimu irgi buvo jos nupirkta. Atsakovės nuosavybės teisės yra įregistruotos į (duomenys neskelbtini) dalis sodo pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio ant jai priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). VĮ Registrų centras nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta, kad į (duomenys neskelbtini) dalis sodo pastato nuosavybės teisės Nekilnojamojo turto registre neįregistruotos. Ieškovė į atsakovę niekada nesikreipė su jokiais prašymais dėl kokio nors sutikimo. Nurodė, kad ieškinio reikalavimas yra nekonkretus ir neaiškus, ieškovė turėtų nurodyti kokiu pagrindu sodo pastato duomenis atsakovė pageidauja pakeisti, kokiems konkretiems veiksmas toks sutikimas yra reikalingas. Teismo posėdžio metu atsakovė ir jos atstovė advokatė paaiškino, kad ieškovė nepasinaudojo siūlymu tikslinti ieškinio reikalavimus, o tokio ieškinio tenkinti nėra teisinio pagrindo. E. M. nebuvo šio namo dalies tikras savininkas, pagal savo elgesį jis labiau atitiktų „asmens be konkrečios gyvenamosios vietos“ statusą. Per privatizaciją buvo neteisingai padalinta žemė, atsakovei priklausė 6 arai žemės, dėl ieškovės nekilnojamojo turto registravimo aplinkybių atsakovė nieko nežino.
Tretysis asmuo VĮ Registrų centras atsiliepime nurodė, kad atsakovės O.G. Ž. nuosavybės teisės yra įregistruotos į (duomenys neskelbtini) dalis sodo pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), o į (duomenys neskelbtini) dalis sodo pastato nuosavybės teisės Nekilnojamojo turto registre yra neįregistruotos. Ieškovės atstovas 2012-08-29 kreipėsi į Registro tvarkytoją su prašymu įregistruoti ieškovės nuosavybės teisę į dalį sodo pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Išnagrinėjęs pateiktą prašymą, 2012-08-30 Registro tvarkytojas priėmė sprendimą atsisakyti registruoti ieškovės nuosavybės teisę į minimo sodo pastato dalį. Tretysis asmuo E. M. į VĮ Registrų centrą kreipėsi 2012-09-03 ir 2012-10-15 su prašymais pakeisti sodo pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro duomenis ir įregistruoti jo nuosavybės teisę į šio pastato dalį. Išnagrinėjus pateiktus prašymus, Registro tvarkytojas abu kartus priėmė sprendimą atsisakyti registruoti E. M. nuosavybės teisę į minimo sodo pastato dalį, nes E. M. nepateikė teisės aktų nustatytų dokumentų, patvirtinančių jo nuosavybės teisę į minimą sodo pastato dalį. Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 str. 2 d. yra numatyta, kad prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo daikto kadastrą, ar juos pakeisti paduoda nekilnojamojo turto savininkas, ar patikėjimo teise šį turtą valdantis asmuo. Ieškinyje nurodoma, kad ieškovė minimo namo ½ dalį įsigijo kartu su žemės sklypu, tačiau LR CK 6.393 str. numato privalomą nekilnojamųjų daiktų pirkimo – pardavimo sutarčių notarinę formą, kurios nesilaikymas sutartį daro negaliojančią, LR CK 6.393 str. 4 d. nurodyta, kad, pirkėjui nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą pereina nuo daikto perdavimo, kuris turi būti įformintas pardavėjo ir pirkėjo pasirašytu priėmimo – perdavimo aktu, todėl ieškovė sodo pastato dalies nėra įgijusi. Trečiojo asmens E. M. nuosavybės teisė į minimą sodo pastato dalį nėra įregistruota VĮ Registrų centre, jis nėra pateikęs teisės aktų nustatytų dokumentų, įrodančių jo nuosavybės teisę į minimą sodo pastato dalį. Todėl šie asmenys neturi teisės Kadastro tvarkytojui teikti prašymų dėl minimo sodo pastato kadastro duomenų pakeitimo. Kadangi VĮ Registrų centras nėra šio ginčo materialinio teisinio santykio subjektas, turintis savarankišką teisinį suinteresuotumą dėl ginčo objekto, prašė ginčą nagrinėti teismo nuožiūra, pateikė prašymą bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant, į teismo posėdį neatvyko, byla nagrinėjama jo atstovui nedalyvaujant.
Tretysis asmuo E. M. į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo į ieškinį nepateikė, apie teismo posėdžio laiką ir vietą informuotas tinkamai, byla nagrinėjama jam nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Byloje nustatyta, kad atsakovės O.G. Ž. nuosavybės teisės yra įregistruotos į (duomenys neskelbtini) dalis sodo pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), o į (duomenys neskelbtini) dalis sodo pastato nuosavybės teisės Nekilnojamojo turto registre yra neįregistruotos. Ieškovės atstovas 2012-08-29 kreipėsi į Registro tvarkytoją su prašymu įregistruoti ieškovės nuosavybės teisę į dalį sodo pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). 2012-08-30 Registro tvarkytojas priėmė sprendimą atsisakyti registruoti ieškovės nuosavybės teisę į minimo sodo pastato dalį. Tretysis asmuo E. M. į VĮ Registrų centrą kreipėsi 2012-09-03 ir 2012-10-15 su prašymais pakeisti sodo pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro duomenis ir įregistruoti jo nuosavybės teisę į šio pastato dalį. Išnagrinėjus pateiktus prašymus, Registro tvarkytojas abu kartus priėmė sprendimą atsisakyti registruoti E. M. nuosavybės teisę į minimo sodo pastato dalį, nes E. M. nepateikė teisės aktų nustatytų dokumentų, patvirtinančių jo nuosavybės teisę į minimą sodo pastato dalį. (b.l. 17, 28-30, 33-41).
Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 str. 2 d. numatyta, kad prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo daikto kadastrą, ar juos pakeisti paduoda nekilnojamojo turto savininkas, ar patikėjimo teise šį turtą valdantis asmuo. Nors ieškinyje nurodyta, kad ieškovė J. D. minimo namo ½ dalį įsigijo kartu su žemės sklypu, tačiau įstatymu nustatytų šios aplinkybes pagrindžiančių įrodymų ieškovė teismui nepateikė, 2011-06-03 pirkimo – pardavimo sutartyje yra minimas tik žemės sklypas (b.l. 5-7). LR CK 6.393 str. 1 d. yra nurodyta, kad nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutartis turi būti notarinės formos. LR CK 6.393 str. 2 d. yra nurodyta, kad formos reikalavimų nesilaikymas sutartį daro negaliojančia. LR CK 6.393 str. 4 d. yra nurodyta, kad, pirkėjui nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą pereina nuo daikto perdavimo, kuris turi būti įformintas pardavėjo ir pirkėjo pasirašytu priėmimo – perdavimo aktu, o toks aktas teismui irgi nepateiktas. Teismas pažymi, kad trečiojo asmens E. M. nuosavybės teisė į minimą sodo pastato dalį nėra įregistruota VĮ Registrų centre, jis nėra pateikęs teisės aktų nustatytų dokumentų, įrodančių jo nuosavybės teisę į minimą sodo pastato dalį. Todėl, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teismas turi pagrindą konstatuoti, kad ieškovė J. D. sodo pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalies nėra įgijusi. Todėl, remiantis pasakytu, ieškovė neturi teisės Kadastro tvarkytojui teikti prašymų dėl minimo sodo pastato kadastro duomenų pakeitimo. Atsižvelgiant į tai, ieškinys yra atmestinas.
Kadangi atsakovė nepateikė prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas, bei minimas išlaidas patvirtinančių dokumentų, bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas byloje nesprendžiamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis LR CPK 259, 268 , 270 str. str.
nusprendė:
Ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.