Šiaulių apygardos teismo nutartis

2017-10-31 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-322-309/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-10-31
Bylos Nr.
1A-322-309/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-42712-2017-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Zigmas Kavaliauskas (pirm.), Raimundas Jurgaitis, Vidmantas Mylė
Nuteistasis
Ž. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-322-309/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-42712-2017-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1.; 1.1.8.1.1.; 1.2.4.6.2.1.; 2.4.2.1.; 2.4.6.1. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. spalio 31 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Kavaliausko,

teisėjų Raimundo Jurgaičio, Vidmanto Mylės,sekretoriaujant Dijanai Drizgienei,dalyvaujant prokurorui Jonui Trumpuliui,gynėjai advokatei Vidai Povilaitienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Ž. M. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 22 d. nuosprendžio, kuriuo Ž. M. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį (2017 m. rugpjūčio 17 d. nusikalstama veika) laisvės atėmimu 1 metams 8 mėnesiams;

pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2017 m. rugpjūčio 20 d. nusikalstama veika) laisvės atėmimu 1 metams 10 mėnesių.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinus iš dalies sudedant, subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 3 metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, galutinė bausmė Ž. M. paskirta laisvės atėmimas 2 metams.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. Ž. M. nuteistas už tai, kad 2017 m. rugpjūčio 17 d., apie 13 val., namuose esančiuose (duomenys neskelbtini), kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nenustatytas girtumas) ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, asmeninio konflikto metu, tyčia rankos kumščiu sudavė vieną smūgį neblaiviai savo šeimos narei – sugyventinei V. P. į dešinę akį, tokiais veiksmais nukentėjusiajai V. P. sukėlė fizinį skausmą ir padarė dešinės akies vokų poodinę kraujosruvą.

1.1. Be to, Ž. M. nuteistas už tai, kad 2017 m. rugpjūčio 20 d., apie 16.30 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), lauke, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 3,73 promilės girtumas), ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, asmeninio konflikto metu, tyčia koja spyrė ne mažiau kaip 5 smūgius neblaiviai savo šeimos narei – sugyventinei V. P. į kairę veido pusę – smakrą, į nosį, į kairį ir dešinį šonus, į dešinę koją, tokiais veiksmais nukentėjusiajai V. P. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nosies nugarėlės ir smakro poodines kraujosruvas, bei poodines kraujosruvas dešinės šlaunies, dešinio ir kairio šono srityse.

Šalies argumentai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis Ž. M. prašo subendrinti jam paskirtas bausmes ir sumažinti paskirtą bausmę. Nurodo, kad kaltu padaręs nusikaltimus prisipažino visiškai, nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų nebėgo, nesislėpė, sugyventinės atsiprašė ir pastaroji jam atleido, atvažiuoja su juo pasimatyti, ateityje jie planuoja vėl gyventi kartu, ketina gydytis nuo alkoholizmo. Teigia, kad teismas jam už nusikaltimą, numatytą 140 straipsnio 2 dalyje, paskyrė laisvės atėmimą trejiems metams, nors šio straipsnio sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė tik iki dviejų metų.

3. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

4. Nuteistojo Ž. M. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Skirdamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas kaltinamiesiems teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Įstatymo leidėjo ir teismų praktikoje pripažįstama, kad bene svarbiausias iš bausmės tikslų yra bausmės teisingumo užtikrinimas, pagal kurį asmeniui paskirta bausmė turi būti proporcinga asmens padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui ir kaltininko asmenybei.

5.1. Patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą teisės taikymo aspektu, teisėjų kolegija nenustatė, kad, skiriant nuteistajam Ž. M. bausmę, būtų netinkamai pritaikytos Baudžiamojo įstatymo normos.

5.2. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad, skirdamas nuteistajam Ž. M. bausmes pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos), teismas vadovavosi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis – atsižvelgė į visas tiek nusikalstamų veikų pavojingumą, tiek ir kaltininko asmenybę apibūdinančias aplinkybes, išsamiai išdėstė parenkamos bausmės rūšies ir dydžio motyvus. Teismas atsižvelgė į tai, kad Ž. M. padarė du tyčinius nusikaltimus, priskiriamus nesunkių nusikaltimų kategorijai, nusikalto būdamas anksčiau teistas net 20 kartų, ne kartą teistas už analogiškus nusikaltimus (bylos duomenimis vieną kartą teistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir penkis kartus – pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (b. l. 77–94, 97–142)), o tai rodo, kad Ž. M. nusikalstamas elgesys nebuvo atsitiktinis neigiamas poelgis – tai yra dėsningas jo ankstesnio elgesio padarinys dėl susiformavusios neigiamos orientacijos visuomenėje, visuotinai priimtinų elgesio normų nepaisymo ir nenoro laikytis įstatymų, be to, yra baustas administracine tvarka (ir turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 71–77)), jam nustatytas priklausomybės nuo alkoholio sindromas (b. l. 67), nedirba (b. l. 70). Teismas pagrįstai konstatavo, kad Ž. M. yra linkęs pažeidinėti įstatymus, išvadų iš savo elgesio nedaro, nesistengia keisti savo gyvenimo būdo. Kadangi Ž. M. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, teismas šią aplinkybę pagrįstai pripažino nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pagrįstai pripažinta tai, kad pastarasis nusikalstamas veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šių veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

5.3. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apeliantui už jo padarytus nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 2 dalyje, bausmės paskirtos pagal minėto straipsnio sankciją ir nėra per griežtos. Neteisus nuteistasis teigdamas, kad teismas jam už nusikaltimą, numatytą 140 straipsnio 2 dalyje, paskyrė laisvės atėmimą trejiems metams, nors šio straipsnio sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė tik iki dviejų metų. Pažymėtina, kad Ž. M. už du analogiškus nusikaltimus paskirtos bausmės subendrintos laikantis bausmių bendrinimo taisyklių (BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalys) ir paskirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė yra subendrinta bausmė, kuri, kolegijos vertinimu, taip pat nėra per griežta ir ją mažinti apelianto skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Taip pat nėra pagrindo tenkinti apelianto prašymą subendrinti jam skirtas bausmes. Be to, paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė Ž. M. paskirta laisvės atėmimas 2 metams. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje teisingai pažymėjo, kad nors paskutiniu, t. y. 2016 m. rugsėjo 8 d., nuosprendžiu Ž. M. buvo paskirta švelni laisvės atėmimo bausmė – laisvės atėmimas 8 mėnesiams (už du nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 2 dalyje (b. l. 135–138)), tačiau akivaizdu, kad tai pastarajam teigiamo poveikio nepadarė – jis toliau pažeidinėja įstatymus, jo gyvenimo būdas ir toliau yra nepriimtinas visuomenėje – Ž. M. nedirba, piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais. Taigi daroma išvada, kad skundžiamu nuosprendžiu Ž. M. paskirta bausmė yra tinkamai individualizuota, ji atitinka nuteistojo asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumą bei kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Apelianto skunde nurodytos aplinkybės, kad jis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų nebėgo, nesislėpė, sugyventinės atsiprašė ir pastaroji jam atleido, atvažiuoja su juo pasimatyti, ateityje jie planuoja vėl gyventi kartu, ketina gydytis nuo alkoholizmo nėra pakankamas pagrindas tenkinti jo skundą ir švelninti jam paskirtą bausmę.

6. Kartu kolegija pažymi, kad atsižvelgusi į tai, jog nuteistasis apeliaciniame skunde kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių bei jo veikų juridinės kvalifikacijos neginčijo, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo. Ž. M. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Zigmas KavaliauskasTeisėjai Raimundas JurgaitisVidmantas Mylė