- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-11-20
- Bylos Nr.
- eI2-3003-320/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00032-2023-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Irena Varžinskienė, Erminijus Baziulis, Giedrė Kairienė
- Pareiškėjas
- J. S.
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui
- Trečiasis asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erminijaus Baziulio, Giedrės Kairienės ir Irenos Varžinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. S. (J. S.) skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas J. S. (J. S.) (toliau– ir pareiškėjas, ir J. S., ir J. S.) teismui paduotu skundu prašė panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau- ir VSDFV) Panevėžio skyriaus 2022 m. lapkričio 16 d. sprendimą VPE_SP5-1409 (toliau- ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą skirti pareiškėjui pensiją nuo (duomenys neskelbtini).
Pareiškėjas skunde nurodė, kad Sprendimu pareiškėjui buvo paskirta pareigūno pensija už darbą Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau- ir STT) (duomenys neskelbtini) nuo 2021 m. spalio 27 d. neterminuotai. Nurodė, kad pagal 2000-05-23 Nr.VIII-1697 Lietuvos Specialiųjų tyrimų tarnybos statuto (toliau- ir Statutas), galiojusio pareiškėjo atleidimo iš STT metu, 27 straipsnio 1 dalies 1 punktą, STT pareigūnai, turintys ne mažesnį kaip 5 metų stažą Specialiųjų tyrimų tarnyboje, įgyja pensiją ištarnavę iki vyresniojo specialiojo agento įskaitytinai iki 50 metų amžiaus. Nurodė, kad pareiškėjas teisę į Statute numatytą pensiją įgijo (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovas pensiją jam paskyrė tik nuo 2021-10-27. Sprendimą apskundus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės ir darbo ministerijos, ši Sprendimą paliko nepakeistą. Atsakovas rėmėsi Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo (toliau- ir Įstatymas) 13 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią pareigūnų valstybinė pensija skiriama ir mokama nuo teisės į pensiją atsiradimo dienos, tačiau ne daugiau kaip už 12 mėnesių iki dokumentų pensijai skirti gavimo atitinkamojoje institucijoje dienos. Mano, kad Įstatymo 13 straipsnio 1 dalis prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau- ir Konstitucija), todėl atsakovas ja remtis negali. Pareiškėjas prašo teismo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau- ir Konstitucinis Teismas) su prašymu ištirti, ar Įstatymo 13 straipsnio 1 dalis neprieštarauja Konstitucijos 52 straipsniui, konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės principams.
Atsiliepimas
Atsakovas VSDFV Panevėžio skyrius su pareiškėjo skundu nesutiko. Atsiliepime nurodė, kad pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimas ir mokėjimas reglamentuotas Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatyme ir šį įstatymą įgyvendinančiame bei detalizuojančiame teisės akte- Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatuose, patvirtuose Lietuvos Vyriausybės 2015 m. vasario 11 d. nutarimu Nr.128 (toliau- ir Nuostatai). Nurodė, jog Įstatyme nustatyta, kad kreiptis dėl pensijos paskyrimo galima prieš tris mėnesius iki teisės gauti pareigūno ar kario valstybinę pensiją atsiradimo arba bet kuriuo metu po teisės gauti pareigūno ar kario valstybinę pensiją atsiradimo; be to, kreipiantis dėl pensijos, privaloma pateikti visus Nuostatuose nurodytus dokumentus, būtinus pensijai paskirti. Pagal Nuostatų 18 punktą pensija už tarnybą ir priedas skiriami remiantis pareigūno, kario ar jo atstovo prašymu ir šiame punkte įvardintais dokumentais. Pagal Įstatymo 13 straipsnio 1 dalį pareigūnų ir karių valstybinė pensija skiriama ir mokama nuo tesės į pensiją atsiradimo dienos, tačiau ne daugiau kaip už 12 mėnesių iki dokumentų pensijai skirti gavimo atitinkamojoje institucijoje dienos. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba pareiškėjo prašymą skirti valstybinę pareigūnų pensiją pateikė 2022 m. spalio 27 d, kartu pateikdama ir 2022-10-37 J. S. tarnybos laiko apskaitos lapą bei darbo užmokesčio atestatą. Atsakovas, įvertinęs pateiktus dokumentus, 2022-11-07 raštu kreipėsi į STT, prašydamas patikslinti, ar pareiškėjas iki 2021-01-01 kreipėsi dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skyrimo, taip pat prašė pateikti su tuo susijusius dokumentus, taip pat prašė patikslinti duomenis darbo apskaitos lape dėl laikotarpio nuo 1992-07-21 iki 1992-07-31. Atsakovas, gavęs patikslintus duomenis, priėmė Sprendimą. Nurodė, kad Sprendimu pareiškėjui valstybinė pareigūno pensija paskirta nuo 2021-10-27, nes pareiškėjo prašymą atsakovas gavo 2022-10-27, duomenų, kad pareiškėjas būtų anksčiau pateikęs prašymą pareigūno valstybinei pensijai skirti, nebuvo gauta. Mano, kad pareiškėjas nepateikė jokių teisinių argumentų, pagrindžiančių būtinybę kreiptis į Konstitucinį Teismą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime teismui nurodė, kad pagal Įstatymo bei Nuostatų normas kreipiantis dėl pareigūnų valstybinės pensijos už tarnybą skyrimo, reikalinga pateikti ne tik prašymą, bet ir Nuostatų 18.1, 18.2 papunkčiuose nurodytus dokumentus – pareigūno ar kario tarnybos laiko (darbo stažo) apskaitos lapą, kuriame pateikiami duomenys apie pareigūno ar kario tarnybos laiką, ir pareigūno ar kario darbo užmokesčio atestatą (pažymėjimą), kuriame nurodyti duomenys apie pareigūno ar kario darbo užmokestį tarnyboje, įstaigoje ar institucijoje. Pareiškėjo prašymas skirti jam valstybinę pareigūno pensiją ir dokumentai VSDF Panevėžio skyriuje buvo gauti 2022-10-17, todėl pareiškėjui Sprendimu pareigūno valstybinė pensija pagrįstai buvo paskirta nuo 2021-10-2 (už 12 mėnesių iki dokumentų pensijai skirti gavimo VSDFV Panevėžio skyriuje dienos). Teigė, kad Sprendimas priimtas vadovaujantis Įstatymo 13 straipsnio 1 dalies nuostata, skirti jam pensiją nuo (duomenys neskelbtini) nėra jokio teisinio pagrindo. Nesutiko su pareiškėjo išsakytu argumentu, jog VSDFV Panevėžio skyrius turėtų informuoti asmenis, pretenduojančius į pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, apie įgytą teisę į šios rūšies pensiją, nes VSDFV Panevėžio skyrius iki prašymo pateikimo neturi duomenų apie pareigūno ar kario tarnybos laiką, kurie pateikiami su prašymu, be to, to nenumato galiojantys teisės aktai.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba 2022-10-27 raštu Nr.4-01-8677 „Dėl J. S. dokumentų pateikimo“ Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui pateikė J. S. dokumentus, reikalingus pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti : pareiškėjo 2022-10-18 užpildytą prašymą pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti, 2022-10-27 jo tarnybos laiko (darbo stažo) apskaitos lapą Nr.L-01-11274; 2022-10-27 Darbo užmokesčio atestatą (pažymėjimą). Atsakovas, įvertinęs pateiktus dokumentus, 2022-11-07 raštu Nr.(10.17E)DV_S-82691, STT nurodė patikslinti kai kuriuos duomenis bei pateikti naujus dokumentus, o juos 2022-11-14 gavęs, 2022 m. lapkričio 16 d. sprendimu VPE_SP5-1409 paskyrė J. S. pareigūnų ir karių valstybinę pensiją už tarnybą nuo 2021-10-27 neterminuotai. Nesutikdamas su Sprendimu, pareiškėjas jį apskundė VSDFV. VSDFV 2022 m. gruodžio 15 d. sprendimu Nr.(18.2E) I-14654 pareiškėjo skundą atmetė, nurodydama, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.
Nesutikdamas su Sprendimu, VSDFV sprendimu, pareiškėjas pateikė skundą teismui.
Nagrinėjamojoje byloje nėra ginčo dėl pareiškėjo teisės gauti pareigūnų valstybinę pensiją, taip pat nėra ginčo dėl pareiškėjui paskirtos pareigūnų valstybinės pensijos dydžio. Sprendimas ginčijamas tik tuo aspektu, nuo kurios datos pareiškėjui turėjo būti paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija. Pareiškėjo nuomone, nurodytoji pensija jam turėjo būti paskirta nuo (duomenys neskelbtini), t. y. nuo teisės į pensiją įgijimo dienos.
Valstybinių pareigūnų ir karių pensijų skyrimo pagrindai, sąlygos ir tvarka įtvirtinti Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatyme, detalizuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 128 patvirtintuose Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatuose. Pagal Pensijų įstatymo 12 straipsnio, Nuostatų 4, 5 punktų prasmę asmuo, siekiantis, kad jam būtų paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija, turi pateikti patvirtintos formos prašymą šią pensiją skirti VSDFV įgaliotai administravimo įstaigai arba atitinkamai tarnybai, įstaigai, institucijai, kurioje pareigūnas ar karys tarnauja ar tarnavo paskiausiai, kuri šį prašymą nustatytu terminu persiunčia VSDFV administravimo įstaigai; o VSDFV įgaliota įstaiga per Nuostatuose nustatytą laiką privalo priimti sprendimą dėl pensijos paskyrimo arba dėl atsisakymo ją paskirti ir apie sprendimą pranešti pareiškėjui. Jei atsisakoma skirti pensiją, privaloma nurodyti atsisakymo priežastį.
Pagal Įstatymo 13 straipsnio 1 dalį pareigūnų ir karių valstybinė pensija skiriama ir mokama nuo nuo teisės į pensiją atsiradimo dienos, tačiau ne daugiau kaip už 12 mėnesių iki dokumentų pensijai skirti gavimo atitinkamoje institucijoje dienos. Kreiptis dėl pensijos paskyrimo galima prieš tris mėnesius iki teisės gauti pareigūno ar kario valstybinę pensiją atsiradimo arba bet kuriuo metu po teisės gauti pareigūno ar kario valstybinę pensiją atsiradimo (Įstatymo 12 straipsnio 3 dalis). Kreipiantis dėl pensijos, privaloma pateikti visus Nuostatuose nurodytus dokumentus, būtinus pensijai paskirti (Įstatymo 12 straipsnio 4 dalis). Išvardintos teisės normos įtvirtino taisyklę, kad pensija skiriama ir mokama, asmeniui pateikus prašymą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui kartu su pensijai skirti reikalingais dokumentais. Taigi tam, kad būtų priimtas administracinis sprendimas dėl pensijos skyrimo, asmuo, besikreipiantis dėl pensijos, privalo tinkamai atlikti jam teisės aktuose nustatytą pareigą, t. y. pateikti prašymą ir pensijai skirti reikalingus dokumentus. Asmens teisė gauti pensiją nuo teisės į pensiją atsiradimo dienos Įstatymu yra garantuota ir šios teisės apimtis nepasikeičia, jeigu asmuo savo pareigas (pateikti prašymą) realizuoja ne vėliau negu per 12 mėnesių nuo teisės į pensiją atsiradimo dienos. Daugiau garantijų, negu yra minėta, teisės aktai neįtvirtina. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas savo esme panašius administracinius ginčus, yra pažymėjęs, kad Įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje numatant formuluotę „ne daugiau kaip už 12 mėnesių iki dokumentų pensijai skirti gavimo atitinkamoje institucijoje dienos“, teisės aktai minėtą taisyklę įtvirtino kaip išimtį dėl teisės gauti pensiją už atgalinį laikotarpį (t. y. už laikotarpį iki prašymo pateikimo), o teisės normos, nustatančios išimtis, turi būti aiškinamos siaurai (žr., pvz, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr.A-890-602/2018).
Nagrinėjamu atveju nustatyta ir to neginčija pareiškėjas, jog VSDFV Panevėžio skyrius J. S. prašymą dėl pareigūnų pensijos skyrimo ir dokumentus, reikalingus šiai pensijai skirti, iš Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos gavo 2022 m. spalio 27 d., todėl teisėjų kolegija konstatuoja, jog, vadovaudamasis Įstatymo 13 straipsnio 1 dalimi, VSDFV Panevėžio skyrius Sprendimu teisėtai ir pagrįstai pareigūnų pensiją pareiškėjui paskyrė nuo 2021 m. spalio 27 d., t. y. už 12 mėn. iki dokumentų pensijai skirti gavimo VSDFV Panevėžio skyriuje dienos. Remdamasi nurodytu teisiniu reglamentavimu, teisėjų kolegija kaip nepagrįstą atmeta pareiškėjo argumentą, kad jam valstybinė pensija turėjo būti paskirta nuo (duomenys neskelbtini), nes nurodytos pensijos nuo šios datos paskyrimas pareiškėjui prieštarautų nustatytam teisiniam reglamentavimui.
Pareiškėjas yra pareiškęs prašymą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau- ir Konstitucinis Teismas) su prašymu ištirti, ar Įstatymo 13 straipsnio 1 dalis neprieštarauja Konstitucijos 52 straipsniui, konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės principams.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 2 dalį, jeigu yra pagrindas manyti, jog įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Aiškinant šią proceso teisės normą, akcentuotina, kad teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą suteikta išimtinai bylą nagrinėjančiam teismui. Ši teismo teisė įstatymo nėra sietina su proceso dalyvių prašymais ar reikalavimais, o palikta paties teismo nuožiūrai. Būtent teismas, atsižvelgęs į konkrečios bylos aplinkybes ir toje byloje taikytino konkretaus teisės akto turinį, sprendžia, ar yra būtina kreiptis į Konstitucinį Teismą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-78/2012 ir kt.).
Pareiškėjas prašymą ištirti Įstatymo 13 straipsnio 1 dalies teisėtumą grindžia argumentu, kad Įstatyme skirtingų institucijų pareigūnams nustatytas skirtinga amžiaus riba, suteikianti teisę gauti pareigūnų valstybinę pensiją, todėl asmenims sunku suprasti, kokiu momentu jie tokią teisę įgyja; pareiškėjo nuomone, piliečiai privalo iš atitinkamos institucijos gauti kuo tikslesnę informaciją apie tuos dalykus, kuriuos jiems būtina žinoti, kad galėtų tinkamai įgyvendinti savo teises; teisinio saugumo, teisinio tikrumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principai supunuoja valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą, apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius.
Pareiškėjas savo prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą iš esmės grindžia abstraktaus pobūdžio teiginiais, kad dėl teisės aktų gausos ir juose įtvirtinto įvairaus teisinio reglamentavimo asmeniui yra sunku susivokti, tuo, jo nuomone, apsunkintos galimybės pasinaudoti savo teisių įgyvendinimu. Įvertinusi prašymo turinį, teisėjų kolegija sprendžia, jog pareiškėjo prašymas nepagrįstas teisiniais argumentais. Nagrinėjamojoje byloje pareiškėjas nenurodė jokių argumentų, o ir teismas nenustatė jokių aplinkybių, dėl kurių teismui kiltų abejonės, jog nagrinėjamojoje byloje taikytini teisės aktai galėtų prieštarauti Konstitucijai. Todėl teismas neturi pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškėjo J. S. (J. S.) skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.