- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-24
- Bylos Nr.
- e2S-1469-459/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-11649-2018-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimonda Andrulienė
- Atsakovas
- B. V., V. V.
- Ieškovas
- B. V.
rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo B. V. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. liepos 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo B. V. ieškinį atsakovei V. V. dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo ir atsakovės V. V. priešieškinį ieškovui dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: 1) nutraukti ieškovo B. V. ir atsakovės V. V. santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) padalyti santuokos metu įgytą turtą; 3) priteisti ieškovui patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė byloje pateikė priešieškinį, kuriuo prašė: 1) nutraukti tarp B. V. ir V. V. įregistruotą santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) po santuokos nutraukimo sutuoktiniams palikti šias pavardes – V., V.; 3) padalyti santuokos metu įgytą turtą; 4) už turto padalijimą iš ieškovo B. V. atsakovei V. V. priteisti 9 024,53 Eur kompensaciją; 5) iš ieškovo B. V. atsakovei V. V. priteisti visas atsakovės patirtas bylinėjimosi bei atstovavimo išlaidas.
2. 2019 m. liepos 1 d. ieškovas teismui pateikė prašymus: 1) leisti ieškovui B. V. bei jo pasirinktam antstoliui patekti į šalių rekonstruotus 25/100 pastatą - sandėlį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (iš registro duomenys neskelbtini)) ir 25/100 pastatą-sandėlį (unikalus Nr. duomenys neskelbtini (iš registro duomenys neskelbtini)), esančius adresu (duomenys neskelbtini), ir atlikti faktinį pastato vidaus būklės ir jame esančių kilnojamųjų daiktų aplinkybių konstatavimą. Tuo tikslu įpareigoti atsakovę V. V. užtikrinti ieškovo B. V. bei jo pasirinkto antstolio patekimą į anksčiau nurodytą turtą, adresu (duomenys neskelbtini), pasirinktu laiku, apie kurį atsakovė V. V. būtų informuota iš anksto; 2) leisti ieškovui B. V. ir jo pasirinktam turto vertintojui (vertintojams) patekti į šalių rekonstruotus 25/100 pastatą-sandėlį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (iš registro (duomenys neskelbtini)) ir 25/100 pastatą-sandėlį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (iš registro 50(duomenys neskelbtini)), esančius adresu (duomenys neskelbtini), atlikti turto vertinimą ir su tuo susijusius veiksmus. Tuo tikslu įpareigoti atsakovę V. V. užtikrinti ieškovo B. V. bei jo pasirinkto turto vertintojo (vertintojų) patekimą į anksčiau nurodytą turtą, adresu (duomenys neskelbtini), pasirinktu laiku, apie kurį atsakovė V. V. būtų informuota iš anksto; 3) įpareigoti atsakovę V. V. pateikti į bylą 2007 m. J. B. projektavimo firmos parengtą projektą Nr. (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
3. Atsakovė prašė atmesti ieškovo pateiktą prašymą dėl patekimo į patalpas bei dokumentų išreikalavimo. Nurodė, kad ieškovas nepateikė jokio įrodymo, jog kreipėsi į atsakovę ar jos atstovą su pasiūlymais atlikti kadastrinius matavimus, turto apžiūrą, vertinimą ir spręsti kitus su turtu susijusius klausimus. Atsakovės nuomone, tokie ieškovo teiginiai tėra bandymas perkelti teismui ieškovo pareigą įrodyti ieškovui palankias aplinkybes. Pažymėjo, kad kai kurie ieškovo teiginiai prašyme neatitinka tikrovės, nėra grindžiami įrodymais. Be to, turto vertinimą teisminiame procese atlieka ne privatus turto vertintojas, o teismo nutartimi paskirtas teismo ekspertas, kuris, teismui nurodžius, turi teisę patekti į vertinamą turtą jo apžiūrai ir įvertinimui. Dėl prašymo išreikalauti įrodymus, nurodė, kad atsakovė V. V. neturi prašomų įpareigoti pateikti dokumentų, o ieškovas neįrodė priešingo fakto. Taip pat pabrėžė, jog ieškovas nepateikė teismui jokių įrodymų apie bandymą gauti prašomus išreikalauti dokumentus iš kitų institucijų, pavyzdžiui, paminėtosios VĮ Registrų centro ar Statybos inspekcijos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. liepos 8 d. nutartimi ieškovo prašymus atmetė. Teismo motyvai:
4.1. Nurodė, jog iš pateikto prašymo ir jį pagrindžiančių dokumentų teismas nenustatė realios grėsmės, kad neužtikrinus įrodymų, susijusių su bylai reikšmingų aplinkybių nustatymu, jie gali neišlikti. Vien tai, kad šalis sieja itin konfliktiški santykiai, nesudaro pagrindo teigti, jog ieškovas, antstoliai, turto vertintojai, teismo paskirti ekspertai negalės patekti į prašyme nurodytas patalpas įvertinti ginčo turto vertės. Pažymėjo, kad atsakovės atstovas teismo posėdžio metu taip pat yra patvirtinęs, kad atsakovei yra išaiškinta pareiga įsileisti ieškovą į ginčo turtą atlikti turto vertinimą, užfiksuoti turto būklę. Ieškovas kartu su prašymu nepateikė nė vieno įrodymo, pagrindžiančio nurodomas aplinkybes, t. y. jog buvo atvykęs pas atsakovę į ginčo turtą ir nebuvo įleistas.
4.2. Nurodė, kad ieškovo prašymas įpareigoti atsakovę V. V. pateikti į bylą 2007 m. J. B. projektavimo firmos parengtą projektą Nr. (duomenys neskelbtini) atmestinas, neįvykdžius CPK 199 straipsnio 1 dalyje nurodytų prašymo reikalavimų, neįrodžius pagrindo, jog atsakovė turi išlikusį projekto Nr. (duomenys neskelbtini) egzempliorių, atsakovei nurodžius, jog neturi šio dokumento, taip pat ieškovui neišnaudojus kitų įmanomų įrodymų rinkimo būdų, t. y. kreiptis į VĮ Registrų centrą, Statybos inspekciją ar kitas institucijas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
5. Ieškovas B. V. (toliau – ir apeliantas) pateikė atskirąjį skundą, juo prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. liepos 8 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti ieškovo prašymą. Skundo motyvai:
5.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo teismų praktikoje teikiamais išaiškinimais ir jokia forma neatsižvelgė į faktinę situaciją bei egzistuojančių aplinkybių visetą, kad ieškovo ir atsakovės santykiai yra konfliktiški, kad ieškovas nuo 2017 m. pradžios nebegyvena šalių rekonstruotame sandėlyje-kotedže, todėl į jį laisvai patekti nebegali ir kad atsakovė ne kartą kategoriškai nurodė, kad ieškovas nepateks į rekonstruoto sandėlio-kotedžo vidų, ji jokiomis aplinkybėmis neleis ieškovui to padaryti.
5.2. Nurodo, kad esant teismo pareigai tinkamai sudaryti sutuoktinių bendro turto balansą, egzistuoja teismo interesas, kad į bylą būtų pateikti visi duomenys apie turto aktyvą, turto pasyvą, t. y. identifikuotas visas sutuoktinių turimas turtas. Priešingu atveju priimtas teismo sprendimas gali būti panaikintas dėl netinkamo turto padalijimo – netinkamai nustačius turto masę ir jo balansą. Konkrečiu atveju identifikuoti viso šalių santuokoje įgyto turto nėra jokios galimybės dėl priežasčių, susijusių su tuo, kad turtui nėra atlikta registracija ir turtas neįteisintas, nėra aišku, koks kiekis kilnojamojo turto yra pas atsakovę, kuris taip pat privalo būti padalytas tarp šalių.
5.3. Nurodo, kad apeliantas žino, kad atsakovė visuomet su dokumentais elgėsi itin apdairiai ir juos saugojo, todėl atsakovės teiginiai apie tai, kad ji neva neturi minimo projekto, yra neatitinkantys realybės.
Atsiliepimas
6. Atsakovė V. V. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, juo prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. liepos 8 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimo motyvai:
Šalies argumentai
6.1. Nurodo, kad kartu su prašymu ieškovas nepateikė jokio įrodymo, jog kreipėsi į atsakovę ar jos atstovą su pasiūlymais atlikti kadastrinius matavimus, turto apžiūrą, vertinimą ir spręsti kitus su turtu susijusius klausimu, taigi atskirajame skunde iš esmės pakartojami prašymo dėl įpareigojimo ir duomenų išreikalavimo argumentai, kurie nepagrįsti jokiais įrodymais.
6.2. Nurodo, kad įrodymų užtikrinimo institutas skirtas išsaugoti ir užfiksuoti įrodymus ateičiai, tačiau šis institutas negali būti naudojamas užtikrinti įrodymus dėl turto, dėl kurio dar nėra kilęs teisminis ginčas (plačiąja prasme) – jei būtų nurodyta, jog prašomas dalyti ir tam tikras kilnojamasis turtas, kurio apimtis ar vertė nežinoma, galima būtų kalbėti apie šio instituto taikymą, tačiau šiuo konkrečiu atveju apeliantas nėra pareiškęs jokių reikalavimų dėl kilnojamojo turto, esančio bute, padalijimo. Kyla klausimas, ko nori ieškovas, siekdamas patekti į patalpas, – užfiksuoti faktines aplinkybes – nekilnojamojo turto vidų, ar užfiksuoti kilnojamuosius daiktus, dėl kurių iki šiol teisminio ginčo nėra. Pažymi, kad, kaip nurodo pats ieškovas, kartu šalys nebegyvena nuo 2017 metų spalio mėnesio, taigi neaišku, kokius kilnojamuosius daiktus pageidautina užfiksuoti – ar egzistavusius šalių bendro ūkio vedimo pabaigos momentu, ar šiuo metu esančius ginčo bute.
6.3. Nurodo, kad neįmanoma įpareigoti asmens pateikti dokumentų, kurių jis neturi, – šiuo atveju atsakovė V. V. neturi prašomų įpareigoti pateikti dokumentų. Taigi ieškovo argumentas, jog atsakovė apdairiai elgiasi su dokumentais, nereiškia, jog minėti dokumentai pas V. V. yra.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai
Apeliacinis procesas nutrauktinas.
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
8. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos.
9. Byloje nagrinėjamas klausimas dėl teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta tenkinti prašymus dėl įrodymų užtikrinimo ir įrodymų išreikalavimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
10. Apeliantas pareiškė prašymą, kuriuo, kaip jis teigė, siekė užsitikrinti galimybę atlikti faktinių aplinkybių konstatavimą, turto vertinimą, kad būtų galima identifikuoti šalių santuokoje įgyto buitinio kilnojamojo turto kiekį ir vertę, taip pat paties kotedžo vertę, kad galima būtų nustatyti santuokoje įgyto turto masę ir sudaryti balansą. Apelianto minimi įrodymai yra susiję su santuokos nutraukimo byla, teisingu bylos išnagrinėjimu, kad būtų tinkamai padalytas šalių santuokoje įgytas turtas.
11. 2019 m. spalio 23 d. Klaipėdos apygardos teisme gautas apelianto prašymas dėl atsisakymo nuo atskirojo skundo ir apeliacinio proceso nutraukimo. Apeliantas nurodo, kad ieškovas ir atsakovė tarpusavio ginčą išsprendė taikiai ir civilinę bylą užbaigė, todėl tolesnis atskirojo skundo nagrinėjimas nebetenka teisinės prasmės.
12. Teismas pažymi, kad teismų praktikoje pasitaiko atvejų, kai ginčo apeliacine tvarka pagal apelianto atskirąjį skundą dėl tarpinio procesinio sprendimo teisinį rezultatą nulemia teisiniai faktai, atsiradę po teismo tokio procesinio sprendimo priėmimo. Pavyzdžiui, toks teisinis faktas gali atsirasti teismo kito procesinio sprendimo, kuris priimtas po apeliacine tvarka ginčijamo procesinio sprendimo priėmimo, pagrindu, jei naujai priimtu procesiniu sprendimu išsprendus klausimą neliko nagrinėjamos apeliacinės bylos objekto.
13. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. e2YT-1411-1067/2019 Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 22 d. priėmė sprendimą, kuriuo tenkintas 2019 m. rugpjūčio 21 d. pateiktas ieškovo ir atsakovės prašymas: 1) pereiti iš ginčo teisenos į ypatingąją; 2) nutraukti V. V. ir B. V. santuoką; 3) po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes – V., V.; 4) nenustatyti termino susitaikyti; 5) bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka; 6) patvirtinti šalių sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių; 7) grąžinti ieškovui 218 Eur sumokėtą teikiant ieškinį žyminį mokestį ir atsakovei 200 Eur sumokėtą teikiant priešieškinį žyminį mokestį. Taigi Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu patvirtino šalių sudarytą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, kurioje nustatyta santuokos metu įgyto turto padalijimo tvarka, kompensacijos ir jų išmokėjimo tvarka, sutuoktinių pavardės po santuokos nutraukimo.
14. Atsižvelgiant į tai, kad ginčydamas Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. liepos 8 d. nutartį apeliantas siekė identifikuoti šalių santuokoje įgyto buitinio kilnojamojo turto kiekį ir vertę, taip pat paties kotedžo vertę, kad būtų galima nustatyti santuokoje įgyto turto masę ir sudaryti balansą, kad būtų tinkamai padalytas šalių santuokoje įgytas turtas, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismui priėmus 2019 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinus šalių sudarytą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, kurioje nustatyta santuokos metu įgyto turto padalijimo tvarka, kompensacijos ir jų išmokėjimo tvarka, sutuoktinių pavardės po santuokos nutraukimo, civilinėje byloje Nr. e2YT-1411-1067/2019 nebeliko apeliacijos objekto, todėl šis apeliacinis procesas dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties neteko prasmės (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).
15. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovo atskirojo skundo dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. liepos 8 d. nutarties nagrinėjimas yra praradęs aktualumą ir neturės teisinės reikšmės. Apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas, net ir atskirojo skundo patenkinimo ir skundžiamos teismo nutarties panaikinimo atveju, nesukurtų byloje dalyvaujantiems asmenims jokių teisinių pasekmių. Anksčiau nurodytos aplinkybės paaiškėjo jau prasidėjus apeliaciniam procesui, todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad yra pagrindas apeliacinį procesą pagal atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. liepos 8 d. nutarties nutraukti nelikus apeliacijos objekto ir taip atskirajam skundui netekus teisinio tikslingumo (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis, 338 straipsnis).
16. Taip pat CPK 308 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinį skundą padavęs asmuo turi teisę atsisakyti skundo iki baigiamųjų kalbų, o jeigu skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka – iki skundo nagrinėjimo iš esmės pradžios. Ši taisyklė taikoma taip pat ir atskiriesiems skundams (CPK 338 straipsnis).
17. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad atsisakymas prieštarautų imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis), todėl atsisakymas priimtinas ir apeliacinis procesas nutrauktinas (CPK 308 straipsnio 2 dalis, CPK 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 335–339 straipsniais, teismas
nutaria:
apelianto B. V. prašymą dėl atsisakymo nuo atskirojo skundo priimti.
Nutraukti apeliacinį procesą pagal ieškovo B. V. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. liepos 8 d. nutarties.